Diagnozė: gyvenimas

Testosteronas tapo ne tik sveikatos, bet ir populiariosios kultūros tema. Vis daugiau žmonių domisi savo hormonų rodikliais, o internete netrūksta pažadų, kaip juos pagerinti. Tačiau ką iš tiesų lemia šis hormonas, kaip atpažinti jo trūkumą ir kada reikalingas gydymas? Laidoje pokalbis su urologu Mariumi Anglickiu apie testosterono svarbą vyrams ir moterims, jo sumažėjimo priežastis ir pakaitinę hormonų terapiją.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Vitaminai, šaltas dušas, pirtis, maisto papildai, grūdinimasis - patarimų, kaip sustiprinti imunitetą, netrūksta. Tačiau kas iš tiesų veikia, o kas tėra gražiai supakuotas pažadas? Laidoje „Diagnozė: gyvenimas“ kalbamės apie imuninę sistemą ir ar įmanomą ją stiprinti. Ne viskas, kas populiaru, yra pagrįsta mokslu. Tačiau ne viskas, ko dar negalime galutinai įrodyti, yra bevertė idėja.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kas vyksta žmogaus kraujagyslėse aterosklerozės proceso metu? Kodėl ji yra tyli žudikė ir kokie veiksniai ją sukelia? Kiek anksti reikėtų tuo susirūpinti? Pokalbis su LSMU Kauno klinikų kardiologe prof. Jurgita Plisiene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Ar produktas, ant kurio parašyta „be pridėtinio cukraus“, iš tiesų yra be cukraus? Ar „daug baltymų“ ir „gausu skaidulų“ automatiškai reiškia, kad renkamės sveikatai palankesnį maistą? Laidoje „Diagnozė: gyvenimas“ pokalbis apie tai, kaip maisto etiketės ir ant pakuočių esantys pažadai formuoja mūsų supratimą apie sveiką maistą. Kodėl kartais, perskaitę vieną sakinį ant pakuotės, jaučiamės pasirinkę sveiką produktą, nors jo sudėtis atskleidžia visai ką kita? Ir ką turėtume žinoti rinkdamiesi sveikatai palankų maistą?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kodėl taip sunku pakeisti savo ir šeimos mitybos įpročius, net kai puikiai žinome, kas būtų sveikiau? Ir kas padeda tuos pokyčius išlaikyti ne savaitei ar mėnesiui, o paversti juos kasdienio gyvenimo dalimi? Apie tai „Diagnozėje: gyvenimas“ pokalbis su sertifikuota mitybos ir gyvensenos mentore Vaida Alijeva. Jos požiūrį į mitybą pakeitė skaudžios šeimos patirtys ir artimųjų ligos.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Ką iš tiesų mums sako kūno siunčiami signalai? Ar kiekvienas simptomas reiškia ligą, o gal kartais svarbiau suprasti ne tik tai, ką jaučiame, bet ir kaip savo pojūčius interpretuojame? Pokalbis su gydytoju, Olm klinikos vadovu Martynu Gedminu apie žmogaus santykį su savo kūnu, simptomus ir skausmą, apie tai, kodėl ne visada lengva suprasti, ką kūnas bando pasakyti, ir kodėl medicinoje ne kiekvienas signalas turi vieną aiškų atsakymą.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Skausmas mums dažniausiai atrodo kaip aiškus signalas - kažkur kūne yra problema. Tačiau ar visada skauda tiek, kiek iš tiesų esame susižeidę? Kodėl vien mintis, kad kažkas skaudės, gali sustiprinti patį skausmą? Ir kiek tam, kaip jaučiame skausmą, svarbus ne tik kūnas, bet ir aplinka, kurioje esame? Pokalbis apie skausmą su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Šiuolaikinė medicina atnešė daugybę laimėjimų, tačiau kartu suteikė ir vis daugiau galimybių savo sveikatą matuoti skaičiais. Patys, dažnai be gydytojo priežiūros, atliekame įvairius tyrimus, sekame biomarkerius, ieškome trūkumų ir stengiamės optimizuoti kiekvieną organizmo procesą. Tačiau ar visa tai iš tiesų padeda būti sveikesniems?
Naujo sezono pirmoje laidoje gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto gyvensenos medicinos mokslininkas Tomas Vaičiūnas kalba apie ribą tarp prasmingo rūpinimosi savimi ir pernelyg didelio noro kontroliuoti savo sveikatą. Apie tyrimus, kurių galbūt visai nereikia, rodiklius, kurie ne visada pasako tiek, kiek norėtume, ir paradoksą, kai sveikatos optimizavimas ima trukdyti pačiai sveikatai.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Žmogui sveikatos pažadus parduoti labai lengva“, – sako farmacininkė dr. Eglė Pavydė, aktyviai užsiimanti visuomenės edukacija, kaip nepasimesti sveikatinimosi pažaduose. Maisto papildų rinkai pasiekus neregėtas aukštumas, visuomenėje įsigalint ilgaamžiškumo tendencijai ir mirties baimei, socialiniuose tinkluose aktyviai plinta abejotinos reputacijos sveikatos patarimai ir metodai. Kaip atskirti, kas yra tikra? Paskutiniame sezono epizode apie tai pokalbis su farmacininke, klinikinių tyrimų eksperte dr. Egle Pavyde.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nors baltymai yra neatsiejama mūsų organizmo dalis, socialiniuose tinkluose baltymų vartojimo propagavimas šiandien tapo dar vienu sveikatingumo simboliu: baltyminiai batonėliai, pudingai ar kokteiliai žada geresnę formą, didesnį sotumą ir ilgesnį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų šiuolaikinis žmogus gyvena patirdamas baltymų stoką? Kuo skiriasi skirtingi baltymai ir ar baltymų papildai visada reikalingi?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Vienas didžiausių pasaulyje visuomeninių tyrimų „American Gut Project“, nagrinėjusių žmonių žarnyno mikrobiotą realiomis gyvenimo sąlygomis, parodė, kad didžiausią žarnyno gyventojų įvairovę turi žmonės, vartojantys bent 30 skirtingų augalinių produktų per savaitę. Šiame maiste gausu skaidulų, kurios maitina mūsų žarnyno bakterijas. Jų vidutinis europietis suvartoja gerokai mažiau, nei rekomenduoja tarptautinės gairės. Kas vyksta ir kokios biologiškai aktyvios medžiagos pasigamina bakterijų fermentacijos metu žarnyne? Kaip užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį dienos mitybos racione? Ir kur jų daugiausiai rasti?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Balandžio mėnesį Lietuvoje minima kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija, siekiant atkreipti vyrų dėmesį sėklidžių vėžį. Nors informacijos apie onkologines ligas viešojoje erdvėje daugėja, statistika negailestinga: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė to priežastimi išlieka giliai įsišaknijusi nuostata, kad sveikata tampa aktuali tik tada, kai atsiranda stiprūs simptomai. Tai ypač pavojinga onkologijos kontekste, nes ankstyvos stadijos tiek prostatos, tiek sėklidžių vėžio simptomai gali būti nejuntami.
Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu, mokslininku, urologu dr. Aušvydu Patašiumi.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbtas maistas gali aktyvuoti tuos pačius atlygio mechanizmus smegenyse kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno–smegenų ašiai. Šį kartą laidoje apie tai, kokie mikrobiotos pokyčiai siejami su kompulsyviu valgymu, kaip žarnyno bakterijos gali veikti motyvaciją, impulsų kontrolę ir potraukį saldžiam ar itin perdirbtam maistui. Kiek tai pritaikoma žmonėms? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Solveiga Samulėnaite apie tai, kaip mūsų žarnynas gali dalyvauti sprendžiant, ką ir kiek valgome.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Kai sustoja kvėpavimas, baigiasi ir joga“, – kvėpavimo svarbą pabrėžia jogos terapiją studijuojanti Giedrė Bernotaitė. Joga žinoma kaip viena iš fizinės veiklos rūšių, kitiems tai ir dvasinė praktika, tačiau daugėja užsienio šalių Europoje, kurios taiko jogos terapiją kaip papildomą alternatyvą sveikatos priežiūros sistemoje. Kas vyksta kūne užsiimant joga? Kas yra jogos terapija ir kaip ją galima integruoti į kasdienę sveikatinimosi praktiką? Pokalbis su sveikatingumo ir jogos mokytoja, visuomenės sveikatos specialiste, Holos sveikatingumo studijos įkūrėja Giedre Bernotaite.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Mūsų požiūris į aplinkos taršą yra pasenęs“, – sako toksikologas, Vilniaus universiteto profesorius Robertas Badaras. Gyvename cheminių medžiagų kokteilių amžiuje – nuo amžinųjų ir neskylančių cheminių junginių iki aplinkos oro taršos. Ką žinome apie šias medžiagas? Kaip jos veikia mūsų kūną ir ar poveikį galima išmatuoti? Pokalbis su toksikologu, VU prof. Robertu Badaru.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nors menopauzė natūralus etapas moters gyvenime, tačiau gydytoja akušerė-ginekologė Dovilė Kalvinskaitė pripažįsta, kad apie šį laikotarpį net ir pačios moterys žino per mažai. Ar galima šiam gyvenimo etapui pradėti ruoštis dar jaunystėje? Kaip turėtų keistis mityba ir fizinis aktyvumas, keičiantis moterų hormonams metams bėgant? Apie tai pokalbis su akušere-ginekologe, gyvensenos medicinos gydytoja, Lietuvos menopauzės asociacijos prezidente Dovile Kalvinskaite.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Atsakomybė visgi yra žmogaus rankose“, – sako ilgametė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Kokį poveikį poveikį medicnai daro šiuolaikinės sveikatingumo tendencijos, nuomonės formuotojų įtaka ir žmonių sveikatos įsitikinimai? Su kuo kasdien susiduria šeimos gydytojai ir kaip šios profesijos vaidmuo keisis ateityje? Pokalbis su šeimos gydytoja, visuomenės edukatore ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos nare Jurga Dūdiene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Magnis ir jo papildai šiandien yra tapę vienais populiariausių sveikatingumo ir medicinos rinkoje. Ir nors ne veltui magnis siejamas su poveikiu nervų sistemai, širdies, raumenų, kaulų veiklai ir net retesniais migrenos priepuoliais, visgi dar esame klaidinami skambių reklaminių šūkių. Kaip įtarti ir nustatyti magnio trūkumą? Kiek magnio reikia per dieną, ar patikimi jo tyrimai kraujyje, kuo skiriasi papildų formos ir kada papildai iš tiesų gali būti naudingi? Apie tai laidoje plačiau šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto lektorius, gyvensenos medicinos mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kiekvienais metais Lietuvoje įvyksta daugiau nei 8000 išeminių insultų, kuomet užsikišus smegenų kraujagyslei sutrinka ne tik smegenų, bet ir kitų organų sistemų veikla. Neurologas prof. dr. Dalius Jatužis teigia, jog iki 80 % insulto atvejų būtų galima išvengti. Kada iš tiesų prasideda ši liga - diena, mėnesis, o gal daug metų prieš įvykstant insultui? Kas vyksta kraujagyslėse iki pasireiškiant insultui ir kaip jo būtų galima išvengti? Šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto lektorius dr. Tomas Vaičiūnas kalbina Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekaną, neurologą prof. dr. Dalių Jatužį.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Atrodo, kad šiandien valgome ne tiesiog paprastą maistą, bet tikrus maisto technologijos kūrinius. Spalva ryškesnė, skonis intensyvesnis, tekstūra tobula – tačiau už viso to slypi emulsikliai, saldikliai, dažikliai, skonio stiprikliai ir kiti priedai, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Šiame laidos epizode šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas kalbasi apie tai, kam jie naudojami, ką žinome apie jų poveikį žarnynui, apetitui ir metabolinei sveikatai. Ar visi priedai vienodai problemiški? Ir kaip gyventi pasaulyje, kuriame itin perdirbtas maistas tapo kasdienybe, o ne išimtimi?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Kartais jau trisdešimtmetės gali jausti pirmuosius hormonų pokyčius ir simptomus“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Dovilė Kalvinskaitė. Menopauzės apraiškų rasime nuo smegenų ir nuotaikos iki kaulų, širdies bei medžiagų apykaitos. Kartais hormonų svyravimai prasideda gerokai anksčiau, nei galime įsivaizduoti, sukeldami net iki 100 labai skirtingų ir įvairių gyvenimo kokybę keičiančių simptomų. Laidoje – pokalbis su akušere-ginekologe, gyvensenos medicinos gydytoja, Lietuvos menopauzės asociacijos prezidente Dovile Kalvinskaite apie tai, kas vyksta perimenopauzės metu, kokie mitai vis dar gajūs ir kokią realią pagalbą gali suteikti gyvensena bei šiuolaikinė medicina.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Mūsų imuninės sistemos apraiškų rasime visur – nuo pirštų galiukų iki smegenų. Kartais imuninė sistema veikia netinkamai, lemdama alergines reakcijas, autoimunines ligas ar net imunodeficitus. Bet ar iš tiesų įmanoma „stiprinti“ imunitetą? O gal tai daug sudėtingesnė sistema, kuriai netinka pasakymai „silpnas“ ir „stiprus“? Pokalbis su alergologe-klinikine imunologe, Vilniaus universiteto prof. Laura Malinauskiene apie tai, iš ko sudarytas imunitetas, dažniausius imuniteto mitus ir kaip imuninė sistema susijusi su alerginėmis reakcijomis, autoimuninėmis ligomis bei imunodeficitais.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kas slypi mūsų lėkštės turinyje, o kas pavalgius vyksta kūne ir kokią įtaką daro mūsų savijautai? Pagrindinės civilizacijos lėtinės ligos, kurios keičia gyvenimo kokybę ir trumpina jo trukmę, iš dalies yra nulemtos ir maisto, kurį kasdien vartojame. Lėtinis uždegimas yra vienas svarbiausių procesų, kuris vystosi tyliai ir iš lėto iki tokių ligų, kaip širdies kraujagyslių, vėžio ar demencijos. Šiame laidos epizode šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto lektorius, gyvensenos medicinos mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas aptaria pagrindines TOP maisto produktų grupes, turinčias priešuždegiminių savybių, kokios veikliosios medžiagos jose veikia, kokių esminių klaidų vengti virtuvėje ruošiant maistą ir nuo ko pradėti. 
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Vertindami alyvuogių aliejaus kokybę neišvengsime ragavimo“, - sako viena iš nedaugelio profesionalių alyvuogių aliejaus degustuotojų, someljė Liana Davletšina. Alyvuogių aliejus tiek dėl skonio, tiek dėl poveikio sveikatai dažnai vadinamas Viduržemio jūros žaliuoju auksu, o šiame laidos epizode kartu su alyvuogių aliejaus eksperte Liana Davletšina atskleisime jo priešuždegiminės savybes bei ryšį su ilgaamžiškumo procesais. Kas yra polifenoliai? Ką reiškia alyvuogių aliejaus kartumas ir aštrumas? Kaip pasirinkti kokybišką produktą ir kodėl ne kiekvienas „extra virgin“ iš tiesų toks yra?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Lėtinis sisteminis uždegimas vis dažniau įvardijamas kaip vienas kertinių šiuolaikinių lėtinių ligų vystymosi mechanizmų. Nors ūmus uždegimas yra būtinas audinių gijimui ir imuninei apsaugai, ilgalaikis žemo intensyvumo uždegiminis aktyvumas siejamas su ateroskleroze, vėžiu, metaboliniu sindromu, II tipo cukriniu diabetu, demencija bei spartesniu senėjimu. Būklė klastinga ir tuo, kad pradžioje neturi aiškių simptomų, todėl dažnai lieka anksti nediagnozuota. Kaip toks uždegimas susiformuoja ir kokie dirgikliai jį palaiko? Atsakymai laidoje.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kartais paveldimi genai gali nulemti širdies ir kraujagyslių ligas anksčiau nei aplinka ar gyvenimo būdas. Šeiminė hipercholesterolemija, nors ir skamba sudėtingai, viena iš labiausiai paplitusių genetinių ligų pasaulyje, tačiau dažnai liekanti neatpažinta iki pirmo infarkto šeimoje. Kardiologė dr. Urtė Aliošaitienė ir vaikų retų ligų gydytoja prof. dr. Rimantė Čerkauskienė paaiškina, kaip atpažinti šią būklę šeimose, kodėl „blogasis“ cholesterolis nėra vien tik suaugusiųjų problema ir kaip ankstyvas diagnozavimas gali pakeisti gyvenimą.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Piramidė apversta aukštyn kojomis - taip būtų galima apibūdinti mitybos rekomendacijų pokyčius JAV. 2026 metų pradžioje prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires ir rekomendacijas amerikiečiams ateinantiems penkeriems metams. Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis žada, kad naujosios gairės pakeis JAV mitybos įpročius ir „vėl padarys Ameriką sveiką“. Nors ekspertai naujose rekomendacijose įžvelgia ir teigiamų pokyčių, atnaujinta mitybos piramidė sulaukia kritikos iš Europos ir Amerikos mitybos mokslininkų dėl mokslo įrodymams prieštaraujančių teiginių. Ką reiškia naujos JAV mitybos rekomendacijos? Ką kritikuoja ir kuo džiaugiasi ekspertai?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Badauti nestebint savo būklės yra žalinga“, – sako gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas, besigilinantis į badavimo ir maisto apribojimo fenomenus bei jų pritaikymą lėtinių ligų kontrolei. Kaip maisto apribojimas veikia žmogaus kūną? Kas yra Nobelio premija apdovanotas atradimas – autofagijos procesas? Kam maisto apribojimas yra naudingas, o kada tai tampa žalingu įpročiu?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Net dainuojant „su gimtadieniu“ sveikatos palinkėjimas seka po laimės. Ar tai atsitiktinumas, ar gilus kultūrinis suvokimas? Kaip keitėsi laimės apibrėžimas žmonijos istorijoje? Koks laimės ryšys su sveikata? Pokalbis su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros prof. Boguslavu Gruževskiu.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Yra tikėjimas, kad medikai gali išspręsti visas iškilusias sveikatos problemas“, – įsitikinęs Julius Neverauskas teigdamas, jog tai yra priežastis, kodėl taip sunku keisti žalojančius įpročius. Kodėl gyvename autopilotu kartais negalvodami apie save? Kaip formuojasi gyvensenos įpročiai ir kaip juos keisti? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu, LSMU podiplominių psichoterapijų studijų vadovu Juliumi Neverausku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Apie glitimo ir laktozės netoleravimą girdime dažnai, tačiau ką daryti, kai savijauta bloga, o tyrimų rezultatai nieko nepasako? Galbūt atsakymas, kurio ilgai ieškojote, slypi visai ne ten, kur galvojote. Šiame „Diagnozė: gyvenimas“ epizode išgirsite diskusija apie histamino netoleravimą – būklę, kuri dažnai slepiasi už daugybės skirtingų simptomų – galvos skausmo, viduriavimo, pilvo pūtimo, odos paraudimo, nemigos ar nerimo. Laidoje išgirsite, kas yra histaminas, kodėl jis mums reikalingas ir kas nutinka, kai jo organizme tampa per daug.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kodėl kraujuojančios dantenos nėra smulkmena? Kaip kasdieniai įpročiai gali iš esmės pakeisti ne tik burnos, bet ir viso kūno sveikatą? Pokalbis su burnos higienos specialiste, lektore Laura Sviglinskiene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Dusulys, galvos svaigimas ir sąmonės netekimai kartais gali reikšti struktūrines širdies ligas, tarp kurių įvairiausios širdies vožtuvų patologijos. Kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Kasparas Briedis laidoje pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada šie simptomai reiškia gyvybei grėsmingas ligas, kas lemia, jog vystosi širdies struktūros pokyčiai, ir kaip jos gydomos šiuolaikinėje medicinos kasdienybėje.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kodėl organizmui kartais ima trūkti to, ko turėtų būti pakankamai? Kaip mūsų kūnas saugo, paskirsto ir net paslepia geležį? Kuo skiriasi paprasta geležies stoka nuo anemijos ir kodėl kai kurių trūkumų kraujyje nepamatysime vien tik pažiūrėję į hemoglobiną? Šiame epizode kartu su gydytoja hematologe Austėja Dapkevičiūte-Purliene keliaujame į kraujo laboratorijos pasaulį: aiškinamės, kas vyksta, kai išsenka organizmo atsargos, kaip atpažinti geležies stoką, kodėl feritinas ne visada pasako tiesą ir kokius signalus siunčia kūnas.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kuriuo paros metu esame jauniausi? Ar verta žinoti savo biologinį amžių, kuris dažniausiai skiriasi nuo to, kurį matome savo pase? Kas labiausiai veikia mūsų genų veiklą? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste, genetikos ir epigenetikos entuziaste Rugile Galmine apie genetinę loteriją, gyvenimo būdo įtaką mūsų biologiniam amžiui ir 117 metų Maria Branyas Morera, kurios gyvenimą mokslininkai išnagrinėjo iki smulkmenų.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Mirštančiam tėčiui pažadėjau, kad sutvarkysiu šią sistemą“, – sako skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas, prisilietęs prie sisteminių pokyčių vadovaujant Joniškio ligoninėje, šiandien Martynas siekia antros rezidentūros šeimos medicinos srityje. Pats gydytojas teigia, jog jo asmeninis požiūris į žmogaus sveikatą keičiasi, atsigręžiant į tuos veiksnius, kurie yra nulemti mūsų asmeninių pasirinkimų ir gyvensenos. Ko trūksta mūsų sveikatos raštingume, kad turėtume sveikesnę visuomenę?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nors cholesterolis yra būtinas mūsų gyvybei, jo apykaitos sutrikimai laikomi vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių besivystančias širdies kraujagyslių ligas. Tyliai ir nepastebimai, nesukeldamas simptomų. Ką veikia cholesterolis mūsų kūne? Kiek stresas, gyvensena ir mityba prisideda prie pokyčių organizme? Ką iš tiesų rodo kraujo tyrimai?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nuo žarnyno mikrobiotos sveikatos iki vėžinių susirgimų pirmųjų signalų. Gastroenterologė Agnė Šiatkienė teigia, kad dalis pacientų į šią temą vis dar žvelgia nepatogiai, nenorėdami matyti net savo paties išmatų tualete. Ką apie mūsų kūną atskleidžia išmatų spalva, forma ir kvapas? Kokius ir kada išmatų tyrimus verta atlikti? Ir kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka žarnyno mikrobiota?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Turbūt pritarsite, kad kava yra vienas svarbiausių mūsų planetos gėrimų, tačiau ką žinome apie ilgalaikį jos poveikį sveikatai? Kaip ruošti kavą, jog ji taptų ne tik rytiniu, bet ir praturtinančiu sveikatą gėrimu? Kaip atskirti, kokia kava yra kokybiška? Laidoje išgirsite ne tik naujausias mokslinių tyrimų apie kavą išvadas, bet ir pokalbį su ilgamečiu profesionaliu barista, kavos ekspertu Matu Laurinavičiumi.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Alergijas šiandien galėtume pavadinti tyliąja amžiaus epidemija – pasaulyje nuo jų kenčia vis daugiau žmonių. O mokslininkai aiškinasi, kodėl mūsų imuninė sistema vis dažniau reaguoja į iš pažiūros nepavojingas medžiagas. Ar dėl to kaltas pernelyg sterilus gyvenimo būdas, pakitusi mikrobiota, ar aplinkos tarša? Kaip atpažinti maisto sukeltas alergijas? Kuo jos skiriasi nuo maisto netoleravimo? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste Vaiva Lukošiene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Itin perdirbtas maistas dominuoja šiuolaikinėje mityboje, o mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kokią įtaką šie maisto produktai turi ne tik mūsų savijautai, bet ir pagrindinių lėtinių ligų vystymuisi. Kaip atskirti itin perdirbtą maistą? Kokios savybės lemia, jog jo atsisakyti ypač sunku? Ir ar galime tapti priklausomi nuo maisto?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Naujausi tyrimai rodo, kad fizinės veiklos poveikis širdies sveikatai skiriasi nuo to, kur tą krūvį patiriame – buityje, darbe ar sporto klube. Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį bei kraujagysles? Kokius svarbiausius kūno rodiklius sekti sportuojant? Kokiu fiziniu aktyvumu užsiimti sergant širdies ligomis?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Cukrus, kadaise buvęs prabangus prieskonis, tapo kasdienybe, o pramoninis maistas – mūsų skonio norma. Šie pokyčiai formavo ne tik gastronomiją, bet ir gyvenimo būdą bei tai, ką vadiname „skaniu“. Kokią įtaką visa tai turi mūsų kasdieniams pasirinkimams, gyvenimo būdui bei mitybai?

Pokalbis su gastronomijos tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. Rimvydu Laužiku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Rytų praktika veikia tada, kai joje gyveni“, - sako pirmasis kuksando meistras Lietuvoje, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs ambasadorius, alpinistas Algirdas Kumža. Kaip ištikusi liga Algirdą atvedė iki Rytų išminties? Kodėl vyruoja susipriešinimas tarp Vakarų ir Rytų medicinos? Ir kaip tūkstančius metų buvusi slapta kuksando praktika gali pakeisti mūsų kasdienybę?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nieko keisto, kad didžiausias organas yra vienas geriausių mūsų gyvenimo būdo veidrodžių. Per gyvenimą žmogus netenka apie 20 kg odos jai vis atsinaujinant, nors su amžiumi, dėl kolageno gamybos, išorinių veiksnių ir ligų ji keičiasi. Šiuolaikinis mokslas vis daugiau kalba apie tai, kaip žarnyno mikrobiota sąveikauja su odoje gyvenančiais mikroorganizmais, o mūsų kasdieninės buities priemones, maistas ir alkoholis lemia mažai žingsniais besikeičiančią odą.
Apie tai pokalbis su dermatovenerologe Iveta Gyliene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Paskutiniame sezono epizode laidos kūrėjai apibendrina ne tik aptartas gyvensenos medicinos temas, bet ir atskleidžia asmeninius kasdienius įpročius, išmoktas pamokas iš ilgaamžių bei galimą lietuvių gyvenimo kokybės potencialą. Kieno rankose žmogaus kūno ir emocinė gerovė - mūsų pačių, o gal aplinkos?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Skrandžio rūgštingumas, refliuksas, rėmuo ar nemalonus pojūtis virškinimo trakte – tai simptomai, kuriuos jaučia didelė dalis visuomenės. Dažnai šie negalavimai priimami kaip neišvengiama kasdienybės dalis, nors iš tiesų jų visai neprivalome jausti. Be to, vis dažniau kalbama apie helicobacter pylori bakteriją ir jos ryšį su skrandžio vėžiu.
Apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų skrandyje, kada verta sunerimti, o kada galima išsiversti net ir be vaistų. Pokalbis su gastroenterologe Evelina Ruibiene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Visuomenėje vis labiau populiarėja išoriniai, namuose naudojami klajoklio nervo stimuliatoriai – prietaisai, kurie siunčia elektrinius impulsus į klajoklį nervą, siekiant paveikti nervų sistemos veiklą. Gamintojai teigia, kad tokie stimuliatoriai gali padėti mažinti nerimą, stresą, nuovargį bei gerinti miegą. Nors medicinoje klajoklio nervo stimuliacija taikoma jau ne vieną dešimtmetį, daugiausia klinikinių tyrimų atlikta su implantuojamais stimuliatoriais gydant vaistams atsparią epilepsiją ir depresiją. Ar pakanka mokslinių įrodymų, pagrindžiančių išorinių, buitiniam naudojimui skirtų stimuliatorių veiksmingumą? Kokiais natūraliais būdais galime paveikti savo nervų sistemą ir koks vaidmuo čia tenka klajokliam nervui?

