NARA

Džiaugiamės pranešdami, kad Ričmonde (JAV) spalio 15-ąją vykusiuose prestižiniuose radijo ir garso dokumentikų apdovanojimuose „Third Coast” NARA audio pasakojimas „Tai, ko Rytė neatsimena“ tapo geriausios dokumentikos ne anglų kalba kategorijos finalininku. Šio pasakojimo autoriai yra Adomas Zubė ir Rytė Jarmoškaitė. Tai didžiulis pasiekimas NARA kaip nepriklausomų kūrėjų komandai⁠. Ta proga, šiandien iš naujo dalinamės šiuo kūriniu su NARA klausytojais. Nuo 18 metų Rytė serga epilepsija, kurios mažiau žinomas simptomas yra ilgalaikės atminties sutrikimai. Kai Rytė patyrė pirmą priepuolį, nei ji, nei jos draugai su epilepsija nebuvo susidūrę, nors tai nėra labai reta liga. Audio dokumentikoje „Tai, ko Rytė neatsimena” Rytė pasitelkia garso įrašus bei draugų pasakojimus ir taip bando rekonstruoti savo pačios prisiminimus.⁠ Daugiau informacijos apie kūrinį ir jį lydinčios fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/tai-ko-ryte-neatsimena

Kaip priartėti prie tikrosios laisvės? Nacionaline premija apdovanotai kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei, kurios kūriniai skambėjo Niujorko filharmonijoje, tai padaryti padėjo budistinė filosofija. Nes jeigu tave supanti realybė tėra it sapnas – tu pats sprendi kiek jai suteikti galios tave paveikti. Kaune užaugusi kompozitorė pirmus kūrinius parašė būdama trylikos, bet jų niekam nerodė. „Labai jautriai reaguodavau tiek į komplimentus, tiek į kritiką. O tais laikais...“ – Žibuoklė pradėjo kurti prieš pat sovietinės sistemos griūtį – „...būdavo vien kritika. Mes užaugom tokioj edukacinėj sistemoj, kuri edukavo per kritiką, o ne per pagyras. Reikėjo labai ilgai tvarkytis su visu psichologiniu bagažu ir tuo, kaip jis paveikia kūrybinį procesą. Nes tu visą laiką galvoji apie tą kritišką žvilgsnį iš šalies.“ Šiandien Žibuoklė Martinaitytė už savo kūrybą Lietuvoje apdovanota Nacionaline premija, jos du albumai išrinkti tarp NPR radijo geriausių metų klasikinės muzikos albumų, o šį rugsėjį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje ji pristatė pirmąją savo rašytą operą „Apversta tikrovė“ („Upside Down“). Operą ji kūrė kartu su kultiniu JAV režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris 1976-aisiais revoliucionavo operos žanrą kartu su kompozitoriumi Philipu Glassu pristatydamas minimalistinę operą „Einstein on the Beach“. Išgirskite visą Žibuoklės Martinaitytės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Severinos Venckutės fotografija. Šis epizodas yra iš NARA muzikinių publikacijų serijos „Nauja scena“, kurį remia Medijų rėmimo fondas.

Kiek kitame žmoguje matai gyvą žmogų, o kiek – idėjų, kurioms nepritari, įsikūnijimą? Naujame, bene politiškiausiame lig šiol judviejų pokalbį, bičiuliai psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantė gilinasi į poliarizacijos šaknis ir kaip neleisti jai sunaikinti artimų santykių. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

400-ajame NARA tinklalaidės epizode – ledus pralaužusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Rugsėjo pradžioje susitiko su klausytojais Vilniuje, pirmajame NARA festivalyje. Pamatykite jos interviu su vienu NARA redaktorių Karoliu Vyšniausku. Video autoriai: Myles Kramer, Gratas Barauskas Titulinė fotografija: Berta Tilmantė Palaikykite kitų metų NARA festivalį: https://nara.lt/festival Epizodą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą. Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą. Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.

Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja. Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis. Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje  Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje. Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas? Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė.   Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime teisę rinktis, ką žinoti, ir ar sužinodami mažiau, netapsime blogesniais žmonėmis?⁠   Skaityti tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zinau-per-daug-berta-tilmante   Skaityti Justo Petronio atsakymą „Kai esame atsitiktinai teisūs“: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-esame-atsitiktinai-teisus-atsakymas-bertai-tilmantei   Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/prisidek

Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę. Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija. Originaliai publikuota NARA YouTube kanale. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas.   Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą. *** Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.   Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. „Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių.   Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.” Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode. Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute.   Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian artists break out internationally – if they wish to do so. "There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure. Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026. Supported by Lithuanian Media Foundation. Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support

Ką daryti, kai mano draugai ne tokie, kokių norėčiau. Ir ką daryti, jei jų apskritai nebeturiu. Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie etapą, kai draugystės nebevyksta savaime, o ima reikalauti pastangos. Tiesumas čia atsiskleidžia kaip priemonė kurti ir išlaikyti ryšį net tada, kai instinktyviai norisi pasislėpti ir neatskleisti savo žmogiškumo. Būtent tai padeda atrasti žmogų vienas kitame, o su tuo kartu ir ryšį. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/suaugusiu-zmoniu-draugyste-laura-ir-jone Pokalbis įrašytas ir nufilmuotas Audioteka.lt studijoje Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti iš banguojančių tūrių ir galintys priminti požeminius skruzdėlynus ar paslaptingas pilis, atgyja įjungus į juos įstatytus ventiliatorius ir ima ūžti ir švilpti. Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena

Debiutiniame savo ilgo metro filme, 40 pasaulio kino festivalių apkeliavusioje „Renovacijoje“, režisierė ir scenaristė Gabrielė Urbonaitė tiria jos kartos žmonėms Lietuvoje gerai pažįstamą jausmą: nepakankamumą. Kai viskas tarsi gerai, bet „tave iš vidaus gręžia“. Žiūrovai priprato, kad nauji lietuviški filmai vis parveža tarptautinio kino apdovanojimus. „Renovacija“ pratęsė šią tradiciją: filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, filmas laimėjo prizus Kyjive, Liubeke, Sevilijoje, Arãse (Prancūzija). Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Gabrielė Urbonaitė pripažinta geriausia Baltijos šalių režisiere. Interviu su Gabriele Urbonaite įrašytas kovo pabaigoje Vilniuje, „Skalvijos“ kino salėje ir stadione Marijampolėje greta „Spindulio“ kino teatro. Su režisiere kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą. Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti.  Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną. Išgirskite Denio pasakojimą. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Pirmajame šių metų Bertos ir Andriaus pokalbyje Berta pakvietė klausytojus užduoti savus klausimus apie atvirumą. Bertos „Instagram“ dėžutė netyla lig šiol. Šįvakar NARA tinklalaidėje išgirskime atsakymus į dalį jų. Epizodo aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-ir-andrius-ii-dalis Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek  Fotografija: Karolis Vyšniauskas

Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija Lietuvos alternatyvios muzikos kelią – nuo „neformato“ iki momento, kai tavo dainų žodžius klausytojai tatuiruojasi ant kūnų. Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis Epizodas yra NARA publikacijų ciklo apie lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo. Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba

Plataus masto karui tęsiantis penktus metus, daliai Ukrainos moterų seksas tampa vienintele preke, kurią jos gali pasiūlyti mainais į išlikimą. Tačiau kur kare yra riba tarp laisvo pasirinkimo ir prievartos? Skaito viena iš teksto autorių Sigita Vegytė. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-isgyvenima-kare-jos-moka-kunais Fotografijoje viena iš teksto pašnekovių Svetlana. Autorius Denis Vėjas Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kai daug vyrų kariauja, darbus, kur anksčiau dominavo vyrai, perima moterys. Taip Ukrainos fabrikuose gimsta lyčių lygybė. Ne iš teorijos, o iš būtinybės. 2025 metų rugpjūtį NARA žurnalistai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas lankėsi Kamianske, netoli Dnipro esančioje metalurgijos gamykloje „Kamet-Stal’“, kur moterys stoja prie kranų, suvirinimo aparatų, valdymo pultų ir prisiima atsakomybes, kurios anksčiau joms buvo draudžiamos. Šios garso dokumentikos herojės – Katia, Oksana ir Olga – pavargusios, ironiškos ir triukšmingos. Vienu metu jos valdo kranus, skaldo bajerius, selfinasi, juokiasi ir pykstasi su vyrais per racijas. Taip jos laužo stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas bei kaip moteris turėtų elgtis atėjusios į „vyrišką“ sritį. Išgirskite Sigitos Vegytės garso pasakojimą ir pamatykite Denio Vėjo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sestos-kategorijos-moterys Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek

Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. „Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija. Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis. Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

When sonic artist Helen Anahita Wilson got diagnosed with an aggressive form of cancer, she found analogies between traditional Indian music and her medical data reports. Interviewed by Nojus Setkauskas, sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas. Made in collaboration with Lithuania's mental health festival Ryšiai. Supported by Lithuanian Media Fund. Support NARA podcast: https://nara.lt/support

Ką daryti, kai sužinai, kad tavo partneris ar partnerė nori pasitraukti iš gyvenimo? Kartu su Laura ir Jone studijoje – psichologė, suicidologė Vaiva Klimaitė. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-savizudiskumas-santykiuose Fotografijos autorius: Denis Vėjas Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia? Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu. Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius  Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.

Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui. Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“. Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena  Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais. „Battlefield“ ar „Call of Duty“, tik realybėje“. Jis dažnai erzina kovos draugus klausimais apie mirtį ir sako: „jei nesi tam pasiruošęs, tavo vieta bent jau ne kovinėje grupėje“. Kariai mokomi susitaikyti su mirties galimybe, bet niekas jų neruošia būti karo belaisviais. „Nėra tokio kurso“, – sako Julijanas, jūrų pėstininkų kuopos vadas.   Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti.   Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas.   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support

Ši garso dokumentika primena, kad esame saugesni, kai atrandame ryšį ne tik su žmonėmis, bet ir su vietomis, gyvūnais ir mikroorganizmais, kuriuos sutinkame pakeliui.  Autorė Katarzyna Bitowt. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kerpe-suo-zmogus-draugu-beieskant  Paremkite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support

Kodėl priimta klausti apie sergantįjį, bet nepatogu apie slaugantįjį? Šis skirtumas tapo centriniu naujame NARA tinklalaidės pokalbyje, kurį veda psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ specialistės Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-artimojo-liga Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support

Miesto bitininkystė padeda vaikams atkurti ryšį su gamta ir vieni kitais. NARA autoriai Meda Bagdonaitė, Nojus Setkauskas ir Julija Stankevičiūtė vasarą praleido tyrinėdami šį fenomeną. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/miesto-bites-bendrabuvio-mokytojos  Fotografija: Julija Stankevičiūtė Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autoriai ir NARA redakcija. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

Penktieji NARA bendruomenių įsiklausymai, įrašyti spalio 27 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekoje. Kviestinis svečias – muzikantas Aironas Genutis iš Klaipėdos grupės „Amber Street“. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support

Ketvirtieji NARA įsiklausymai įrašyti spalio 22-ąją Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Kviestinė viešnia – Telšių laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė Vilima Meškauskienė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support

Alytus nuo seno yra pankiškas miestas – nuo susibūrimų dailės mokyklos kieme iki alternatyvios kultūros tradiciją kūrusio, bet šią vasarą užsidariusio klubo „Fenix“. Kiek laisvės likę mieste šiandien? Tokia buvo antrojo NARA įsiklausymo susitikimo centrinė tema. Kviečiame išgirsti diskusiją. Diskusiją veda NARA redaktoriai Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support

Spalio mėnesį NARA žurnalistai aplankė penkis Lietuvos miestus ir ten rengė įsiklausymo susitikimus. Tai diskusijos, kurių temas kėlė patys gyventojai, sėdintys atvirame rate. Šiandien dalinamės pirmuoju susitikimo įrašu – iš Šakių. Diskusijos įrašo autorius Laurynas Kamarauskas. Redaktoriai Sigita Vegytė ir Karolis Vyšniauskas. Pamatykite epizodo fotografijas ir pilną aprašymą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai

Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina. Tik vėliau paaiškėja, kad ta kaina esi tu pats. Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės. Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis. Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų? Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support

Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support

In her intimate photographs, Ukrainian artist Marta Syrko reimagines Ukraine's soldiers as figures from Renaissance sculptures and classical paintings. NARA authors Denis Vėjas and Sigita Vegytė met her in her Lviv studio. See the photos and read more about Marta Syrko's work: https://nara.lt/en/articles-en/marta-syrko Support NARA podcast: https://nara.lt/en/#support

Rugsėjį NARA kolegos Denis Vėjas ir Sigita Vegytė grįžo iš Ukrainos, kur praleido porą savaičių. Jie lankėsi Kyjive, Charkive, Donbaso regione esančiame Kramatorske, per kurį Ukrainos kariai keliauja ir grįžta iš fronto, Lvive. Šįkart jie gilinosi į karo belaisvių ir moterų teisių temas. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jų darbą, o artimiausiomis savaitėmis išvysite ir pirmas jų publikacijas. Autorė: Indrė Kiršaitė

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support

Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai. „Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime. Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai. Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/ Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute ir NARA YouTube) Interviu su dainininke ir dainų autore Liuce (Liucija Vaicenavičiūtė), pavasario pabaigoje išleidusia debiutinį albumą „Šviesi naktis“. Pamatykite interviu: https://youtu.be/aBAGeK95qjw?feature=shared Epizodo publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/liuce-interviu Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šiame NARA tekste – sociologės Gražinos Bielousovos atviras liudijimas apie smurtą, kurį patyrė nuo vaikystės. Kartu tai ir žvilgsnis į smurtą, persmelkusį skirtingas mūsų visuomenės grupes. Tekstą įgarsina pati autorė. Skaityti: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-viena-musta-asmenine-smurto-istorija

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute) Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms. Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje. Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas Fotografas: Denis Vėjas Vizualizacijos autorius: Myles Kramer Garso redaktorė: Kata Bitowt Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg  Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

What is the power of documentary film to drive social change? This week’s NARA podcast guests, documentarians Karolina Domagalska (Abortion Dream Team) and Miki Redelinghuys (Mother City), answer this question by turning their cameras on activist movements in Warsaw and Cape Town. Karolina Domagalska’s film Abortion Dream Team follows activists in Poland assisting women facing unwanted pregnancies. Miki Redelinghuys’s film Mother City (co-directed with Pearlie Joubert) depicts the social housing movement 'Reclaim the City', led by the activist Nkosikhona Swortbooi, who also speaks in the episode. These conversations, hosted by NARA's journalist Nojus Setkauskas, were recorded this March at the human rights film festival Movies that Matter in the Hague, the Netherlands. Sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė See pictures and the description here: https://nara.lt/en/articles-en/films-documenting-resistance Support NARA: https://nara.lt/en/support  Nojus Setkauskas is one of the participants in the Young Journalists internship program within the PERSPECTIVES project. Episode picture: Karolina Domagalska (middle) shooting documentary Abortion Dream Team. ©Karolina Jackowska

Pamatykite šį interviu video formatu NARA YouTube kanale: https://youtu.be/mPrzL3n2kqE?si=7A1sGu9s5kF0EDJY Lietuvos muzikoje vyksta svarbus virsmas: tolyn nuo prisitaikymo, artyn autentiškos kūrybinės drąsos. Jokia kita dainininkė ir dainų autorė to neįkūnija taip, kaip Monika Pundziūtė. Metų pradžioje ji atsisakė buvusio sceninio vardo, o pavasarį išleido daugiažanrį, gyvais instrumentais įrašytą, emociškai ir muzikaliai gilų albumą SOPA. Mes susitikome Monikos studijoje daina po dainos pažinti šį kūrinį ir tęsti anksčiau NARA podkaste pradėtą pokalbį – šįkart su trimis kameromis priešais mus. Interviu: Karolis Vyšniauskas Kamera: Mindaugas Drigotas Fotografijos ir dainų video klipai: Justė Urbonavičiūtė Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-sopa-video-interviu  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

2024-ųjų gruodį Sirijoje krito daugiau nei penkiasdešimt metų šalį valdęs Assadų šeimos režimas. Sukilėliams užėmus valdžią, šalyje nemažai sumaišties. Iš vienos pusės, į Siriją grįžta pabėgėliai, kuriasi naujos institucijos, o vakarų šalys atšaukinėja sankcijas. Iš kitos pusės, daug nežinios, ar šalis pasuks demokratiniu keliu. Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Sirijos sostinėje Damaske porą savaičių praleido NARA fotožurnalistas Denis Vėjas ir žurnalistė Marie-Line Deleye, pernai praėjusi mūsų jaunųjų žurnalistų programą. Prieš pradedant dalintis jų publikacijomis, įrašėme pokalbį apie situaciją Sirijoje jų akimis.  Autorė: Indrė Kiršaitė

