Žmogiškieji iššūkiai

Su Sauliumi Alksniu, mentorystės platformos įkūrėju, kalbėjome apie žmogaus augimą, atsakymų paiešką ir veiksmingus būdus semtis patirties bei idėjų ir jomis dalintis. Šiame pokalbyje aptarėme:

idialogue - https://www.idialogue.lt/lt
Saulius Alksnis- https://www.linkedin.com/in/alksnis/

Vadovo darbas yra labai prasmingas, tačiau dažnai jis yra sunkiai pamatuojamas, nevisada matomas ir įvertinamas. Su Darija Tonkich, TMD Partners konsultante, kalbėjome apie tai, kaip keičiasi mūsų supratimas apie vadovavimą:

Pavojingiausia, kai ne žinai, ko nežinai, tiesa? Su vadovų mentore, „Boutique Institute of Leadership“ įkūrėja Aušra Bijaminiene kalbėjome apie vadovo akląsias zonas:

Senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, būdų paieška gimstamumui skatinti – tai, ką girdime kasdien. Su advokate Inga Pališkiene kalbame apie reiškinį vadinamą „motinystės bausme“.

Statistika (Lietuvos taip pat) rodo, kad daugeliu atvejų, moterų susilaukusių vaikų, atlyginimai pradeda skirtis nuo rinkos ir niekada nepasiveja. Motinystės bausmė taip pat pasireiškia apribojimu galimybių karjeros augimui ir kvalifikacijos tobulinimui, kurias suteikia darbdaviai.

Šiame epizode girdėsite kas yra motinystės bausmė, su kokiais įsitikinimais šis reiškinys yra susijęs, kaip pasireiškia, kaip ši sritis reglamentuojama teisės aktais ir ką galime apgalvoti būdami darbdaviai, kad bausmę mažintume.

Šiame epizode su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto prorektore ir lyderystės mokslininke Vita Akstinaite kalbėjome apie lyderystę. Šiuolaikinis verslo pasaulis keičiasi itin sparčiai, su juo kinta ir lyderystės samprata bei vadovavimo prioritetai. Štai ką pokalbyje išgirsi:

👉 Kokius pokyčius išgyvena organizaijos ir kas keičiasi kalbant apie lyderystę

👉 Kuo pasižymi nauja karta darbo rinkoje ir kokie jų lūkesčiai vadovams

👉 Ką atskleidžia moksliniai tyrimai apie žmonių-robotų komandas

👉 Ar robotas – įrankis ar kolega

👉 Ką mieliau renkasi žmogus: dirbti vienas ar dirbti su robotu

👉 Kaip darbas komandoje su robotu veikia žmogaus produktyvumą, streso lygį ir pasitenkimą darbu

👉 Koks žmogaus pasitikėjimo lygis robotais (technologijomis)

👉 Ką naujo sužinome apie žmogų stebėdami jį dirbant vienoje komandoje su robotu.

Darbuotojų veiklos aptarimai arba veiklos valdymas yra viena kertinių temų organizacijose. Su „UNLOCK Test“ bendrasteigėja, mokslininke Aiste Kratavičiūte-Ališauskiene kalbėjome apie tai:

- Veiklos valdymas, darbuotojų veiklos aptarimai. Koks tai procesas
- Darbuotojų veiklos aptarimų pasaulinės tendencijos
- Aptarimo struktūra. Ką būtina aptarti
- Kokį rezultatą siekiame gauti iš veiklos aptarimų su darbuotojais
- Aptarimų ir vertinimo objektyvumas. Kas padeda jį pasiekti
- Ką iš proceso nori ir turi gauti darbuotojas ir ką vadovas
- Kokius duomenis iš veiklos aptarimų galime panaudoti organizacijos analitikai
- Kaip personalo skyrius gali pagelbėti organizacijai sklandžiai suvaldyti veiklos aptarimų

ILTE personalo departamento vadovė Agnė Jonaitytė–Karalienė, kalbėdama apie organizacijos kultūrą, vaizdžiai lygina ją su medžiu: joje yra matoma dalis, kaip viršūnė, palaikančios ir formuojančios normos, kaip tvirtas kamienas, ir giliai paslėptos šaknys – pagrindinės normos ir susiklostę įsitikinimai.

Šiame epizode su Agne aptarėme:

👉 Kokie yra įsivaizduojami ir realūs skirtumai tarp viešojo ir privataus sektoriaus įmonių;

👉 Kaip dirbti su organizacine kultūra įmonių susijungimo atveju;

👉 Nuo ko priklauso organizacijos kultūra ir kaip mes ją patiriame;

👉 Ar kultūrą reikia priimti ar kryptingai ją formuoti;

👉 Iš ko susideda organizacinės kultūros formavimas;

👉 Kaip tinkamai surinkti su kultūra susijusią informaciją ir ją analizuoti;

👉 Kaip išsigryninti tikrąsias vertybes;

👉Kaip komunikuoti vertybes organizacijos viduje ir kokius įmonės procesus verta koreguoti.

Atlygio tendencijose nesunku pasiklysti: girdime lūkesčius (dažnai užkeltus), matome statistiką (kuri neretai skiriasi per skirtingus šaltinius), jaučiame spaudimą laviruoti tarp darbo rinkos sąlygų ir biudžeto eilučių. Todėl darbo užmokesčio temoje mums norisi turėti atnaujintą, aktualią ir kuo detalesnę informaciją. Šis pokalbis puikiai pasitarnauja šiam tikslui.

Povilas Blusius, „Figure Baltic Advisory“ vadovaujantis konsultantas, kalbėdamas padės susidėlioti mintis:

👉 Kokios yra darbo užmokesčio augimo tendencijos 2025 metų ir prognozė 2026 metams

👉 Kaip Lietuva atrodo regiono kontekste pagal atlygio augimą

👉 Kokios yra papildomų naudų tendencijos

👉 Kurie sektoriai atlygį augino labiausiai

👉 Ką keičia skaidraus atlygio direktyva darbuotojams ir darbdaviams

👉 Kaip šiuo metu verslas ruošiasi direktyvos įgyvendimui, kuriuos procesus verta peržiūrėti.

Ačiū, kad klausėte „Žmogiškųjų Iššūkių“ šiemet, susigirdėsime 2026-aisiais.

Apie 50% darbo rinkos sudaro darbininkai, žmonės, kurie yra daugumos verslų ir šalies ekonomikos pagrindas. Ką žinome apie juos, kaip su jais dirbame, kaip juos išgirstame?

Su Jūrate Nedzinskiene (Headex Group) kalbėjome šia itin reikalinga, bet retai gvildenama tema.

- Kokia situacija Lietuvoje su darbininkais? Ar yra įtampos?

- Kuo ši darbuotojų kategorija išsiskiria, kas jiems svarbu, ko jie tikisi ir kaip priima sprendimus?

- Koks yra visuomenės požiūris į darbininkiją, kaip sutinkame dirbti atvykstančius užsieniečius?

- Į ką verta atkreipti dėmesį darbininkų atrankos ir įvedimo procese?

- Kaip keičiasi darbininko paveikslas?

Ne paslaptis, kad organizacijos skiriančios dėmesį inovacijų skatinimui, pasiekia geresnių rezultatų. Tačiau pasiekti aktyvaus įsitraukimo į naujų idėjų paiešką ir sprendimų gvildenimą nėra lengva.

Šiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ pokalbyje kartu su Gintare Belousiene (Swedbank) nagrinėjome, kaip buvo kuriama ir kaip vykdoma „Swedbank Lab“ programa. Epizode išgirsite:

👉 Kas yra inovacijų kultūra? Ką ji apima?

👉 Kokie įstikinimai trukdo organizacijai keistis?

👉 Kokie tikslai keliami planuojant inovacijų skatinimo programą?

👉 Kaip įtraukti darbuotojus ir atsirinkti programos dalyvius?

👉 Kaip struktūruoti veiklas, norint suteikti žinių ir paskatinti jas pritaikyti darbinėje kasdienybėje?

👉 Kaip parinkti tinkamus iššūkius ar sprendžiamus klausimus?

👉 Kaip įtraukti visą organizaciją ir sudominti inovacijų kūrimu?

100-asis epizodas – puiki proga švęsti. Su šypsena, puikia nuotaika ir muzika.

Šiai progai ieškojome išskirtinės temos. Balso vedlė, dainininkė, muzikos kūrėja Gina Shee kalba apie tai, ką muzika atneša į mūsų gyvenimą, ką transliuoja mūsų balsas, kaip jis padeda pažinti save ir pajusti bendrystę su kitaip. O kas gi gali būti svarbiau.

Klausome ir švenčiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ kelią iki 100-ojo epizodo.

Pagalvok ir atsakyk: ar esi vadovas (-ė) sau? Ar visuomet pavyksta?

Vadovų mentorė Aušra Bijaminienė dalinasi, kad savilyderystė – tai vidinė branda, kai žinai savo kodėl, kai tau nereikia išorinės motyvacijos, kai esi pilnai atsakinga (-s) už savo pasirinkimus ir sprendimus, už savo mintis, žodžius ir sugebi turimas žinias konvertuoti į kasdienius veiksmus.

Šiame epizode kalbėjome:

• Kas yra savilyderystė?

• Ar savilyderystė susijusi su amžiumi ar pareigomis?

• Gyvenant šiuolaikinėje galimybių gausoje, kokie blokai mums trukdo tomis galimybėmis pasinaudoti?

• Kaip ugdyti savilyderystę?

• Ką reiškia „įsimylėti save“ ir ką tai mums duoda?

• Kaip išjudėti iš situacijos, kai nežinai, ko nori ir kokius tikslus sau kelti?

„Mūsų gyvenimas yra mūsų pasirinkimų visuma. Ir jeigu nori kažką keisti gyvenime, keisk savo pasirinkimus“ – Aušra Bijaminienė. Gero klausymo!