Pokalbis su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Tikri „biohakeriai“ yra pamišę dėl gliukozės ir jos koncentracijos sekimo kraujyje. Nors reguliarūs gliukozės šuoliai kraujyje neišvengiami mums maitinantis, kyla klausimas, ar tikrai suprantame, kodėl ta gliukozė mums rūpi? Kas yra atsparumas insulinui ir kaip tai susiję su mūsų savijauta bei didžiausiomis gyvenimo žudikėmis?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Maisto papildų rinka laikoma viena sparčiausiai besiplečiančių medicinos pasaulyje. JAV ir ES atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog maisto papildų sudėtis ne visada atitinka realybę, o tarp gausybės skambių sveikatos šūkių išties lengva pasiklysti. Kaip susigaudyti maisto papildų pasaulyje ir kada iš tiesų tai yra gera pagalba siekiant asmeninės sveikatos.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Nors mūsų kūnas evoliuciškai prisitaikęs pasigaminti vitaminą D savo odoje, tačiau jau seniai dienos šviesoje praleidžiame gerokai mažiau laiko nei mūsų protėviai, o kur dar visi kiti svarbūs veiksniai, darantys įtaką šios svarbios medžiagos natūraliai gamybai. Kodėl vitamino D stoka siejama su sezonine depresija? Kaip išvengti vitamino D trūkumo ir ką svarbu žinoti apie maisto papildus?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Kas žudo kraujotaką, žudo ir varpą“, – sako urologas Arnas Bakavičius. Kuomet kalbame apie vyrų sveikatą, turbūt galvoje neretai turime lytinę funkciją, tačiau ar iš tiesų nieko nepamirštame?

