Tuzinas

„Man svarbu suprasti, kaip kalba gyvena savo gyvenimą“, – sako lingvistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas Robertas Kudirka, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs kriminalinio pasaulio, kalinių ir narkotikų vartotojų žargoną. Rinkdamas medžiagą išskirtiniam žodynui, jis bendravo su pačiais šios kalbos vartotojais, tyrinėjo jų susirašinėjimus internete ir leidosi į kriminalinio pasaulio užkulisius. Ką tokia patirtis atskleidė apie uždaras bendruomenes, jų santykius ir savitą kalbą? Ir ką apie žmones pasako jų vartojami žodžiai?
 Ved. Ignas Klėjus

Visatos istorija trunka beveik 14 milijardų metų, tačiau kaip ji atrodytų, jei galėtume ją papasakoti per mažiau nei valandą? Kaip iš pirmųjų atomų atsirado žvaigždės, planetos ir galiausiai mes patys?

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su astrofiziku, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. Arnu Drazdausku apie Visatos istoriją – nuo Didžiojo sprogimo ir pirmųjų žvaigždžių ir cheminių elementų, iš kurių sudaryti mūsų kūnai. Apie tai, kas buvo prieš gimstant Saulei, kaip mokslininkai iš žvaigždžių šviesos skaito milijardų metų senumo istoriją, ar Žemė kuo nors ypatinga ir kokiomis aplinkybėmis Visatoje galėjo atsirasti gyvybė.


Ved. Ignas Klėjus

Laikas mums atrodo savaime suprantamas. Jis teka, bėga, kartais slenka per lėtai, o kartais jo trūksta. Tačiau kas iš tikrųjų yra laikas? Ar praeitis, dabartis ir ateitis iš tiesų taip aiškiai atskirtos, kaip esame įpratę manyti? Ir ar fizika palieka galimybę keliauti laiku?

„Tuzine“ pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininke, fizikos mokslų daktare ir mokslo populiarintoja Mažena Mackoit-Sinkevičiene apie vieną didžiausių mūsų kasdienybės paslapčių. Kodėl laikas skirtingomis sąlygomis gali tekėti nevienodai? Ir kiek iš tiesų suprantame apie pasaulį, kuriame gyvename?


Ved. Ignas Klėjus.

Nors mūsų kūnas šiandien gyvena XXI amžiuje, didelė dalis jo veikimo principų susiformavo pasaulyje, kuris buvo visiškai kitoks. Pasaulyje, kuriame maisto ne visada buvo pakankamai, daug daugiau judėjome, o gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė. Kiek mūsų kūnas gali prisiminti protėvių praeitį? Ar tai, ką patyrė mūsų seneliai, gali turėti įtakos dabartinei mūsų sveikatai? Kada prasideda tikroji žmogaus sveikatos istorija - gimstant, nėštumo metu, o gal dar prieš jį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologe, profesore Janina Tutkuviene.


Ved. Ignas Klėjus

Grybai neturi smegenų, tačiau geba atlikti daugybę sudėtingų dalykų. Jie susiję su viskuo aplinkui ir net mumis pačiais. O jų pasaulyje dar tiek daug nepažinta, kad, kaip sako Aurelija Plūkė, „kur dursi pirštu, ten gali būti atradimas“. Šiame „Tuzino“ epizode keliaujame į keistą ir mažai pažįstamą grybų pasaulį, nuo Lietuvos miškuose sutinkamų grybų iki tų, kurie savo išvaizda ar elgesiu gerokai stebina. Kiek daug vyksta mums nematant? Pokalbis su laidų vedėja, edukatore, mikologe mėgėja Aurelija Plūke.

Ved. Ignas Klėjus

Kaip iš pirmo žvilgsnio racionalūs sprendimai nuveda prie katastrofos? Teodoras Žukas 2025 metais apsigynė disertaciją, keldamas klausimą, kaip XXI amžiaus istorikai suvokia Pirmojo pasaulinio karo kaltę ir atsakomybę. Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, Europietiškos dešinės instituto vadovu, istorijos mokslų daktaru Teodoru Žuku apie sprendimus, kuriuos priima politikai, apie krizes, kurių pasekmių ne visada galime numatyti, ir apie tai, ar istorija gali padėti mums geriau suprasti savo dabartį.
Ved. Ignas Klėjus.

„Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir perduodamos žinios, šiandien pats turi atsakyti, kokia jo prasmė ir kokį žmogų jis turėtų ugdyti. Kokios specializacijos žmonių ateityje reikės daugiausiai ir ar visuomenė patiria autoritetų krizę, kai ekspertu viešoje erdvėje gali būti beveik bet kas? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku.
Ved. Ignas Klėjus.

Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos planetos atradimo. Viena iš šio tyrimo dalyvių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikė doc. Edita Stonkutė. Ji kartu su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje tyrinėja žvaigždes, jų cheminę sudėtį ir planetas, skriejančias už mūsų Saulės sistemos ribų.
Kiek iš tiesų pažįstame Visatą, kurioje gyvename? Kaip darbas su žvaigždėmis ir planetomis keičia mūsų laiko bei erdvės mastelio suvokimą? Ir ką žmonijai reikštų, jei vieną dieną gautume atsakymą, kad Visatoje nesame vieni? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizike doc. Edita Stonkute.

Ved. Ignas Klėjus.

„Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti vėžį, tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie gyvenimo kokybę. Apie vėžio mitus mūsų galvose, kodėl žmonės ieško alternatyvų ir kiek patys galime paveikti savo tikimybę susirgti – pokalbyje su Birute Brasiūniene.


Ved. Ignas Klėjus.

Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet pirmą kartą surengė porų terapijos sesiją, kurioje dalyvavo žmogus ir jo DI partnerė.

Ką žmogus iš tiesų randa pokalbyje su mašina? Ar DI gali tapti terapeutu ar partneriu? Apie žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite.


Ved. Ignas Klėjus.

„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene.
Ved. Ignas Klėjus

„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene.
Ved. Ignas Klėjus.

„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.
Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją.

Ved. Ignas Klėjus

„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį.
Ved. Ignas Klėjus

Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.

Ved. Ignas Klėjus.

„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.

Ved. Ignas Klėjus

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.
Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.
Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.
Ved. Ignas Klėjus.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?
Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.

Ved. Ignas Klėjus.

„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?
Ved. Ignas Klėjus.

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.
Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.

Ved. Ignas Klėjus.

Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.
Ved. Ignas Klėjus.

Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)


Ved. Ignas Klėjus.

„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.

Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?

Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.

Ved. Ignas Klėjus

„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.

Ved. Ignas Klėjus.

„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.
Ved. Ignas Klėjus.

„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?

Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.
Ved. Ignas Klėjus.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.
Ved. Ignas Klėjus.

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?
Ved. Ignas Klėjus

„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?


Ved. Ignas Klėjus.

„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte.

 Ved. Ignas Klėjus.

„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.
Ved. Ignas Klėjus.

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.
Ved. Ignas Klėjus.

„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?

Ved. Ignas Klėjus

„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?


Ved. Ignas Klėjus

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.
Ved. Ignas Klėjus

Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.

„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.

Ved. Ignas Klėjus

Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kitaip.

Ką daryti, jei kūrybiškumą paralyžiuoja baimė būti netobulam? Ką mes vartojame socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir kaip tai formuoja mūsų vaizduotę? Apie kūrybą kaip kasdienybės praktiką – nuo vaikystės iki suaugusiųjų užblokuotų idėjų – pokalbyje su kūrybingumo mokslininke ir trenere dr. Ieva Martinaityte.

Ved. Ignas Klėjus

„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstantys dalelių susidūrimai leidžia ieškoti naujų reiškinių, stengiantis įminti daugiau visatos paslapčių. Gediminas Šarpis teigia, jog tyrinėjant smulkiausias mūsų materijos sudedamąsias dalis siekia atsakyti į klausimą - kodėl mūsų visatoje išvis kažkas egzistuoja? Kas yra antimaterija? Ar įmanoma suvokti, kodėl turime sąmonę ir ar siela egzistuoja?

Ved. Ignas Klėjus

„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.
Ved. Ignas Klėjus.

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?


Ved. Ignas Klėjus.

Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.


Ved. Ignas Klėjus.

„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?

Ved. Ignas Klėjus.

„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiūrį į vaikų sveikatą? Ir su kokiais iššūkiai susiduria vaikų ligų gydytojai, kai informacijos tėvams internete tiek daug?
Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi.
Ved. Ignas Klėjus.

„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Brigita Bublytė visą gyvenimą klauso ne tik balso, bet ir to, kas slypi tarp jo. Nuo nepaprastos anatomijos iki balso fenomenų.


Ved. Ignas Klėjus.

„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus buvusi anonimė, Gintarė šiais metais atskleidžia savo tapatybę, išleisdama pirmąją knygą, paremtą aprašytomis patirtimis sveikatos sistemoje.
Ved. Ignas Klėjus.

„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos pasaulius, kuriuose neretai išryškėja mūsų šiandienos dilemos.
Kokie mokslinės fantastikos filmai tiksliausiai atspindi dabarties visuomenę? Ar technologijų pažanga keičia mūsų santykį su realybe? Kokios mokslo temos bus aktualios ateityje?

Ved. Ignas Klėjus.

„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?
Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje.
Ved. Ignas Klėjus.

„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?
Ved. Ignas Klėjus.

„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą ir lietuviškas grybavimo tradicijas rašo „Michelin“ gidas, o pati Asta teigia, jog šiais laikais mėgaudamiesi maistu neatsižvelgiame į sezoniškumą, nes viską galime gauti čia ir dabar, tačiau, jos nuomone, prisitaikyti prie natūralaus gamtos ciklo maisto atžvilgiu yra didelis žavesys.

Pokalbis su desertų kūrėja, gastronomijos entuziaste, kepyklos „Desertų klubas“ įkūrėja Asta Petrus.

Ved. Ignas Klėjus.

„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.

Ved. Ignas Klėjus.

Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, jog viskas iš anksto yra nulemta likimo. Filosofai ir neuromokslininkai jau seniai bando atsakyti į klausimus, kas lemia mūsų sprendimus ir kas vyksta jų metų mūsų galvose. Ar egzistuoja laisva valia ir sąmoningas sprendimas? Vienas tyrėjų – filosofas, Vilniaus univeristeto doc. Paulius Rimkevičius.
Ved. Ignas Klėjus.

Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip nevaisingumo gydymo patirtys augino gydytojos Redos Žiobakienės pasaulį?
Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai praeinamam. Saulius Keturakis kalba apie pasaulį, kuriame mokslinė fantastika virsta realybe, algoritmų kultūra primena panoptikoną, o DI kuriama kūryba tampa sunkiai atskiriama nuo žmogaus. Kaip algoritmų kultūra mus įkalino į skaitmeninį stebėjimo kalėjimą? Kokią įtaką turi mūsų kultūrai ir ar reikia gelbėti tai, kas nyksta dėl DI įtakos?

Ved. Ignas Klėjus.

„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytojos darbo?

Pokalbis su karo medike, slaugytoja, „Blue/Yellow“ misijų koordinatorė Vaiva Jankienė.

 Ved. Ignas Klėjus.

„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje.

Ved. Ignas Klėjus.

Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.
Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.

Ved. Ignas Klėjus.

„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip saldumynais mėgaudavosi praeities lietuviai? Ir kodėl šiandien valgome tai, ką valgome?

Pokalbis su istorike, gide, knygų apie gastronomiją autore Anželika Laužikiene.

Ved. Ignas Klėjus.

Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.

Ved. Ignas Klėjus.

Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?
Ved. Ignas Klėjus.

Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp Silicio slėnio ir Lietuvos.


Ved. Ignas Klėjus.

„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai narplioja praeities mirties tradicijas? Kokį ryšį su mirtimi turėjo praeities žmonės Lietuvoje ir kodėl daugelis archeologų negali žiūrėti istorinių filmų?

Ved. Ignas Klėjus.

Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realybe ima svyruoti.

Ved. Ignas Klėjus

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.

Ved. Ignas Klėjus.

2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?

Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.

Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.

Ved. Ignas Klėjus

„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?

Ved. Ignas Klėjus

Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.
Ved. Ignas Klėjus

„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.
Ved. Ignas Klėjus

„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios srities pradininkas Lietuvoje, susižavėjęs nindzėmis dar vaikystėje.

Ved. Ignas Klėjus.

„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.

Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?

Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.

Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.

Ved. Ignas Klėjus

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.
Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.

Ved. Ignas Klėjus.

„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?

Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.

Ved. Ignas Klėjus.

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?

Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.
Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.
Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?

Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.

Ved. Ignas Klėjus

Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?

Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.

Ved. Ignas Klėjus

Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?

Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuotoju Mindaugu Dvylaičiu.


Ved. Ignas Klėjus

Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?

Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.


Ved. Ignas Klėjus

Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?

Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.

Ved. Ignas Klėjus

„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, o tai lemia ne tik ypač sėslų gyvenimą, bet ir iš to kylančias sveikatos pasekmes, kurių priežastis ne visada pastebime.

Kokie sveiko raumens bruožai? Kaip skiriasi fiziškai aktyvus ir nejudantis žmogus? Ir ką galime nuveikti savo namuose?

Ved. Ignas Klėjus

Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip nekartoti klaidų, privedusių ją prie valgymo sutrikimų. Aistė savo vingiuotus ir ne visada linksmuosius kalnelius apibūdina kaip kelionę iki 100 kilogramų ir atgal.

Kaip svorio ir grožio kultas nutiesia kelią valgymo sutrikimams?
Pokalbis su rašytoja, komunikacijos specialiste Aiste Simėnaite.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.

Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?
Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.

Ved. Ignas Klėjus

Amerikiečių politikė Gabby Gifford po 2011 metų patirto pasikėsinimo ir šūvio į galvą, pažeidus galvos smegenis, neteko galimybės sklandžiai kalbėti. Tačiau, taikant naujai vystomą neurologinės muzikos terapijos būdą, jai pavyko atsigauti.
Kaip muzika veikia mūsų smegenis? Ar iš tiesų ji gali prakalbinti net sunkius smegenų pažeidimus turinčius žmones? Ir kaip įveiklinti muziką savo kasdienybėje?

Pokalbis su vienintele Lietuvoje neurologinės muzikos terapijos specialiste dr. Zita Abramavičiūte-Mučiniene.

Ved. Ignas Klėjus

„Žmogus ryte pusryčiavo savo namuose, o vakare su artimaisiais jau kalbame apie mirtį“, - pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas. Dirbdamas intensyvios terapijos skyriuje ir praleidžiantis ten kone daugiausiai laiko, gydytojas atvirauja, jog didžiausia vertybė tai, kad žmogus grįžtų į gyvenimą, o ne tik liktų gyvas.

Kaip nuolatinis žongliravimas tarp gyvenimo ir mirties keičia požiūrį į laikinumą?

Pokalbis su anesteziologu-reanimatologu dr. Šarūnu Judicku.

Ved. Ignas Klėjus

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.

Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.


Ved. Ignas Klėjus

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?

Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.

Ved. Ignas Klėjus

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.

Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.


Ved. Ignas Klėjus

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.
Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?

Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.

Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.

Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.

Ved. Ignas Klėjus

„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip keičiasi poros gydymo proceso metu. Priešingai nei daugelio kitų medicinos srities atstovų, Rolando Žiobako darbas yra arti gyvenimo pradžios, o ne pabaigos.

Kokios patirtys labiausiai keitė gydytojo požiūrį į gyvenimą? Kaip keitėsi nevaisingumo problema per pastaruosius dešimtmečius? Kodėl vyrų nevaisingumas vis didesnė problema?

Pokalbis su akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.

Ved. Ignas Klėjus

„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu gydytoja yra kone vienintelė Lietuvoje sertifikuota funkcinės medicinos specialistė, į žmogaus sveikatos problemas žvelgianti individualizuotai.

Kas yra funkcinė medicina? Nuo ko priklauso personalizuotas žvilgsnis į žmogaus sveikatą? Ar tai medicinos ateitis?

Pokalbis su funkcinės medicinos gydytoja Alge Ivaškeviče.

Ved. Ignas Klėjus

„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.

Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?

Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.

Ved. Ignas Klėjus

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.

Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?

Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.

Ved. Ignas Klėjus

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.

Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?
Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.

Ved. Ignas Klėjus

„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kurioms negalėjome padaryti įtakos. Ar dėl to galime svarstyti, jog viskas yra iš anksto nulemta? Galbūt šios idėjos pavojingos, galinčios privesti iki moralinės atsakomybės atsisakymo?

Pokalbis apie žmonių gebėjimą priimti sprendimus su neuropsichologu, smegenų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. emeritu Albinu Bagdonu.


Ved. Ignas Klėjus