Paskutiniame 6-ojo „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezono epizode kalbame apie kiekvieno mūsų gyvenimo dalį – miegą, santykį su juo, jo įtaką mūsų kasdienei veiklai. Neuromokslininkė, miego tyrėja Laura Bojarskaitė apie miega žino tiek, kad pokalbis galėtų tęstis nuo prabudimo ryte iki pat užmigimo naktį. Laura meistriškai kombinuoja mokslinę ir praktinę informaciją ir nuotaikingai pasidalina apie tai:

• Kokią įtaką miegas turi mūsų produktyvumui, kūrybiškumui, emocinei sveikatai ir sprendimų priėmimui

• Kaip neišsimiegoję veikiame aplinkinius

• Kas vyksta smegenyse miego metu

• Kaip susidėlioti miego rutiną

• Ko griebtis, kad išsimiegotum prieš svarbią dieną

• Kokia yra miego ateitis, kaip technologijos įeina į miegą

Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Kodėl niekas nesiunčia CV? Kodėl neprisijungia į pokalbį? Kodėl kandidatai dingsta ir nepraneša? Kodėl visą atrankos procesą praėjęs kandidatas, lieka dirbti esamoje darbovietėje? – tokius aktualius klausimus nagrinėjome pokalbyje su Aleksu Balachovič, TalentHub vadovu Lietuvoje.

Šis pokalbis padės tau susidėlioti mintis:

• Kaip šiuo metu atrodo darbo rinka? Ar kandidatai siunčia savo CV?

• Kaip patraukti kandidatų dėmesį?

• Kaip užtikrinti, kad kandidatai nedingtų atrankos procese?

• Kaip sukurti ir palaikyti glaudų ryšį su kandidatu?

• Kaip mažinti riziką, kad kandidatas priims kontra pasiūlymą?

• Kaip padėti kandidatui atsiskleisti atrankoje?

Kiekvienos organizacijos kultūra yra unikali. Organizacinė kultūra – tai kas mus supa kasdien, juntama bet ir sunkiai nusakoma. Įmonės kultūra – tai, ką priimame, tačiau ir tai ties kuo dirbame ir ką formuojame.

Su žmonių ir kultūros vadove Greta Geidriche susitikome kalbėti apie tai, kaip įtrauki organizacinė kultūra kuriama „SME Bank“. Epizode girdėsite:

• Kaip kurti įtraukią įmonės kultūrą

• Kas svarbiausia darbuotojų įsitraukimui

• Vertybių integravimas – kodėl tai svarbu

• Kaip skatinti darbuotojų pripažinimą ir įvertinimą

• Vidinės komunikacijos svarba ir praktiniai pavyzdžiai

• Įvairios darbuotojų įgalinimo formos

Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Su Dariumi susitikome kalbėti apie pletkus darbe, o aptarėme vidinę komunikaciją, pasitikėjimo kultūrą, grįžtamąjį ryšį ir paprastą žmogišką bendravimą:

Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Ar jums teko susidurti su terminu „neuroįvairovė“? Ar žinote, ką reiškia neurotipiniai ar neuroskirtingi žmonės? Kas yra neurodauguma ar neuromažuma? Ar kada susimąstėte, kad 15-20% žmonių yra neuroskirtingi?

Neuroįvairovės temą darbe nagrinėjome su Barbora Suisse – neuroįvairovės temos ambasadore, „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos nare, taip pat knygos „Autizmas – dalis manęs“ bendraautore.

Epizode išgirsite:

• Kas yra neuroįvairovė;

• Su kokiais sunkumais darbe dažniausiai susiduria neuroįvairūs žmonės;

• Kaip šiuo metu įmonės dirba su neuroįvairovės tema, kokios dažniausios praktikos;

• Ką verta pergalvoti, norint pasirūpinti neuroskirtingų žmonių sklandesne patirtimi;

• Kaip reaguoti kolegai pasidalinus jautria informacija;

• Ką patiria tėvai susidūrę su vaikų/artimųjų diagnoze.

Atvirai besidalinanti Barbora padeda mums visiems geriau suprasti kitų žmonių patirtis ir išgyvenimus, labiau pažinti aplinkinius ir save, būti atidesniais ir jautresniais.

Emocinės sveikatos temai atkeliavus į organizacijas, tapo be galo svarbu apibrėžti, kas prisiima atsakomybę už šią sritį ir kokios taikomos ribos, gvildenant jautrius darbuotojų klausimus.

Nepaisant to, kad emocinės sveikatos tema plačiai diskutuota, kylančių klausimų nemažėja. Vilniaus geštalto instituto įkūrėja ir vadovė, psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pokalbio metu padėjo rasti atsakymus:

• Kokie psichologinės sveikatos klausimai šiuo metu aktyviausiai nagrinėjami organizacijose, o kurie lieka paraštėse

• Koks vadovo vaidmuo ir atsakomybė už darbuotojo emocinę sveikatą

• Kaip elgtis vadovui susidūrus su emociniais sutrikimais

• Kaip vadovas gali skirti dėmesį, tačiau išlikti darbinio santykio kontekste

• Ką daryti susidūrus su pshichologinės informacijos pertekliniu pasidalinimu (oversharing)

Brigita juokaudama pabrėžia, kad svarbiausia prisiminti: nėra nei vieno tobulai sveiko žmogaus, visi mes turime savo sunkumų – ši mintis mums padeda būti atidesniais ir atlaidesniais aplinkiniams.

„Šiandien mes neturime prabangos nesirūpinti, kaip atrodome internete“.

Iš tos informacijos, kurią žmonės randa apie mus internetinėje erdvėje, jie susidaro nuomonę apie mūsų kompetenciją. Todėl svarbu apgalvoti, kaip tikslingai dalintis informacija, kad ši tarnautų mūsų tikslams.

Šiame pokalbyje Guoda Sakalauskienė dalinosi:

• Kokias naujas tendencijas stebime Linkedin‘e;

• Kaip išsikelti tikslus ir komunikuoti kryptingai;

• Kaip tinkamai pozicionuoti savo kompetenciją;

• Pirmo post‘o baimė ir kiti nuogąstavimai, su kuriais susiduriame;

• ChatGPT komunikacijai: kokių taisyklių verta laikytis;

• Kiek Linkedin‘e naudojama ‚ghost writing‘;

• Kaip ieškoti įkvėpimo asmeniniams įrašams.

HR bendruomenė dažnai įsisuka į diskusiją, kaip būti labiau strateginiu partneriu ir dirbti ties tuo, kas kuria didžiausią vertę organizacijoje. Nemažai kyla klausimų ir kas įeina į personalo skyriaus darbą, o ką vertėtų palikti kitų rankose. Apie visa tai praktiškai diskutavome su Raimonda Alonderiene, Cognizant personalo vadove bei ISM universiteto profesore.

- Kaip personalo valdymo funkciją pasidalina HR skyrius ir vadovai?

- Kokia yra svarbiausia HR užduotis?

- HR iššūkiai, sunkumai, paslydimai

- Kaip personalo specialistams brėžti ribas?

- Kiek HR komanda turi būti įsitraukusi į verslo procesus?

- Kaip pasiekti puikų organizacijos supratimą ir savo indėliu sukurti vertę

Darbuotojų pripažinimas neapsiriboja geriausių darbuotojų nominacijomis ar paminėjimu per metinį renginį, tai kasdienis pastebėjimas, padėka ir rodoma pagarba žmogui ir jo atliekamam darbui.
Apie darbuotojų pripažinimą ir programas, skirtas pripažinimui visoje organizacijoje skatinti, kalbėjome su MELP bendraįkūrėju ir vadovu Vidmantu Šiugždiniu.
Štai apie ką tai:

• Kokią įtaką darbuotojų pripažinimas turi kitiems procesams organizacijoje?
• Kiek darbuotojai Lietuvoje jaučiasi pripažinti?
• Kaip keičiasi požiūris į darbuotojų pripažinimą, keičiantis kartoms darbo rinkoje?
• Kaip organizacija gali palaikyti pripažinimo kultūrą?
• Kam skirtos ir kaip veikia pripažinimo programos?

Šiuolaikinė aplinka įsuka mus didžiuliu greičiu į nesibaigiančios informacijos srautus. Mūsų suvartojamos informacijos kiekiai įspūdingi, tačiau ar jie padeda mums augti ar tik išvargina ir išblaško mūsų dėmesį?

Apie tai, kaip išlaikyti asmeninio augimo kryptį ir susikurti tam palankią aplinką kalbėjome su karjeros konsultante, koučingo bei organizacijų ugdymo specialiste Jūrate Jurginyte. Pokalbio metu palietėme:

„Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus“ – tokia Senekos citata Brigita Taralė taikliai reziumavo tikslų organizacijoje prasmę.

Metų pradžioje daugelis dirbame ties savo asmeninių ir profesinių tikslų ir prioritetų sąrašu, analizuojame ką norėsime pasiekti. Šiuo klausimu dirbame asmeniškai, tikslų kėlimo procesą inicijuoja ir organizacijos. Apie tai, kaip efektyviai kelti tikslus darbuotojams ir jų pagalba padėti komandai pasiekti geriausią rezultatą kalbėjome su Brigita Tarale, koučingo specialiste, viduriniosios grandies vadovų mentore ir lektore.

Pokalbyje palietėme:

- Kodėl veiklos tikslai svarbūs ir kas atsakingas už jų kėlimą?
- Kaip efektyviai kelti tikslus? Kokių klaidų pasitaiko?
- Ar visoms pareigybėms keliami tikslai? Kaip jie gali atrodyti?
- Kodėl darbuotojai gali vengti prisiimti keliamus tikslus?
- Koks ryšis tarp tikslų ir įmonės misijos, vizijos? Kaip rasti sąsajas su asmeniniais darbuotojų tikslais?
- Kaip užtikrinti, kad tikslų nepamirštume?
- Tikslas ne/pasiektas. Kas iš to?

Tad, jeigu tarp jūsų tikslų – tobulinti savo vadybinius įgūdžius – jungiame šį epizodą ir klausome.

Organizacijos įdeda nemažai pastangų, siekdamos tapti įtraukesnės, galėtų priimti ir įgalinti skirtingus žmones. Dažnai šis procesas nėra lengvas.

Šiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizode siūlome jums išgirsti Solveigos Jaskunas istoriją; kaip išvykusi iš Lietuvos, ji siekė atrasti savo profesinę vietą JAV.

Istorija kupina asmeninių atradimų, apie tai:

-Kaip pritapti svetur

-Kaip ieškoti darbo

-Kokie iššūkiai kyla ir kaip juos įveikti

-Kaip dirbti su savimi

-Ir svarbiausia, kaip mes galime vieni kitiems padėti.

Klausydami šios istorijos, galime galvoti ne tik apie lietuvius svetur, bet ir apie žmones bandančius pritapti Lietuvoje. Įsiklausę, galbūt tapsime vieni kitiems jautresni, juk Kalėdos?

Dažnai girdime, kad ieškoti darbo–sunkus darbas. Tad šiame epizode su Indraja Balevičiūte-Zemle iš Motivate LT nusprendėme nagrinėti dažniausiai kandidatams kylančius klausimus:

CV:

Kaip turi atrodyti CV? Kokį šabloną pasirinkti? Ką rašyti ir ko nerašyti? Kokie dalykai CV dažniausiai pakiša koją? Ar CV skaito dirbtinis intelektas? Ar CV reikia koreguoti pagal darbo skelbimą? Ar Linkedin profilio užtenka vietoje CV? Ar reikia motyvacinio laiško?

Darbo paieška:

Ką patartina pasidaryti ieškant darbo? Kaip išnaudoti savo kontaktų ratą? Kaip elgtis, jei esi medžiojamas kandidatas? Kokių etapų galime tikėtis atrankoje ir ką iš jų sužinome?

Darbo pokalbiai:

Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? Ko galima tikėtis iš pokalbio? Ties kokiais klausimais kandidatai dažniausiai pasimeta?

Jei šiuo metu dairotės naujų karjeros galimybių, kviečiame klausyti šio pokalbio ir linkime kuo greičiau susirasti savo svajonių darbą.

Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Šis epizodas yra šeštasis ir paskutinis pokalbis apie personalo atrankos procesą (šešių epizodų serija), jame mes kalbame apie kandidatų testavimą.

Kartu su Agne Dzimidiene (SEB) ir Ieva Vaidiene (Girteka) nagrinėjome:

- Kodėl kyla poreikis testavimui atrankoje?

- Kokios yra testavimo galimybės, ką galime testuoti?

- Ką turime įsivertinti rinkdamiesi testavimo metodikas?

- Kuriame atrankos etape testuoti?

- Kaip paversti testavimą pridėtine verte kandidatui?

- Kaip teisingai panaudoti praktines užduotis atrankos procese?

- Ar gali kandidatai apgauti testus?

Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Daugelis mano, kad darbo pokalbio vedimas nėra sudėtinga užduotis, reikalaujanti ypatingų sugebėjimų, tačiau tuo pat metu neretai susiduriame su skirtingomis kandidatų istorijomis apie neprofesionalų elgesį atrankoje.

Apie tai, kaip efektyviai įvertinti kandidatą pokalbio metu ir palikti jam/jai teigiamą įspūdį kalbėjome su Justina Kalkiene (Festo) ir Sigita Šalte (Evolvery).

Mūsų pokalbyje išgirsite:
-Ar būtina ruoštis darbo pokalbiui? Ką svarbu numatyti?
-Kokia tinkamiausia pokalbio struktūra?
-Ko nevalia klausti? Koks elgesys netinkamas?
-Kaip tinkamai parinkti pokalbio klausimus?
-Kokia optimali pokalbio trukmė?
-Kokių situacijų gali pasitaikyti pokalbio metu ir kaip jas suvaldyti?

Praktiškai, pritaikomai ir lengvai – šis epizodas pravers kiekvienam besiruošiančiam samdyti ir vesti darbo pokalbį. Gero klausymo!

Ar kada susimąstėte, kodėl ieškodami kandidatų vieni randa lengviau nei kiti? Arba kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną? Arba apie tai, kiek anekdotinių situacijų nutinka rašant žinutes nepažįstamiems žmonėms? Apie visa tai kalbėjome su Migle Pranckevičiūte (Nord Security) ir Laura Dallemagne (Dexcom).

Norint pasamdyti itin paklausios profesijos atstovą arba per trumpą laiką suformuoti didesnę naujų darbuotojų komandą, bene svarbiausiu įrankiu tampa proaktyvi kandidatų paieška (angl. talentsourcing). Kartu su Migle ir Laura aptarėme tokius klausimus:

- Kaip vyksta talentų paieška? Iš ko ji susideda?
- Kada būtina pro-aktyvi paieška ir kada galima apsieiti ir be jos?
- Kokie gali būti paieškos šaltiniai? Kur ieškoti kandidatų?
- Kokius originalius būdus galime pasitelkti kreipdamiesi į kandidatus, kad jie susidomėtų?
- Kokių klaidų pasitaiko ieškant kandidatų?
- Kaip paieškos procese pasitelkti personalizaciją?
- Kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną?
- Kaip skiriasi kandidatavusių ir pro-aktyviai pritrauktų kandidatų motyvacija? Kad būtų smagiau kalbėti, prisiminėme kiekvienai nutikusius juokingus atvejus iš bendravimo sukandidatais.

Kas vykdo atrankas, tas žino, kiek staigmenų ir netikėtumų būna šiame procese:

Kaip valdyti atrankos procesą, kad pasiektume norimą rezultatą laiku, aptarėme su Justina Raškauskiene (Omnisend) ir Skirmante Patašiūte (Nortal). Išnagrinėjome nemažai praktinių sprendimų iššūkiams kylantiems atrankos procese, kviečiame klausyti.

Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Su Karolina Ustilo–Kačinauske ir Dovu Zavadskiu kalbėjome apie technologinį personalo atrankų proceso stuburą:
- Kokie technologiniai sprendimai svarbiausi atrankų procesui
- Ką mums suteikia kandidatų valdymo sistema (ATS) , kokių galimybių ir sprendimų galime iš jos tikėtis
- Kaip technologijos gali pagerinti kandidatų patirtį ir kodėl turėtume audituoti savo įmonės sukurtą kandidatavimo procesą iš kandidato pusės
- Kaip protingai pritaikyti sprendimus paieškos procese
- Dirbtinio intelekto pritaikymas atrankų komandose.
Pokalbio metu buvo paminėti Glen Cathey ir knyga „The Algorithm: How AI Decides Who Gets Hired, Monitored, Promoted, and Fired and Why We Need to Fight Back Now”, Hilke Schellmann.
Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Jūsų dėmesiui–6-asis „Žmogiškųjų iššūkių“ sezonas. Jį pradedame epizodų serija apie personaloatranką; šešiuose pokalbiuose detaliau aptarsime skirtingus atrankosaspektus ir nagrinėsimeiškart kelių įmonių patirtis. Pirmasis šios serijos epizodas apima personalo atrankos strategiją.

Jolita Surgutanovienė (Telia) ir Ieva Kuniejūtė (Vinted) nuotaikingai diskutavo apie tai:

-Kokia šiuo metu situacija darbo rinkoje
-Kaip atrodo jų įmonės atrankų komanda, jos sudėtis, atsakomybės, kokios samdos apimtys ir procesai
-Kaip vyksta bendradarbiavimas su samdančiais vadovais
-Ką numato personalo atrankos strategija, kiek įmanoma atrankas suplanuoti į ateitį
-Kaip matuojamas atrankų komandos veiklos efektyvumas, kokie KPI‘s keliami
-Kas sunkiausia vadovaujant atrankų komandai, su kokiais iššūkiais susiduriama.
Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Per valandos pokalbį Vaida Paulauskiene leido mums pasisvečiuoti Wix įmonėje ir susipažinti su įmonės vidiniais procesais, praktikomis ir kultūra. Su Vaida aptarėme:

Šiuo epizodu pabaigiame penktąjį „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezoną ir linkime jums puikios vasaros!

Kodėl mums svarbu tapti konkurencingu darbdaviu – apie tai diskutavome su Živile Valeišiene, darbdavio konkurencingumą matuojančios įmonės „WitMind“ vadove.

Šiame pokalbyje girdėsite:
- Kokia šiuo metu Lietuvos darbo rinkos situacija: kurie sektoriai kandidatams atrodo patrauklesni;
- Kas motyvuoja darbuotojus ir ko jie pasigenda;
- Ką daryti, jeigu sektorius, kuriame veikiate, yra mažiau patrauklus;
- Kas apibrėžia darbdavio konkurencingumą;
- Kaip pamatuoti organizacijos konkurencingumą, su kuo lygintis ir kaip šią informaciją tinkamai panaudoti;
- Kaip tinkamai įvertinti darbdavio konkurencingumo stiprinimo veiklos grąžą.

Kelias nuo užsidegimo ir visiško įsitraukimo į veiklą iki apatijos ir atsiribojimo gali būti ganėtinai trumpas. Apie perdegimą darbe kalbame su organizacijų psichologe Ugne Juodyte.

Pokalbyje palietėme:

- Kas yra perdegimas ir kokie yra šios kelionės etapai;
- Kaip atpažinti perdegimą;
- Kiek šiuo metu paplitęs perdegimas ir kodėl anksčiau apie jį negirdėjom;
- Kas turi didžiausią įtaką perdegimo progresavimui;
- Kaip padėti sau ir šalia esančiam;
- Sėkmingai veikiančių ir išvengiančių perdegimo žmonių įpročiai.

Ugnės Juodytės rašoma knyga perdegimo tema jau netrukus išvys šviesą. Lauksime knygos, o kol kas pagrindinių minčių klausykime šiame pasikalbėjime.

Darbuotojų ambasadorystės programos yra šiuo metu gan plačiai paplitusi įmonių praktika; vienoms labiau pavyksta išjudinti darbuotojų entuziazmą dalintis žiniomis apie darbdavį, kitų pastangos norimo efekto neatneša. Apie tai, kaip teisingai prieiti prie darbuotojų ambasadorystės projektų kalbame su „We Are Marketing“ partnere, stratege Neringa Petrauskaite.

Pokalbyje nuskamba:
-Ar galime darbuotojų ambasadorystės projektą valdyti kaip pokytį įmonėje;
-Kokie gali būti ambasadorystės tikslai;
-Kaip vyko „Ignalinos Atominės Elektrinės“ darbuotojų ambasadorystės projektas;
-Kaip nustatyti ambasadorystės tikslus, įsivertinti rizikas ir matuoti rezultatą;
-Kaip apibrėžti taisykles ir suteikti darbuotojams pagalbą.

