Mąstymo žemėlapis

Vaikų ir paauglių smegenys – nuolatinio vystymosi bei pokyčių erdvė. Viename Vilniaus darželių mokslininkai atlieka tyrimą, skirtą išsiaiškinti, kokį poveikį 4-6m vaikų protinei raidai turi specializuotos fizinių pratimų intervencijos. LRT Klasikos tinklalaidės „Viskas blogai“ epizode neuromokslininkai aiškina, kaip ankstyvosios patirtys, emocijos ir aplinka formuoja vaikų smegenų struktūrą, o paauglystės laikotarpiu – prasideda intensyvus pertvarkymas, skatinantis kūrybiškumą, rizikų paiešką ir emocinį augimą. Kodėl jauni žmonės siekia rizikos, jaučia stiprias emocijas ir taip jautriai reaguoja į aplinkinių nuomonę? Kaip galime padėti jiems tapti stipriais ir atspariais? Atsakymai – iš specialistų lūpų.
Laidos viešnios: neuropsichologė, VU filosofijos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė ir neuromokslininkė, lektorė dr. Laura Mačiukaitė.
Ved. Ignas Andriukevičius

Nors psichikos liga neabejotinai sukelia asmeniui sunkumų, kartais ji gali atverti duris į naujas kūrybines galimybes. Tačiau psichikos ligonių kuriamas menas neretai vertinamas ne dėl meninės kokybės, o kaip asmens su diagnoze kūryba. Kokia tokio meno vertė? Ar gali likęs pasaulis suprasti meninį sumanymą žmogaus, kuris mato kitaip? O gal užtenka suprasti, kad nesupranti?
LRT Klasikos tinklalaidėje „Mąstymo žemėlapis“ – pokalbis su gydytoja psichiatre Danguole Survilaite ir menotyrininku, kuratoriumi Ignu Kazakevičiumi.
Ved. Ignas Andriukevičius

„Demencija sergantis žmogus supranta, kad viskas nėra taip, kaip anksčiau“, – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė. Ši liga, paliečianti ne tik sergantįjį, bet ir artimuosius, nustatoma ne tik senyvame amžiuje, bet ir darbingo amžiaus žmonėms.

Su kokiais iššūkiais susiduria demencija sergantys žmonės ir jų artimieji, kokios pagalbos galimybės egzistuoja Lietuvoje? Ar Lietuva turi demencijos strategiją? LRT Klasikos tinklalaidėje „Mąstymo žemėlapis“ – pokalbis su asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadove Ieva Petkute.

Ved. Ignas Andriukevičius

Priklausomybė nuo alkoholio – rimtas sveikatos sutrikimas, kai žmogus, nepaisant žalingo poveikio jo fizinei sveikatai, psichikai ir socialiniams santykiams, tampa visiškai priklausomas nuo vartojimo. Ši priklausomybė paveikia ir smegenis, asmuo jaučia stiprų poreikį vartoti vis dažniau ir daugiau, laikui bėgant, sustoti pačiam tampa beveik neįmanoma, o bandymai atsisakyti alkoholio gali sukelti sunkius abstinencijos simptomus, tokius kaip nerimas, drebulys, nemiga ir net psichozės požymiai.

Ginos istorija: įklimpusi į priklausomybę nuo alkoholio ji neslėpdama sako, kad paskutinio pusmečio, kai nuolat svaigindavosi, neatsimena, o nulaikyti šakutę ar šaukštą rankoje buvo beveik neįmanoma. Maža to, pašnekovė sako, kad tapo priklausoma ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo jai medikų priskirtų vaistų. Negalėjusi ilgiau taip gyventi Gina kreipėsi pagalbos. Jau 12 metų ji nevartoja alkoholio, vaistų ir nerūko.

Apie priklausomybę nuo alkoholio, žalą smegenims ir gydymą, pokalbis su RVUL Toksikologijos centro vadovu Robertu Badaru.

Ved. Ignas Andriukevičius

Internetas šiais laikais – neatskiriama mūsų kasdienybės dalis. Tyrimai rodo, kad maždaug 7 iš 100 interneto vartotojų susiduria su priklausomybe, panašia, kaip ir nuo psichoaktyvių medžiagų sukeliamų priklausomybių. Tuo metu apklausos rodo, kad maždaug trečdalis interneto vartotojų, ypač jaunimo, mano, kad yra priklausomi nuo interneto, daugiausia – nuo socialinių tinklų. Kada interneto vartojimas tampa priklausomybe ir kaip tai keičia mūsų smegenų veiklą bei elgesį? Kaip išmaniosios technologijos, socialiniai tinklai ir begaliniai interneto pramogų pasiūlymai paverčia mus priklausomais nuo ekranų? Ką tai reiškia mūsų sveikatai, santykiams ir asmeniniam gyvenimui?

Pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorante Dovile Šimkute.

Ved. Ignas Andriukevičius

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – vienas iš nerimo sutrikimų, pasireiškiantis įkyriomis, nerimą keliančiomis mintimis, kurias gali lydėti tam tikri veiksmai, poelgiai ar ritualai žmogui norint nuo tų minčių pabėgti.
Šio sutrikimo simptomatika dažniau pasireiškia vaikystėje ar jauname amžiuje, ir nors statistika rodo, kad OKS nustatomas maždaug dviem asmenims iš šimto, tikėtina, kad su šio sutrikimo simptomais ar bent dalimi jų gyvena ir žmonės, kuriems šis sutrikimas nediagnozuotas.
OKS gali lydėti baimės, fobijos ar kitos nerimo rūšys. Apie įkyrias mintis, skirtumus tarp baimės ir fobijos bei psichoterapijos naudą – pokalbis LRT KLASIKOS tinklalaidėje „Mąstymo žemėlapis“ su gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeute Kamile Pociūte.
Ved. Ignas Andriukevičius

Ką išgyvena su depresija po gimdymo susidūrusios mamos? Statistiškai ši liga pasireiškia vidutiniškai dviem mamoms iš dešimties. Kaip ir daugelio psichologinių ligų atveju, vieno konkretaus faktoriaus, sukeliančio šiuos neigiamus išgyvenimus, įvardyti neįmanoma.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagimdžiusi mama jaučia ne liūdesį, nerimą ar kitus simptomus, galinčius privesti prie depresijos, bet hipomaniją, kai ji yra tarsi euforijoje. Ilgai užsitęsusi „mamos visagalės“ būsena irgi gali turėti neigiamų pasekmių, sako specialistai.
LRT Klasikos tinklalaidėje „Mąstymo žemėlapis“ – pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos vadove, gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene ir depresija po gimdymo sirgusia mama Lina.
Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip hormonai veikia mūsų smegenis? Kodėl, kai kalbama apie lytinius hormonus, dažniau aptariamos moterys? Pasirodo, kad lytinių hormonų įtaka vyro savijautai ir emocinei būklei tirta kur kas mažiau, nors testosterono kiekis vyro organizme svyruoja kasdien ir su metais vis mažėja.

Kaip veikia miego hormonas melatoninas? Kas, jei žmogus dirba naktinėmis pamainomis?

LRT Klasikos tinklalaidėje „Mąstymo žemėlapis“ aptariami ir streso, alkio bei vadinamieji „laimės“ hormonai, bei kas nutinka kai žmogus įsimyli. Pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininke dr. Ramune Dirvanskiene

Ved. Ignas Andriukevičius

Paranoidinė šizofrenija: Pauliaus istorija. Dar būdamas vaikas jis, kaip pats sako, pamatė šmėklą, kuri jį labai išgąsdino, bet blogiausia nutiko, kai jis prieš kelerius metus nusprendė parūkyti marihuanos. Neilgai trukus jis atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, į kurią sugrįžti teko ir vėliau.
Medikai sako, kad marihuanos ar kitų psichiką veikiančių preparatų vartojimas gali padidinti riziką susirgti kuria nors šizofrenijos forma, tačiau šis faktorius ne vienintelis. Tai patvirtina ir praktika: dalis Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientų – marihuaną vartoję asmenys.
Pokalbis su paranoidinę šizofreniją kaip pamoką priimančiu Pauliumi ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pirmo psichozės epizodo skyriaus vedėja, gyd. Greta Grigentyte.
Ved. Ignas Andriukevičius

Kiek reikšminga organizme esančių bakterijų įtaka mūsų smegenų veiklai? Įvairūs tyrimai rodo, kad tarpusavio ryšys egzistuoja ir mikrobiota turi įtakos smegenų funkcionalumui. Gausi mikrobiota gali netgi pagerinti atmintį ar sumažinti stresą. Bakterijoms reikia maisto, bet ar galima jas „apgauti“? Kiek daug mokslas jau žino apie bakterijų, virusų, grybų ir archėjų įtaką žmogaus organizmui? Pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininku dr. Aurelijumi Buroku.

Ved. Ignas Andriukevičius

Nėra vieno atsakymo, kas sukelia depresiją, tačiau šis sutrikimas nėra gyvenimo nuosprendis. Liudas Belickas taip pat sirgo depresija ir dabar drąsiai apie tai kalba, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į pagalbą emocinių sunkumų patiriantiems žmonėms. Savo pavyzdžiu Liudas rodo, kad blogos dienos praeina ir gyvenimo džiaugsmas sugrįžta. Ekspertinėmis žiniomis apie depresijos susirgimus dalijasi ir gydytojas psichiatras Vilius Rutkauskas.

Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip stresas veikia mūsų organizmą? Kai patiriame stresą, dažnai girdime aplinkinius sakant „viskas gerai, nusiramink, nėra ko pergyventi“. Mūsų racionaliosios smegenys supranta, kad pavojaus nėra, bet smegenų sritys, atsakingos už emocijas, patirdamos stresą reaguoja iš karto ir mobilizuoja mūsų kūną išskirdamos hormonus. Viena iš galimų streso mažinimo ar atsipalaidavimo formų – muzika.

Pokalbis apie stresą su VU docente, neuropsichologe Ramune Dirvanskiene ir VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadove prof. Sigita Lesinskiene, o taip apie smegenų veiklą muzikuojant ar klausantis muzikos – su San Francisko universiteto profesore, operos soliste Indre Viskontaite.

Ved. Ignas Adnriukevičius

Paveldimumas iki šiol kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Intelektinė, elgsenos ir etninė genetika – ką mes iš tiesų paveldime, o kas tėra genetinis atsitiktinumas? Apie smegenis, genetiką ir paveldimumą – pokalbis su VU gyvybės mokslų centro profesoriais Osvaldu Rukšėnu ir Juozu Lazutka.
Ved. Ignas Andriukevičius

Kiek mes žinome apie psichiatrijos ligoninių veiklą? Neretai šių įstaigų netgi prisibijome, tačiau kaip viskas atrodo ten nuvykus? Tai pasakojimas iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus. Įstaigoje gydomi antrinio ir tretinio lygio pacientai, tie – kuriems pirminė pagalba nedavė rezultatų. Sunkiausi pacientai, gydymo metodai, iššūkiai ir technologijos – apie tai pokalbis su ligoninės direktoriumi Arūnu Germanavičiumi ir kitais ligoninės specialistais. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos neuromokslų asociacija
Ved. Ignas Andriukevičius