Pokalbis apie libido, erekciją ir testosteroną su urologu dr. Arnu Bakavičiumi. (S)

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Net ir susiruošus būti ilgaamžiu, kenčiant dažnus galvos skausmus gyventi šimtmetį gali būti labai niūru, o tie, kas serga migrena, kaip niekas kitas supranta, koks gyvenimas negražus šių priepuolių metu. Kaip suprasti, kodėl skauda galvą? Kodėl susergama migrena? Ar iš tiesų maistas ir gyvensena gali turėti įtakos dažniems migrenos priepuoliams?

Pokalbis su neurologe, Vilniaus universiteto doc. Kristina Ryliškiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Mažieji gyventojai, įsikūrę mūsų viduje, nuo bakterijų iki grybų, formuoja savijautos ir sveikatos ašį, o mokslas vis daugiau sužino apie preciziškus šių gyventojų vykdomus darbus. Kaip tinkamai puoselėti žarnyno mikrobiotą? Kaip pasirinkti probiotikus ir ilgiau išlaikyti šiuos gyventojus gyvus?

Pokalbis su žarnyno mikrobiotos tyrinėtoja, biochemijos mokslų dr. Indre Aleknavičiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Apie tai, kaip nesėkmingai sekasi kovoti su geležies stoka, asmeninės tautosakos rinkinį galėtų parašyti tiek gydytojai, tiek įvairius būdus išbandę žmonės. Trumpai tariant, tai aktuali problema, kuri susijusi ne tik su anemija, bet ir plaukų, odos, nagų, ar net psichologinės gerovės problemomis.

Į ką verta atkreipti dėmesį dar neturint geležies stokos ir jau su ja gyvenant?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Gyvendami vis greitesnėje visuomenėje, kurioje sėslumas tapo konstanta, esame aklesni savo kūnui. Kada paskutinį kartą įlipai į medį? O kūnas dar atsimena keisčiausius ir nerangiausius vaikystės judesius?

Kineziterapeutė Indrė Kalnutė teigia, jog žmogaus kūnas nėra sukurtas sėdėti. Kodėl?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Istorijoje buvo visko - nuo narkotinių iki sprogstamų medžiagų, kurias žmonės naudojo norėdami sulieknėti. Ir nors galvojame, jog tai modernių laikų siekis, apie tai rašoma dar romėnų laikų raštuose. Pastaraisiais metais plačiai kalbama naujus svorio kontrolės vaistus – GLP1 agonistus, kurie visų pirma buvo sukurti 2 tipo cukrinio diabeto gydymui. Ar iš tiesų tai ilgai ieškota panacėja?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kosmetika, higienos priemonės ir tualeto gaivikliai - tai tik maža dalis mūsų buities, kurioje kiekvieną dieną susiduriame su didžiuliu cheminių medžiagų kokteiliu. Ką žinome apie šias medžiagas, kurias naudojame savo buityje? Kaip jos veikia mūsų kūną? Ir ar galima viską stebėti?

Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, mokslininke Violeta Kauneliene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kaip maistas formuoja gyvenimo kokybę? Ar pasikeitė lietuviškas skonis per pastaruosius dvidešimt metų? Ir kaip maisto kultūra keičia gyvenimą?
Pokalbis apie skonio ir sveikatos balansą su televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Vos per vieną žmonių kartą Singapūro vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 20-čia metų, dėl to šalis visai neseniai gavo garbingą šeštosios mėlynosios zonos titulą pasaulyje, kurioje gyvena neproporcingai daug ilgaamžių. Tad ar iš tiesų įmanoma sukurti ilgaamžių tautą? Kokius metodus taikė Singapūras? Galbūt mums tai gali pavykti ir čia, Lietuvoje?



Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Jau prieš 6 tūkstančius metų žmonės fermentuodami, nieko nenutuokdami apie mikroorganizmus, naudojo jų nepaprastas savybes ypatingam maistui ir gėrimams gaminti. Šiandien raugintus produktus mes siejame su nauda žarnyno mikrobiotai, o maisto rinka siūlo pilnas lentynas fermentuoto maisto - nuo seno gero jogurto ir raugintų agurkų iki kimči bei kambučos gėrimo. Ar iš tiesų visas fermentuotas maistas naudingas mums? Kaip jame gyvenantys mikroorganizmai gali prisidėti prie procesų mūsų kūne?

Pokalbis su maisto mokslininke dr. Paulina Štreimikyte.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Praėjusio amžiaus pabaigoje pagimdyta baimė riebalams vis dar gyva. Tačiau mokslininkai pripažįsta, jog problema ne pats riebalas, o jo šaltinis. Neatsiejamas riebalų pasaulis, be kurio mūsų kūnas neišgyventų, vis dar kelia daug diskusijų. Kas yra blogieji ir gerieji riebalai? Kaip susigaudyti pasaulio virtuvę keičiančiuose aliejuose? Ir kokią įtaką riebalų pasirinkimas turi mūsų kūno sveikatai?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Skausmas yra dovana, kurios niekas nenori“, - sako Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas. Ne vienerius metus tyrinėdamas skausmo fenomeną, filosofas pripažįsta, jog šiuolaikinėje medicinoje dominuoja požiūris, kad skausmą galima pašalinti iš gyvenimo.

Ar tikrai skausmas yra tik biologinis reiškinys? Kaip paaiškinti skausmą nesant ligos? Ką mums atskleidžia išskirtinai reti atvejai, kuomet žmogus turi įgimtą nejautrumą skausmui?

Žmogaus skausmo pasaulis ir pokalbis su Honkongo kiniškojo universiteto prof. Sauliumi Geniušu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Iki 2 kilogramų svorio - tiek gali sverti žmogaus mikrobiota, žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria žarnyne įsikūrusiems gyventojams. Nors mokslininkai ginčijasi, bet bakterijų čia gali būti tiek pat, o kartais net ir daugiau, nei žmogus turi kūno ląstelių. Čia gyvenantys mikroorganizmai ne tik padeda virškinti maistą, bet ir lemia mūsų imuninės sistemos veiklą bei bendrą savijautą gamindami didžiąją dalį organizmo laimės hormono.

Kaip jas tinkamai prižiūrėti?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Du danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga gerokai rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Valgydami kone viską, ką įmanoma pagauti jūroje, gauti pakankamą kiekį gerųjų riebalų nebuvo labai sudėtinga. Tačiau šiandien aišku, kad net ir kibirais vartoti šių riebalų neužtenka, - taip tikrai ilgiau negyvensi.

Ką svarbu žinoti apie omega-3? Nuo ko priklauso jų teigiamas poveikis sveikatai ir ilgaamžiškumui?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus“, - apie gyvensenos keitimą gydant lėtines ligas pasakoja Simona Neliubšienė. Būdama šeimos gydytoja, Simona nusprendė pradėti studijuoti gyvensenos mediciną, dar vienas studijas šalia ilgamečių mediko mokslų. Pasak jos, sprendimas paprastas: konsultuojant pacientus neatrodė logiška skirti vaistus dėl pasekmės, neišsprendus priežasties.

Kaip gyvensenos medicina pakeitė gydytojos požiūrį į sveikatą ir ar ateityje gydysime ne tik vaistais?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Iš kraujo tyrimų galiu pasakyti, ką žmonės valgo“, – juokiasi endokrinologė Ieva Auglytė. Gydytoja pripažįsta, jog neretai pasitaiko, jog žmonės atlieka savo hormonų tyrimus neturėdami jokių nusiskundimų, o tai, jos nuomone, prilygsta adatos ieškojimui šieno kupetoje.

Kokie esminiai hormonai lemia mūsų bendrą savijautą ir elgesį? Kaip tinkamai juos testuoti, ar galime juos kontroliuoti? Ir kaip pastebėti sutrikimus?

Linksmieji hormonų kalneliai su endokrinologe Ieva Auglyte.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Ar galite įsivaizduoti, kaip smegenyse nyksta prisiminimai, kol pamažu nebepažįsti pats savęs? Nors demencijas išskirtinai tapatiname su vyresniu amžiumi, daugelis mokslininkų pripažįsta, jog apie tai pradėti galvoti turime gerokai anksčiau. Siekiant ilgaamžiškumo susimąstymas „o gal ir aš sirgsiu Alzheimeriu?“ yra neišvengiamas.

Nors šiuolaikinis mokslas dar nėra suradęs būdų, kaip išgydyti Alzheimerio ligą, turime kitus įrankius šią ligą atitolinti arba sulėtinti, net jei genai siunčia kitokius signalus. Pokalbis su neurologu dr. Jokūbu Fišu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmogaus gyvenimo būdas pasikeitė, tapome mažiau judantys, o beveik neriboto maisto kiekio toli ieškoti nereikia - jis čia pat šaldytuve. Nesame prisitaikę prie taip staigiai pasikeitusio gyvenimo, o tai lemia šiuolaikinės epidemijos, 2 tipo cukrinio diabeto plitimą. Prieš kelis šimtus metų ja sirgdavo tik aukštuomenė – šiandien ši valdovų liga prieinama kiekvienam.

Vidutinio suaugusio žmogaus kraujyje bet kuriuo metu cirkuliuoja maždaug 5 gramai arba vienas arbatinis šauktelis gliukozės, kai 7 gramai arba pusantro šaukštelio to paties cukraus kraujyje atitinka cukrinio diabeto diagnozę. Kaip nesusirgti iš lėto žudančia liga? Kaip ji vystosi? Ir kokie prieinami būdai gyventi ilgiau?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas yra sakęs, jog dažnas kartojimas yra patikimas būdas priversti žmones patikėti melu, nes pažįstamus dalykus nėra lengva atskirti nuo tikros tiesos.

Kaip veikia placebas? Kokie sveikatinimosi būdai yra tiesiog tvirtas mūsų įsitikinimas? Ar placebo efektas gali būti naudojamas gydymui?

Pokalbis su medicinos psichologe Laura Šalčiūnaite-Nikonove ir farmakologe Gabriele Balčiūnaite-Murziene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Ir kai kurie gyvūnai gamtoje svaiginasi“, – sako psichiatras Mindaugas Jasulaitis, o tai, pasak gydytojo, atspindi gilesnes problemos šaknis. Ne vienus metus besigilinantis į alkoholio ir kitų svaigalų priklausomybes, psichiatras pasakoja, jog gydymas susijęs ne su stebuklingomis tabletėmis, bet su paties žmogaus elgesio keitimu, o tai ne ką mažiau sudėtinga, nei išmokti naują užsienio kalbą.

Kaip atrodo alkoholio kelias mūsų organizme? Kodėl net puikiai žinodama žalingą poveikį, žmonija jo neatsisako? Kaip atrodė bandymai gydyti priklausomybę alkoholiui?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Sulaukti šimtmečio sunku dėl pasikeitusio gyvenimo tempo“, - sako 101-erių metų Aleksas Petrauskas. Tyrimai rodo, kad šimtamečiai miršta daugiausiai nuo tų pačių veiksnių kaip ir jaunesni, tačiau tomis pačiomis ligomis jie suserga net keliais dešimtmečiai vėliau. Kas tai lemia? Gyvenimo loterijoje iš tėvų paveldėti puiki genetinė informacija, gyvenimo būdas, o gal ilgaamžiškumo genai?