Vilniuje perpus daugiau kelionių įvyksta automobiliu nei viešuoju transportu. Ko reikia, kad būtų atvirkščiai? Teksto autorė Meda Bagdonaitė yra aplinkai draugiško elgesio specialistė, Europos Sąjungos klimato pakto ambasadorė. Meda veda edukacijas, dalijasi žiniomis apie aplinkosaugą ir tvarumą, organizuoja „Klimato kavines“ – susitikimus, skatinančius atvirą pokalbį apie klimato krizę. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilniaus-viesasis-transportas  Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

Tylioji vabzdžių vertė: kaip išsaugoti tai, ko ekonomika negirdi? „Nykstantys vabzdžiai kviečia perrašyti ekonomikos taisykles ir permąstyti mūsų santykį su gamta – tiek miestuose, tiek už jų ribų“, – rašo aplinkosaugos tyrėja ir ekonomistė, Europos klimato pakto ambasadorė Dominyka Nachajūtė. Išgirskite jos debiutinę esė NARA-oje. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vabzdziu-verte-kaip-issaugoti-tai-ko-ekonomika-negirdi Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

In February 2023, NATO Secretary General Jens Stoltenberg pledged continued support for Ukraine “for as long as it takes.” At the time, Norwegian director Tommy Gulliksen had already been working for a month on Facing War, a political documentary about Stoltenberg’s role in preserving the unity of the alliance. Today on the NARA podcast, Tommy reflects on the fast-paced production process and NATO’s role in 2025. Interview by Nojus Setkauskas, held at Movies that Matter human rights film festival in The Hague, Netherlands, this March. See the full publication at NARA. Picture by Jassir Jonis. Part of the Perspectives journalism initiative.

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šios savaitės NARA tinklalaidėje vieši redakcijos kolegė Eglė Elena Murauskaitė, metų pradžioje pradėjusi NARA meninių tekstų rubriką „Kraštinė“. Jos interviu – tai refleksija apie žingsnį nuo geopolitikos iki poezijos, ieškant naujo santykio su įkaitusia dabartimi. „Aš vis labiau norėjau ieškoti savo balso ir vis mažiau – būti „rašto aiškintoja“, tendencijų prognozuotoja“, – interviu sako Eglė E. Murauskaitė, 10 metų dirbusi Marylando universiteto vyr. mokslininke tyrusia globalaus saugumo temas ir reguliariai kalbėjusi jomis Lietuvos žiniasklaidai. Eglė savo naują balsą rado apžvelgdama meno parodas ir rašydama poeziją – jos eilėraščiai per pastaruosius metus publikuoti lietuvių-ukrainiečių poezijos rinktinėje „Liepsnos“, Vokietijos poezijos žurnale „Pigeon Publishing“, „Šiaurės Atėnuose“, „Metuose“, „Poezijos pavasario“ almanache ir kitur. Ją dominančios temos – kūnas, gamta, religija, pažeidžiamumas ir pažeidžiamos visuomenės grupės – dabar įgauna naujus namus. Su Egle Elena Murauskaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pilna publikacija ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-elena-murauskaite-krastine-interviu Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Lapkričio 28-ąją Giorgis kartu su tūkstančiais kartvelų spontaniškai išėjo prie parlamento protestuoti prieš valdžią. Susikaupusį pyktį reiškė į policiją mėtydamas akmenis ir šaudydamas fejerverkus. Jis darė tai, ko dauguma kartvelų nepalaiko – daugumos nuomone, protestai turi būti taikūs, kad valdžia neturėtų preteksto piliečių kaltinti smurtu. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo? Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support

Artėjant trečiosioms Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinėms, NARA tinklalaidėje išgirskite žurnalistus, reguliariai vykstančius į Ukrainą: LRT radijo užsienio naujienų redaktorę Ievą Balsiūnaitę, LRT portalo žurnalistą Beną Gerdžiūną ir NARA fotožurnalistą Denį Vėją. Pokalbį veda Indrė Kiršaitė, NARA tekstų apie Ukrainą redaktorė ir garso dokumentikų karo Ukrainoje tema autorė. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-ukrainoje-lietuvos-zurnalistu-akimis

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min)Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė AleknavičiūtėVieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min)Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija MockevičiūtėVieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min)Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota BeresnevičiūtėVieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min)Autorė: Miglė KalinauskaitėVieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min)Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja PaulauskaitėVieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min)Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė OrševskytėVieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Rytei, aštuoniolikos susirgusiai epilepsija, pamažu silpsta atmintis, bet ją saugo garso įrašai ir draugų prisiminimai. Kai Rytė patyrė pirmą priepuolį, nei ji, nei jos draugai su epilepsija nebuvo susidūrę, nors tai nėra labai reta liga. Ja pasaulyje serga apie 50 milijonų žmonių, o Lietuvoje – apie 25 tūkstančiai. Vis dėlto, epilepsija vis dar menkai pažįstama, o ja sergantys patiria diskriminaciją. Rytės atmintį saugo ir draugai, kartu su ja užaugę ir buvę priepuolių metu. Ši garso dokumentika – tai dviejų draugų kūrinys apie atsiminimus ir epilepsiją. Joje Rytė bando rekonstruoti situacijas, kurių nebeprisimena, ir suprasti, kaip ši liga veikia ją mylinčius šeimos narius ir draugus. Dokumentikos autoriai: Adomas Zubė ir Rytė Jarmoškaitė Pamatykite fotografijas ir pilną publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tai-ko-ryte-neatsimena Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support

NARA podkasto studijoje su grupės „Morėsakys“ muzikantais Veronika ir Matu bei dainininke ir dainų autore Gabriele – Bloga Kate kalbamės apie toksišką jaunų muzikos grupių konkursų kultūrą ir savo kampo paieškas vis siaurėjančiose miesto muzikos erdvėse. Julijos Stankevičiūtės interviu ir fotografijos. Perskaitykite pilną aprašą ir pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kokia-muzikos-bendruomene-kuriame-studijoje-moresakys-ir-bloga-kate Išgirskite ir skaitykite visas ciklo „Nauja scena“ publikacijas: https://nara.lt/nauja-scena Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support

Jau beveik mėnuo kaip tūkstančiai kartvelų gatvėse reiškia nepasitenkinimą dabartine valdančiąja partija Kartveliška svajonė. Nors protestus išjudino valdančiųjų sprendimas laikinai sustabdyti stojimo į Europos Sąjungą procesą, vienas pagrindinių reikalavimų – nauji sąžiningi parlamento rinkimai. NARA tinklalaidėje kalbamės su žurnalistais, NARA bendradarbiais Deniu Vėju ir Sigita Vegyte, kurie šiuo metu yra Tbilisyje.

Lithuania's foreign minister, who recently finished his term – and, at least for now, his political career – became a surprise star on Twitter, relentlessly advocating for Ukraine's defense. Today at NARA podcast we meet a former DJ, an immigrant, “the least diplomatic person in Lithuania”, who was the wordsmith of Lithuania's public diplomacy effort. Interview by Karolis Vyšniauskas. See the full publication: https://nara.lt/en/articles-en/mark-adam-harold Support NARA: https://nara.lt/en/#support

Tinklalaidžių seriją „Ir Mes iš Vilniaus“ užbaigiame su trimis broliais – Daniel Hiterer, Efim Hiterer ir Natan Avidan. Viltingas interviu piešia naują lietuvių ir žydų santykių viziją – tokią, kurioje „visi judame į priekį kartu, o ne skirtinguose kambariuose.“ Karolio Vyšniausko interviu, Denio Vėjo fotografijos Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/broliai-daniel-efim-natan  Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman savo performansus dažniau pristato ne žiūrovams, o daiktams. O paklausus, kaip save apibūdina, lakoniškai atsako: „Sriuba“. NARA tinklalaidėje tarp visų savo tapatybių Markas aptaria ir žydiškąją, kuri jam itin svarbi. „Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo. Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis. Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija

Miša Skalskis turi daugybę veidų: garso ir vaizdo menininkas, muzikantas, kompozitorius, didžėjus. Arba – ang3l_sp1der, 96wrld, vienas iš buvusios grupės „Without letters“ narių, viena antroji Liudmilos Vaišnoraitės personos, pirmojo lietuviško 3D filmo „Čiulbanti siela“ garso takelio autorius, už kurį pelnė „Sidabrinę gervę“. NARA tinklalaidėje Miša kalba apie visa tai – ir pirmą kartą viešai reflektuoja savo žydišką identitetą. Išgirskite trečiąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/misa-skalskis  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Kai pakvietėme Ani Gandžumian duoti interviu serijai apie naują Vilniaus žydų kartą, ji nustebo, nes nuo bendruomenės yra atitolusi. Bet neatsisakė. Žydų darželyje ir mokykloje Vilniuje užaugusi menininkė atveda klausytojus į daiktų dizaino ir muzikos erdves. Išgirskite antrąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ani-gandzumian Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

NARA tinklalaidėje tęsiame artėjančių Seimo rinkimų aptarimą ir kalbame apie aplinkosaugą – kas įvyko per pastaruosius ketverius metus, kokią poziciją aplinkosaugos klausimais užima skirtingos politinės partijos ir ką jų planai reiškia mūsų ateičiai. Šio epizodo pašnekovės: aplinkosaugos specialistė iš Baltijos aplinkos forumo Eglė Vičiuvienė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė ir judėjimo prieš klimato krizę „Fridays For Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė. Autorė: Indrė Kiršaitė

Prieš sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus NARA tinklalaidėje nagrinėjame aktualius žmogaus teisių klausimus, su kuriais šiandien susiduria Lietuva.  Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė.  Autorė: Indrė Kiršaitė

Namuose pas vieną tvirčiausių – ir mažiausiai pažintų – šių metų alternatyvios scenos debiutančių. „Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių. Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo. Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose. Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Montažo režisierius Adomas Zubė. Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.

Žiūrint į valdymo pultą karas gali atrodyti saugesnis, net imersinis. Tačiau atsidūrus ant žemės, virš kurios skraido dronai, jis toks pat archajiškas ir šaltas. Autorius ir fotografas Denis VėjasTekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 28 d. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/dronai-virs-zmoniu

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

We are starting a new series of podcast episodes and thinkpieces analysing the changes in the Lithuanian music scene. For the first conversation, we meet a producer whose work and philosophy have laid the foundation for many of them. Snorre Bergerud, the founder of YMIR Audio studio in Vilnius, has produced and/or recorded Garbanotas, Monique, jautì, Justinas Jarutis, Junior A, Angelou, Frank Fitts, No Real Pioneers, Crucial Features, Emilija Karosaitė, Džiugas Širvys, Freaks on Floor, Gabrielė Vilkickytė, Vaida Deksnytė and other local bands and artists. With the records made in the studio, they changed both the sound and attitude of modern Lithuanian music. In an in-depth conversation, which we chose for the first episode of our series The New Scene / Nauja scena, Snorre reflected on the origins of the studio, his philosophy of working with artists and the changes in the Lithuanian music environment in the last decade. As a Norwegian who made Vilnius his home and who wrote his master's thesis at The University of Liverpool on the Lithuanian music industry, Snorre is uniquely positioned for such commentary. And he sees inspiring changes. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/snorre-bergerud Recorded at YMIR Audio studio In Vilnius. Edited by Karolis Vyšniauskas and Adomas Zubė. Original music by Kata Bitowt. Additional help by Austėja Pūraitė. The New Scene / Nauja scena project is partially supported by Lithuania's Media Support fund.

Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiandien Baltarusijoje yra 1385 politiniai kaliniai. Tačiau buvo laikas, kai Baltarusija turėjo tik vieną politinį kalinį. Šiandien jis gyvena Vilniuje ir kuria planą, kaip Lukašenką nuvesti į Hagą. Autorius ir fotografas Denis VėjasTekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 9-ąją. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/trys-lukasenkos-kadencijos-stebint-is-uz-grotu

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda. Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.  Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.

In recent years, Vilnius has become a safe haven for people from different countries fleeing war, prosecution or simply wanting to start a new life in the EU. This week at NARA podcast we are discussing what it means to be a foreigner in Vilnius today as the shadow of Russia's war in Ukraine transforms the city once again. In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast. The question of who is a foreigner in Vilnius and who is not, and what factors – the language you speak, the passport you have – decide that, is at the heart of this conversation. Hear it in full at the players above or below.   See photos of the episode: https://nara.lt/en/articles-en/international-vilnius   Support NARA's work: https://contribee.com/nara

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min)Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min)Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min)Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min)Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min)Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min)Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min)Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues. Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė. See the full description and photographs. Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara

NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų. Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako. „Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis. „Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje. Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje. Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis. Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo. Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai. Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę. „Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei. Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.  Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Vidurio Rytus ir tarptautinį saugumą tiriančios mokslininkės kalbasi apie Izraelio ir Palestinos konflikto priešistorę ir pasekmes, aukų skaičiui nuo praėjusio šeštadienio viršijus keturis tūkstančius. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė analizuoja moterų įsitraukimą į karo nusikaltimus skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, išskirtinį dėmesį skirdama dvilypiam moterų vaidmeniui Rusijos kare prieš Ukrainą. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-murauskaite-moterys-karo-nusikalteles Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Sausį kino režisierė Marija Kavtaradzė sėdėjo kino salėje „Sundance“, įtakingiausiame kino festivalyje Jungtinėse Valstijose. Ten vyko pasaulinė jos naujo filmo premjera. Tik buvo viena problema: jai atrodė, kad filmas niekam nepatinka. Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais. Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje. Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“. Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas, iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Po pertraukos į NARA tinklalaidės eterį grįžta psichologas Andrius Jančiauskas, su kuriuo kalbasi fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Aštuonolioka metų vienas kitą pažįstantys draugai šįkart nagrinėja priėmimo temą. Kaip priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tuo pat metu neprarandant energijos jį keisti? Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“ „Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“ Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia. Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Sirenai aštuoniolika. Nuo 13 iki 17 metų jis susitikinėjo su vyresniais vyrais už pinigus. Šioje NARA garso dokumentikoje – istorija apie tai, kaip, būnant nepilnamečiu ir ieškant artumo sugar dating santykiuose, kyla pavojus patirti išnaudojimą. Autoriai: Julija Stankevičiūtė, Emilija Pociūtė, Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė.  Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos  Tai – antrasis epizodas iš tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Išgirskite pirmąjį: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma  Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Pinigai, dovanos ir prabangūs pasimatymai mainais į grožį, laiką ir kūną. Sugar dating gali būti greitas būdas užsidirbti, proga pažinti savo seksualumą ar užpildyti vienatvę. Tačiau kartais, nykstant ribai tarp darbo ir santykio, gali atsiverti erdvė prievartai ir smurtui. Šioje NARA garso dokumentikoje kalbame apie lietuviškas sugar dating patirtis nuo ankstyvųjų 2000-ųjų iki dabar. Epizode išgirsite keturias istorijas – Justo, Lizos, Liucijos ir Ofelijos. Jie norėjo išlikti anonimiški, todėl vardus pakeitėme.  Autoriai: Indrė Kiršaitė, Emilija Pociūtė, Julija Stankevičiūtė ir Adomas Zubė. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma  Tai – pirmasis epizodas iš dviejų dalių tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Antrąjį išgirskite čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos  Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Fotografas ir žurnalistas, NARA redakcinės komandos narys Karolis Pilypas Liutkevičius atsitraukia nuo žurnalistikos. Šiame jo žingsnyje užkoduotos didesnės pamokos apie šiandieninę žiniasklaidą ir empatijos ribas profesijoje, kuri grįsta kito pažinimu. Karolis yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovas. Nuorodos į pokalbyje paminėtus Karolio darbus ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-pilypas-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Dokumentalistė, LRT laidos „Spalvos“ autorė Elena Reimerytė paviešino, kaip atnaujinant Vilniaus Lukiškių aikštę buvo mirtinai pažeistos čia virš 100 metų augusios liepos. Gegužės pabaigoje šešios iš septynių likusių paskutinių liepų buvo nupjautos. Elena Reimerytė yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/elena-reimeryte-vilniaus-medziai Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara