Sunkūs laikai

Praėjusį savaitgalį sostinėje dviems vakarams įsikūrė „Sunkioji terasa“, kurią dovanojo sunkiosios muzikos agentūra „Mercury Booking“ ir „Vilniaus dienos“.

Per dvi dienas scenoje pasirodė grupės „Stiffer“, „Aortes“, „ORB“ „Phrenetix“, „Mandragora“, „Stranguliatorius“, „Protocol F40.1“, „Sisyphean“ ir „Ūkanose“.

Metalinio skambesio renginyje apsilankė daugybė vilniečių ir miesto svečių, o šalia prisiekusių „metalagalvių“ plaukus pasileido ir kitų žanrų mylėtojai bei smalsuoliai, nusprendę įvertinti šį unikalų eksperimentą.

Po socialinius tinklus pasklido nuotraukos, kuriuose matyti iš palaimingos nuostabos švytintys veidai. Kokybiškai, energingai, nuoširdžiai ir emocingai pasirodę muzikantai nepaliko abejingų...

Šių „Sunkių laikų“ herojai – šešetas „Sunkiosios Terasos“ organizatorių šešetukas, kurį sudaro metalo muzikos grupių atstovai.

Išgirsite jų mintis apie festivalio idėją, koncepciją, iššūkius ir ateities planus.

Autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus.

Vilniuje, klube „nArauti“ praūžė vieno vakaro festivalis „Faster‘Blaster‘3“, kuriame pasirodė penkios Lietuvos pogrindinio metalo grupės „Tuurngait“, „Räzorkült“, „Tapeworm“, „Frostmørken“ ir „Kovotoya“.

Jų pasirodymai įvairavo ir stebino skirtingais skambesiais, grojimo technikomis ir vokalinėmis išraiškomis, nuo visiško ištaškymo iki gurmaniškai subtilių instrumentinių linijų.

Scenoje netrūko nei audringų emocijų, nei tamsiausių akordų, nei greičiausių „blastbeatų“ harmonijos, pagardintos ugnies efektais.

Vienas skambiausių pareiškimų nuo scenos – „mes grojame daugiau negu dešimt metų, bet dar nesame išleidę albumo“.

Šiuose „Sunkiuose laikuose“ apie pogrindžio metalą, kuriam gyvumas svarbiau už leidybą, susėdome padiskutuoti su festivalio „Faster‘ Blaster“ organizatoriumi, grupių „Tuurngait“, „Pekla“ bei „Iš Tamsos“ vokalistu Mindaugu Stasiu Jurkevičiumi ir kolektyvo „Tapeworm“ gitaristu Luku Jurevičiumi.

Šiame epizode taip pat sužinosite ar galima naudoti sąvoką „klubinis metalas“, kiek Lietuvoje stipri yra ekstremaliosios „underground“ muzikos kultūra ir kodėl jos atstovai ne itin skuba veržtis į didžiąsias scenas ir plačiąsias mases.

Tinklalaidės autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus.

Senosios death metalo mokyklos ginklanešiai „Stormgrey“ gyvuoja jau penkiolika metų, o grupės narių pirmieji projektai siekia tolimuosius 1990–uosius.

Albumų šis penketas leisti konvejeriu neketina, muzikantams žymiai smagiau mėgautis naturaliai užklupusiais kūrybiniais gūsiais. Todėl grupės diskografijoje – tik du ilgagrojai darbai.

2015 – aisiais pasirodė debiutinis „Pray. Crawl. Suffer“, o 2021–aisiais – „DNA of Chaos“, kuris prestižiniame tarptautiniame sunkiosios muzikos portale „Metal Archives“ įvertintas kaip šedevras – 90 procentų.

Be to, „Stormgrey“ prieš naujų albumų įrašus, visas šviežias dainas nuglūdina koncertuose iki švytėjimo, o gyvai nepasiteisinę kūriniai keliauja į prarastų dainų lentynas.

Šiuose „Sunkiuose laikuose“ apsilankę grupės nariai Raimondas Kieras ir Andrius Šaulys atskleidė šiuo metu įrašinėjamo trečiojo albumo skambesius ir temas.

Taip pat nukeliavome į skirtingus grupių kūrybinius ir koncertinius laikotarpius, prisiminėme linksmų nuotykių kupinas istorijas bei aptarėme, kaip galutinį įrašų rezultatą pakeičia garso dizainas.

Autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus

Progresyvaus metalo grupė „Juodvarnis“ sausį išleido ketvirtą ilgojo metro albumą „Tėkmės“, išbandė savo gyvo atlikimo gebėjimus unikaliame akustinio pasirodymo formate bei festivalyje „Kilkim žaibu“ ir ruošiasi rugpjūčio 22-ąją Vilniuje įvyksiančiam bendram koncertui su duetu „Abii“.

Kvarteto nariai sutaria, jog šiuo metu „Juodvarnis“ yra pasiekęs brandžiausią karjeros tašką, kai skambesys – išgrynintas, tarpusavio supratimas – iš pusės lūpų, o galvose – naujos idėjos ir drąsa eksperimentuoti tiek įrašų studijoje, tiek koncertinėje scenoje.

„Sunkiuose laikuose“ – išsamus ir gilus pokalbis apie skirtingus grupės kūrybinius etapus, svarbiausius momentus, kai buvo lipdomas kūrybinio braižo stuburas, muzikos ir tekstų sankirtų paieškas, garso korekcijų sesijas Švedijoje ir ypatingą ryšį su auditorija.

Vienas įdomiausių dalykų – muzikinės šio pokalbio dalys įsikomponavo tarsi savaime, nors jokių sutarimų dėl pasirinktų dainų nebuvo.

Praėjusią savaitę Vokietijoje vykusiame didžiausiame mūsų planetoje sunkiosios muzikos festivalyje „Wacken Open Air“ praūžė tarptautinis konkursas „Wacken Metal Battle”֘, užkulisiuose dažnai vadinamas „Metalovizija“.

Jame dalyvavo 31 šalies atstovai, tarp jų ir Lietuvos nacionalinės atrankos nugalėtoja – death – doom metalo grupė „Sinamort“.

Vertinimo komisijoje darbavosi žinomos metalinės personos - Darius Laurinavičius – Šatras ir Simonas Urbanavičius, o su įvairiais organizaciniais iššūkiais kovojo grupės vadybininkas Simas Laurikėnas.

Visi jie kartu su „Sinamort“ dainų autoriumi, vokalistu ir gitaristu Juozu Grigu vos grįžę iš festivalio apsilankė “Sunkiuose laikuose“.

Šiame epizode išgirsite karščiausius įspūdžius iš festivalio ir konkurso: ką pavyko įgyvendinti „Sinamort” ir dėl ko kilo diskusijų, kaip vyko komisijos darbas, kokie žanrai dominavo, koks bendras tokio epinio renginio paveikslas ir kokios jo detalės įdomiausios bei svarbiausios.

Taip pat pasiklausysime visų septynių grupių – laimėtojų kūrinių ir juos subjektyviai įvertinsime.

Autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus

Grupės „Diarchija“ kuriamos ir atliekamos muzikos stilistiką įvardinčiau taip – agresyvus maištingas pankiškas metalas su nuolatinėmis tempo permainomis ir ironiškai kandžiais bei skaudžiais tekstais, nutaikytais į aktualiausias socialines šių dienų realijas...

Sėkmingai pasisukinėjusi jaunų kolektyvų konkursuose, grupė prieš dvejus metus išleido debiutinį mini albumą „Virš visko“, o šį pavasarį pristatė ir pirmą ilgagrojį „Pamatai“, kurio pavadinimas turi dvigubą prasmę.

Konceptualios struktūros albume pasakojamos daugeliui mūsų iki skausmo atpažįstamos istorijos bei situacijos. Beveik kiekviename kūrinyje dominuoja konkretus personažas ir atskiras siužetas, todėl „Diarchijos“ dainos primena trumpametražius filmus.

Grupės narius stebina tai, jog jau po kūrinių išleidimo, žiniasklaidoje pasirodo realybėje nutikusių įvykių aprašymai tarsi nužengę iš dainų tekstų...

Vedėjas: Aivaras Dočkus

Thrash metalo kvarteto „Phrenetix“ nariai atvirai prisipažįsta, jog jų mėgstamiausia veikla yra gyvi pasirodymai. Jeigu būtų galima nepertraukiamai koncertuoti, naujo albumo įrašams ir vėl neliktų laiko, nes vos sulaukę pasiūlymo gastroliuoti, jie nesvarstę leistųsi į tokį nuotykį.

„Phrenetix“ ką tik grįžo iš turo po Europą, kurio metu teko pasirodyti ir keturių tūkstančių klausytojų auditorijai ir … vienam vieninteliam į koncertą atėjusiam vyriškiui. Dar smagiau, kad šis koncertas vienam asmeniui buvo su … apšildančia grupe.

Thrasheriai „Phrenetix“ susikūrė 2012–aisiais metais, yra išleidę du ilgagrojus „Fear“ ir „Exuviae“. Praėjusiais metais grupė pristatė naują singlą „Rise“ ir po truputį artėja prie naujo mini – albumo.

Koncertinė biografija dar margesnė – „Phrenetix“ apšildė „Testament“, „UDO“ ir „Primal Fear“ bei atstovavo Lietuvai „Wacken Metal Battle” konkurse.

Šiame „Sunkių laikų“ epizode atsidursite tarsi dokumentiniame filme, pasakojančiame apie neįtikėtinas metalo grupės koncertines gastroles, taip pat išgirsite bičiuliškus patarimus grupėms, pateksiančioms ant „Wacken Metal Battle“ scenos.

Autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus

Ukmergėje įsikūrusi įrašų studija, kurioje gimė dešimtys lietuviško metalo kompozicijų ir albumų. Joje sutiksite muzikos prodiuserį, garso inžinierių ir grupės „Awakening Sun“ gitaristą Pavel Daniels.

Tiksliau, jis jus pasitiks šioje studijoje, jei nuspręsite įrašyti sunkaus skambesio dainą ar ilgagrojį, kuriam dar neturite struktūros ir formos.

Mūsų pokalbis su Pavelu – nenuspėjamas nuotykis gaudant „groove‘ą“ tarp skirtingų struktūrų ir formų.

Muzikantas ir prodiuseris sako, jog kiekvena įrašų sesija – tai nauja patirtis su individualiais išskirtinių asmenybių charakteriais. Kiekvienas įrašas – naujas iššūkis, nauja galimybė ir nauja istorija.

Ir naujas garsynas, atsirandantis po vidinių dvikovų ir išorinių diskusijų. Viskas dėl emocijos, kuri yra ir kūrybinis variklis ir tiesioginis ryšys su klausytojais...

Vedėjas: Aivaras Dočkus.

Įvairaus juodojo metalo kolektyvas „Sisyphean“ vėlyvą pavasarį ekstremalios muzikos mylėtojams įteikė trečią pilnojo metro darbą „Divergence“, kurį įrašė žymioje Lenkijos studijoje „Hertz“ kartu su garsiu prodiuseriu Wojciechu Wiesławski.

Albumą „Divergence“ išleido Norvegijos leidykla „Edged Circle Productions“.

Ilgagrojis jau pristatytas koncertuose Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Grupės laukia intensyvus koncertinis ruduo – pasirodymai Lenkijoje ir Latvijoje.

Dvyliką metų muzikuojančios „Sisyphean“ sudėtis kelis kartus keitėsi ir dėl skaudžių praradimų ir dėl netikėtų atradimų, o neįkainojamos patirties atmintyje įrašytos bendros gastrolės su sunkiosios scenos titanais – „Mgla““ ir „Ulcerate“.

Šiame „Sunkių laikų“ epizode – keturių grupės „Sisyphean“ narių mintys apie kūrybines formules ir jų laužymą, bendrą „gastrolinę“ buitį su žymiais muzikantais ir originalius „nelegalius rifus“, taip pat sužinosite, kokią rinktinę pasaulio futbolo čempionate palaiko grupės nariai.
Ved. Aivaras Dočkus

Juodmetalis, hardcore, sludge ir eksperimentinė sunkioji muzika – taip dažniausiai apibūdinamas grupės „Erdve“ skambesys.

Visus tris kvarteto ilgagrojus albumus – debiutinį „Vaitojimą“, antrąjį „Savigaila“ ir gegužės pabaigoje pristatytą naujausią darbą „Epigrama“ išleido garsioji nepriklausoma prancūzų kompanija „Seasons of Mist“.

Dar įdomiau yra tai, jog „Erdve“ tapo viena mylimiausių ir klausomiausių šios leidyklos vadovo grupių, o labiausiai jam imponuoja šio kvarteto agresija ir pyktis.

Mums – taip pat. Dar vienas „Erdve“ išskirtinumas – dainos lietuvių kalba, pasirenkant kalbine prasme trumpus, bet išraiškingus pavadinimus, tiksliai apibrėžiančius tekstų temas.

Į „Sunkius laikus“ užsuko du šio kolektyvo nariai – dainų autorius, vokalistas bei gitaristas Vaidotas Darulis ir būgnininkas Valdas Voveraitis.

Jų papasakotos istorijos drąsiai galėtų virsti medžiaga dar vienam netikėto siužeto albumui.

Autorius ir vedėjas Aivaras Dočkus

Į šį tinklalaidės „Sunkūs laikai“ epizodą įsiveržė brutalaus slam mirties metalo grupė „Infestation“, savo trumpų dainų kirčiuose nevengianti ir gore grind stilistikos jungčių su juodmetalio bei punko elementais.

Šiuo metu jie vieninteliai taip agresyviai ir be jokių kompromisų nesustabdomai atakuojantys slammeriai Lietuvos metalo scenoje ir neketina trauktis nė per milimetrą.

Atvirkščiai, jie jau turi idėjų grupės skambesiui ateityje, nors gegužės pabaigoje išleido antrąjį ilgagrojį albumą „Rituals Beneath the Crimson Sun“.

„Infestation“ narių teigimu, jie labiausiai klausomi JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, taip pat keliauja per ausis nišinėse slam death gerbėjų bendruomenėse.

Skyrę laiko šiems „Sunkiems laikams“ sužinosite apie sunkų darbą su vokalo technikomis, sunkias skambesio tapatybės paieškas, apie tai, kaip sunku išsaugoti grupę nuo iširimo ir apie tai, kiek daug džiaugsmo metalinėms sieloms tokios sunkenybės gali suteikti.

Autorius ir vedėjas: Aivaras Dočkus

„Metalas – tai ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas“ – sako ekstremalios muzikos festivalio „Kilkim Žaibu“ vadovas Daividas Kurlis.

Šį birželį metalistai „žaibuos“ jau 26 – ąjį kartą.

Tad „Sunkiuose laikuose“ ir pasikalbėjom ne tik apie sunkius garsus, bet ir apie metalinį gyvenimo būdą. Buvo akimirkų, kai studijoje aidėjo trankus juokas, o jas keitė jautrūs momentai, kai akyse tvenkėsi nuoširdžios ašaros.

Prisipažinsiu, jog nė iš tolo nenutuokiau, kiek Daividas dėl „Žaibų“ paaukojo psichologinių ir fizinių jėgų, kokią ilgą ir sudėtingą distanciją įveikė, kol festivalis tapo didžiausiu sunkiosios muzikos renginiu Baltijos šalyse.

Klausydamiesi šio be galo atviro, artimo ir kupino nepatogios kiekvienam „metalaširdžiui“ tiesos epizodo sužinosite, kaip atrodė tikrai „sunkūs laikai“ metalistams, kaip sudaroma festivalio programa, kas vyksta užkulisiuose ir kokius iššūkius tenka atlaikyti, kad kitą vasarą ir vėl galėtume kilti žaibu.

Antrame tinklalaidės “Sunkūs laikai” epizode - išsami pažintis su tarptautinio metalistų konkurso “Wacken Metal Battle” nacionalinės atrankos nugalėtoja – progresyviojo atmosferinio death – doom metalo grupe “Sinamort”.

Šis kvartetas į „Sunkius laikus“ atvyko pilna sudėtimi.

Birželio 15 „Sinamort“ išleis savo antrąjį ilgagrojį albumą „Breathing Cargo“. Jis pasirodys prabėgus penkeriems metams nuo stipraus debiutinio darbo „The Idle Veil“.

Netrukus grupė koncertuos festivalyje „Kilkim žaibu“, o liepos pabaigoje kils ant scenos Vokietijoje vyksiančiame viename didžiausių metalo festivalių po atviru dangumi.

Su „Sinamort“ pasikalbėjome apie išsunkiančias repeticijas, „Metaloviziją“, epinės trukmės kompozicijas, „dūminį perfekcionizmą“ ir apie viską, kas įdomu bei aktualu kiekvienam lietuviško metalo mylėtojui.

Na, ir žinoma, pasiklausysime kinematografiškais garsovaizdžiais
persmelkiančios „Sinamort“ kūrybos.

Tinklalaidės autorius ir vedėjas Aivaras Dočkus

Debiutuoja nauja „LRT Opus“ tinklalaidė „Sunkūs laikai“.

Joje kalbėsimės apie Lietuvos sunkiosios muzikos aktualijas ir personalijas, pristatysime naujus albumus ir ekstremalaus skambesio tendencijas, keliausime po metalinės scenos praeitį, dabartį ir ateitį, dairysimės po renginius, koncertus ir festivalius.

Pirmame „Sunkių laikų“ epizode – 25 metus gyvuojanti juodmetalio brigada „Luctus“, laimėjusi pirmąjį M.A.M.A apdovanojimą geriausios metų metalo grupės kategorijoje.

„Luctus“ įrašė penkis albumus ir sugrojo daugiau nei šimtą gyvų pasirodymų, iš kurių didelė dalis – užsienyje.

Praėjusį rudenį pasirodė ilgagrojis „Tamsošviesa“, o birželio 12 grupė koncertuos Lukiškių kalėjimo komplekse.

Iš grupės narių, trijų skirtingų kartų atstovų sužinosite kaip per kelis dešimtmečius keitėsi Lietuvos metalo scena ir „Luctus“ kūrybinis braižas, koks svarbūs yra būgnininko vaidmuo ir kokioje situacijoje šiuo metu yra mūsų šalies sunkiosios muzikos kultūra.