Apie šimtamečius ir ilgo gyvenimo paslaptis su gydytoju pulmonologu, habilituotu mokslų daktaru 101-erių Aleksu Petrausku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kas atsakingas už mūsų sveikatą? Kodėl kartais jos likimą atiduodame vaistams, technologijoms ir medikams, patys neprisiimdami atsakomybės už savo kūną? O kas, jeigu iš tiesų ilgas gyvenimas nėra žmogaus tikslas?

Atsakomybės už savo sveikatą ir kartais keisto žmonių elgesio analizė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Noras būti ilgaamžiu gali būti labai stiprus, jog visai to nepastebėdami savo gyvenimo būdą galime paversti nuolatine asmenine kontrole. Dar daugiau - kompulsyvus elgesys, nerimas ir nepasitenkinimas rezultatais gali tapti sutrikimu, paveikiančiu tiek gyvenimo kokybę, tiek ir jo trukmę. Juk ant sveiko kaulo nededame gipso, tad ir metaboliškai sveikam žmogui radikalios dietos gali būti žalingos.

Kodėl kartais žmogus linkęs į sveikatinimosi kraštutinumus? Kaip tai priveda prie valgymo sutrikimų? Ar tai genetika, o gal išskirtinai tik socialinės aplinkos poveikis?

Polinkio į kraštutinumus analizė su gydytojų psichoterapeutu, valgymo sutrikimų ekspertu Gintautu Narmontu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kaip dažnai susimąstote, jog vienas ar kitas vaikystės įprotis nulėmė tai, kaip jaučiatės šiandien? O jei žinotumėte, kad tie romantizuojami pašėlusios paauglystės įpročiai paveikė jūsų gyvenimo trukmę? Vaikystės pasirinkimai ir jų įtaka suaugusiojo sveikatos sėkmei neretai tampa pamirštami, todėl norisi į ją pažvelgti iš arčiau.

Vaikystės elgesio poveikio sveikatai analizė su LSMU mokslininku prof. Kastyčiu Šmigelsku.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Šiuolaikinė ir moderni žmogaus mityba tapo sunkiai atsiejama nuo saldaus skonio, o evoliucijos šalininkai drąsiai teigia, jog be angliavandenių vaidmens neturėtume tokių dantų, ūgio ar smegenų.

Tačiau lėtai tūkstančius metų besikeitusiam kūnui esant neprisitaikius prie šiuolaikinio Homo sapiens gyvenimo būdo, įsivyravusio vos per paskutinį šimtmetį, galime tapti neracionaliai vartojamų angliavandenių aukomis.

Ar visada tai, kas saldu, yra blogai? Kokį vaidmenį čia užima dirbtiniai saldikliai? Kaip šiuolaikinėje mityboje atskirti sveikatai nenaudingus angliavandenius?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Čia 10 metų buvo uždrausta įsikurti naujiems greito maisto restoranams, čia žmonės gyvena dešimtmečiu ilgiau nei likusioje šalies dalyje, čia parduotuvėse sudėtinga rasti mėsos gaminių. Tai Loma Lindos miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena iš mėlynųjų zonų pasaulyje, kurioje ilgaamžiškumas siejamas su čia gyvenančių adventistų religinės bendruomenės gyvenimo būdu.

Bet ar iš tiesų viskas susiję su tikėjimu? Galbūt tai galime pritaikyti ir savo gyvenime?

Išskirtinės ilgaamžystės analizė kartu su adventistų Vilniaus bendruomenės pastoriumi Bertoldu Hibneriu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Kol nesuvaldysime širdies ligų, tol apie ilgaamžiškumą galime negalvoti“, - teigia kardiologas Raimondas Kubilius. Ne veltui dar prieš keturis šimtus metų britų gydytojas Tomas Sydenhamas yra pasakęs, jog žmogus senas tiek, kiek senos jo kraujagyslės. Mintis tokia taikli, jog žmonija, turėdama kaip niekad daug žinių apie širdį ir kraujagysles, vis dar miršta nuo šių ligų.

Kaip paveikti savo kraujagyslių amžių ir ką galime padaryti dėl savo širdies?

Ilgaamžystės ir širdies-kraujagyslių sveikatos analizė su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi, kardiologu Raimondu Kubiliumi.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kai kurie gyvensenos ekspertai šiuolaikinį pasaulį vadina pertekliaus era - maisto turime daugiau nei bet kada. Nors maistas jau seniai nėra tik energijos šaltinis, neretai į jis tokiu tampa, kai maistingumo į kasdieninę lėkštę įdedame nedaug.

Kaip keitėsi požiūris į maistą ir jame slypinčias veikliąsias savybes? Ar iš tiesų verta skaičiuoti kalorijas? Kodėl viršsvoris užima svarbią, bet vis dėlto ne visada pačią pagrindinę vietą pertekliaus visuomenėje?

Pertekliaus pasaulio analizė kartu su paveldo ir gastronomijos tyrinėtoju, istoriku, Vilniaus universiteto prof. Rimvydu Laužiku.

Muzika: Pijus Brazys
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Okinavos sala Japonijoje yra viena tų vietų pasaulyje, kurioje žmonės gyvena ilgiausiai. Šia vieta žavisi ne tik turistai, bet ir sveikatos ekspertai. Kodėl turėdama mažiau gyventojų už Lietuvą, tokiame krašte gyvena net penkis kartus daugiau šimtamečių? Kokia gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas lemia šią ilgaamžystę? Ką mes, lietuviai, galėtume pritaikyti savo kasdienybėje?

Japoniškos ilgaamžystės analizė kartu su japonistu, VDU Azijos studijų centro vadovu dr. Arvydu Kumpiu.

Garso takelis: Pijus Juška
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas