NARA

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min)Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min)Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min)Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min)Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min)Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min)Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min)Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues. Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė. See the full description and photographs. Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara

NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų. Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako. „Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis. „Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje. Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje. Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis. Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo. Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai. Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę. „Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei. Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.  Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Vidurio Rytus ir tarptautinį saugumą tiriančios mokslininkės kalbasi apie Izraelio ir Palestinos konflikto priešistorę ir pasekmes, aukų skaičiui nuo praėjusio šeštadienio viršijus keturis tūkstančius. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė analizuoja moterų įsitraukimą į karo nusikaltimus skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, išskirtinį dėmesį skirdama dvilypiam moterų vaidmeniui Rusijos kare prieš Ukrainą. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-murauskaite-moterys-karo-nusikalteles Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Sausį kino režisierė Marija Kavtaradzė sėdėjo kino salėje „Sundance“, įtakingiausiame kino festivalyje Jungtinėse Valstijose. Ten vyko pasaulinė jos naujo filmo premjera. Tik buvo viena problema: jai atrodė, kad filmas niekam nepatinka. Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais. Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje. Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“. Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas, iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Po pertraukos į NARA tinklalaidės eterį grįžta psichologas Andrius Jančiauskas, su kuriuo kalbasi fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Aštuonolioka metų vienas kitą pažįstantys draugai šįkart nagrinėja priėmimo temą. Kaip priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tuo pat metu neprarandant energijos jį keisti? Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“ „Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“ Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia. Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Sirenai aštuoniolika. Nuo 13 iki 17 metų jis susitikinėjo su vyresniais vyrais už pinigus. Šioje NARA garso dokumentikoje – istorija apie tai, kaip, būnant nepilnamečiu ir ieškant artumo sugar dating santykiuose, kyla pavojus patirti išnaudojimą. Autoriai: Julija Stankevičiūtė, Emilija Pociūtė, Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė.  Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos  Tai – antrasis epizodas iš tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Išgirskite pirmąjį: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma  Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Pinigai, dovanos ir prabangūs pasimatymai mainais į grožį, laiką ir kūną. Sugar dating gali būti greitas būdas užsidirbti, proga pažinti savo seksualumą ar užpildyti vienatvę. Tačiau kartais, nykstant ribai tarp darbo ir santykio, gali atsiverti erdvė prievartai ir smurtui. Šioje NARA garso dokumentikoje kalbame apie lietuviškas sugar dating patirtis nuo ankstyvųjų 2000-ųjų iki dabar. Epizode išgirsite keturias istorijas – Justo, Lizos, Liucijos ir Ofelijos. Jie norėjo išlikti anonimiški, todėl vardus pakeitėme.  Autoriai: Indrė Kiršaitė, Emilija Pociūtė, Julija Stankevičiūtė ir Adomas Zubė. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma  Tai – pirmasis epizodas iš dviejų dalių tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Antrąjį išgirskite čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos  Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Fotografas ir žurnalistas, NARA redakcinės komandos narys Karolis Pilypas Liutkevičius atsitraukia nuo žurnalistikos. Šiame jo žingsnyje užkoduotos didesnės pamokos apie šiandieninę žiniasklaidą ir empatijos ribas profesijoje, kuri grįsta kito pažinimu. Karolis yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovas. Nuorodos į pokalbyje paminėtus Karolio darbus ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-pilypas-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Dokumentalistė, LRT laidos „Spalvos“ autorė Elena Reimerytė paviešino, kaip atnaujinant Vilniaus Lukiškių aikštę buvo mirtinai pažeistos čia virš 100 metų augusios liepos. Gegužės pabaigoje šešios iš septynių likusių paskutinių liepų buvo nupjautos. Elena Reimerytė yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/elena-reimeryte-vilniaus-medziai Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

„Kodėl mane bando atmušti nuo motinystės? Jeigu aš kažko negaliu, tai esu nurašyta?“, – klausia Živilė Bagdonavičiūtė, dviejų vaikų mama iš Kauno. Ji turi judėjimo negalią ir visą gyvenimą svajojo būti mama, tačiau aplinkiniai ją bandė atkalbėti. Šioje NARA garso dokumentikoje Živilė pasakoja apie santykius, seksualumą ir motinystę, turint negalią. Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką.  Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė

„Mūsų darbas – kamšyti skyles Lietuvos migracijos ir integracijos politikoje”, – NARA podkastui sako Sienos Grupės savanoriai, padedantys Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigusiems žmonėms. Migrantų išstūmimus įteisinančios Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisos buvo priimtos trečiadienį. „Lig šiol išstūmimai buvo daromi ministrės įsakymu. Dabar – visų mūsų vardu.“ Podkaste dalyvauja Sienos Grupės savanoriai Rita Augutienė, Dalia Krapavickaitė ir Mantautas Šulskus. Su jais kalbasi NARA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/sienos-grupe-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Epizodo partneriai – Aktyvių piliečių fondas

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos pasitiko energingu „shalom“. Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Charkivas, sausio vidurys, 6 valanda ryto. Prekybos centro stovėjimo aikštelėje susitinkame su vietiniais savanoriais, praleisime su jais dvi dienas keliaudami po išlaisvintas gyvenvietes Charkivo srityje ir pafrontės kaimus Donecke. Autorius – Denis Vėjas. Redaktorė – Indrė Kiršaitė Tekstą skaito Karolis Vyšniauskas   Nuorodą į tekstą ir fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-juokas-sustabdo-kara   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

In 2004, Dutch visual artist Edwin Zwakman simulated the UN peacekeeping mission in Vilnius, challenging our perception of things and bringing global conversation closer to the Lithuanian context at the time. This week Zwakman came back to Lithuania to join the group exhibition “Outsider’s Look on Vilnius”, opening this Friday, April 7, at the National Gallery of Art. Co-organised by Contemporary Art Centre, the exhibition presents how artists from different countries saw the city of Vilnius from the restoration of Lithuania’s independence to its integration into the European Union. Before the opening of the exhibition, Edwin Zwakman gave an exclusive interview to our contributor Eglė Elena Murauskaitė, a senior scholar at the University of Maryland specializing in international security. In this episode of the NARA podcast, they discuss Zwakman's work and challenge current geopolitical narratives embraced by the West. Pictures and additional info: https://nara.lt/en/articles-en/egle-murauskaite-edwin-zwakman   Support NARA work: https://contribee.com/nara

Prieš penkiolika metų Artūras Zuokas buvo nuteistas, anot jo, „už gerus darbus“. Per tą laiką užaugo nauja rinkėjų karta. Kodėl „Drėmos drama“ – Zuoko pasikėsinimas papirkti savivaldybės narį ir jo pagrobimo organizavimas – turėtų rūpėti mums šiandien, kai Zuokas vėl kandidatuoja tapti Vilniaus meru? Komiko ir teisininko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zuoko-nusikaltimas-ir-bausme-2003-metu-chronologija

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

„Mes negalim grąžinti žmonių, kurie mirė. Bet mes galim pasirinkti būti šalia“, – sako žemės drebėjimo aukoms Sirijoje padedanti Christina Kaghadou. Sirijoje ir Lietuvoje užaugusi vertėja ir tinklalaidžių kūrėja gyvena Sirijos kaimynystėje Amane, Jordanijoje. Su ja videointerviu iš Vilniaus kalbasi Karolis Vyšniauskas. Žemės drebėjimo Turkijoje-Sirijoje aukų skaičius siekia 40 tūkst. Pasaulio sveikatos organizacija vasario 6-osios įvykį pavadino „baisiausia stichine nelaime šiame šimtmetyje“. Christina Kaghadou dalinasi sąrašu organizacijų, kurios šiuo metu yra arčiausiai nukentėjusių žmonių Sirijoje: - Syrian American Medical Society–SAMS: https://www.facebook.com/donate/880527999854774/10160414527897145/ - White Helmets: https://www.whitehelmets.org/en/?akid=6707.154198.O9ngi1&rd=1&t=9 - Molham: https://molhamteam.com/en/campaigns/439 - Takatoat / Femalecomms: https://www.instagram.com/p/CopTJzvM4Qj/?igshid=NDk5N2NlZjQ%3D (paramos rinkimo kampanija norintiems pasiekti žmones Bashar al-Assado kontroliuojamose teritorijose). - Pilnas sąrašas organizacijų, kolektyviai sudarytas paramą rengiančių žmonių (anglų k.): https://docs.google.com/spreadsheets/d/1MzBlziy7Ejy5Lp_WJ55MdTSpY_q2qMuFww4FBHma9Wk/htmlview?urp=gmail_link#gid= Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Naujausiame NARA podkasto epizode – interviu su antropologe, Browno universiteto profesore Ieva Jusionyte. Jos knyga „Slenkstis – Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ sausį išleista lietuvių kalba. Jos tyrimas yra aktualesnis šiandieninei Lietuvai nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.   Pamatykite fotografijas ir sužinokite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/slenkstis-ieva-jusionyte   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kiek laimingumo jausmas yra įgimtas ir nulemtas, o kiek tai – mūsų pačių darbas ir autorystė? Kaip gebėti pajusti tikrą giluminę laimę, net tada kai šalia kančia, skausmas ar dideli išbandymai? Kaip neprisirišti prie nelaimingumo ir leisti laimei įsišaknyti būtyje? Šiuos klausimus epizode su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. „Iš vienos pusės, laimė yra duotybė ir ją galima pasiekti, iš kitos pusės – laimė yra autorystė, kai mes, panaudodami savo resursus, jaučiamės kurdami gėrį ktiems žmonės“, - sako Andrius.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/laime-duotybe-ar-musu-paciu-autoryste Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Matilda Olkinaitė – jauna žydė poetė, kurios istoriją tenka kelti iš užmaršties. Kartu su šeima ji buvo nužudyta Holokausto metu ir net Rokiškio rajone, kuriame užaugo, ilgus metus buvo menkai žinoma. Kurdami spektaklį apie Matildą vietos gyventojai siekia tai pakeisti. Šioje tinklalaidėje jie dalijasi išgyvenimais susidūrus su skaudžia savo krašto praeitimi, pavėluotai grįžtančiu žinojimu, kalte ir noru, kad tai nepasikartotų.  Garso dokumentikos autorė: Martyna Šulskutė  Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/kad-musu-seseliai-nebutu-uz-mus-didesni  Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara  Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

„Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad aš į kitus žmones negaliu žiūrėti su džiaugsmu, kad aš pavydžiu, kad man pikta, kad aš nepatenkinta esu. Atrodė, tai ką, viskas? Tai tik tiek? Ties čia ir baigiam? Dabar aš turėsiu tokiam jausme visada ir būti?“ – sako Gabrielė, šiuo metu praktiką po medicinos studijų atliekanti Vokietijoje.   Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.   Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.   Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Prieš septynerius metus nusprendusi eiti akademiniu keliu, mokslininkė Marija Verner šiandien dirba Jeilio (Yale) universitete JAV, klimato komunikacijos centre. Bet viskas prasidėjo nuo vaikystės Kaune, kalbant tiek lietuviškai, tiek farsi (persų) kalba. Identiteto klausimai („Iš pradžių JAV prisistatinėjau kaip „europietė“. Tada paklausiau savęs – o ką tai išties reiškia?“) yra didelė dalis to, ką paliečiame šiame NARA podkasto epizode, įrašytame New Haven'o mieste. Bet kartu šis interviu yra ir Marijos dialogas su jaunesne savimi ir tame etape esančiais mūsų klausytojais. Su Marija Verner kalbasi Karolis Vyšniauskas Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-verner Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support

“If we are looking for models of self-sustaining communities, we need to look no further than an old-growth forest. Or the old-growth cultures they raised in symbiosis with them,” says Robin Wall Kimmerer, an acclaimed author and teaching professor of Environmental and Forest Biology, in her book “Braiding Sweetgrass”.  The botanist, a researcher at Life Sciences Center, Vilnius University, Dr. Radvilė Rimgailė-Voicik became our guide to the community of vegetation for this episode. The sociologist from Vytautas Magnus University, Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė is our guide to human society, which by definition is the aggregate of people living together in more or less ordered communities.  One week after COP27, which is the most important annual meeting of world leaders addressing the global climate crisis, we invite you to listen to a constructed dialogue between a biologist and a sociologist to find out how we got to where we are today and if changes are possible.  Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė  Folk song: Institute of Lithuanian Literature and Folklore  Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/whats-so-scary-about-a-falling-tree  Support our work: https://contribee.com/nara

„Šalia kaltės temos yra ir mūsų santykis su klaidomis, kaip mes su jomis elgiamės. Ar mes sugebame atleisti, pamiršti, pasimokyti ir judėti į priekį?“ – šiame pokalbyje su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.   Kaltė aplink mus ir mumyse gali aktyviai veikti nuolat, tačiau ne visada paprasta ją pastebėti ir atpažinti. Susitikę su kalte – kaltinami patys ar kaltindami kitus – galime nepastebėtai įkristi į vaikystėje išmoktus elgesio modelius: slėpti savo jausmus, bėgti iš nemalonios situacijos, manipuliuoti kitais, užstrigti neigime ir pan. Bet galime atrasti ir jėgos, atjautos, motyvacijos veikti, o kartu ir galimybę tobulėti, kurti tikrą ryšį su kitais.   „Tikėjimas savimi ir tikėjimas kitais, kaip savarankiškais, stipriais žmonėmis, yra tikėjimas, kad aš galiu panešti savo kaltes ir kad esu atsakingas išgirsti kitų žmonių poreikius. Bet aš nesu atsakingas skaityti mintis ir nuspėti, kokius poreikius kitas žmogus turi“, – sako Andrius.   Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kalte-ir-atleidimas-kaip-galimybe-kurti-tikra-rysi Prisidėkite prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara

“In similar cases in the past years, as soon as such blind repressions by the government began, people returned to their homes,” says Iranian activist Masi Abolhassan in this episode while discussing protests in her home country.    This time is different – the unrest is growing and Masi believes, this might mean the end of the Islamic Republic of Iran.   On the 16th of September Mahsa Amini, a 22-year-old Kurdish woman, died in Iran, after being detained by morality police because of allegedly wearing a hijab too loosely. Witnesses said she was severely beaten and died as a result of police brutality but Iranian authorities denied it.   The death of Mahsa Amini sparked the protests in Iran counting its seventh week now.  In this episode, two Iranian women – Masi Abolhassan and Shaghayegh Norouzi – tell why they had to flee their homeland and how, both living in exile now, they are still fighting for changes in Iran.    Authors: Berta Tilmantaitė, Indrė Kiršaitė   Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/coming-back-home-is-more-dangerous-than-staying-in-the-streets-protests-in-iran    Support our work: https://contribee.com/nara

Kai kurie žmonės Lietuvoje karą Ukrainoje stebi ne tik iš šono. Karas vyksta ir jų šeimose. Ir nors jie patys stipriai palaiko Ukrainą, bandydami kalbėtis su tėvais, atgal girdi propagandinius Rusijos naratyvus – tėvai seka rusiškas naujienas ir palaiko Rusiją.  Dalis pasirenka apie karą su šeima nekalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius.  Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės.  Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė.

Po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Aleksandras Lukašenka Baltarusiją pavertė karo bendrininke. Būtent po karinių pratybų „Sąjungininkų ryžtas 2022“, kurios vasarį vyko Rusijoje ir Baltarusijoje, prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą. Nors Baltarusijos kariuomenė pati nėra įžengusi į Ukrainą, Lukašenka leidžia Rusijai naudoti šalies teritoriją karinės technikos gabenimui, raketų paleidimui ir karinių lėktuvų pakilimui. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose kariauja šimtai baltarusių, kurie skelbia kovojantys ne tik dėl Ukrainos pergalės, bet ir galimo Baltarusijos išlaisvinimo.   Karas sukėlė dar daugiau nesutarimų ir kovų dėl įtakos Baltarusijos opozicijoje. Kokioje būklėje yra Baltarusijos judėjimas už demokratiją, praėjus dvejiems metams nuo protestų šalyje?   Tekstą skaito jo autorius Tomas Valkauskas.   Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/per-ukrainos-pergale-i-baltarusijos-islaisvinima   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kalbėdami apie Lietuvos regioninę žiniasklaidą, dažnai ją siejame su savivaldos ir vietos verslo įtaka. 2017 m. įkurtas naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ siekia tai pakeisti – mūsų žiniomis, tai pirmoji ir vienintelė nepriklausoma regioninė žiniasklaidos priemonė, viešai deklaruojanti visas savo gautas pajamas ir išlaidas. Čia skelbiamos Vakarų Lietuvos naujienos, nagrinėjamos vietos bendruomenėms aktualios temos, taip pat atliekami tyrimai. „Atvirą Klaipėdą“ įkūrė ilgametis vietos žurnalistas Martynas Vainorius, anksčiau dirbęs vieno pagrindinių miesto laikraščių „Vakarų ekspresas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Susitikome su Martynu Klaipėdoje pasikalbėti apie regionų žurnalistikos būklę ir ką ji sako apie mūsų valstybę. Interviu autorė Indrė Kiršaitė.

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol.  Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas.  Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/

Naikindama gyvenamuosius rajonus ir ištisų miestų infrastruktūras Ukrainoje, Rusijos kariuomenė sukėlė grėsmę tūkstančiams gyvūnų. Kitaip nei žmonės, kurie bent jau suvokia, kas darosi, kai ant jų miestų krenta bombos – katės, šunys ir kiti gyvūnai nežino, nuo ko ir kur reikia slėptis. Ir tik atsidavusių savanorių, dažnai rizikuojančių savo pačių gyvybėmis dėl gyvūnų gelbėjimo, dėka tragedijos mastas mažesnis.   Denio Vėjo fotoistorija apie benamius gyvūnus globojančią šeimą apgriuviusiame bendrabutyje Černihive, gyvūnų prieglaudą Borodiankoje, zoologijos sodą Demydive ir namuose paliktus keturkojus aplankantį savanorį Irpinėje.   Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius   Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/ukraina-zmoniu-karas-keturkoju-gyvenimuose   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

„Iš dalies tam, kad būtų patogiau šitame gyvenime, mums reikia saugumo. Kad jaustumės saugesni, mums reikia kontrolės. Bet kontroliuodami, mes prarandame tam tikrą nuotykį. Galima sakyti, įsinuobodinam šiek tiek. O iš kitos pusės, turėdami saugumą ir kontroliuodami, mes įgyjame galimybę žaisti aukštesnės vertės žaidimus, kurie toli gražu nuo nuobodulio“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas šios savaitės pokalbyje apie kontrolę.    Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti.    Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis.   „Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.   Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“   Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija   Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

„Esu feministė, kairioji. Nemėgstu žodžio aktyvistė, bet galiu ir taip pasakyti, nes turbūt žmonės iš šono taip irgi pasakytų“, – NARA tinklalaidei sako Viktorija Kolbešnikova. Su Viktorija susitinkame Kaune, socialiniame centre „Emma“, įamžinančiame Kaune gimusios žydų kilmės anarchistės, politinės aktyvistės ir rašytojos Emmos Goldman atminimą.  Paauglystėje Viktoriją formavo pankrokas ir anarchizmas. Šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“.  Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/viktorija-kolbesnikova  Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

Millersvilio (Pensilvanija) universiteto istorijos profesorius Saulius Sužiedėlis profesinį darbą paskyrė savo ir kitų lietuvių edukavimui apie Holokaustą Lietuvoje. Su 77-erių metų mokslininku susitikome Vilniuje pasikalbėti, ką pasiekti pavyko, o ko – dar ne. Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Lietuva nėra unikali turėdama bendrinę kalbą, tačiau yra unikali turėdama reguliavimo mechanizmą, leidžiantį tik kalbininkams ne tik kurti savo kalbą neatsižvelgiant į žmonių poreikius, jos reikalauti iš piliečių viešumoje, bet ir bausti, jeigu reikalavimų nesilaikoma“, – sako komikas Domas Raibys. Šiame įgarsintame tekste jis kalba apie lietuvių kalbos reguliavimo ir edukacijos sistemos problemas. Tekstą skaito pats autorius.

