Daiktiniai įrodymai

Kodėl žaidžia vaikai, viskas aišku. Bet kodėl žaidžia suaugusieji, o tuo pačiu metu žaidimą laiko nerimtu užsiėmimu?
Ved. Aidas Puklevičius

Pavasario bliuzas nebūtinai susijęs su muzika. Kartais tai tiesiog sezoninis liūdesys. Kartais tai rimtesnės problemos signalas. Kaip su juo dorotis, kai labiausiai norisi klausti - kodėl būtent man taip nutiko?

Ved. Aidas Puklevičius

Kada ir kodėl mes jaučiamės laimingi? Tada, kai mums gera dėl kitų, ar tada, kai kitiems gera dėl mūsų? Ir ar tai baigiasi sulaukus trisdešimties?
Ved. Aidas Puklevičius

Katapultuoti naujienų srauto neretai atsidūstame – pasauli, sustok, noriu išlipti. Tačiau kas nutiktų, jeigu planeta imtų ir nustotų suktis aplink savo ašį?
Ved. Aidas Puklevičius

Kokį kelią turi nukeliauti daiktas, kad būtų vertas atsidurti muziejuje? Ir koks daiktas būtų labiausiai vertas atstovauti Vilniui?
Ved. Aidas Puklevičius

Mūsų protėviai pelkėse apgyvendavo laumes, pinčiukus ir kitokias nesvetingas būtybes. Tačiau gal atėjo laikas į šitas ekosistemas pasižiūrėti kitomis akimis?
Ved. Aidas Puklevičius

Kada bumerangas grįžta žydėdamas, o kada kerta mums į kaktą? Apie prekės ženklo formą ir turinį – su Egle Karalyte.
Ved. Aidas Puklevičius

Ved. Aidas Puklevičius

Istorijoje apstu nutikimu, kai karaliams atimdavo ne tik karūną su skeptru, bet ir teisę lankytis savo buvusioje monarchijoje. Tačiau kodėl nepakalbėjus apie daug retesnį fenomeną, kai žmonėms pabosta respublika ir jie išsirenka sau pateptąjį valdovą?


Ved. Aidas Puklevičius

Pimasis nusikaltimas nebuvo labai organizuotas - Kainas tiesiog užpyko ant Abelio. Ar nuo tada noras prasikalsti tapo tiek sofistikuotu, kad civilizacijos nebeįsivaizduojame be jo?


Ved. Aidas Puklevičius

Kažką į dabartį atsinešėme iš praeities. Kažką iš dabarties bandysime nusinešti į ateitį. O kas į ateitį keliaus iš praeities? Vizijos, lūkesčiai, sapnai?
Ved. Aidas Puklevičius.

Miestai gimsta, auga, bręsta, kartais miršta. Ir vis dėlto, kas ką labiau keičia - miestas miestelėnus ar jie miestą?
Ved. Aidas Puklevičius

Stresas, tempas, triukšmas. Kada mūsų gyvenimas paspartėjo tiek, kad paprašyti vandens pertraukėlės darosi ne tik nepraktiška, bet ir nemandagu?
Ved. Aidas Puklevičius

Kuo skiriasi daikto pasisavinimas nuo minties ar idėjos? Ir kiek intelektinės nuosavybės apsauga prisideda prie kūrybos progreso, o kiek jį gali sustabdyti?
Ved. Aidas Puklevičius

Dažnai bandymą kurti nurašome kaip neoriginalų. Bet ar vis dar įmanoma sukurti kažką tokio, kas niekaip nebūtų toptelėję į kitą galvą anksčiau?
Ved. Aidas Puklevičius

Sukurpti įtikinamas hipotezės, kas buvo toji Betliejaus žvaigždė, mes jau galime. Bet aš galime bent jau šimto metų tikslumu išpranaušauti, kada nusigausime iki artimiausios žvaigždės?

Ved. Aidas Puklevičius

Bet kuris audinys, fizinis ar visuomeninis, kartais yra per siūles, kartais reikalauja lopo, o kartais betinka šiukšlių dėžei. Bet kaip nuspėti, su kuriuo variantu turime reikalą?
Ved. Aidas Puklevičius

Aukojimas, atnašavimas, dovanojimas... Nuo seno mes sukandę dantis atiduodame tai, kas brangiausia, ir taip bandome permaldauti anapusines jėgas ar šiapusinius autoritetus. Apie ką taikliau kalba dovanos? Ar apie tuos, kurie dovanoja, ar apie tuos, kurie dovanas gauna?
Ved. Aidas Puklevičius

Milijardus metų mūsų planetą sėkmingai vertėsi be žmonių civilizacijos. Gal būtent todėl mums taip nesinori galvoti apie tai, kaip ji vėl apsieis be mūsų?
Ved. Aidas Puklevičius

Juokas atrodo pats lengviausias ir natūraliausias emocijų išsiveržimas. Tačiau viena yra juoktis, o kita - juokinti. Ypač kai sugalvoji tai paversti savo pašaukimu.



Ved. Aidas Puklevičius

Kairioji mintis kažkada skelbėsi norinti išlaisvinti visus be išimties. Tačiau kodėl vis dažniau atrodo, kad labiausiai jai sekasi įkalinti save prietaruose, stereotipuose ir užkeikimuose?
Laidos svečias – Algirdas Davidavičius.

Ved. Aidas Puklevičius

Apie švietimo problemas kalbama tiek seniai ir tiek daug, kad vien nuo joms skirtų žodžių turėtų viskas užsikurti ir susitvarkyti. Bet kadangi niekaip neužsikuria, gal tiesiog reiktų šiek tiek susitvarkyti lūkesčius?

Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl bet kokia žmonių organizacija nori plėstis, bet plėsdamasi deda pamatą savo galimam žlugimui? Ar tai geležinis dėsnis, ar vis dėlto įmanomi ir priešnuodžiai?
Ved. Aidas Puklevičius

Kai mus užpuola virusai, ir mes, ir mūsų imuninės reakcijos viską supranta - priešas veržiasi iš išorės, ginkimės, kaip kas išmanome. Tačiau kai išprotėja mūsų pačių ląstelės ir pradeda mus lėtai, bet užtikrinti naikinti, gintis daug sudėtingiau. Tai ar ateis toji diena, kai nebespėliosime, kuri mūsų ląstelė ims kraustytis iš proto?


Ved. Aidas Puklevičius

Performanso menui jau stuktelėjo šimtmetis. Ir vis tiek per tą laiką bendros nuomonės nesuradome. Vieniems tai genialus būdas išsivaduoti nuo ankstesnio meno pančių, kitiems kažkas absurdiško. Bet gal tokia viena nuomonė apskritai neįmanoma bet kokio meno atžvilgiu?


Ved. Aidas Puklevičius

Gal ne taip smurtingai kaip 1968-aisiais, tačiau ne mažiau audringai į pasaulio universitetus vis atkakliau braunasi keista mada. Užuot diskutavus dėl tiesų, blusinėjamos mikroagresijos, užuot ieškojus atradimų, kuriamos atseit saugios erdvės. Bet ar tai tikrai toks naujas fenomenas?


Ved. Aidas Puklevičius

Nuo bukaprotiškų bandymų aiškinti evangeliją, nuo dar bukesnių norų pagrįsti rasizmą, nuo elementaraus pavydo ir prietarų – ką tai sako apie žemiausius gaivalus tarp mūsų?
Ved. Aidas Puklevičius

Retas iš mūsų pagalvojame, kad mūsų kūnas, o veikiau tai, kas iš jo liks po daugelio metų, bus tikras duomenų lobynas ateities kartoms. Ką mes valgėme, kuo mes sirgome, o gal net apie ką svajojome?
Ved. Aidas Puklevičius

Mes tikime galybe išsigalvotų mitų. Apie skirtumus tarp lyčių, kartų ir rasių. Tačiau kodėl netikime eksperimentais, kurie mums prikišamai įrodo, kad mūsų mitai yra viso labo mitai?


Ved. Aidas Puklevičius

Kažkada mus apspręsdavo tikėjimas ir luomas. O kas lemia mūsų tapatybę šiandien? Tai, kuo esame ir ką turime, ar atvirkščiai, ko neturime ir kuo siekiame tapti?


Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieno laikmečio keleiviai mano gyveną patį dramatiškiausią istorijos momentą. Bet ar tikrai mūsiškis toks išskirtinis?
Ved. Aidas Puklevičius

Karas jau savaime yra ekstremalus išbandymas valstybėms ir visuomenėms. Tačiau jis dar labiau sugeba paklaidinti ir suvedžioti individualią psichiką. Kodėl būtent joje taip dažnai prasilenkia lūkesčiai ir realybė?

Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl tie, kurie nieko neturi, dažnai drovisi prašyti? Kodėl tie, kurie tarsi turi, dažnai mėgsta reikalauti? Ir kodėl daryti gerus darbus kartu paprasta ir nejauku?
Ved. Aidas Puklevičius

Iš vienos pusės, kelis dešimtmečius nenutyla aliarmo varpai: kūno kultas, viskas galima, sodomasugomora! Iš kitos pusės, tarsi ateina karta, kuriai seksas neįdomu, vargina ir nuobodu. Ir vėl suskamba aliarmo varpai. Kam gi jie skambina? (S)
Ved. Aidas Puklevičius

Pinigai negali atnešti laimės, tačiau gali suteikti pakankamai komforto nelaimėje. Ir vis dėlto kiek jų reikia, kad būtų tiek, kiek reikia?
Ved. Aidas Puklevičius

Reichsbiurgeriai, suverenai, QAnonai, plokščiažemininkai, antivakseriai... Išvardinti šio panoptikumo gyventojams seniai trūksta abiejų rankų pirštų. Ir vis dėlto, kas juos vienija ir kas juos skiria?

Ved. Aidas Puklevičius

Rūpintojėlis visuomet liūdnas. Bažnytinė muzika retai mažorinė. Bet ar tikrai tikėjimas turi būti vien apie kančią, atgailą ir ilgesį?

Ved. Aidas Puklevičius

Mūzos neegzistuoja, tai seniai medicinos įrodytas faktas. Tačiau kas tada verčia kurti dalykus, kurie nėra pirmo poreikio objektas? Noras būti nemirtingu? Ar atvirkščiai?

Ved. Aidas Puklevičius

Pasas nebuvo išrastas kaip asmens dokumentas. Jį visų pirma sugalvojo kaip leidimą keliauti. Tik ar visiems reikia tokio leidimo, kai nėra noro?

Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima, o gal ar reikia, didžiuotis tuo, prie ko mažai prisidėjai? Tuo, kuo gimei, tuo, kur gyveni, tuo, ką daro kiti?

Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl rašo visi, nebūtinai mokantys tai daryti? Kaip išmokti rišliai reikšti mintis? Apie rašymą ir jo mokymą – su Akvile Kavaliauskaite.
Ved. Aidas Puklevičius

Smurto mūsų gyvenime daug. Mažiau nei mums norėtų įrodyti Holivudas, bet daugiau nei patys sau pripažįstame. Jį ne taip jau paprasta atpažinti, pripažinti ir sustabdyti. O dar sunkiau pamatuoti, vakar jo buvau daugiau ar šiandien? Ir kaip bus rytoj?

Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai pagalvojame, kad antisemitizmą jau galime palikti istorijos vadovėliams, atsiranda iniciatyvus durnius, kuris įrodo, kad mūsų galvota neteisingai. Kas mums blogai, kad vis dar valkiojame prietarus, kurie jau prieš tūkstančius metų buvo totalus blogis?

Ved. Aidas Puklevičius

Karas yra be galo sudėtingas, prieštaringas o dar ir milžiniškus resursus ryjantis Leviatanas. Ir suvokti jo tėkmę ir sėkmę būnant vien toli esančiu žiūrovu vargiai įmanoma. Bet labai norisi. Ir kaip suvaldyti šį noro ir gebėjimo konfiktą?

Kažkada aukso vidurys buvo laikomas nuosaikumo etalonu. Tačiau laikui bėgant jį pradėta ūdyti ir koneveikti. Bet ar tikrai būti vidutinišku yra taip nepakeliama?

Ved. Aidas Puklevičius

Vienas vienintelis aisbergas, atskilęs nuo ledyno Antarktikoje, kone ketverius metus tirpdamas kasdien į vandenynus išvarvindavo pusantro milijardo tonų vandens. Ką gali žmogus prieš tokią stichiją?
Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima išsiugdyti priklausomybę kiekvieną mielą dieną testuoti savo žinias? Ir ko daugiau šioje priklausomybėje – noro nugalėti ar noro sužinoti? Ved. Aidas Puklevičius

Dekonstruoti pokštą yra dar sudėtingiau nei jį sukonstruoti. Kodėl mus juokina vieni dalykai, o kodėl praėjus vos keliems metams mus tie patys pokštai piktina?
Ved. Aidas Puklevičius

Vienu metu karūnuojami ir tūkstantmetės monarchijos karaliai, ir vos apsiplunksnavęs dirbtinis intelektas. Kuris su mumis išliks ilgiau ir ką tai sako apie mus pačius?

Ved. Aidas Puklevičius

Raketų paleidimai, kas kad kad kartais nesėkmingi, tarsi sugrąžina mus į tą jau pamirštą epochą, kai kosmoso užkariavimas nepalikdavo pirmųjų puslapių. Bet kiek dar toli esame nuo to momento, kai išsiveršime iš Žemės orbitos ir apskritai ar tai būsime mes, kurie skris bekraštėmis Visatos platybėmis?

Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl prie vieno paveikslo buriuojasi minios, o prie kito liūdnoje vienatvėje sėdi vienui vienas meno gerbėjas? Ir kuo prieš daugybę metų nutapytas portretas ar natiurmortas tiek įdomus, kad dėl jo laužomos ietys?

Ved. Aidas Puklevičius

Gimtadienis dažnai tampa proga tyrinėti gyvenimo stiklinę, pustuštė ji ar puspilnė? Bet iškart kyla kitas klausimas, o tas turinys stiklinėje, nesvarbu jo kiekis, kokia jo kokybė, originali ar banali? Momentinė ar ilgalaikė?

Ved. Aidas Puklevičius

Senovės alchemikų filosofinis akmuo turėjo nuveikti du darbus: paversti šviną auksu ir dovanoti amžiną gyvenimą. Tuščia to aukso, verčiau paklauskime - o ką veiktume su ta amžinybe?

Ved. Aidas Puklevičius

Ar kalba apskritai gali numirti, kol yra ja šnekančių žmonių? Ir kiek ji gali gyventi savo atskirą gyvenimą? Kodėl mes apskritai kalbame apie kalbą?

Ved. Aidas Puklevičius

Aklas tikėjimas, aklas įniršis, aklas aiškiaregys... Tarsi ir atsakome į klausimą, kuris iš penkių (o gal šešių) pojūčių mums svarbiausias? Bet vis dėlto, kiek spalvoti yra neregių sapnai?

Ved. Aidas Puklevičius

Į kiekvieną stiklinę galima pripilti tiek turinio, kad ji atrodys arba puspilnė arba pustuštė. Ir kiekvienoje galima suorganizuoti rimtą audrą. Belieka tik atsakyti sau, toji audra unikali mūsų laikmečiui, ar tiesiog visuomet jos siautėdavo?

Ved. Aidas Puklevičius

Žmonės nuo neatmenamų laikų nori užsidirbti. Greitai, daug ir visam gyvenimui Ir nuo tų pačių neatmenamų laikų baisiai nustemba, kai bankrutuoja. Ir kiekvieną kartą prisiekia sau, kad čia jau bus paskutinis kartas. Iš kur tas mūsų niekuo nepagrįstas finansinis optimizmas?

Ved. Aidas Puklevičius

Įsispraudę ar įsprausti į taisykles mes dažnai bijome nuo jų nutolti bent per centimetrą. Paradoksalu, tačiau tam, kad nutoltumėme, reikia atskaitos taško. Ir būtent iš jo, iš šitų taisyklių, gimsta jų priešybė – improvizacija.

Ved. Aidas Puklevičius

Kai Dovydas ramino karalių Saulių liutnės garsais bibliniame Izraelyje, jis tikrai nenutuokė, kad muzikos terapija taps visiškai moksliška disciplina. Tačiau jai netgi tokia tapus, žmonės į terapijos seansus vis tiek ateina ausimis prikimštomis ne tik traumų, bet ir mitų? Kodėl?

Ved. Aidas Puklevičius

Jau pabodo kartotis, kad Knygų mugė – tai literatūros atlaidai, Kalėdos ir Velykos Lietuvoje. Tačiau tai tik viršūnė aisbergo, į kurią ištisus metus bando užlipti tie ir tos, kurie nepraranda užfiksuoti savo mintis ir emocijas taip, kad jos liktų amžinai. Belieka išsiaiškinti, kokio aukščio tas aisbergas?

Ved. Aidas Puklevičius

Apie tai, kokias bausmes mūsų prasikaltusiems protėviams skirdavo prieš šimtus metų galima sužinoti kad ir pavarčius Lietuvos Statutą. O kaip tuos nusidėjėlius išvilkdavo į dienos šviesą?

Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su absurdiškomis situacijomis aprašytose istorijose, o po to matome jų veidrodinį atvaizdą savo kasdienybėje, norisi ir vėl klausti – kiek menas imituoja gyvenimą, o kiek būna atvirkščiai?

Ved. Aidas Puklevičius

Skaitmenizacija jau pakeitė mus supantį pasaulį neatpažįstamai. Ir pakeis dar daugiau. Tačiau ar tai reiškia, kad mes irgi pasikeisime? O gal dar ilgai liksime tokie patys?
Ved. Aidas Puklevičius

Ginčas apie blogio prigimtį tęsiasi nuo pirmojo puolusio angelo iki pirmojo tarptautinio tribunolo. Ir vis dėlto, ko blogyje daugiau, banalybės ar begalybės?

Ved. Aidas Puklevičius

Vieniems tai būdas pagerbti praeitį. Kitiems – priežastis pasibarti dėl dabarties. Tačiau kodėl vieni paminklai priimami su visuotine simpatija, o dėl kitus norima versti jų dar nepastačius?

Ved. Aidas Puklevičius

Ginčas, kas ką imituoja, kūryba gyvenimą ar atvirkščiai, niekuomet nesibaigs. Bet kartais norisi paklausti savęs, kai gyvenimas serviruoja nesibaigiančius absurdus, ar įmanoma juos perspjauti dar didesnėmis nesąmonėmis?

Ved. Aidas Puklevičius

Nuo prognozių 2023-iesiems jau sprogsta internetas. Bet gal pradžioje pabandykime išsiaiškinti, kuo unikalūs, o kuo nelabai buvo besibaigiantys metai?

Ved. Aidas Puklevičius

Apie branduolių sintezę, to net nesuprasdami, svajojo dar viduramžių alchemikai. Ir prireikė ne vieno šimtmečio, kol šiai transformacijai sunaudota energija nusileido gautai. Bet ar jau galime planuoti termobranduolinį reaktorių savo sandėliuke kitą dešimtmetį?

Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl mes dažniau kalbame apie komentavimą, teisėjavimą ar veidus tribūnose nei apie žaidimą? Ir kodėl pasaulio futbolo čempionatai tampa didžiausiais planetos atlaidais?

Ved. Aidas Puklevičius

Triukšmo tvermės dėsnis sako: kuo menkesnis įvykis ar netgi asmuo, tuo daugiau viešojo triukšmo jis sugeneruoja. Kiek šis dėsnis amžinas, ir kiek jis turi išimčių?


Ved. Aidas Puklevičius

Žmogaus psichikos elastingumas begalinis. Pakelti galima net skaudžiausius įvykius. Tačiau kaip padaryti, kad juos pakeldamas prie jų nepriprastum?

Ved. Aidas Puklevičius

Galima aimanuoti, kad vaikai vis mažiau skaito. Tačiau lygiai taip pat galima pasakyti, kad nedaug kas jiems ir rašo. Taigi, višta ar kiaušinis? Pokalbis su rašytoju Tomu Dirgėla.

Ved. Aidas Puklevičius

Kiek žmonių galima apgauti vieną kartą? O kiek apgaudinėti visą gyvenimą? Ir kada tai tiesiog pabosta? Apie melą ir jo ribas su Mindaugu Lapinsku.

Ved. Aidas Puklevičius

Lazerio intensyvumo rekordo metu į maždaug raudonojo kraujo kūnelio dydžio tašką buvo sutelkta visą mūsų planetą aplankanti saulės šviesa. O kaip tai panaudoti praktikoje? Pokalbis su Nikolajumi Gavrilinu.

Ved. Aidas Puklevičius

Ar tiesa, kad dėl serialų aukso amžiaus turime dėkoti (arba keikti) atsiradusį 8–10 serijų formatą, kuris idealiai tiko į vaizdo pasakojimą sutalpinti visą knygą? Ir kam visiškai netiko įprastiniai pilnametražiniai filmai? Pokalbis su Liutauru Elkimavičiumi.

Ved. Aidas Puklevičius

Kažkas yra pasakęs, kad valstybės kuria karus, o karai kuria valstybes. Tačiau nutinka taip, kad karai jas ir sunaikina. Kaip? Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.

Ved. Aidas Puklevičius

Visi šie žodžiai – protas, išmintis, intelektas, žinios – yra tarsi tiek panašūs, kad dažnai susipainiojame ir juos naudojame kaip sinonimus. Tačiau ar visuomet daug žinių turintis žmogus yra protingas? Pokalbis su virtuvės šefu, „Kas ir kodėl“ sezono nugalėtoju Vyčiu Mackevičiumi.

Ved. Aidas Puklevičius

Marksas su Engelsu XXI amžiaus pabaigoje cituojami vis rečiau. Tačiau Kinijos komunistų partijos suvažiavime reveransų jų atžvilgiu skambės apsčiai. Kaip ir mūsų spėlionių, kur suks Kinija per trečiąją jos lyderio kadenciją? Pokalbis su Raigirdu Boruta.


Ved. Aidas Puklevičius

Tsutoma Yamaguchi kartais buvo vadinamas nesėkmingiausiu, o kartais laimingiausiu pasaulio žmogumi. Jis vienintelis sugebėjo pataikyti į abu branduolinius sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje. Ir juos pergyventi. Kaip mes pergyvensime branduolinės retorikos grįžimą į pasaulio dienotvarkę?

Ved. Aidas Puklevičius

Kam atskaitingas rašytojas – skaitytojui, sau pačiam ar savo menui? Ir ką daryti su jo menu, kai jis nustoja skleisti gėrį? Arba jį net naikina?
Ved. Aidas Puklevičius

Nespėjome iš miškų persikraustyti į miestus, o mus jau ėmė kolegiškai galabyti virusai ir bakterijos. Ar pandemijos yra neatsiejamas civilizacijos atributas, kurio neatsikratysime netgi tada, kai jau kolonizuosime kosmosą? Pokalbis su medicinos istoriku Aisčiu Žalnora.

Ved. Aidas Puklevičius

Kas paskatino studentą iš Šiaurės Anglijos atvažiuoti savanoriauti į Rokiškį? Ir kas jį sugundė likti Lietuvoje ir dabar save išdidžiai vadinti vilniečiu ir europiečiu?

Ved. Aidas Puklevičius

Vandenynais keliauja 90 % visų pasaulio krovinių. Likusius dešimt dalinasi automobiliai, aviacija ir geležinkeliai. Tačiau kiek dramatiškų etapų turi pereiti siuntinys, kol jis atsiduria prie mūsų durų?
Ved. Aidas Puklevičius

Jerome K. Jerome rašė, kad Vokietijoje nėra įstatymo, draudžiančio viešoje vietoje šaudyti iš lanko stovint ant galvos tik todėl, kad vokiečiams tai dar nešovė galvon. Atrodo, kad mums jau tuoj šaus. Bet ar tikrai tokio draudimo reikia? Kaip ir tūkstančių kitų?
Ved. Aidas Puklevičius

Kuris Apokalipsės raitelis pasirodo pirmas? Maras, karas, badas ar dar kuris? O gal nėra jokių raitelių? Tik mūsų nenugalimas noras dramatizuoti savo gyvenamą istorijos tarpsnį?

Ved. Aidas Puklevičius

Jeigu kliautis vien katastrofinėmis antraštėmis, reiktų lakstyti rėkaujant „Dangus griūva!“. Jeigu istorijos knygomis, jis griūva nuo tada, kai žmonės jį pirmą kartą pamatė virš savęs. O kaip yra iš tikrųjų?


Ved. Aidas Puklevičius

Neaišku, kad ir kaip Elonui Muskui pavyks nuskraidinti pirmąjį ekipažą į Marsą. Tačiau galima lažintis, kad tuoj atsiras visažinių, kurie įrodinės, kad jokio išsilaipinimo nebuvo. Iš kur jie veisiasi?

Ved. Aidas Puklevičius

Mokslininkai niekuomet netvirtina, kad žino viską. Atvirkščiai, mokslininkai žino, kad pažinimas turi savo ribas. Ir džiaugiasi tuo, kad kol kas jų nepasiekė, nes su kiekvienu atradimu tos ribos šiek tiek atitolsta. Kiek truks tokios Achilo ir vėžlio lenktynės?
Ved. Aidas Puklevičius

Juokdariai, nutarę pakeisti sceną į tribūna, dažnai tampa tikrai rimtais politikais. Bet kas nutinka su politikais, kurie įsivelia į klounadas?


Ved. Aidas Puklevičius

Šv. Džaveliną karo Ukrainoje panteone keičia Šv. Bairaktaras, o jį – Šv. Haimarsas. Bet ar apskritai gali egzistuoti stebuklingas ginklas, galintis nulemti karo baigtį?

Ved. Aidas Puklevičius

Nuo neatmenamų laikų žmonės svajojo apie tai, kad labai gerai būtų gauti pinigų. Nei dirbant, nei loterijose laimint, o tiesiog. Nes priklauso. Kokį jovalą tokios svajonės realizacija sukeltų mūsų finansuose, etikoje ir antropologijoje?



Ved. Aidas Puklevičius

Kas ruošiant karį svarbausia? Jo kūnas, galva ar širdis? Ir apskritai, gal ne karį ruošiame, o tiesiog gerą žmogų ir tikrą pilietį? Pokalbis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriumi Ričardu Žilaičiu.

Ved. Aidas Puklevičius

Sunku pasakyti, kada visiškai tiksliai atkeliavo jaunystės kultas, tačiau jis ima gadinti reikalus ne tik vyresniems, bet ir tiems patiems jaunesniems. Kaip, po galais, susitarti, kad visokio amžiaus žmonės turi ką pasiūlyti visuomenei ir kad nebūtina visų rūšiuoti pagal gimimo metriką?

Ved. Aidas Puklevičius

Pokalbis su komunikacijos specialistu Jauniumi Špakausku.

Ved. Aidas Puklevičius

Komikus kartais vadina filosofais, kurie bando juokauti. Juokas juokais, bet šiandienos įžeidžiame pasaulyje, būtent šie filosofai dar gali kartais bakstelti mus į situacijų absurdus nebijodami boikoto. Tik ar ilgam? Pokalbis su komiku Justinu Jankevičiumi.

Ved. Aidas Puklevičius

Tomas Sojeris istorinio eksperimento su balinama tvora laimėtus trofėjus investavo į sėkmę amžininkų akyse. Ir, ko gero, jautėsi daug ramiau, nei lengvo skatiko pasigviešęs jaunikaitis, kuris leidosi bitkoino suvedžiojamas. Ar apskritai įmanoma surasti dvasios ramybę paleidus pinigus keliauti po pasaulį ir tikintis, kad jie sugrįš? Jei ne dešimteriopai, tai bent sugrįš.


Ved. Aidas Puklevičius

Žmonės dažnai linkę prifarširuoti savo gyvenimo aprašymus vien pasiekimais, nutylėdami nenusisekusius reikalus. Tačiau neretai ir nacijos ar valstybės panašiai nori elgtis su savo istorija. Tik ar iš tos nebus daugiau žalos nei naudos?

Ved. Aidas Puklevičius

Kultūra jau toks dalykas, kad vien jo apibrėžimas įvaro į neviltį. O be visuotinio supratimo, kad vienodai vadiname vieną ir tą patį reiškinį, sudėtinga irtis tolyn. O irtis reikia, kadangi būtent kultūra daro mus tokius, kokie norime būti. Bet ar visuomet?
Ved. Aidas Puklevičius

Savanorystė - palyginti nesenas išradimas. Daug šviežesnis nei noras padėti artimajam. Tačiau kiek jis grįstas grynu altruizmu, o kiek ambicija per tokią pagalbą tobulėti ir keistis pačiam? Pokalbis su dokumentinių filmų režisiere, istorinės atminties puoselėtoja Agne Zalanskaite.

Ved. Aidas Puklevičius