Istorijos perimetrai

Istorijos įvykiai dažniausiai yra ne apie džiaugsmą ar sėkmę. Praeityje yra nutikę daug kruvinų, sudėtingų, nemalonių ir traumuojančių įvykių, kurių rezultate turime gyventi šiandien. Ar tikrai esame istorijos pasekmių produktas, kaip praeitis veikia dabartį ir kaip derėtų naviguoti kolektyvinių istorinių traumų farvateryje? Laidoje – prof. Danutė Gailienė.

Ved. Rimas Bružas.

Vatikane išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios popiežius. Kaip veikia vienas slapčiausių pasaulyje susirinkimų? Kaip atsirado ir kaip vystėsi konklava? Kokios istorinės aplinkybės nulėmė, jog aukščiausias bažnyčios hierarchas iki šiol renkamas tokiu būdu?
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.
Ved. Rimas Bružas.

Tauta, visais laikais buvusi ne vien visuomenės paraštėse, bet ir arti įstatymo užribio. Apaugusi stereotipais ir mitais, turėjo tenkintis atstumtosios statuso.
Laidoje dalyvauja Gopalas Michailovskis - tyrėjas, menininkas, Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvo ir bibliotekos vadovas, Agnieška Avin - Lietuvos sociainių mokslų centro Sociologijos instituto antropologė, vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ edukatorė.
Ved. Rimas Bružas

Kartais pasiskundžiame herojų savo istorijoje stoka. Bet ar iš tiesų yra taip? Asmenybių deficitas realus, gal ne itin akylai ieškome, o aptikę nebūtinai deramai įvertiname? „Istorijos perimetrai“ skirti aviakonstruktoriui Antanui Gustaičiui. Laidoje dalyvauja Kauno istorijos muziejaus istorikas Simonas Jazavita.

Ved. Rimas Bružas.

1941 m. ir pokario trėmimai nusitaikė į tautos žiedą. Okupanto tikslas - eliminuoti geriausius, pakertant tautos potencialą. Kas anuomet tapo represijų aukomis ir ar sovietų planas sėti baimę suveikė? Ar šiandien dar jaučiame tremčių pasekmes ir kaip tai veikia dabartinę Lietuvos visuomenę? Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikai Jolita Jasinskienė ir Benas Navakauskas.

Ved. Rimas Bružas

Iš apdulkėjusių, nuobodžių ir mažai kam įdomių ekspozicijų šuolis į modernias sales, interaktyvias parodas ir patrauklias erdves. Tai yra pastarųjų dešimtmečių kokybinis pokytis, atvedęs į muziejų Lietuvoje aukso amžių.
Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.


Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos elitas. Kas galėjo save vadinti aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovais ir koks buvo eilinių piliečių požiūris į juos? Elito vaidmuo, funkcija ir pareigos tuometinėje visuomenėje.
Laidoje dalyvauja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė.
Ved. Rimas Bružas

„Kuomet klounas ateina į rūmus, jis netampa karaliumi, bet rūmai vista cirku“, – šis aforizmas pastaruoju metu prisimenamas ir vartojamas dažniau nei kada nors. Tiek klounas, tiek rūmai šiuo atveju nėra abstraktūs. Donaldui Trumpui dar nespėjus poste apšilti kojų, jis apvertė nusistovėjusią pasaulio tvarką ir chaoso tampa vis daugiau. Kas toks yra Donaldas Trumpas? Koks buvo jo kelias į Baltuosius rūmus ir galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą? Laidoje dalyvauja politologas Linas Kojala.

Ved. Rimas Bružas.

Kadaise atrodęs kone nepasiekiama svajone, šiandien Dakaro ralis daugeliui tapo įprastomis lentynėmis. Legendomis apipintame, sudėtingiausiomis pasaulio varžybomis vadinamame ralyje lietuviai dalyvauja kasmet ir spaudimas pergalių vis stiprėja. Nuo ko prasidėjo legendinis Dakaras ir kokia jo istorija?
Laidoje dalyvauja lenktynininkas Karolis Raišys.
Ved. Rimas Bružas

Lietuvos aukso amžiumi vadintas XX a. 4-asis dešimtmetis. Idealizuotas metas, kuris dar ilgus metus buvo prisimenamas su didžiule nostalgija. Ar tai iš tiesų buvo geriausias tarpukario respublikos laikotarpis? Kokie visuomeniniai, valstybiniai ir tarptautiniai procesai vyko tuo metu ir kaip jie veikė valstybės ir žmonių kasdienybę?
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė.

Ved. Rimas Bružas

1863-1864-ųjų sukilimas Lietuvoje. Kaip ir kuo prie sukilėlių prisidėjo moterys ir koks buvo jų vaidmuo šioje nelygioje, bet teisingoje kovoje? „Juodųjų našlių“ juodi rūbai tapo tyliu pasipriešinimo imperijai simboliu, siutinusiu jos pakalikus.
Laidoje dalyvauja istorikė Jolanta Karpavičienė.

Ved. Rimas Bružas

Psichiatrija sovietmečiu buvo paversta režimo įrankiu. Prasta higiena, nepakankamas maitinimas, po du ligonius vienoje lovoje, smurtas, patyčios, medicininiai eksperimentai ir koncentracijos stovyklą primenančios sąlygos. Pacientai – nuo dvasios negalią turinčių iki sistemai neįtikusių ir tokiu būdu nutildytų asmenų.
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Tomas Vaiseta.
Ved. Rimas Bružas

Holokausto Lietuvoje žaizda pati neužgis, kol nebūsime atviri sau. Kol neatsistosime prieš veidrodį ir nepažiūrėsime sau į akis.

Laidoje dalyvauja LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.

Ved. Rimas Bružas

Metų pradžioje Katedroje buvo atrastos Lietuvos valdovų karūnos. Atradimas, kurio neįmanoma pervertinti, bet ar gebame pasinaudoti nematerialiąja tokių lobių puse? Ar gali radiniai pasitarnauti patriotizmo skatinimui ir istorijos populiarinimui?
Laidoje dalyvauja archeologas Saulius Poderis.

Ved. Rimas Bružas

Sausio 1-oji ne tik metų pradžia, bet ir Lietuvos vėliavos diena. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo pirmą kartą iškelta Gedimino kalne ir kaip nutiko, kad turime ne dvispalvę, o trispavę valstybinę vėliavą?
Laidoje dalyvauja istorikas Arvydas Anušauskas.
Ved. Rimas Bružas

Nutylėta ir ignoruota sovietmečio pusė – apleisti, atskirti ir už šeimos ribų atsidūrę vaikai. Kokių motyvų vedami tėvai priimdavo sprendimą atsisakyti savo vaikų, o kada okupacinė valdžia nuspręsdavo juos atskirti nuo šeimos? Panaikinant vaikus buvo sprendžiamos ne tik asmeninės ar visuomeninės, bet net ir valstybinės problemos. Apie atsikratymą vaikais sovietmečio Lietuvoje.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikė hum. m. dr. Ieva Balčiūnė.
Ved. Rimas Bružas

Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare Rytų Prūsijos vaikams atnešė siaubą. Jie matė gimtuosius namus niokojančius sovietų karius, matė tankų traiškomas pabėgelių kolonas. Netekę ar atskirti nuo tėvų, jie gavo „vilko vaikų“ pavadinimą. Ieškodami maisto ir išsigelbėjimo, jie traukė į Lietuvą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto doktarantė Rūta Matimaitytė.

Ved. Rimas Bružas

Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija?
Laidoje dalyvauja Kauno zoologijos sodo darbuotojas Rimvydas Mikutavičius.
Ved. Rimas Bružas

Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas Juozas Banionis.

Ved. Rimas Bružas

Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas.

Ved. Rimas Bružas

Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu.
Ved. Rimas Bružas

Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas.
Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas.

Ved. Rimas Bružas

Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo nacių nužudytas drauge su Jurbarko žydais. Kolosali didelio žmogaus tragedija – drauge su Vinco Grybo vaikaite, jo vardo muziejaus vadove Rasa Grybaite.
Ved. Rimas Bružas

Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vienas svarbiausių momentų yra teisė, apie tai laidoje su VU Teisės fakulteto doc. dr. Indre Isokaite-Valuže.

Ved. Rimas Bružas

Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko istorija.
Laidoje dalyvauja knygos „Karo laiškai” autorius, filosofas, rašytojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Tomas Kačerauskas.

Ved. Rimas Bružas

Kvapas – tai vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvepalų funkcija buvo suprantama kiek kitaip nei šiandien. Kvepalai Renesanso epochoje, visų pirma, buvo skirti gydymui. Manyta, kad kvepalai padeda išvengti ligų ar palengvina negalavimus. Kuo kvepėjo Lietuvos valdovai, didikai bei jų rezidencijos?
Laidoje dalyvauja parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė.
Ved. Rimas Bružas

Paslaptingos Vilniaus vietos ir deficitinės prekės. Istorinę sostinę ištikusių okupacijų randai ir sporto varžybų aistrų aidai. Restoranų meniu, kietojo kuro deficitas mieste ir medumi gausūs bičių aviliai. Miestelėnų papročiai ir įpročiai bei juos griaunančios gamtos stichijos ir visą niokojantys karai.
„Bet koks Vilniaus savinimasis yra pasmerktas“, - apie Vilnių rašė Česlavas Milošas.
Laidoje dalyvauja Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas, istorikas, doc. dr. Juozapas Blažiūnas.
Ved. Rimas Bružas

Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose.
Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis.
Ved. Rimas Bružas

Kur prekybos kelių eita, ten ir karčemų būta – anuomet tai ir viešbučiai, ir valgyklos, ir susibūrimų vietos vienu metu. Karčemose buvo galima ir išgirsti naujienų iš viso pasaulio, ir sutikti įdomių žmonių. Čia gyvavo kitos taisyklės, kiti papročiai ir kita moralė. Kaip karčemos miesteliams padėjo tapti miestais?
Laidoje dalyvauja istorikas prof. Rimvydas Laužikas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ved. Rimas Bružas

Romas Kalanta sovietmečiu tapo uždraustu laisvės simboliu. Auka, virtusi eilėmis, protesto balsais ir nepriklausomybės vilties kuždesiu. Nenutildytas, neapšmeižtas ir neištrintas. Kiek Romo Kalantos atmintis gyva šiandien?
Laidoje dalyvauja VDU istorikas prof. Kastytis Antanaitis ir VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius.
Ved. Rimas Bružas

Prieš 120 metų rusijos imperija, keršydama už lietuvių ir lenkų sukilimą, uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis ir Lietuvoje sukėlė spausdinto žodžio revoliuciją. Iš už Nemuno per dažną lietuvio trobą, bažnyčią, su ūkininko ar miestelėno pagalba, pergudraujant žandarų paspęstas pinkles, šalį apraizgė slapti knygnešių keliai. Mėginę sunakinti, maskvėnai lietuvių kalbai ir raštui įteikė netikėtą dovaną – cenzūros nepaliestą, laisvą spaudą.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas doc. Algimantas Kasparavičius.
Ved. Rimas Bružas

Gandai apie fotografijos mirtį XXI a. buvo gerokai perdėti. Išlaikęs dviejų šimtų metų išbandymus ir transformacijas „piešimas šviesa“, arba fotografija, išgyvena jau nežinia kelintą pakilimo laikotarpį. Vertingas istorikų darbo įrankis, artefaktas, liudijantis išnykusius pasaulius ar išlikusias detales, amžininkų žvilgsnis, unikalus istorinių įvykių ir išblukiusios kasdienybės liudininkas.
Laidoje dalyvauja diplomatas, fotografijos istorikas hum. m. dr. Dainius Junevičius.
Ved. Rimas Bružas

Rytų Prūsijos šiaurinė dalis – Kionigsbergo sritis, arba lietuviškai Karaliaučiaus kraštas – sovietmečiu virto Kaliningradu ir vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Karaliaučiaus krašto istorija, tragiškas jo gyventojų likimas, ideologijos sutryptas istorinis palikimas ir mitais apipinta sovietinis laikotarpis.
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas, humanitarinių mokslų dr. prof. Vasilijus Safronovas.

Ved. Rimas Bružas

Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos.
Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis.

Ved. Rimas Bružas

Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius.
Ved. Rimas Bružas

Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis?
Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.

Ved. Rimas Bružas

Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą.
Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis.

Ved. Rimas Bružas

Įsivaizduokime, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota sovietų ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Alternatyvus istorijos raidos scenarijus atskleidžia, kokia galėjo tapti visuomenė ir valstybė įvykių ratui pasukus kita kryptimi. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, reformų, sporto varžybų ir... rokenrolo. Neįvykusios istorijos puslapius sklaido VU dėstytojas, istorikas Norbertas Černiauskas.

Ved. Rimas Bružas

XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam tikrų dėsningumų.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas Algimantas Kasparavičius.
Ved. Rimas Bružas

Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją?
Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė.
Ved. Rimas Bružas

Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas.
Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauskas.

Ved. Rimas Bružas

Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu.
Ved. Rimas Bružas

„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė.
Ved. Rimas Bružas

Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo?
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc. dr. Vygantas Vareikis.
Ved. Rimas Bružas

Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo?
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius ir Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė.
Ved. Rimas Bružas

Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą.
Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.

Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje.
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus.

Ved. Rimas Bružas

Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.
Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius.

Ved. Rimas Bružas

Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai.
Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas?
Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.
Ved. Rimas Bružas

Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku.
Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą statusą visuomenėje?
Laidoje dalyvauja karo istorikas Valdas Rakutis.

Ved. Rimas Bružas

Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu?
Laidoje dalyvauja retro automobilių ekspertas Povilas Eitutis.

Ved. Rimas Bružas

Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio karo pranašais ir šiuose kontekstuose vis dažniau minimas pirmasis XX a. karas.
Istorinės paralelės ir veidrodiniai jų atspindžiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.

Ved. Rimas Bružas

Sulig sovietų armijos įžengimu į Lietuvą, šalyje prasidėjo destruktyvūs procesai, kurių metu naikinta tarpukario Lietuvos visuomenės struktūra. Kaimo vietovėse šio proceso ašimi tapo kolektyvinių ūkių, arba kolchozų, kūrimas. Sovietinėje utopijoje kaimo gyventojai užėmė žemiausią vietą visuomenės hierarchijoje – ūkininkai ir valstiečiai sovietizacijos sąlygomis tapo kolchoznikais. Apie kolchozų visuomenės sukūrimą – su istoriku Antanu Terlecku.
Ved. Rimas Bružas

Karuose ir ginkluotuose konfliktuose iki šiol labiausiai nukenčia civiliai. Konfrontuojančioms pusėms atsidūrus priešo teritorijoje neretai niekuo dėtų žmonių aukų išvengti nepavyksta. Istorija liudija, jog siekiant įbauginimo ar keršto, tyčiniai taikių gyventojų žudymo atvejai nėra reti. Dar dažniau pasitaiko, jog planuojant karinius veiksmus, civilių gyvenamosios zonos tapo taikiniais. Konfliktų istorija ir karo teisė su karo istoriku Karoliu Zikaru ir MRU prof. Justinu Žilinsku.

Ved. Rimas Bružas

Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės, tai – vienas stipriausių tarpukario Lietuvos stereotipų. Tačiau už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug įvairesnė visuomenė, nesivadovavusi religinėmis dogmomis ir gyvenimą organizavusi laisvamanystės principais. Laidoje apie laisvamanių organizacijas tarpukario Lietuvoje, žymiausius jų narius ir įtaką valstybei – su VDU SMF Sociologijos katedros profesore Milda Ališauskiene.


Ved. Rimas Bružas

Į Lietuvą amžino poilsio sugrįžta Klaipėdos operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai. Kas buvo šis drąsus žmogus, vienintelis prieš 100 metų išdrįsęs vadovauti lietuvių žygiui į Klaipėdą ir pasiryžęs prisiimti atsakomybę už galimą karinės kampanijos nesėkmę tuomet, kai daugelis kariškių atsisakė tokios rizikos.
Laidoje dalyvauja Karo istorikas Karolis Zikaras ir Klaipėdos universiteto BRIAI vyresnioji mokslo darbuotoja Silva Pocytė

Ved. Rimas Bružas

Pasipriešinimo bolševizmui simbolis, žmogus, išgelbėjęs Lietuvos garbę ir už ją sumokėjęs savąja, kariškis, vadovavęs valstybės perversmui, laviravęs derybose su naciais ir dešimtmečius juodintas sovietų propagandos. Kodėl „bolševikų siaubu“ vadintas legendinis generolas Povilas Plechavičius dar ir šiandien yra ne visiems patogus istorijos veikėjas?
Laidoje dalyvauja karo istorikas Gintautas Jakštys.
Ved. Rimas Bružas

Griūvant Sovietų Sąjungai, baltarusiai išvystė nacionalinę istorijos teorija teigiančią, jog LDK – slaviška valstybė, viduramžių lietuviai – baltarusiai, o šiuolaikinė Lietuva – istorijos klastojimo padarinys.
Litvinizmas – istorinės inžinerijos fikcija, nacionalistų mitas, siekis atsiriekti dalį istorijos ar informacinio hibridinio karo dalis?

Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas, hum.m dr. Tomas Baranauskas.

Ved. Rimas Bružas

Sportas - pamėgtas politikos įrankis. Pagundai savo tikslams pasinaudoti atletų šlove ir milijonus sutraukiančiais reginiais neatsispiria ne tik diktatoriai, bet ir demokratinės valstybės. Aikštės ir stadionai tapo politinių pareiškimų arena, skambūs olimpiniai šūkiai virto infantiliais lozungais, o lygybės ženklas tarp sporto ir taikos išdilo. „Istorijos perimetrai“ apie ant sporto nusileidusią geležinę uždangą ir istorijos pamokas.
Laidoje dalyvauja VDU Istorijos katedros dėstytojas dr. Egidijus Balandis.


Ved. Rimas Bružas

Speciali laida, skirta Almai Adamkienei atminti. Buvusi pirmoji šalies ponia daugelio lietuvių akyse peržengė Prezidento žmonos statusą ir savo nuoširdumu bei labdaringa veikla pelnė net tuometiniam šalies vadovui nepalankių žmonių simpatijas.
Laidoje dalyvauja „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vadovas Egidijus Aleksandravičius.
Ved. Rimas Bružas

Lietuvių humoro anatomija. Iš ko prieš 100 metų juokėsi tautiečiai, kokius ir apie ką kūrė anekdotus tarpukariu? Ar šiandien jie suprastų mūsų juokus, o mes jų? „Istorijos perimetrai“ apie rimtą reikalą – humorą antradienį po 12 val. žinių per LRT radiją.
Laidoje dalyvauja mokslų daktarė Salomėja Bendoriūtė-Leikienė.
Ved. Rimas Bružas

Sovietmečio randai kalboje. Žodžiai, frazės ir posakiai iki šiol išduodantys kokį gilų įspaudą paliko 50 okupacijos metų. Kasdienėje šnekoje vis dar girdimi rusų kalbos aidai sufleruoja, jog sovietai kalbą naudojo kaip paveikų, sunkiai pastebimą ir todėl grėsmingą ideologijos įrankį. Ar deformuota kalba pajėgi grįžti į natūralų raidos kelią? Apie svetimos kalbos invazijos grėsmes ir liekamuosius jos reiškinius pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona.

Ved. Rimas Bružas

Ginčams ir pašmaikštavimams apie tikrus vilniečius nurimus, metas ramiai ir be pykčio pakalbėti apie Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus. Kas jie tokie buvo, kokia kalba kalbėjo, kokius darbus dirbo, gyvenimus gyveno, ir pakeliui sužinoti unikalią istorinės Lietuvos sostinės istoriją. Laidoje dalyvauja Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto vadovė, Mykolo Romerio universiteto docentė, istorikė Barbara Stankiewicz.

Ved. Rimas Bružas

Vienas svarbiausių tautos išlikimo atributų – kalba. Kaip vystėsi ir kito lietuvių kalba? Kokie procesai vyko tarpukariu, kodėl šiandien kalbame kiek kitaip nei praėjusio amžiaus viduryje ir kaip kalbėsime ateityje? Lietuvių kalbos istorija, raida, dabartis ir ateitis pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona.

Ved. Rimas Bružas

Sovietinės teisės ypatumai. Blogio imperija visais įmanomais būdais imitavo teisingumą, tačiau teisė buvo skirta aptarnauti sistemą - žmožgudys sulaukdavo mažesnės bausmės už režimo oponentą arba kaip teisė buvo naudojama siekiant išplauti žmogiškasias vertybes. Kaip fukcionavo SSRS teisinė sistema? Pokalbis su MRU Teisės mokyklos doc. dr. Dovile Sagatiene.

Ved. Rimas Bružas

Lietuvos komunistų partija darė įtaką visiems, kiekvieno okupuotos šalies piliečio gyvenimui. Kasdiena, buitis ir net privatus žmonių gyvenimas buvo surežisuotas komunistų utopinių vizijų. Ar buvo įmanomas gyvenimas, karjera ir sąlyginė gerovė, nepriklausant komunistų partijai? Pokalbis su VU TSPMI doc. dr. Nerija Putinaite.

Ved. Rimas Bružas

Komunistų partija neatsiejama nuo Lietuvos okupacijos ir todėl pagrįstai kaltinama dėl visų su ja susijusių pasekmių. Bandymai kriminalizuoti šios partijos veiklą kartojasi, bet diskusijose kylančiuose ginčuose vienareikšmiškos nuomonės nėra. Laida apie KP Lietuvoje tarpukariu ir nepriklausomybės atkūrimo procesuose. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto istoriku doc. Algimantu Kasparavičiumi.

Ved. Rimas Bružas

Kita Holokausto pusė. Dažnai pasididžiavimą Lietuvos žydų gelbėtojais užgožią gėda už nacių kolaborantus lietuvius, tačiau atsiminti šviesą tamsybėje nešusius – privalome. Už vieno gelbėtojo nugaros buvo jo šeima ar net visa bendruomenė, be kurios paramos nuslėpti didelę ir mirtinai pavojingą paslaptį buvo neįmanoma. Apie Lietuvos žydų gelbėtojus pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoju, istoriku dr. Zigmu Vitkumi.

Ved. Rimas Bružas

Smurto prieš moteris fenomenas, deja, egzistuoja visame pasaulyje, visose kultūrose ir visuose socialiniuose sluoksniuose. Ne išimtis ir neretai idealizuojama tarpukario Lietuva. Už istorinėje atmintyje įsitvirtinusio progresyvios visuomenės vaizdinio slepiasi moterų diskriminacija, socialinė nelygybė ir smurtas artimoje aplinkoje. Apie stereotipus ir prievartos prieš moteris Lietuvoje kontūrus.

Pokalbis su istorikėmis, knygos „Pati kalta?“ autorėmis dr. Sigita Černevičiūte ir dr. Monika Kareniauskaite.

Ved. Rimas Bružas

„Ant Europos žemyno nusileido geležinė uždanga“, – 1946 metais ištarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Ši žymioji Vinstono Čerčilio kalba laikoma „šaltojo karo“ pradžia. 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai, senajame žemyne įsivyravo sąlyginė taika, kurią, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, nutraukė Rusija. Vakarų valstybės susivienijo ukrainiečių kovoje su okupantais. Ar gali būti, jog stebime naujos geležinės uždangos kilimą ir antrojo šaltojo karo pradžią?

Pokalbis su VU Istorijos fakulteto istoriku doc. Algirdu Jakubčioniu.

Ved. Rimas Bružas

Paslaptimis ir mitais apaugusi KGB veiklos sritis – agentai. Vienas svarbiausių sovietinio saugumo galios elementų, padėjusių užtikrinti visuomenės kontrolę, skleidusių baimę ir tarpusavio nepasitikėjimą, jog visur kyšo KGB ausys ir akys. Apie iki šiol diskusijas keliančią temą – KGB agentus – pokalbis su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadove dr. Kristina Burinskaite.

Ved. Rimas Bružas

Geopolitiniai procesai pasaulyje ir Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybės Lietuvoje. Valstybė be sienų, be įstatymus priimačios valdžios, tačiau su sostine Vilniuje. Kaip nepriklausomybės deklaracijos sukuria valstybę?
Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyr. muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.
Ved. Rimas Bružas

Lietuviškoji Anna Frank. Į lietuvių kultūros istoriją sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis. Pokalbis su literatūrologu prof.dr. Mindaugu Kvietkausku.

Ved. Rimas Bružas

Šiemet minime 1863–64-ųjų sukilimo 160 metų sukaktį. Kokius istorinius dėsningumus liudija antrasis 19 a. sukilimas prieš Rusijos imperiją ir kokios jo paralelės su nūdienos geopolitinėmis aktualijomis? Istorikai skelbia išvadą – rusijos imperializmas niekur nedingo ir šiandien stebime mutavusias jo apraiškas. Pokalbis su istorike Olga Mastianica.

Ved. Rimas Bružas

Laida skirta Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui. Stereotipai ir realūs įvykiai. Kodėl ilgus metus tikėjome „sukilimo“ legenda ir kodėl tarpukariu Klaipėdos operacijos detalės buvo kruopščiai slepiamos? Tarptautiniai kontekstai ir kodėl Kauno Lietuvai nepavyko laimėti Klaipėdos krašto žmonių simpatijų. Pokalbis su Klaipėdos universiteto BRIAI istoriku Vasilijumi Safronovu.

Ved. Rimas Bružas

Praėjusiais metais 70 proc. žmonijos gyveno autokratinio tipo valstybėse ir šis skaičius linkęs augti. Tuo tarpu istoriniai duomenys neįkvepia – vienam režimui žlugus, statistiškai dažniau judama ne demokratijos, bet naujos autoritarinės sistemos sukūrimo link. Labiau adaptuotos, prisitaikiusios ir dar žiauresnės. Kaip subyra autokratinės sistemos? Pokalbis su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

Ved. Rimas Bružas

Žvilgsnis į sausio 13-ąją iš kriminologinės perspektyvos. Kriminologai teigia, jog ši dimensija ne tik išplečia sausio 13-osios įvykių vaizdą ir padeda juos geriau suvokti, bet suteikia galimybę konkrečias situacijas pamatyti budelių akimis. Viešosios erdvės stereotipai ir teisinis įvykių traktavimas pokalbyje su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto dr. Salomėja Zaksaite.

Ved. Rimas Bružas

Šeima, santuoka ir lyčių lygybės grimasos sovietmečiu. Įstatymu reglamentuoti tėvų ir vaikų santykiai, sovietinė meilė bei neformalios buities gerovės klausimų strategijos. Nuo ideologinių skyrybų iki dirbančių tarybinių namų šeimininkių. Apie sovietmečio buities grimasas pokalbis su istorike, knygos „Neplanuotas gyvenimas“ autore Dalia Leinarte.

Ved. Rimas Bružas

Ar XX a. Vengrijos istorijoje galima ieškoti dabartinės Vengrijos laikysenos karo Ukrainoje akivaizdoje priežasčių? Kaip nutiko, kad sovietinę okupaciją ir terorą patyrusi šalis, šiandien tapo to paties agresoriaus Trojos arkliu ES? Laidoja dalyvauja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Ved. Rimas Bružas

Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekstuose tarptautinė teisininkų bendruomenė renka medžiagą būsimoms karo nusikaltimų byloms. Lietuvos teisininkai prisidedantys prie tyrimų su kolegomis dalinasi patirtimi tiriant mūsų šalyje įvykdytus sovietų nusikaltimus ir primena žymiausius Lietuvos istorijoje įvykusius ir tebevykstančius teismo procesus.

Laidoje dalyvauja: laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

Ved. Rimas Bružas

Kinijos reikšmė aktualiuose geopolitikos kontekstuose ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje fone. Kaip kūrėsi ši valstybė, kaip Kinijai pavyko sukurti veikiantį ekonomikos ir autoritarizmo modelį. Pokalbis su VU TSPMI docentu Konstantinu Andrijausku.

Ved. Rimas Bružas

Rusijos armijos išvedimas nubrėžė labai svarbų brūkšnį Lietuvos valstybingumo kelyje. 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos dalinys kirto sieną ties Kenos geležinkelio stotimi ir paliko Lietuvą. Kaip buvo pasiekti susitarimai, kas buvo susitarta už uždarų durų ir kaip vyko okupacinės kariuomenės išvedimas? Pokalbis su istoriku Arvydu Anušausku.

Ved. Rimas Bružas

Svarbiausio valstybės dokumento šimtmetis. Kas buvo Lietuvos Konstitucijos tėvai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sutvertas jo turinys? Redakciniai ginčai dėl kiekvieno kablelio ir tarp eilučių užkoduoti valstybingumo principai. Apie valstybės pagrindus padėjusį dokumentą pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Algimantu Kasparavičiumi.

Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos medicinos sistema, lietuvių sveikata, sveikatinimosi ir higienos ypatumai. Kada kovoje prieš ligas žiniuonis nugalėjo gydytojai ir kiek kainavo sveikata prieš 100 metų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytoju, medicinos istoriku doc. dr. Aisčiu Žalnora.

Ved. Rimas Bružas

Iranas iki islamistinės revoliucijos XX a. 8 deš. buvo klestinti vakarų Azijos valstybė. Istorinė Persija tapo Irano islamo respublika, kurioje šiandien laikomasi šariato teisės ir siautėja dorovės policija. Civilizacijos lopšys virto islamistų buveine ir grėsme visam regionui, kuris šiandien purtomas protestų. Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Koreivaite.

Ved. Rimas Bružas

Kaip atsirado mokesčiai? Ar jais naudodavęsi valdovai turėjo atskaitomybės prievolę ir kodėl viduramžiais užkariautieji patys siūlėsi išlaikyti okupantų kariuomenę? Mokesčių istorija – pokalbyje su VDU istorijos katedros istorike Laima Bucevičiūte.

Ved. Rimas Bružas

Putino sukurtas ir karą Ukrainoje pradėjęs režimas dažnai vadinamas fašistiniu. Kokios sąsajos tarp šių dviejų totalitarinių sistemų ir kodėl ant pergalės prieš nacionalsocializmą pamatų savo egzistenciją konstruojantis režimas kone paraidžiui kartoja buvusio ideologinio priešo metodus? Kognityvinis disonansas ar beprecedentis cinizmas? Pokalbis su istoriku Šarūnu Liekiu.

Ved. Rimas Bružas

Karai baigiasi ir juos pradėjusius pasiveja pasekmės. Reparacijų naštą tenka vilkti ne vien tiesioginiams kaltininkams, bet ir tiems, kurių valia ar neveiklumu pastarieji įgavo valdžią. Pokalbis su karo istoriku Karoliu Zikaru.

Ved. Rimas Bružas

Lygiai prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine. Koks buvo lietuvių kalbos kelias iki šio statuso ir kodėl lenkiškai kalbantys lietuviai nieko nestebino? Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos pirmininku Audriu Antanaičiu.

Ved. Rimas Bružas

Po Michailo Gorbačiovo mirties Vakarų ir buvusių sovietinių respublikų nuomonės dėl jo nuopelnų išsiskyrė. Vieniems jis buvo lyderiu nugriovusiu geležinę uždangą, kitiems – nekaltų žmonių krauju rankas susitepęs KGB statytinis.

Laidoje dalyvauja istorikai Marius Ėmužis ir Algimantas Kasparavičius.

Ved. Rimas Bružas

1941-ųjų birželio tremčių pasekmės bus jaučiamos dar ilgus metus. Pagrįstai ir objektyviai kaltė krenta raudoniesiems komisarams ir jų vietininkams pakalikams. Laidoje apie sovietų kolaborantus, be kurių pagalbos trėmimų mastas ir žala būtų juntamai mažesnė. Pokalbis su VU Istorijos fakulteto doc. Algirdu Jakubčioniu.

Ved. Rimas Bružas

Šiandien kovojanti moteris Lietuvoje yra savaime suprantamas reiškinys. Tačiau taip buvo ne visada. Kaip nutiko, jog didžiajame istoriniame pasakojime išliko tiek nedaug moterų karių portretų? Už Lietuvą kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova yra vien vyrų laukas. Pokalbis su istorikais Olga Mastianica ir Mariumi Ėmužiu.

Ved. Rimas Bružas

Blogio imperija nubudo ir atidengė tikrąjį rašizmo veidą. Jokios moralės, garbės ir žmogiškumo. Kaip atrodo šiandieninė Rusijos Federacija ten dirbusių pasiuntinių akimis? Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Rusijoje Eitvydu Bajarūnu apie tai, ką mato, žino, bet nutyli diplomatai karinių konfliktų metu.

Ved. Rimas Bružas

Rusija savinasi pergalę Antrajame pasauliniame kare. Prasidėjus karui Ukrainoje, Vakarų indėlis kovoje prieš nacizmą iš Kremliaus naratyvo dingo. Ar sovietai būtų šventę pergalę be sąjungininkų paramos? Kiek Vakarams kainavo Antrasis pasaulinis ir kokią kaštų dalį jie skyrė sovietų armijai remti? Laidoje dalyvauja karo istorikas prof.Valdas Rakutis.

Ved. Rimas Bružas

Kauno pavasariui – 50. Lygiai pusė amžiaus nuo gyvuoju fakelu tapusio Romo Kalantos mirties ir sovietiją sudrebinusių Kauno įvykių. Kokias visumas išryškina laiko atstumas ir kaip šiandien suprantame Romo Kalantos aukos reikšmę? Pokalbis su sociologu dr. Raimundu Kaminsku.

Ved. Rimas Bružas

Nuo pirmos karo Ukrainoje dienos agresoriui tikimasi surengti tarptautinį tribunolą. Karo organizatoriams ir vykdytojams linkima nacių likimo Niurnbergo teisme. Apie žymiojo proceso užkulisius, jo metu atskleistus nusikaltimus ir įvykdytą teisingumą, turėjusį nacizmą ištrinti visiems laikams pokalbis su VU Istorijos fakulteto profesoriumi Nerijumi Šepečiu.

Ved. Rimas Bružas

Jis pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą karą Ukrainoje. Jo įsakymais griaunami miestai ir žudomi civiliai žmonės. Laisvojo pasaulio akyse blogio simboliu tapęs Vladimiras Putinas pasaulio istorijoje neabejotinai stovės greta Hitlerio, Stalino ir kitų nuožmausių diktatorių. Koks buvo Putino kelias į valdžią ir kaip pilkas KGB sraigtelis sugebėjo įgyti absoliučią valdžią? Apie tai su politikos apžvalgininku, Rusijos ekspertu Mariumi Laurinavičiumi.

Ved. Rimas Bružas

Katalikų Bažnyčios kronika saugumui virto neįmenama mįsle. Nepaisant mestų milžiniškų pajėgumų ir pastangų KGB nepavyko surinkti jokių įrodymų ir kronikos leidyba nesustojo. Leidinio dėka, pasaulis reguliariai sulaukdavo žinių iš okupuotos Lietuvos.

Apie Katalikų Bažnyčios kroniką pokalbis su SJE Bernadeta Mališkaite ir LGGRTC Okupacijų ir laisvs kovų muziejaus vyr. muziejininke Ramune Driaučiūnaite.

Ved. Rimas Bružas