2023 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota apklausa apie gyventojų požiūrį įvyresnius žmones parodė, kad net 75 proc. apklaustųjų mano, jog vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra iš dalies arba labai paplitusi. Su Nerija Paliulyte, „Motivate“ įkūrėja ir vadove, svarstėme, jei valstybę sėkmingai gali valdyti 80-metis, kodėl buhalteris ar pardavimų specialistas būdamas 50-ies jau per senas.

Tai ir pakalbėkime paprastai:

- Kas vyksta su vyresniais kandidatais ieškančiais darbo?
- Koks darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus?
- Kokie stereotipai susiję su vyresniais žmonėmis darbo rinkoje?
- Kokio amžiaus esame tinkami darbo rinkai, o kada tampame „vyresniais“?
- Ir kaip mums atpažinti savo nuostatas ir nepasiduoti kitų primetamiems stereotipams?

Kalbėjome puikiai nusiteikusios, kviečiame taip pat klausyti.

Ar kada susimąstėte, kodėl vieniems darbuotojams lengviau sekasi pasiekti puikių rezultatų nei kitiems? Kas išskiria sėkmingus darbuotojus?Gabrielės atliktas tyrimas įmonėje „Hostinger“ išskyrė 4 pagrindinius bruožus būdingus Top darbuotojams:

Šiame epizode kalbame apie tai, kaip atpažinti potencialius Top darbuotojus, kaip juos motyvuoti ir išlaikyti.

Šio epizodo metu nuskambėjo frazė „Gaila, kad penkerių metų patirtis ateina tik per penkerius metus“. „Žmogiškųjų Iššūkių“ pokalbių tikslas–padėti dalintis nelengvai sukaupta patirtimi ir leisti kitiems iš jos mokytis lengviau ir greičiau, jei taip būna :)

Šį kartą pokalbis apie strateginį planavimą:

Linas Dungveckis yra atsargos karininkas, vadovų konsultantas, lektorius, knygos „Švyturiai“ autorius. Linas dirba su vadovų grupėmis ir šiame epizode dalinasi savo mintimis apie strateginį planavimą, taikliai panaudodamas pavyzdžius bei palyginimus iš savo itin įdomios patirties. Kviečiame klausyti!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Chris Van Der Schoor is an organizational behaviour consultant and ex HR Director of Netflix EMEA Production and Netflix Nordics. Chris consults companies on their cultural journey in turbulent times: going from growing to profitability phase, experiencing merger and acquisition processes or going through the downturn. In the conversation we also discussed Netflix culture as an example:

Chris says it is such a brilliant time to be working in HR now. Listen to the episode and find out why.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Richard de Hoop (Holland) uses music as a metaphor and a source of inspiration for business and teamwork. Which musical instrument do you take part of in the team orchestra? Check it out by trying a test: https://richarddehoop.com/lt/

And listen to Richard's shared ideas on teamwork and resilience.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Honoured to host this conversation with one of the thought leaders on Human Resource management in Europe, Professor Armin Trost.

Professor shares his thoughts on cognizant leadership:

"An effective leader knows his or her leadership context, has a suitable and clear idea of leadership, communicates it to those he or she leads and acts accordingly.

"You will hear about the idea of cognizant leadership, 4 default leadership settings, leveraging expectations on leadership, and challenges on the way to result. We also talked about the book by Professor Armin Trost coming as well as topics which are on his mind at the moment. Tune in to listen!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Asked if we will be able to predict employees' behaviour from the collected data in the future, Daniel gives a precious answer: "I have an easier way of predicting human behaviour; it is having an environment where you have open discussions with people. Not everything is data."

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Savvas Kechagias gives an example on how childhood games can lead you to choosing a career path. You will also hear ideas on how to watch out for your security and to stay safe.

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Anita Lettink (Expert on the future of work and equal pay, the Netherlands) shares her insights on the future of work.

Main points mentioned:

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Elke Geraerts (Doctor in Psychology, Best selling author, CEO Better Minds at Work, Belgium) talks about the impact of the constant change and information flow on our brains and ways to build mental resilience.

Main points mentioned:

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Hertta Vuorenmaa (Research Programme Director in the Future of Work, Altoo Univesity, Finland) shares her insights on the future of work.

Main points mentioned:

Penkto „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezono pradžiai kviečiame klausyti įkvepiančio žmogaus istorijos, patyrimo, kuris įkvepia kitaip pažiūrėti į sutinkamus iššūkius bet kurioje srityje - versle, darbe, šeimoje.

Danguolė Bičkūnienė prisistato kaip žmonių žmogus, tačiau už oficialių „Linas Agro“ personalo vadovės pareigų slypi žymiai daugiau: ji taip pat yra ilgųjų distancijų bėgikė, ultramaratonininkė ir alpinistė, žmogus, kuris vedamas smalsumo ir ambicijos siekia vis daugiau.

Pokalbyje išgirsite:

-Fantastiškai įdomią Danguolės pomėgių istoriją: ilgųjų distancijų bėgimas ir alpinizmas;

-Kaip tinkamai pasiruošti iššūkiui;

-Kaip dirbti su savimi ir tinkamai save motyvuoti;

-Kaip įveikti nenumatytas kliūtis ir kylančius sunkumus;

-Kaip priimti nesėkmes;

-Ką reiškia nuolatinio balanso gyvenime paieška.

Pokalbio pabaigoje Danguolės pasidalintas palinkėjimas daro pasaulį geresne vieta:

Tvirtai stovėkite ant žemės.

Darykite tai, ką turite padaryti,

Tai, ką pažadėjote ir sutarėte.

Ir neužmirškite kelyje pakelti galvos

Ir pažiūrėti į žvaigždes.

Suraskite savo žvaigždę, svajonę savo

Ir siekite jos. Ir svarbiausia –

Visada rūpinkitės žmonėmis:

Tais, su kuriais gyvenate,

Tais, su kuriais dirbate,

Tais, su kuriais mokotės,

Ir tais, kuriuos tiesiog sutinkate savo kelyje.

Vasarai atėjus, mintys jau keliauja saulėtose vietovėse, ieškant naujų įspūdžių? Puiku!

Pakalbėkimeapie tai, ką verta numatyti iš anksto tam, kad atostogų metas įmonėse būtų sklandustiek tiems, kas atostogauja, tiek tiems, kurie lieka dirbti.

Su lektore, konsultante, Kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos vadove Lina Jankauskiene kalbėjome apie LEAN metodą. Kaip manai, ar LEAN yra:

(a) Metodika apimanti nuo gamybinių procesų efektyvinimo iki lyderystės praktikų
(b) Praktika darbuotojų įsitraukimui didinti
(c) Organizacinis transformacijos modelis

O gal (d) visi aukščiau pateikti variantai? Atsakymą išgirsi šiame epizode. Pokalbyje taip pat išgirsi mintis apie tai, kaip pasireiškia LEAN evoliucija, kokius tikslus tipiškai saukelia įmonės diegdamos LEAN, koks yra HR skyriaus vaidmuo įmonės LEAN kelionėje, kokius konkrečius LEAN įrankius gali pasitelkti bet kuri organizacija, nepriklausomai nuo veiklos ar dydžio ir kaip LEAN praktika pritaikoma mūsų asmeniniame gyvenime ar buityje.

Su Dainiumi Baltrušaičiu, psichologu, verslo konsultantu, didžiausių Lietuvoje konferencijų organizatoriumi kalbėjome apie tai, kaip kinta verslo pasaulis. O gal visai jis ir nesikeičia?

Epizodo mintys:

Dainius kalbėdamas išskiria 4 dalykus svarbius lyderiui:

1. Darbuotojų motyvacija

2. Gebėjimas greitai mokytis

3. Gebėjimas žvelgti naujomis akimis (norint rasti naujų žemių, nebūtina iškeliauti)

4. Atsiribojimas nuo triukšmo

Klausome. Gal kažkuri pokalbio mintis bus būtent ta, kurios šiandien ir ieškai?

Darbo kodekso pakeitimai įsigalioję nuo 2022 lapkričio 1 dienos praplėtė 30 straipsnį ir paskatino darbdavius didesnį dėmesį skirti mobingo apibrėžimui bei jo galimoms apraiškoms darbe. Su Domante Kibirkštyte diskutavome apie tai, kad dažnai pats terminas „mobingas“ suprantamas skirtingai ir interpretuojamas ne visada teisingai. Todėl kalbėjome apie tai:

Ačiū, Domante, už gyvą ir aktualų pokalbį! Kviečiame klausyti.

59-tojo „Žmogiškųjų Iššūkių” epizodo viešnia – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė, Mintautė Jurkutė. Su Mintaute diskutavome apie tai:

Kviečiame klausyti šio ir ankstesnių „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizodų.

Šio epizodo tema įsiprašė tiesiai iš gyvenimo puslapių, iš vienos diskusijos, kurioje dalyvavome kartu su Giedre. Epizodas apie personalo funkciją, tačiau naudingas klausyti visiems, kas su personalo skyriais bendradarbiauja.
„Workvivo“ tyrimas skelbtas Forbes paskelbė, kad dauguma HR bendruomenės jaučia profesinio perdegimo požymius (98%), stokoja tinkamų resursų savo darbui atlikti (73%) ir jaučia, kad jų atliekamas darbas nėra vertinamas (71%).

Su Giedre diskutavome apie tai, kokius iššūkius savyje slepia personalo srities darbas, ir kas keitėsi per pastarąjį laikotarpį. Ar kada susimąstėte, kad be visų rimtų užduočių ir iššūkių, personalo kolegos, be kita ko, netenka staigmenos elemento organizacijoje?

Giedrės pasidalintas, iš kolegos sulauktas klausimas „Tu visiems padedi spręsti problemas, o kas tavimi rūpinasi?“ stumteli mus susimąstyti:

Yra apie ką pagalvoti. Klausome?

Pasitikėjimas, kaip tema, yra sunkiai apibrėžiama ir atskiriama nuo kitų vadybinių ir santykių kūrimo temų, tačiau jos svarba yra nenuneigiama.

Epizodo svečias – Rytis Juozapavičius, tobulėjimo programų fasilitatorius–dalinasi, kad sukurti pasitikėjimo santykį yra pirma ir bene svarbiausia lyderystės kompetencija.

Su Ryčiu aptarėme:

Įsijunkite pasiklausyti apie pasitikėjimo kūrimą ir išgirsti įtraukiančius Ryčio pavyzdžius, kurie priverčia suklusti ir atsigręžti į save. Smagaus klausymo!

Skaitmeninė transformacija, inovacijos dažnam skamba kaip svetimos ar tolimos temos. Robotai, RPA, Power BI, AI–manote tai ne apie jus? O jei galėtumėt patys dalį nuobodžių, rutininių pasikartojančių savo atliekamų užduočių padaryti vieno mygtuko paspaudimu ir savo laiką skirti įdomesniems iššūkiams?

Su PwC skaitmeninės transformacijos ir inovacijų vadove Aušra Miltenyte kalbėjome apie tai, kaip paskatinti organizaciją ieškoti neefektyvių, rutininių procesų ir juos skaitmenizuoti. Mūsų pokalbyje nugirsite apie:

Pagalvokime apie tai, kiek daug galimybių keistis ir keisti turime:

Lyderystė yra neatsiejama nuo pokyčio, vadovai dažniausiai tampa pokyčių agentais savo organizacijose, jie įkvepia kitus pokyčiams, palaiko, išklauso ir padeda pereiti per didžiausius ir drąsiausius pasikeitimus.

Su Olga Štangej, verslo konsultante, tyrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros programos direktore, kalbėjome detaliai apie tai, ką daryti, kad pokyčius suvaldytum tinkamai:

•Ką reiškia „valdyti pokytį“?
•Kas ir už ką atsakingas įmonėje įgyvendinant pokytį?
•Kokie yra pokyčio valdymo etapai? Vaidmenys? Sėkmės rodikliai?
•Kaip tinkamai komunikuoti pokytį?
•Kas yra organizacijos atsparumas? Iš ko jis susideda?
•Ko iš vadovo tikimasi ištikus kritinei situacijai?
•Ką dažniausiai pamirštame galvodami apie pokyčių įgyvendinimą?

Gyventi neapibrėžtume ir nuolatiniame pokytyje, būti lankstiems ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Didelis iššūkis? Pagalvokime apie jį kartu.

Reguliarūs individualūs vadovo ir komandos narių susitikimai (kitaip „1-on-1”),
tinkamai naudojami, yra nepakeičiamas įrankis vadovo arsenale. Su Aušra
Bijaminiene susitikome kalbėti apie tai, kaip paversti one-on-one susitikimus 
maksimaliai naudingais ir prasmingais. 

Kalbėdamos palietėme nemažai praktinių šių susitikimų aspektų:

Vadovavimas vyksta per sąlytį su žmonėmis. Tame sąlytyje tu patiri ne tik kitą 
žmogų, bet ir save patį, pasitikrini, kaip tau sekasi išpildyti vadovo vaidmenį. 

Leidimas sau ir įpročio formavimas apmąstyti situacijas yra augimo kertinis 
momentas ir pamatas. 

Apie vadovo vidinę kelionę, lūkesčius sau, augimo erdves  ir dar daugybę vadovo
kasdienio ieškojimo aspektų kalbėjome su OVC Consulting vadovu, organizacijų 
konsultantu Pauliumi Avižiniu.

Kviečiame klausyti!

Jens Hovgaard Jensen, Chief People Officer of “Girteka Logistics” shares his experience of coming to Lithuania to assist “Girteka Logistics” leadership with driving a cultural and business transformation of the company.

Jens says in cultural transformation it’s a lot about “respecting the past and embracing the future”.

The changes related to culture cover critical business areas as: shifting focus from management to leadership, decentralizing decision-making, talent identification and performance management. Jens shares his vision of the shift from a Lithuanian company selling internationally to an international company with the Lithuanian heritage.

Listen to the story of a cultural transformation in the making as well as a personal story moving to a new company and a country.

Arba kaip „Žmogiškieji iššūkiai“ pateko į Karolio Rimkaus „BeReal“.
Pokalbio pradžioje Karolis pasidalino, kad dažniausiai jam užduodami klausimai yra susiję su tuo, kada kelti įrašus į socialinius tinklus, kokios apimties jie turi būti ir kuria kalba, kad sulauktų pasisekimo. Nuo atsakymų į šiuos klausimus ir pradėjome savo pokalbį, o tuomet tęsėme:

Ar jums smalsu, ką Karolis atsakė? Tuomet klausome.

Pirmasis ketvirtojo „Žmogiškųjų iššūkių“ sezono epizodas su karjeros konsultante Simona Bareike apie karjeros planavimą.

Simona dalinasi, kad planuojant karjerą svarbu pradėti nuo savo įgūdžių, kompetencijų ir stiprybių inventorizacijos, tuomet leisti sau svajoti ir apsibrėžti ambicijas, ir galiausiai – susidaryti aiškų planą. Planuoti karjerą naudinga ne tik profesinį kelią pradedantiems specialistams, tačiau ir karjeros trajektoriją pakeisti arba koreguoti norintiems patyrusiems žmonėms.

Epizodo klausimai:

- ar karjera planuojama ar nutinka? 
- kaip turėti planą? ką daryti? ką apgalvoti? 
- kokie yra dažniausiai sutinkami ribojantys vidiniai įsitikinimai, trukdantys svajoti ir siekti savo norimos karjeros? 
- kokį vaidmenį atlieka darbdavys ir kaip jis gali pagelbėti karjeros krypties klausimu?
- kaip siekti vidinės karjeros ir gauti norimą poziciją, ten kur esate?

Naujame „Netflix“ filme „Don‘t Look Up“ pagrindiniai veikėjai populiarioje TV laidoje praneša apie kometą pražudysiančią žemę, o laidos vedėjai kaip įmanydami bando atrasti teigiamų/ linksmų aspektų ir žinią įvilkti į pozityvumo rūbą, pameni (jei žiūrėjai)?

-          It is something we do round here. We just keep the bad news light.

-          Well, maybe the destruction of the entire planet isn‘t supposed to be fun??

Viskas, kas nutinka, tik į gera. Reikia mokėti įžvelgti teigiamus dalykus visame kame. Galėjo būti ir blogiau. Nieko tokio, man dar blogiau buvo.

Su Gintare Varnele, vadovavimo ir personalo valdymo konsultante, diskutavome apie toksišką pozityvumą – įsitikinimą, kad nepaisant to, kiek sudėtinga ar nemaloni situacija mus ištinka, mes privalome išlaikyti pozityvumą. Toksiškas pozityvumas, nors ir pozityvus, skatina ignoruoti atjautą, sudėtingas emocijas ir išgyvenimus, paslepiant juos kaip nepriimtinus. Dažnai tai sukuria netikrumo, nenuoširdumo jausmą bei susvetimėjimą tarp žmonių. Su Gintare aptarėme:

Paskutiniame sezono epizode savo mintimis apie tai, kaip spręsti žmogiškuosius iššūkius dalinasi septynmečiai ekspertai: Gustė, Elena, Irtautas ir Jurgis.

Ar visi mūsų klausimai tokie sudėtingi? Ar tikrai reikia perskaityti begales protingų knygų, kad sužinotum tiesas? O gal atsakymus visada žinojome, tik jų savyje neatrandame?

Su geriausiais linkėjimais ir plačiomis šypsenomis kviečiame klausyti, ką verslui pataria vaikai. Geros vasaros!

Mažinti darbuotojų kaitą ir kurti glaudesnį santykį su darbuotojais–tikslai, kurie paskatino „Rimi“ ieškoti sprendimų ir imtis projektųtokių, kaip BILIETAS GRĮŽTI.

Bilietas grįžti–tai darbuotojui suteikiama galimybė be atrankos proceso grįžti dirbti įprekybos centrą, į tą pačią darbo vietą, tomis pačiomis darbo sąlygomis, kaip ir tą dieną, kai darbuotojas nusprendė išeiti.

Ar bilietas grįžti veiksmingas? Vaida dalinasi, kad per praėjusius metus sugrįžo 338 išėję darbuotojai, kiek daugiau nei 20% nuo visų išėjusių skaičiaus. Apie tai, kaip atsirado šis projektas, kokios jo pagrindinės taisyklės ir bilieto panaudojimo istorijas šiame epizode.

Svajojame pasiekti, padaryti, laimėti. Daugiau, greičiau, geriau. O kaip dažnai pabaigiame darbo dieną ir pagalvojame „visą dieną laksčiau ir nieko nepadariau“, arba jaučiamės suirzę, nes darbų sąrašas nepakankamai sutrumpėjo. Būna? 

Su Mindaugu Grajausku kalbėjome apie tai, kas yra asmeninis produktyvumas ir kuo pasižymi šiuolaikinis produktyvus žmogus. 

Keletas minčių, kuriomis dalinosi Mindaugas:

·       Produktyvus žmogus yra drąsus. Drąsus pasakyti „ne“

·       Norėdamas efektyviai veikti turi žinoti ką daryti ir (net svarbiau) ko nedaryti

·       Rūpintis savo poilsiu yra kokybiško ir produktyvaus gyvenimo požymis

·       Laiką reikia ne valdyti, o kokybiškai jį patirti

·       Nuobodulys yra svarbus mūsų kognityviniams sugebėjimams ir kūrybiškumui

·       Svarbu treniruoti savo „susitelkimo raumenį“

·       Fizinio aktyvumo didinimas gerina mūsų asmeninį produktyvumą.

Esant itin aktyviai darbo rinkai ir didėjant darbuotojų judėjimui tarp įmonių, darbdaviams dažnai kyla klausimų, kaip apsisaugoti nuo darbuotojo nesąžiningos konkurencijos. Šiame epizode su Jurgita nagrinėjome, ką turi apgalvoti ir numatyti darbdavys, kad išvengtų konkuravimo su buvusiais darbuotojais.
Kalbėdamos aptarėme:

Šiame epizode darbdavio įvaizdžio specialistė (aka „viskodaristė“) Milda Simanauskaitė labai praktiškai, su pavyzdžiai ir paaiškinimais padeda mums suprasti, kas yra darbdavio įvaizdžio formavimas, koks jo tikslas, kas šiame procese svarbu ir kaip tai daroma.

Įsijunk, jei tau smalsu:

Nesusigadinti reputacijos, saugoti reputaciją, nepriekaištinga reputacija, nesusitepti reputacijos – o kas reputaciją sudaro ir kas už ją atsakingas – apie tai kalbėjome su Inga Tarakavičiūte, reputacijos valdymo eksperte.

Kad būtų įdomiau, sugalvoki savo spėjimus, kurios įmonės turi geriausią reputaciją pasaulyje ir Lietuvoje, o tuomet pasitikrinki savo spėjimus klausydamas epizodo. Ar atspėsi?

Darbuotojų emocinės gerovės klausimas yra viena svarbiausių tarp personalo valdymo specialistų užduočių jau kurį laiką. Kaip pasirūpinti darbuotojais, jų emocine būsena, kai nerimo, pasimetimo ir baimės yra tiek daug, kalbėjome su draudimo bendrovės „If“ Lietuvos žmogiškųjų išteklių departamento vadove, Jurgita Banyte.

Keletas minčių iš pokalbio:

Aš esu griežčiausias savo kritikas. Taip ar ne? O ar galiu būti geriausias savo draugas? Atjauta sau yra vienas kelių į šį tikslą.

Atjauta sau veda į augimą, tobulėjimą, tačiau visai kitu keliu. Kai mums kažkas nepasiseka, kai mes padarome klaidą, tiesiog blogai jaučiamės, atjauta sau yra elgesys su savimi, mąstymo būdas, gebėjimas neužplakti savęs, o gebėti atjausti save, būti švelniu su savimi, priimti jausmus, kuriuos tuo metu išgyvenu ir iš šito taško priimti situaciją, iš jos pasimokyti, tobulėti pasiėmus pamoką.

Susidūrę su sunkumais, mes dažniausiai pasirenkame neigimą/ aplinkos kaltinimą arba saviplaką. Prisiminkime paskutinį kartą, kai buvome panašioje situacijoje (tarkim suklydome, gavome neigiamą grįžtamąjį ryšį, nuvylėme save) ir kaip reagavote mes. Tuomet įsijunkime šį epizodą ir stabtelėję pagalvokime, kaip galime atjausti ir palaikyti save.

Žaisti darbe? Tai tik jaunimui... Pripratinsi žaisti, niekas dirbti nenorės... – tokie dažniausiai išreiškiami nuogąstavimai ar abejonės kalbant apie procesų sužaidybinimą. Ir štai jums puikus pavyzdys, kaip žaidimo forma gali pasitarnauti mokymų ir darbuotojų įvedimo procese. Su Margarita Plešakiene, Circle K žmogiškųjų išteklių departamento direktore, nagrinėjome, kaip Circle K pritaikė žaidimo elementus savo personalo procesuose, kaip atrodo naujokų įvedimo žaidimas ir kokių rezultatų pavyko pasiekti mažinant naujokų kaitos rodiklius.

Žaidimų elementai puikiai pasitarnauja kuriant komandos procesus. Kodėl? 

Žaidimai:

Keletas puikių patarimų planuojantiems sužaidybinimo projektus savo organizacijose:

Vis daugiau įmonių Lietuvoje darbuotojams suteikia ne tik būtinąsias sąlygas ir priemones, tačiau ir papildomų naudų krepšelį. Papildomos naudos darbuotojams paverčia darbdavį dar patrauklesniu, didina darbuotojų pasitenkinimą ir gerina bendrą darbuotojo patirtį įmonėje. Tačiau taip dažnai darbuotojų lūkesčiai ir darbdavio pasiūlymas prasilenkia, neretai darbdavio pastangos lieka nepastebėtos ar neįvertintos, o būna, kad rinkdamiesi papildomas naudas mes pasiduodame vyraujančios mados įtakai ir pametame tikrąjį tikslą.

Su Juozu Sargūnu praktiškai ir atvirai kalbėjome apie papildomas naudas darbuotojams:

Kviečiame klausyti, epizode tilpo labai nemažai praktinių patarimų ir minčių.

Ar norėtum turėti super galią pažvelgti į ateitį? Su šio epizodo viešnia, Laura Duksaite-Iškauskiene, „MasterClass Lietuva“ vadove, diskutavome apie tai, kas yra ateities darbas ir kaip jis skirsis nuo to, prie ko visi mes esame įpratę:

Galbūt kuri nors mintis taps tau įkvėpimu imtis veiksmų? Nes ateitis jaučia pat. Gero klausymo!

Saulius Jovaišas – lektorius, verslo valdymo konsultantas, vadovavimo ekspertas, knygų „Ieškai darbo?“, „Boso valanda“ ir „Misija talentai“ bendraautorius. Šį kartą su Sauliumi kalbėjome apie vadovo užduotį, kuri sukelia neigiamų emocijų – darbuotojų atleidimą.

Dažniausiai girdimi nuogąstavimai svarstant potencialų atleidimą:

- Geriau šioks toks nei joks
- Duokim dar vieną šansą (paskutinį septynioliktą), gal pasitaisys
- Atleidimas pakenks bendrai komandos moralei

Kas už šių nuogąstavimų slypi ir kaip padėti sau rasti teisingus atsakymus?

Rekomenduoju šį epizodą išklausyti visiems vadovams, ne tik tiems, kuriems šiuo metu tenka spręsti atleidimo klausimus. Saulius taikliai sudėliojo praktinius šios temos aspektus, pavyzdžius ir pateikė ne vieną vertingą patarimą. Keletas pokalbio momentų:

Teisė atleisti yra neatsiejama dalis vadovo pareigos atlikti savo darbą

Vadovo pareiga – siekti turėti geriausią komandą ir priimti visus tam būtinus sprendimus

Jei nežinai atleisti ar ne, atsakyk sau į klausimą: žinodamas tai, ką žinai dabar, ar samdytum šį žmogų dar kartą?

Orus atleidimas = vadovas jaučiasi padaręs teisingą sprendimą + darbuotojas išėjęs nesijaučia pažemintas, jis jaučiasi oriai, įgavęs žinių ir patirties ir gavęs padėką už tai, kas buvo gerai.

Gero klausymo!

Žinių kūrimas – dažnos organizacijos pamatas, dalijimasis žiniomis skatina naujų produktų, paslaugų plėtojimą, darbuotojų ugdymą, tobulina organizacinius procesus, didina konkurencingumą. Šiuolaikinė visuomenė yra linkusi pasitelkti vis daugiau dalijimosi formų ir būdų: nuo daiktų iki bendrai kuriamų produktų ir idėjų asmeniniu, organizacijos ar bendruomenės mastu. 

Apie tai, kodėl svarbus žinių dalijimasis ir kokie galimi jo būdai ir formos, kalbėjome su Akvile Kazliene. Keletas minčių, kurias išgirsite šiame epizode:

Epizode Akvilė taip pat pasakoja apie pirmąjį Lietuvoje HR hakatoną ir jo rezultatus bei kviečia prisijungti prie antrojo hakatono iššūkių sprendimo: https://www.linkedin.com/events/6851536663911424000/

Vidinio mobilumo (vidinės karjeros) skatinimas – viena labiausiai pasiteisinančių ir rekomenduojamų stiprinti talentų pritraukimo sričių 2022 metams. Vidinės karjeros skatinimo priemonės sėkmingai prisideda prie darbuotojų kaitos mažinimo, greičiau pasiekiamo produktyvumo ir trumpesnio atrankos proceso.

Apie tai, kaip skirti tinkamą dėmesį vidinės karjeros skatinimui, kalbėjome su Indre Sakalauskiene, „Danske Bank“ žmogiškųjų išteklių vadove Lietuvoje.

Su Indre aptarėme:

Kviečiame klausyti ir pagalvoti, kaip efektyviai išnaudoti ne tik išorinių, bet ir vidinių kandidatų potencialą.

„Harvard Business Review“ tyrimas atskleidžia, kad net 9 iš 10 žmonių sutiktų gauti mažesnį atlyginimą, jei jaustųsi dirbantys prasmingą darbą ir vos 1 iš 20 darbuotojų tiki, kad dabartinės jo atsakomybės yra išties prasmingos.

„Bains & Company“ tyrimo metu bandyta atsakyti į klausimą, kuo skiriasi patenkinti, įsitraukę ir įkvėpti darbuotojai. Paaiškėjo, kad darbuotojus labiausiai įkvepia prasmė, dėl ko organizacija veikia ir jos lyderiai ir šie įkvėpti darbuotojai dirba 2,25 karto produktyviau nei tiesiog patenkinti darbuotojai. Pastarieji metai darbo rinkoje tapo prasmės revizijos laikotarpiu ir pastūmėjo ne vieną pokyčiams.

Su Rima Vanage - organizacijų ugdymo eksperte, konsultante, Vilniaus Universiteto partnerystės docente - kalbėjome apie prasmę: kaip ir kada užduoti sau klausimą apie prasmę, kaip priminti sau „kodėl aš, kodėl čia ir kodėl dabar“, kaip padėti kitiems žmonėms įžvelgti prasmę.

Keletas citatų iš pokalbio:

Prasmingo laiko klausant!

Donaldas Duškinas – retorikos lektorius, mokytojas, „Retorikos Akademijos“ įkūrėjas, knygų „Retorika. Retoterapija“ ir „Retorika vaikams“ autorius. Žmogus, kuris ne tik moko kitus perteikti savo istorijas, bet ir pats dosniai besidalinantis savosiomis.

Svarstote, ar storytelling‘as yra jums aktuali tema? Padėsiu jums citatomis iš pokalbio:

• Viskas, kas vyksta šiame pasaulyje yra istorija,
• Istorijos gali daug ką, jos gali net pagydyti,
• Istorijos primena, kad visi mes esame žmonės,
• Istorijos yra gyvenimas, tai yra širdies kalba.

Šiame pokalbyje išgirsite ne tik apie istorijų perteikimą, išgirsite apie profesoriaus Vytauto Landsbergio, Popiežiaus Pranciškaus, Richardo Bransono, Barako Obamos perteiktas istorijas ir, svarbiausia, paties Donaldo istorijas, kurios pakeitė jo karjeros kryptį. O kokia tavo istorija?

José is a former ethical hacker, digital forensic examiner and hardcore Linux engineer who went head overheels into the talent sourcing and recruitment industry utilizing his cross-field experience. He is the authorof the book „People as Merchandise: Crack the Code to LinkedIn Recruitment“, a co-founder of 150+ employee sourcing house GoodCall, Recruitment Academy andHR tech company Datacruitand a speaker at numerous conferences and trainings on recruitment and sourcing across Europe. 

Josef José Kadlec walked us through the topics:

Josef Kadlec (Čekija) – buvęs programuotojas, sėkmingai dirbantis personalo atrankos srityje, Recruitment AcademyirGoodCallįmonių įkūrėjas, knygos apie Linkedin paiešką „People as Merchandize: Crack the Code to LinkedIn Recruitment“ autorius. Josef veda atrankų mokymus Europos bendrovių personalo skyriams, konsultuoja įmones ir skaito pranešimus didžiausiuose Europos renginiuose. 

Josef José Kadlec dalinosi pokalbio metu apie tai:

Microsoft atliktas pasaulinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 30.000 darbuotojų, atskleidė, kad net 41% dirbančiųjų ketina keisti darbdavį per artimiausius 6-12 mėnesius. Terminas ‘The Great Resignation’, atsiradęs visai neseniai, žymi numatomą itin aktyvią darbuotojų kaitą dėl skirtingų priežasčių: pasikeitusių asmeninių darbuotojų prioritetų, didesnių sukauptų santaupų, susilpnėjusio socialinio ryšio su kolegomis, naujų patrauklesnių darbo formų atsiradimo. Su Jurgita Lemešiūte ir Andriumi Francu kalbėjome apie tai, ar šios pasaulinės tendencijos stebimos Lietuvoje ir kaip darbdaviams elgtis naujoje darbo rinkos aplinkoje.

Ką pokalbio metu palietėme:

2021 rugpjūčio 31 d. „Žmogiškųjų iššūkių“ podkastas startuoja su nauju trečiuoju sezonu. Nusimato daug įkvepiančių susitikimų ir pokalbių!

Laidos epizodus galite prenumeruoti: https://www.zmogiskieji.lt/

Dažnai susimąstome, kaip viską numatyti pagal įstatymus, kaip viską apibrėžti tvarkose, kaip palikti kuo mažiau neaiškumo ir vietos interpretacijos. Tačiau visa tai, deja, neapsaugo nuo ginčų, jie kyla net pareigingiausiai procesus susitvarkiusiose įmonėse.

Su darbo teisės advokatu, advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ įkūrėju ir partneriu Tomu Bagdanskiu diskutavome:

Laidos epizodus galite prenumeruoti: https://www.zmogiskieji.lt/

Į darbą ateiname dirbti, o ne santykių aiškintis. Emocijoms darbe ne vieta. Namo irgi nesinešk... Ir lieka emocijos pakraštyje. Kurį laiką. Kol pareikalauja tiek dėmesio, kad atsiduria jo centre. 

Apie emocijas darbe kalbėjome su emocinio intelekto eksperte, lektore ir trenere Nomeda Maraziene. 

Su Nomeda aptarėme:

Keletas frazių, kurias išgirsite šiame epizode: egomasažas, skolintos emocijos, „feelgoodizmas“‚ toksiškas pozityvumas. Pabaigoje išgirsite Nomedos užduotį kiekvienam, kas siekia kokybiško laiko ir darnos su savimi.

Pirmoji lietuviška knyga apie vidinę komunikaciją „Organizacija, kuri susikalba“ išvydo šviesą. Naujame „Žmogiškųjų iššūkių“ epizode su abiem autorėm aptarėm tokius klausimus:

Pokalbyje išgirsite vidinės komunikacijos sėkmės ir nesėkmės pavyzdžių, įdomių pamąstymų ir naudingų patarimų. Memai vidinėje komunikacijoje ir įtraukiančios žinučių antraštės, personalo–vadovybės–komunikacijos meilės trikampis, vidinės komunikacijos specialistų milijono vertas klausimas – visų šitų dalykų ieškokite šiame epizode.

Su Mantu susitikome turėdami galvoje tokius klausimus:

Kviečiame paklausyti tuos, kurie vadovauja ir tuos, kuriems vadovaujama. Visi esame atsakingi už situacijas, kurios mums nutinka ir kaip mes jas pakeičiame.

Laidos svečias: Mantas Tvarijonavičius - organizacijų psichologas ir vadybos praktikas, Goodpeople.lt bendraįkūrėjas, konsultantas, VU Verslo mokyklos partnerystės profesorius, PVPA (Personalo valdymo profesionalų asociacijos) valdybos narys.

Darbuotojų įvairove (angl. diversity) pasižyminčios įmonės pasiekia geresnius finansinius rezultatus, pirmauja pagal komandų kūrybiškumo lygį, užtikrina sklandesnį sprendimų priėmimą bei geriau prisitaiko prie rinkos pokyčių.

Pirmasis įvairovės užtikrinimo etapas – naujų darbuotojų atranka. Tačiau taip dažnai objektyviam vertinimui atrankoje kyla grėsmė dėl vertintojo išankstinių nusistatymų. Ieškome bendrumų su kandidatu, darome išvadas pagal lytį/amžių/tautybę/ankstesnę patirtį, ieškome buvusio darbuotojo klono arba priešingybės, pasikliaujame nuojauta ir vidiniu balsu.

Apie tai, kaip užtikrinti kandidatų įvairovę ir objektyvų jų vertinimą kalbėjome su Rūta Jančyte, Telia personalo verslo partnere. Rūta dalinasi savo patarimais, kaip valdyti savo išankstinius nusistatymus ir užtikrinti atrankos objektyvumą. 

Keletas patarimų:

Epizode išgirsite nemažai pavyzdžių ir praktinių patarimų, gero klausymo!

Išėjimas iš darbo, kaip ir bet koks kitas išsiskyrimas, nebūna lengvas etapas nei vienam jo dalyviui. Ne vienas su siaubu prisimename, kaip teko pranešti vadovui apie išėjimą. Vadovai savo ruožtu išgyvena išlydėdami komandos narį, kurį ugdė ir kuriuo pasitikėjo.

„Devbridge“ personalo direktorė Raimonda Alonderienė dalinasi, kad darbo santykių nutraukimas yra natūrali darbuotojo patirčių ciklo dalis, kuriam reikia skirti nemažiau dėmesio nei kitiems etapams. Nuo to, kaip darbuotoją išlydėsim priklausys ne tik išėjusiojo įspūdis, šansas, kad jis rekomenduos darbdavį kitiems, tačiau ir tikimybė, kad sugrįš po kurio laiko sukaupęs kitokios patirties.

Apie ką kalbėjome:

Geriausios viešos kalbos atrodo natūralios ir įvykstančios savaime. Tačiau dažniausiai už to, ką matome, slypi kruopščiai parengtas turinys ir apgalvoti pateikimo būdai. Net profesionalūs, itin įgudę kalbėtojai jaučia jaudulį ir viešojo kalbėjimo baimę.

Kartu su Marija Mikalauskiene, pasaulinio lygio viešojo kalbėjimo eksperte ir trenere, ieškojome atsakymų, kaip galėtume įveikti viešojo kalbėjimo baimę, efektyviai perteikti turinį auditorijai ir atrasti džiaugsmą dalinantis informacija.

Su Marija palietėme šiuos klausimus:

Nesvarbu, ar jums tenka skaityti pranešimus prieš tūkstantinę auditoriją, ar pristatyti projekto statusą savo komandai – šiame epizode sutilpo minčių, praversiančių kiekvienam, norinčiam komunikuoti veiksmingai. Įsijunkite paklausyti!

Meryl Streep yra pasidalinusi savo mintimis, kurios kyla pradedant naujus projektus: „Kodėl kas nors norėtų mane vėl matyti dar viename filme? Aš net nemoku vaidinti, kam aš visa tai darau?“

Reiškinys, kai jautiesi žinantis, galintis ar pasiekęs mažiau nei atrodo kitiems (savęs nuvertinimas, nepasitikėjimas savimi), nepaisant visų faktų ir įrodymų, vadinamas imposterio sindromu ir skirtingų tyrimų duomenimis jis paveikia tarp 70-82% žmonių. Tipinis mąstymas būdingas imposterio sindromui yra lydimas tokiomis mintimis: man labiau pasisekė, aš pasitaikiau tinkamoje vietoje tinkamu metu, tai ne visai mano nuopelnas, tai tik smulkmena nieko ypatinga, aš dar tiek daug nežinau ir nemoku, padarysiu klaidą ir visi supras, kad iš tiesų aš nesu kompetentingas...

Stebėtina, kiek mūsų atpažįsta savo mintis šiose eilutėse, tiesa?

Šiame epizode Živilė dalinasi, kad nerimo būsenoje mūsų vidinis dialogas su savimi siekia įspūdingos apimties – iki 7 A4 formato lapų per minutę. Toks intensyvus mūsų ginčas su vidiniu kritiku.

Su Živile Valeišiene, Western Union personalo direktore, stiprybių koučere ir profesine mentore, aptarėme, imposterio sindromą ir kaip vertėtų dirbti su savimi, norint šią jauseną švelninti.

Pasiklausykite:

Anot Pasaulio Ekonomikos Forumo, kūrybiškumas–viena svarbiausių kompetencijų, kuri bus reikalinga ateities darbo rinkoje (Future of Jobs Report). Apie tai, kaip ugdyti savo ir komandos kūrybiškumą kalbėjome su Ieva Martinaityte–kūrybiškumo eksperte, Rytų Anglijos universiteto dėstytoja, „Creativity Lab“ įkūrėja.

Pokalbio metu aptarėme:

Beje, ar žinojote, kadvaikštant ir po pasivaikščiojimo mūsų kūrybinis potencialas padidėja net 60% (Twitter’io idėja taip pat gimė vaikštant)

Ar esate girdėję bent vieną darbuotoją sakant „Mano vadovas nepakenčiamas, bet dar pasiliksiu dėl užkandžių biure ir sveikatos draudimo?“

Pasaulinis darbuotojų kaitos mažinimo ekspertas Richard P. Finnegan garsiai kalba apie tai, kad ryšys tarp vadovo ir darbuotojo yra kaitos mažinimo ir įsitraukimo didinimo alfa ir omega. Savo HR karjeros kelyje jis suprato, kad kaitos mažinimas turi būti tiesioginių vadovų tikslas ir išplėtojo pasilikimo pokalbio metodą. Šis pokalbis – asmeninis susitikimas tarp tiesioginio vadovo ir darbuotojo, užduodant 5 pagrindinius klausimus. Asmeniškai, atvirai, rūpestingai. Nelaukiant stebuklingų įžvalgų iš įsitraukimo tyrimų ar atradimų po exit pokalbio.

Richard dalinasi įžvalgomis apie tai, kuris klausimas turi užslėptą galią, ko iš tiesų nori darbuotojai iš vadovų ir kokių veiksmų būtina imtis, norint mažinti darbuotojų kaitą.

Kristinos istorija – įkvepiantis praktinis pasilikimo pokalbių pritaikymo pavyzdys, atnešęs įmonei puikų rezultatą – triskart sumažintą darbuotojų kaitą. Kristina dalinasi praktinėmis šio metodo pritaikymo detalėmis: kas yra pasilikimo pokalbis, kokie yra 5 pagrindiniai klausimai, kaip paruošti tiesioginius vadovus, ko tikėtis ir kokį rezultatą galima pasiekti.

Richard P. Finnegan knygos: „Stay Interview“, „The Power of Stay Interviews“, „Rethinking Retention in Good Times and Bad“, „HR‘s Greatest Challenge“.

Personalo žmonės yra labai plataus profilio. Norėdami būti sėkmingi, jie turi būti ne tik savo srities ekspertai, tačiau tuo pačiu metu šiek tiek pardavėjai, marketingistai, analitikai, teisininkai, derybininkai ir sąrašas tęsiasi. Personalo ir marketingo sričių tandemas tapo itin aktualus ryškėjant konkurencijai dėl talentų ir dirbant ties darbdavio įvaizdžio formavimu.

Apie siekį matyti plačiau ir bendrą personalo ir marketingo funkcijų kelionę kalbėjome su Dariumi Dužinsku, Baltic Amadeus personalo ir marketingo vadovu.


Šiame epizode mudu aptarėme:

Ko gero nėra galingesnio paskatinimo pokyčiui nei grįžtamasis ryšys, tinkamai suformuluotas, asmeniškai ir laiku pateiktas. Tačiau taip dažnai mums nutinka „norėjau kaip geriau, o gavosi kaip visada“.

Apie tai, kaip teikti grįžtamąjį ryšį, kad jis būtų išgirstas ir kaip priimti grįžtamąjį ryšį, kad jis padėtų mums augti – pokalbyje su Renata Šumskaite.

Keli patarimai po mūsų pokalbio:

Plačiau apie visa tai (ir daug daugiau) „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizode „GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Su kuo jis valgomas“.

Naujokų įvedimo procesas – tarsi pamatas vėliau statomiems santykiams tarp darbdavio ir darbuotojo. Apie tai, kaip užtikrinti tvirtą pamatą ir teigiamą patirtį naujiems komandos nariams, diskutavome su Mindaugu Šestilo, Telia Global Services Lithuania personalo vadovu.


Šiame epizode aptarėme:

Įdomus faktas: Telia Global Services Lithuania naujoko diena prasideda apie 11 valandą ir pasibaigia apie 15-16 valandą. Smalsu kodėl? Kviečiu išgirsti iš pirmų lūpų.

Su „OVC Consulting“ partneriu ir konsultantu Tomu Misiukoniu susitikome kalbėti apie „šviežiai iškeptus vadovus“ bei iššūkius, su kuriais  jie susiduria. Mano nuomone, mums labai pavyko. Pavyko paliesti ir nemažai kitų aktualių temų. Tad, jeigu jūsų darbas apima atsakomybę už komandą, rekomenduoju įsijungti mūsų pokalbį.

Klausimai, kuriuos aptarėme su Tomu:

Epizodo pabaigoje išgirsite Tomo Misiukonio patarimą naujiems vadovams. Kviečiu klausyti, išgirsti ir pritaikyti sau.

Jei pats nekursi savo asmeninio prekės ženklo, tai už tave padarys kiti. Ar sutinkate?

Ne tiek svarbu, ar esate studentas, samdomas darbuotojas, laisvai samdomas specialistas ar verslo savininkas, jūs jau turite savo prekės ženklą. Tai yra jūsų istorija, kurią jūs sąmoningai ar ne, perteikiate aplinkiniams. Apie tai, kas iš tiesų yra asmeninis prekės ženklas ir kaip skirti jam tinkamą dėmesį, kalbėjome su šios temos eksperte Dominyka Venciūte. Su Dominyka aptarėme šiuos klausimus:

Apie laidos vedėją:

Esu talentų paieškos ir pritraukimo ekspertė, šioje srityje praleidau15 metų. Personalo atranka – mano gimtoji tema, tačiau domiuosi ir gilinuosi į visus personalo vadybos ir vadovavimo klausimus ir aspektus. Darbas su žmonėmis – yra didžiausias iššūkis ir didžiausia dovana, kurią kasdien mokomės priimti. Šiame podkaste kalbinu tuos, kurie gali padėti jums (ir man) išmokti kurti tikrą žmonių organizaciją.Kiekviena pasidalinta istorija gali tapti atradimo pradžia.

Valerija Buzėnienė

Kaip nepataisoma optimistė, pandemijoje (kaip ir kitose situacijose) įžvelgiu gerų dalykų. Mes išmokome pasitikėti darbuotojais ir dabar užtikrintai leidžiame jiems rinktis nuotolinį darbą, padarėme didžiulę pažangą skaitmeninio progreso link ir ... šiek tiek labiau išmokome atkreipti dėmesį į aplinkinių savijautą, tiek fizinę, tiek emocinę.

Act On Crisis (AOC), pandemijos metu gimęs projektas, sprendžiantis visuotiniu tapusį iššūkį - izoliacijos bei nežinios sukelto emocinio pažeidžiamumo jausmą. AOC – tai emocinis sporto klubas, kuriame kiekvienas gali treniruoti savo protą, taip kaip treniruoja kūną, jis skirtas tiek kiekvienam asmeniškai, tiek tvarumu besirūpinančioms organizacijoms. Šioje podkasto laidoje kalbamės su Act On Crisis sumanytoja ir įkūrėja Ieva Vaitkevičiūte.  

Su Ieva kalbėjome apie tai:

Act On Crisis (AOC) - https://www.actoncrisis.com/  

Apie laidos vedėją:         

Esu talentų paieškos ir pritraukimo ekspertė, šioje srityje praleidau 15 metų. Personalo atranka – mano gimtoji tema, tačiau domiuosi ir gilinuosi į visus personalo vadybos ir vadovavimo klausimus ir aspektus. Darbas su žmonėmis – yra didžiausias iššūkis ir didžiausia dovana, kurią kasdien mokomės priimti. Šiame podkaste kalbinu tuos, kurie gali padėti jums (ir man) išmokti kurti tikrą žmonių organizaciją.Kiekviena pasidalinta istorija gali tapti atradimo pradžia.

Valerija Buzėnienė

„Esame įsimylėję šį projektą. ZERO CV projektas gimė galvojant apie kandidatą. Tai tarsi aklas pasimatymas nestandartinėje aplinkoje“ – sako Eglė Staniulionė, BITĖ Lietuva žmonių ambasados vadovė.

Šią vasarą įmonė vykdė daugiau nei 150 darbo pokalbių Vilniaus, Kauno ir Šiaulių kavinėse ir baruose, be įprastinių atrankos klausimų ir gyvenimo aprašymo. Funkciniai vadovai pasidabinę žaliomis prijuostėmis kvietė kandidatus pasivaišinti gėrimu ir pasikalbėti apie galimybes neformaliai. Taip siekta perteikta BITĖS atvirą ir laisvą vidinę kultūrą, papasakoti apie įmonę potencialiems kandidatams. Padėti kandidatams tinkamai prisistatyti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, sumažinti streso lygį pokalbio metu – visa tai ir kuria kandidato patirtį.

Su Egle kalbėjome apie tai:

Apie laidos vedėją:

Esu talentų paieškos ir pritraukimo ekspertė, šioje srityje praleidau 15 metų. Personalo atranka – mano gimtoji tema, tačiau domiuosi ir gilinuosi į visus personalo vadybos ir vadovavimo klausimus ir aspektus.

Darbas su žmonėmis – yra didžiausias iššūkis ir didžiausia dovana, kurią kasdien mokomės priimti. Šiame podkaste kalbinu tuos, kurie gali padėti jums (ir man) išmokti kurti tikrą žmonių organizaciją. Kiekviena pasidalinta istorija gali tapti atradimo pradžia.

„Svarbiausia yra žmogus, žmogus — darbuotojas, žmogus — klientas. Pagrindinė užduotis — išgirsti, ko žmonės nori“ — taip savo vadovavimo filosofiją apibūdina Berta Čaikauskaitė, komunikacijos įmonės „Berta&Team“ lyderė. Berta&Erika, Berta&Dovilė – taip atrodo suasmenintas, į santykį su darbuotoju nukreiptas Bertos įmonės prekinis ženklas.

Bertos istorija apie tai, kaip nelengva priimti sprendimą prisiimti didžiulę atsakomybę ir apie įdomų kelią ją prisiėmus. O taip pat apie tai, kas yra pagirios darbuotojų motyvacijoje ir koks vaidmuo gali tekti monetai sprendimų priėmime. Paklausykite.

Su Berta kalbėjome apie tai:

Ieškai daugiau?

Podkaste minėta: Personalization at Work,Rob Baker. Kogan Page; 2020.

Neminėta, bet aktualu: Eliyahu M. Goldratt „TIKSLAS: nuolatinio tobulėjimo procesas“

Apie laidos vedėją

Esu talentų paieškos ir pritraukimo ekspertė, šioje srityje praleidau 15 metų. Personalo atranka – mano gimtoji tema, tačiau domiuosi ir gilinuosi į visus personalo vadybos ir vadovavimo klausimus ir aspektus. Darbas su žmonėmis – yra didžiausias iššūkis ir didžiausia dovana, kurią kasdien mokomės priimti. Šiame podkaste kalbinu tuos, kurie gali padėti jums (ir man) išmokti kurti tikrą žmonių organizaciją.Kiekviena pasidalinta istorija gali tapti atradimo pradžia.