Samuel Bak is a miraculous survivor of Vilnius Ghetto. Now at 88, in his studio in Massachusetts, a prolific painter recalls lost Jewish life in Vilnius for NARA podcast. Read more and see the photos: https://nara.lt/en/articles-en/painted-in-sound-samuel-bak Support NARA journalism: https://contribee.com/nara

«Профессиональные риски есть у пожарных, полицейских, врачей, они есть и у журналистов в России, получается. Эти риски не обесценивают работу, они не делают её менее важной или менее значимой. Просто они есть, их нужно учитывать», – в подкасте для НАРА говорит журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко.  Мы встречаемся с Еленой спустя два месяца после её возвращения из Украины. После публикации её текстов о том, как в военное время живут города на юге Украины, «Новая газета» стала получать предупреждения от Роскомнадзора и Генеральной прокуратуры с требованием удалить данные материалы. Тексты с сайта издания были удалены, а позже редакция опубликовала заявление о приостановке работы до окончания войны. Часть журналистов «Новой газеты» уехала, оставаться в России им попросту небезопасно. Опасность угрожает в том числе и Елене, если она решит вернуться в страну. В конце апреля покинувшие Россию журналисты «Новой» запустили сайт издания «Новая газета. Европа» и теперь вещают из-за границы.  Автор: Томас Валкаускас

„Kartais sunku ne tik patikėti, bet ir pastebėti, kad esi mylimas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Kai aplink tvyro nemažai skausmo, liūdesio, baimės, nesaugumo, svarbu ieškoti atsvaros. Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti. Kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius.   Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė Montažo režisierius: Adomas Zubė   Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus. Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir paukščių sugyvenimą kartu.  Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin.  Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara

„Nuolat jautiesi kaltas, kad nedarai pakankamai arba darai ne tą. Kažkas drabužius rūšiuoja, dar kažką, o tu čia kažkokias žinias rašinėji į facebooką. Ar čia rimtas užsiėmimas? Nu ne“, – sako Marius Burokas.   Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas.   Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai.   Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė   Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Wang Cuiqi, arba kitaip Maggie Wang, gimė Lietuvoje. Dabar Maggie yra 23 metai ir daugumą šio laiko Lietuvoje jos šeima buvo maža – ji ir mama. Tiesa, Maggie sako, jog aplink buvo žmonių, kurie reiškė daugiau nei draugai. Šiuo metu jos mama Wang Xiaozhong jau yra grįžusi gyventi atgal į Kiniją.

“When the war started, most of the Ukrainian journalists didn't have the protection and they didn't even imagine how to react to the military events – how would you know what is coming, how to know the differences in sounds of explosions. This all matters for your reporting,” says Katerina Sergatskova, editor-in-chief and co-founder of Zaborona, a non-profit media organization in Ukraine.  Katerina has been covering the war in Ukraine since 2014. At that time, she was reporting not only from the Ukrainian side but also from Russian-occupied territories in the Donbas region. Today we talk about Ukrainian journalism in wartime and how to do your work when you are a target. The interview was made by Berta Tilmantaite and edited by Indre Kirsaite.  Equip Ukrainian journalists with bulletproof vests and helmets: https://2402.org Support Zaborona: https://www.patreon.com/Zaborona Support NARA: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara

Trečiąją Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo savaitę, NARA komandos žurnalistai Tomas Valkauskas ir Denis Vėjas keliavo iš Lvivo į Kyjivą. Nors tuo metu aplink Ukrainos sostinę vyko sunkios kovos, kelionės metu sutikti žmonės tik dar kartą įrodė, kad egzistuoja ir kitas frontas, kuriame kovojama ne tik su automatiniais ginklais. Tai žmonės, kurie ištisas paras leidžia kelyje, gabendami iš Lietuvos atvykstančią humanitarinę pagalbą bei evakuodami žmones iš sudėtingiausių situacijų. „Skubėdami krauname medikamentų dėžes ir vandenį į mikroautobusą. Iš skirtingų pusių ataidi sprogimai. Aidas šiuos garsus paverčia nenutrūkstamu ūžesiu. Kūnas į tai reaguoja adrenalino pliūpsniu. Įsiklausau, bandau pagauti virš galvos skrendančio lėktuvo garsą arba raketos švilpimą. Negirdime nei lėktuvo, nei raketos, bet pamatome pilkų dūmų stulpą, kylantį virš už kelių kilometrų esančio pramoninio pastato.“ *** Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti.  Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos.  Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu.

As more and more migrants began to arrive in Lithuania, the shortage of translators became apparent. Translators from other parts of the European Union have been recruited in migrant accommodation centers to translate conversations between officials, social workers and the detainees. But in the evenings, when their working hours end and they leave home, untranslated conversations continue. Those who speak English remain responsible for ensuring that important things are translated and conversations are understood. Some of these translators are children like Hivi - a Kurdish 13 year old, who had been living in one of the detention centers with her parents for more than 6 months.  Hear Hivi’s, Peri's and Salah's stories in this NARA audio documentary about people from different cultures meeting for the first time and their attempts to communicate. See more photographs and more written information here: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing Support our independent journalism: https://contribee.com/nara

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ypač skaudžiai reaguojame į karą Ukrainoje, susitapatindami su ukrainiečiais ir pykdami dėl kitų valstybių abejingumo. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš lietuvių istorinės atminties iškėlė kolektyvinę traumą dėl Sovietų Sąjungoje patirtų represijų ir okupacijos.   Vis dažniau savęs klausiame: o kas, jeigu toliau mūsų eilė? Kaip išbūti šioje karo realybėje ir nuolatinėje grėsmėje, nekenkiant sau bei geriausiai padedant ukrainiečiams? Apie tai – įgarsintas Neringos Rekašiūtės interviu su klinikinės psichologijos dėstytoja, kolektyvinių traumų tyrėja profesore Danute Gailiene.   Tekstą skaito Rasa Syminaitė.   Muzikos autorius Martynas Gailius.   Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/labai-svarbu-nepasiduoti-bejegystei-interviu-su-profesore-danute-gailiene

Mūsų tinklalaidžių pokalbiuose dažniausiai neriame į aktualijas, idėjas, istorijas – labiau liekame galvose ir pamąstymuose, pamiršdami kūnus, palikdami juos savieigai.   Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita.   Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu.   Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Ann Cooper was the very first NPR correspondent in Moscow back in 1987. After the collapse of the Soviet Union, there were high hopes of establishing free, independent media in Russia. What went wrong? We meet Ann at her apartment in New York on March 24. The conversation is led by Karolis Vyšniauskas. Archival footage and additional links: https://nara.lt/en/articles-en/ann-cooper-on-the-annihilation-of-russia-s-independent-media Support NARA: https://contribee.com/nara

Karolis Verbliugevičius yra visiškai aklas kalnų slidininkas. Vytenis Makauskas yra jo treneris ir gidas čiuožiant. Duetas treniruojasi, kad patektų į Paralimpines žiemos žaidynes. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo tik sykį, 1993 metais. Iki šiol niekas iš žiemos parasportininkų ten daugiau neišvyko. Bet prieš porą metų pasiryžimu ten grąžinti Lietuvos vėliavą užsidegė Karolis. Karoliui dabar 45-eri metai. Jis nemato nuo tada, kai būdamas 19-kos pateko į automobilio avariją. Nors pirmieji metai tamsoje Karoliui buvo psichologiškai ypač sudėtingi, bet jis niekad nenuleido rankų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą. Autorė – Martyna Šulskutė. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-yra-slides-vytenis-yra-akys Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

„Aš lojali žmogiškumui“, – NARA podkastui sako Ewa Wołkanowska-Kołodziej, apdovanota lietuvių ir lenkų žurnalistė, Gazeta Wyborcza bendradarbė. Nuo vasaros ji turi vieną tikslą: neleisti užmiršti Lietuvoje sulaikytų migrantų. Ji bendravo su maždaug šimtu iš jų. Šiame interviu Ewa dalinasi, ką sužinojo. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu penkiuose sulaikymo centruose – Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose – uždarytas 2781 žmogus, iš jų – 594 vaikai. Su Ewa Wołkanowska-Kołodziej kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 15 d. Vilniuje. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/beveik-3000-migrantu-vis-dar-uzdaryti-lietuvoje-ewa-neleidzia-ju-uzmirsti

„Dabar paprastas laikas. Labai aišku, kas balta, kas juoda, jokių atspalvių nebeliko. Labai aišku, ką daryti“, – sako komikas Oleg Šurajev, šiuo metu visą savo laiką skiriantis pagalbai Ukrainai.    Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis.    Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegos savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas. Prieš metus kalbėjome apie apie būsenas, jausmus, idėjas, dabar – apie būtinybę susifokusuoti ir veikti.   „Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas.    Kviečiame išgirsti pokalbį ir pamatyti Olego bei jo močiutės Aleftinos fotografijas čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev-daugiau-nebus-taip-kaip-buvo

Prieš 10 dienų į Lenkijos ir Ukrainos pasienį išlydėjome du savo kolegas – Tomą Valkauską ir Denį Vėją. Jau keletą dienų jie yra Vakarų Ukrainoje ir ruošia žurnalistinius pasakojimus iš ten. Prieš daugiau nei dvi savaites Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš čia pabėgo jau daugiau nei 2,5 milijono žmonių, didžioji dalis – į Lenkiją, taip pat į kitas kaimynines šalis ir toliau. Vėlų kovo 11-osios vakarą NARA tinklalaidėje pasikalbėjome su Deniu ir Tomu apie tai, kokią situaciją jie mato pasienyje ir Vakarų Ukrainoje, taip pat apie jų sutiktų žmonių patirtis. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

There’s a saying that every generation has its war. But there are people who have to go through it twice, despite being in their 20s. In this episode we are talking with Ukrainians who experienced war in 2014 and are living through it again, in 2022. On February 24 Russia started a full-scale invasion of Ukraine, continuing its efforts to gain control over the country. Authors: Indrė Kiršaitė, Adomas Zubė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/witnessing-war-twice-in-your-20s Support our work: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara/

Karolis Vyšniauskas skaito savo mintis, užrašytas dalyvaujant Ukrainos palaikymo demonstracijose Niujorke.   Tekstas: https://nara.lt/lt/articles-lt/svarbiausia-nebuti-vienam-niujorko-protestu-dienorastis   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

«Мне кажется, люди, которые выживут в нынешнее время, смогут делать качественные медиа в стране», – в подкасте для NARA размышляет журналист и автор популярного в Беларуси YouTube канала «Жизнь малина» Никита Мелкозёров. C началом массовых репрессий в отношении журналистов и представителей гражданского общества, как и многие белорусы, Никита покинул Беларусь. Сначала он перебрался в Вильнюс, а сейчас живёт в Варшаве. В интервью мы говорим о том, что формировало Никиту Мелкозёрова. Также о белорусской журналистике вне Беларуси и о том, каково это покинуть свою страну из-за того, что ты устал бояться в ней жить.  Автор эпизода: Томас Валкаускас. Поддержите нас: https://www.patreon.com/naralt

Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų prasidėję Jugoslavijos karai nusinešė mažiausiai 130 tūkst. gyvybių, skaičiuojama dešimtys tūkstančių moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos karo metu. Per šį laikotarpį Jugoslavija suskilo į aštuonias valstybes – Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Albaniją ir Kosovą, tarp kurių ir šiandien yra įtampų, o įvairios socialinės problemos skatina žmones emigruoti. Kiek Jugoslavijos karų patirtys yra vis dar gyvos šiandien? Kaip sekasi susitaikyti tautoms? Ir kokių paralelių galime įžvelgti su mūsų šalyje vykstančiais procesais? Šiame epizode kalbamės su Lina Strupinskiene, viena iš vos kelių Vakarų Balkanų šalių tyrėjų Lietuvoje. Ji yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir direktorės pavaduotoja studijoms. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė. Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-susitaikyti-tautoms-pokalbis-su-lina-strupinskiene-apie-vakaru-balkanus Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Kodėl konfliktas Ukrainoje nebūtinai eskaluosis, net jeigu medijų fonas sako kitaip? Kaip vertinti Putino ir Xi Jinping'o susitikimą prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms, į kurias JAV nesiuntė savo diplomatų? Kodėl Lietuva, dėl vidinių politikų konfliktų, neišnaudojo Taivaniečių atstovybės atidarymo potencialo? Į NARA podkastą sugrįžta Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė ir saugumo ekspertė. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Jų interviu pirmą kartą publikuotas video formatu, mūsų „YouTube“ kanale. Dalinamės audio įrašu. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

A teacher in Chicago found out that her grandfather signed documents bringing hundreds of Lithuanian Jews to the ghetto. She invites Lithuanians to research their own family histories, but not everyone is happy about it. Find additional information at: https://nara.lt/en/articles-en/silvia-foti Support our work at: https://www.patreon.com/naralt

The former priest and current religion scholar in Duke University, North Carolina, remembers her childhood in 1990s Vilnius – the time when her Russian surname suddenly became a problem. See photos and the full description at NARA.lt website. This episode is a part of the series Rethinking Lithuania focusing on people who initiate progressive changes in Lithuanian society, despite not living here physically. Rethinking Lithuania project was made during the class of professor Elizabeth Spiers at Studio 20, NYU. Support our work on Patreon: https://www.patreon.com/naralt

When the Lithuanian president Gitanas Nausėda, who opposes same-sex marriage, came to visit Lithuanian-Americans in Chicago, Eglė Malinauskaitė greeted him with a banner "Nausėda yra homofobas". The picture went viral but the person behind the banner remained unknown. For the first podcast episode of 2022, we met Eglė in their room in Chicago to talk about the power of bold protest and the absence of LGBTQ voices in the Lithuanian-American community. This episode kicks off the series of conversations with global Lithuanians on their relationship with Lithuania and their work to inspire progressive changes in Lithuanian society, even when they don't live there physically. We called this series Rethinking Lithuania to challenge the traditional narrative of what defines us as a community. These conversations are held by Karolis Vyšniauskas, one of NARA's editors, who's currently studying journalism masters in New York University.

„Lingvistiškai žiūrint „šventė“ yra arti žodžio „šventa“. Jei patrauksim religiją į šalį, vis tiek galime žiūrėti taip: O kas mums gyvenime yra šventa? Ant ko mes dėsime akcentus kaip ant savo idealų ir į ką pasirinksime stiebtis?“ – šiame tinklalaidės epizode svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.   Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų.   Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė.    Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

"When you grow up in a dysfunctional family, I think it makes you more sensitive to violence around you. Because you learn to read behind the perfect facade of the family that you have to put up with. To have an alcoholic parent makes you hide everything from everyone. And you can detect when people are lying," says Mexican writer Fernanda Melchor in this week's episode.   Fernanda started out as a journalist but now is an awarded novelist, whose book Hurricane Season (Spanish: Temporada de huracanes) is translated in over 35 language and won the International Literature Award of the Haus der Kulturen in Germany and was shortlisted for the International Booker Prize last year.   However, this conversation is not about the books that Fernanda has written but rather about the themes and topics she explores. For instance, what is the impact of violence in everyday life, what the lack of love does to people and communities, how the crisis of identity and inner conflict might break us and how to find the escape routes when you feel trapped in a reality that is hard to bear?   The whole publication: https://nara.lt/en/articles-en/fernanda-melchor   Author and photographer: Berta Tilmantaitė   Support our work: https://www.patreon.com/naralt

NARA po penkerių metų sugrįžta prie paralimpiečių temos. 2016 m. pasirodė dokumentinis multimedijų pasakojimas „Galia nugalėti“, kuriame užfiksuoti visi sportininkai, besiruošiantys Rio de Žaneiro paralimpinėms žaidynėms. Šįkart su paralimpiečiais nusprendėme pasikalbėti po Tokijo paralimpinių žaidynių, iš kurių mūsų paraatletai grįžo su trimis bronzos medaliais. Susitikome su medalius parvežusiais sportininkais – plaukiku Edgaru Mataku, dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu ir dviem golbolo rinktinės nariais – Genriku Pavliukianecu ir Justu Pažarausku. Taip pat pasikalbėjome su nauja paraatlete, Tokijo paralimpinių žaidynių debiutante disko metike Oksana Dobrovolskaja bei paralimpinio sporto senbuviais – lengvaatlečiais Ramune Adomaitiene ir Jonu Spudžiu bei irkluotoju Augustu Navicku. Epizodo autoriai: Indrė Kiršaitė, Berta Tilmantaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Bronius Dovydaitis sovietmečiu išvertė dešimtis knygų iš ispanų kalbos į lietuvių, nors neturėjo deramų vadovėlių ir žodynų. Šiandien Broniui 76-eri. Aplankiau jį jo namuose Kaune sužinoti, kaip jam tai pavyko. Šis epizodas lydi videopasakojimą, kurį galite pamatyti NARA.lt arba mūsų YouTube platformoje. Tiek videopasakojimo, tiek tinklalaidės epizodo autorė yra NARA praktikantė Paula Bumbulytė.

Nuo pirmadienio migrantai didelėmis grupėmis bando patekti į Lenkiją ir Lietuvą iš Baltarusijos. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali būti apie tūkstantis įstrigusių migrantų. Viešojoje erdvėje dalis žmonių sako, kad turime rinktis – arba užtikrinti žmogaus teises, arba šalies nacionalinį saugumą. Tačiau ar tikrai reikia pasirinkti ir negalime turėti abiejų kartu? Šioje tinklalaidėje kalbamės su socialine darbuotoja Rita Škriadaite, teikiančia humanitarinę pagalbą Lietuvos pasienyje, taip pat su sire Farah, gavusia prieglobstį Lietuvoje prieš penkerius metus ir šiuo metu dirbančia su naujai atvykusiomis migrantėmis sulaikymo centruose. Į situaciją pasienyje žvelgiame ir iš Baltarusijos pusės – NARA bendradarbis Tomas Valkauskas pasakoja, kaip šiuo metu atrodo Minskas, per kurį keliauja didžioji dalis migrantų. Galiausiai žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo sutapimus ir priešpriešas analizuojame su tarptautinės teisės eksperte Erika Leonaite. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Dalinamės Ryto Sakavičiaus, Vilniaus licėjaus vienuoliktoko, įgarsintu tekstu apie Simoną Zuką, 96-erių litvaką iš Ukmergės, tapusį Zambijos kovos už žmogaus teises simboliu. Tai pirmas kartas, kai apie šį žmogų kalbama Lietuvos žiniasklaidoje. Išpublikavę šį tekstą, rugsėjo pabaigoje netikėtai sužinojome, kad Simonas Zukas mirė. Kviečiame giliau susipažinti su jo mintimis ir darbais. Tekstas ir istorinės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nepazinta-zambijos-istorija-is-ukmerges Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

„Artėjant lapkričio pirmajai, jaučiu, kaip pas klientus cikliškai sugrįžta jų netekties skausmas“, – sako psichoterapijos klinikos „Gali būti“ psichologas Andrius Jančiauskas. Mirtis – neišvengiama, bet dažnai vengiama tema, į kurią leistis nėra lengva. Šiame NARA tinklalaidės epizode kviečiame mirties temoje pabūti kartu. Atvirai dalindamasis savo netekties istorijomis ir skausmu, Andrius svarsto, kad susidūrus su mirtimi, būtina turėti liūdesiui draugišką erdvę, leisti sau paliūdėti ir suprasti, kad liūdesys taip pat turi pabaigą. Svarbu ir su savimi išlikti šiltame, palaikančiame santykyje, kuriame gali atrasti atjautos sau, ir nebijoti atsiremti į kitus – prašyti pagalbos ir laiko kartu.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kuo-mirtis-arciau-tuo-ir-gyvenimas-maziau-baisus-darosi   Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

The grand European art project Magic Carpets embraced the idea that artists should work directly with communities. As its curators prepare the final exhibition in Kaunas, we dig into this cultural and hierarchical shift. The artist and curators features in this episode are: – Ki Hyun Park, Berlin, Germany – Dejan Krstić, Novi Sad, Serbia – Neringa Kulik, Kaunas, Lithuania The episode has been made in partnership with the Magic Carpets project. See pictures and notes: https://nara.lt/en/articles-en/art-for-the-people-with-the-people

When prices of real estate in cities rise all around the world, the question of affordability of housing becomes crucial. It’s not only a question of accommodation but also of diversity, dignity, and equality. In this episode of NARA podcast we dive into the social housing system in Vienna, Austria, which is affordable not only for poverty-stricken communities but also for the middle class. Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė and Indrė Kiršaitė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/there-s-no-place-like-home-you-can-afford Support our work: https://patreon.com/naralt

Šios savaitės NARA tinklalaidės svečias – lengvaatletis, paralimpinių žaidynių čempionas ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Tai nėra pirmas mūsų susitikimas, su Mindaugu susipažinome prieš penkerius metus, rengdami dokumentinį multimedijų pasakojimą „Galia nugalėti“ apie Lietuvos paralimpinę rinktinę. Šiame epizode kalbamės apie pokyčius per šiuos metus ir šiomis dienomis sprendžiamus sporto politikos klausimus. Interviu autorė Berta Tilmantaitė, fotografas Karolis Pilypas Liutkevičius. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

“First we imagine who we want to be and then we move towards becoming that,” says Monika Bielskytė, a guest of the NARA podcast this week.  Monika is a futurist and futures designer who consults on and prototypes culturally expansive, socially and environmentally engaged future world designs for the media industry, technology companies, and cities or countries. In this conversation with Monika, we discuss the process of prototyping futures and the feedback loop between speculative/science fiction and reality. Publication: https://nara.lt/en/articles-en/monika-bielskyte-protopia-future Interview: Berta Tilmantaitė Music: Vladas Dieninis – HAJAT (Isla to Isla) Photography: Linas Masiokas Support our work: https://www.patreon.com/naralt

Kol Venecijos bienalę laimėjusi opera-performansas nesustodama skambėjo Bruklino muzikos akademijoje, susitikome su jos autorėmis, kad užčiuoptume, kaip jų istorinė sėkmė atrodo iš vidaus. Kalbantis su „Saulės ir jūros“ autorėmis Rugile Barzdžiukaite, Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte, išryškėja jų bendradarbystės svarba. Mene, kur dažnai iškeliamas vienas žmogus, užkulisiuose paliekant komandą, „Saulė ir jūra“ veikia kaip bičių korys, be vieno lyderio, bet su įvykstančiu rezultatu. Interviu kalbėjome apie tai, bet ne tik. Pokalbį įrašėme ant Bruklino muzikos akademijos (BAM) stogo, apačioje miestui pradedant šeštadienio vakarą, o žmonėms kantriai laukiant „stand by“ bilietų eilėje – visi įprasti bilietai buvo iš anksto išpirkti. Kviečiame išgirsti. Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saule-ir-jura-niujorke Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dalinamės įgarsinta tekstų kūrėjo ir komiko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Tai tekstas apie dešimtojo dešimtmečio pabaigos Lietuvą ir pirmąjį didelio masto mūsų prisilietimą prie vakarietiško verslo – „Mažeikių naftos“ pardavimą „Williams“ 1999-aisiais. Būtent tai pradėjo nušalinto prezidento Rolando Pakso legendą. Mūsų puslapyje prie teksto galite pamatyti istorines fotografo Pauliaus Lileikio fotografijas, labai gerai perteikiančias to laikotarpio atmosferą, taip pat parodančias ir pagrindinius istorijos veikėjus: https://nara.lt/lt/articles-lt/williams-istorija Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Berta ir Andrius – du vienas kitą ne kartą apvylę draugai – šiame epizode aiškinasi, iš ko susideda pasitikėjimas, kodėl kartais taip sunku, bet visgi verta pasitikėti, ir kodėl nu(si)vylimas nebūtinai yra visa griaunanti, bet kartais ir kurianti jėga. „Pasitikėjimas – tai aktyvus drąsos žestas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas ir kviečia išdrįsti pasitikėti visų pirma pačiais savimi. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Nors bioįvairovės svarba klimato krizės akivaizdoje tik didėja, tvarios gamtos plotai aplink mus sparčiai mažėja. Kalbėdamasi su antropologe Jekaterina Lavrinec, Panevėžio „Fridays For Future“ aktyvistėmis ir advokatu Sauliumi Dambrausku, Martyna Šulskutė aiškinasi, kaip galime išsikovoti teisę į tvarią aplinką. Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė. Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

“Foreign media needs to do a better job at looking not what the Taliban say but what the Taliban do,” says Frud Bezhan, an Afghanistan-born journalist covering the country for Radio Free Europe in Prague. In this episode of NARA podcast we talk about the current situation in Afghanistan since the Taliban took control of it after the US and NATO troops had been withdrawn from the country ending its 20-year war. We also discuss his personal journey to the point where he is now and journalists’ responsibility in covering this topic. Interview by Indrė Kiršaitė, photos by Severina Venckutė. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/in-kabul-what-you-dont-see-is-more-important-than-what-you-do-see Support our work: https://patreon.com/naralt

Penktą NARA tinklalaidės sezoną pradedame su pokyčiais – tinklalaidės redaktorių ir vedėją Karolį Vyšniauską išgirsime rečiau, nes jis išvyksta studijuoti į Niujorką. Kaip ir kasmet, su NARA komanda susėdome aptarti, ką nuveikėme per šiuos metus, ką planuojame artimiausiu metu ir kokią norėtume matyti žurnalistiką šiuo neramiu laiku. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/stabtelejimas-tarp-skubejimu-komandos-pokalbis Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dakshinamurthy Natarajan, a general physician from Chennai, Tamil Nadu, India, has worked with more than 5,000 Covid patients. While fighting the virus, he managed to change his patients' and hospital colleagues' attitudes towards his sexuality. We speak with Daksh at the newest episode of NARA podcast. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/doctor-in-india Support NARA podcast: https://www.patreon.com/naralt This episode is supported by Active Citizen Fund.

„Pripažinkite mus!“ – šaukė Pietų Afrikos LGBTQ+ bendruomenė XX a. pabaigoje. Šaukia ir dabar. Šalyje, kurioje prieš 24 metus Nelsonas Mandela pasirašė vieną progresyviausių visų laikų konstitucijų, įstatymas ne visada pajėgus apginti šią bendruomenę. Pietų Afrikos LGBTQ+ gyventojai pasakoja, kokia yra realybė šalyje, kurios Konsitucijoje – pirmojoje pasaulyje – buvo įtvirtinta lygybė seksualinės orientacijos atžvilgiu. *** Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja. Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų susiduria su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrusi žurnalistė Diana Maria Olsson ruošia kolektyvinį moterų laišką Riksdagui, Švedijos parlamentui. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai pasakoja viešai. Pamatykite fotografijas ir raskite papildomą informaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/teismas-isskyre-diana-su-sunumi-ji-buria-kitas-moteris-patyrusias-ta-pati Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt  Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas, fotografas – Karolis Pilypas Liutkevičius

Po keturiolikos metų Londone ir Glazge, menininkė ir Muay Thai kovotoja Marija Nemčenko grįžo į Lietuvą. Po *Brexito * tai padaryti svarstančių žmonių yra daugiau. Šiame NARA podkasto interviu siekiame realistiškai įvertinti, ar Lietuvos visuomenė jų laukia. Ir kaip sportas gali padėti rasti ramybę tranzicijos procese. Epizodo fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-nemcenko Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Per birželį ir liepą per Baltarusijos sieną į Lietuvą atvyko virš tūkstančio prieglobsčio prašančių žmonių, daugiausia iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių. Didelė dalis jų yra moterys ir vaikai. Šis skaičius kasdien auga. Nieko panašaus nebuvo nuo 1997-ųjų, kai į Lietuvą vyko žmonės iš Afganistano. Specialiame NARA podkasto epizode kalbamės su Egle Samuchovaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadove, apie geriausius ir blogiausius situacijos scenarijus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Lietuvoje atlikti lyties keitimo operacijas yra nelegalu. Kaip ir ir taikyti hormonų terapiją iki tol, kol translytis žmogus nepasikeitė dokumentų. Tačiau pasikeisti dokumentus jis gali tik padavęs vieną iš valstybinių institucijų į teismą. Tokį kelią nuėjo translytis Haris Ubartas, kuris gyvena Gargžduose – mieste, kuris gali sietis su priešiškomis LGBTQ+ bendruomenei nuotaikomis. NARA tinklalaidėje nuvykome su juo pasikalbėti. Autorė: Indrė Kiršaitė Palaikykite NARA darbą: patreon.com/naralt

Metų pradžioje penkiolika atsitiktinai suburtų žmonių, dirbančių švietimo, kultūros, verslo ir kituose sektoriuose, susiskambino pasikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi. Renginio, pavadinto „Įsiklausymai“, idėja tokia: bet kuri piliečių grupė yra platesnės visuomenės atspindys. Pokalbį inicijavo Grupių santykių draugijos vadovė, Vilniaus universiteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Remdamasi dalyvių mintimis ir jas plėtodama per savo prizmę, mokslininkė priartėjo prie platesnio antrus metus pandemijoje gyvenančios Lietuvos visuomenės būvio. Dalinamės jos tekstu. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-pandemija-mus-pakeite Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Esu Monika, 31-erių fotografė. Gyvenu Vilniuje, paradoksalu, tame pačiame kieme, kur įsikūrusi Lietuvos Vyskupų Konferencija. Prieš trejus metus aš atsiskyriau nuo Bažnyčios – atlikau apostazę. Tai nebuvo toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti. Skaito Rugilė Matusevičiūtė. Teksto publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-aspalikau-baznycia Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Можем ли мы сравнивать современных диссидентов в России и Беларуси с советскими диссидентами? В подкасте NARA RU обсуждаем эту тему с журналистом Николя Милетичем, который был близко знаком с диссидентами советского времени, в том числе и с Андреем Сахаровым.   Публикация и фотографии: https://nara.lt/ru/articles-ru/otrazheniye-sovetskogo-soprotivleniya-v-segodnyashnem-dne Поддержите NARA: https://www.patreon.com/naralt

Rasinė nelygybė Lietuvoje dažnai aptariama kaip „kitų“ problema. NARA tinklalaidės pašnekovės dalinasi, kaip joms ji tapo sava. Šiuos interviu publikuojame gegužės 25-ąją, dieną, kai policininko koja buvo uždusintas George Floyd'as, juodaodis amerikietis. Jo mirties video įrašas pradėjo pasaulinį protestą, kuris gyvas lig šiol. Epizode kalba Pietų Dakotoje, vienoje „balčiausių“ JAV valstijų studijavusi žmogaus teisių specialistė Simona Gaidytė, virš 30 metų Niujorke gyvenanti, skirtingų rasių vaikams muziką mokanti Gintarė Bukauskas ir nedideliame miestelyje Vašingtono valstijoje gyvenanti Akvilė Bukauskaitė. Foto galerija: https://nara.lt/lt/articles-lt/george-floyd-atminti Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Территориально этнические конфликты меняют не только геополитические карты и историю государств, унося за собой жизни людей, в большинстве своем они разделяют семьи и народы, сеют недоверие, ненависть и страх друг к другу.  Этот эпизод именно про страх и его нормализацию в сознании и повседневности жителей приконфликтных регионов Грузии, где понятие границ размыто, а доступ к базовым правам человека ограничен. Люди не могут посещать своих родных, их дома разделены разграничительными линиями, они не знают какой информации верить и на каком языке говорить. Они чужие и тут, и там... Обо всем этом я говорила с грузинской правозащитницей Маей Еленой Русецкой, которая много лет работает в сфере человеческой безопасности. В условиях нерешенных конфликтов постсоветского пространства часто можно встретить термин «замороженных конфликтов», но для людей живущих в приграничных районах конфликтующих сторон, конфликт – это неотъемлемая часть их повседневности. Он выражается в страхе звука фейерверков, в невозможности поехать в ближайшую больницу или купить медикаменты, владеть землей, на которой веками жили его предки или получить пенсию своего же государства. Про Южную Осетию и Абхазию в независимой Литве много говорили в августе 2008-ого года. Тогда на Южном Кавказе вспыхнула так называемая Пятидневная или Августовская война между Грузией, с одной стороны, и самопровозглашенными республиками Южной Осетией Абхазией, а также Россией, с другой. Наследие этой короткой войны оказало глубокое влияние на последующие события. Россия, наряду с горсткой других государств, официально признала независимость Абхазии и Южной Осетии и разместила там военные базы. После 2008 года многие в Грузии воспринимают конфликты через призму российской военной оккупации. Абхазы и южные осетины оспаривают эту точку зрения и рассматривают увеличение военной, экономической и инфраструктурной поддержки со стороны России в качестве гарантии своей безопасности.

Iš kartos į kartą gydytojai turi nerašytą taisyklę, kad su emocijomis jie turi susitvarkyti patys. Tai gali privesti prie perdegimo ir priklausomybių. Jauni su COVID-19 mirtimis susiduriantys gydytojai suprato, kad norėdami padėti sergantiems, jie pirmiausia turi padėti sau patiems, todėl pradeda pokalbį apie medikų emocinę sveikatą. Išgirskime juos šioje dokumentikoje. Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

„Aš kiekvieną dieną nenorėčiau būti čia. Mane užknisa beveik viskas. Dėl to niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik mano atsakingumas prieš kitus. Nusprendžiau, kad nenoriu kitiems kelti pavojaus“, – sako Olegas Šurajevas Bertai Tilmantaitei. Išgirskite jų pokalbį. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt