Sveikata

Perfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai tvarkingus namus. Iš principo žmogus perfekcionistas neturi vienos ar dviejų sričių, kuriose jis siekia tobulumo, tobulas turi būti jo visas gyvenimas ir visos veiklos. Akivaizdu, kad toks siekis yra neįgyvendinamas, iš to kyla nepasitenkinimas savimi, slegia nuolatinis kaltės jausmas, persekioja savigrauža.

Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.

Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?

Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai savivaldybių, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vis dar yra neaiškus.

Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.

Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?

Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą apie kylantį sergamumą erkių platinamomis ligomis. Sergamumas Laimo liga pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti beveik 800 Laimo ligos atvejų, kai pernai jų per tą patį laikotarpį užfiskuota 300 atvejų mažiau. Erkiniu encefalitu per šiuos metus susirgo 99 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį susirgimų skaičius keliolika atvejų mažesnis.

Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.

Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Vasarą atostogaudami Lietuvoje sveikatos draudimo nė neprisimename, nes esame tikri, kad nutikus nelaimei būsime nugabenti į gydymo įstaigą ir ten mums būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Visgi vykstant atostogauti į svečias šalis tenka pasukti galvą, kokį sveikatos draudimą įsigyti ir pasirūpinti, kad jis galiotų visiems šeimos nariams.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.

Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad iš sąraše esančiųjų daugiau nei pusė kompensuojamųjų vaistų tampa pigesni. To pasiekti pavyko pritaikius naują kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmą – nustačius maksimalias pacientų priemokų lubas.

SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.

Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.

Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.

Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.

Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą kreipėsi vilnietė Austėja, kuri klausia, ar gali kilti alerginė reakcija nuo kraujasiurbio mašalo įgėlimo. Moteris pasakoja, kad savaitgalį beviešint sodyboje jai kažkas įgėlė. Moteris tikina, kad įgėlimas visai nepanašus į uodo, greičiausiai tai buvęs bimbalas. Paties įgėlimo ji tikina visiškai nepajutusi, tik tiek, kad vakare įgeltą vidinės šlaunies vietą ėmė niežėti.

Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.

Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.

Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, jei pernai per penkis mėnesius registruota apie 7,5 tūkst. vėjaraupių atvejų, o šiemet jų – 4,5 tūkst. atvejų daugiau. Kylant sergamumui vėjaraupiais Lietuvos gydymo įstaigose registruojamas ir išaugęs vaikų hospitalizacijų skaičius, ši situacija ypač neramina medikus.

Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.

Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.

Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Ved. Laura Adomavičienė

Prieš kelerius metų atliktas jungtinis Amerikos nefrologų draugijos, Pasaulinės nefrologų draugijos ir Europos inkstų asociacijos tyrimas parodė, kad 843 milijonai žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga. Dalis jų gyvena įprastą gyvenimą ir to net nežino, tačiau 13 milijonų žmonių kasmet suserga ūminiu inkstų pažeidimu, o beveik 4 milijonai – yra dializuojami arba savo kūne nešioja donoro inkstą. Viena tokių yra ir Irma Juodienė, kuriai inkstų transplantacija buvo atlikta prieš 20 metų ir šiandien moteris gyvena su mamos dovanotu inkstu. Apie ligos pradžią ir patirtus iššūkius – pokalbis su Irma Juodiene.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje apie antibiotikų trūkumą prabilta dar praėjusių metų lapkritį. Tuo metu penicilinų grupės antibiotikų trūko mažesniuose miestuose, ilgainiui problema persikėlė ir į didmiesčius. Pastaruoju metu didžiausia problema yra dėl amoksicilino, ypač vaikams adaptuota jo forma, bei tų pačių penicilinų grupės antibiotikų. Kada problema bus išspęsta – nėra tikslių duomenų, problema siejama ne tik su pandemija, bet ir su karu Ukrainoje, dėl ko stringa vaistų gamybai reikalingų farmacinių bei pakuotėms skirtų medžiagų tiekimo grandinė.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per COVID-19 pandemiją kai kurių vaistų poreikis, taip pat ir antibiotikų, buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati vaistų gamyba.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais gauta pranešimų daugiau - virš 1 tūkst., o praėjusių metų pirmas ketvirtis, pasak ministro Arūno Dulkio, rodo, kad trūkumas bus dar didesnis.
Kaip trūkstant vieno pagrindinių antibiotikų pacientų gydymą organizuoja šeimos ir vaikų ligų gydytojai? Ar turime šalyje amoksicilino analogų? Kokios priemonės pasiekiamos Lietuvai, kai su vaistų trūkumu susiduria visa Europa? Ar tiesa, kad antibiotikų netrūksta Lenkijoje? Kiek pacientams teks laukti, kol amoksicilinas bus lengvai prieinamas Lietuvos vaistinėse?
Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė

Apie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą. Ne bet kurį, o tą, kuris dirba poliklinikoje, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Kodėl? Nes antraip už odontologines paslaugas teks mokėti iš savos kišenės, o tai gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.

Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?
Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Ved. Laura Adomavičienė

Balandžio pabaigoje Kaune ir aplinkiniuose rajonuose užfiksuotas legioneliozės protrūkis. Ir šiandien apie 10 užsikrėtusių pacientų gydomi Kauno ligoninėse, du iš jų guli reanimacijos skyriuose, o keturi pacientai per šį laikotarpį nuo minėtos ligos mirė.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais, tačiau visos aplinkybės vis dar yra tikslinamos. Mat kas keisčiausia šioje situacijoje, kad užsikrėtę pacientai nesiejami su viena teritorija.

Visgi, kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, legioneliozė plinta aerozoliniu būdu su vandens purslais. Tai reiškia, kad užsikrečiama bakterijų įkvėpus. Bakterinę infekciją sukeliančios legionelių bakterijos atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas. Taip pat ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama net ir viešbučiuose, baseinuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad legioneliozės pavojus gali tykoti bet kur.

Apie sąlygas legioneliozei plisti bei ligos gydymo eigą pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene bei LSMU Kauno ligoninės vyriausiuoju rezidentu Mariumi Ogensku.

Kita laidos temos – pavojai, kurie vaikų ir paauglių tyko Tik Tok platformoje. Balandžio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose pasklido tragiška žinia apie netyčia vaistų perdozavusį paauglį. Jis bandė atkartoti Tik Tok platformoje iškeltą iššūkį – apsvaigti nuo didelės vaistų dozės. Eksperimentas, kuris baigėsi 13 metų paauglio mirtimi, buvo filmuojamas. Kitas eksperimentas, kuris populiarus ir tarp Lietuvos vaikų – neva saugiai sukeliamas alpimas pridusinant.

Tokie eksperimentai tėvams kelia šiurpą, tačiau dažnas jų jaučiasi bejėgis, nes paprastai tokiais eksperimentais paaugliai užsiima kai tėvų ar kitų suaugusių asmenų nėrašalia, kurie galėtų užkirsti kelią pavojui. Kaip kalbėtis su paaugliais apie interneto platformose tykančius pavojus, kad jie tokių eksperimentų nesiimtų? Pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatre Urte Konovalove.

Ved. Laura Adomavičienė

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per pora metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo Hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.

Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.

Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.

Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.

Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.

Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip išsirinkti psichoterapeutą, kai prie kiekvieno jų aprašymo puikuojasi nemenka dosjė su išvardintomis įvairių krypčių terapijomis? Kuri tinkamiausia siekiant susidoroti su vaikystės traumomis, lėtiniu nuovargiu ar patiriamu perdegimu? Ką rinktis, jeigu siekiame atsikratyti žalingų įpročių?

Psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jų nuotraukas, elgiasi teisingai. Mat ir žmogaus veidas gali daug pasakyti, tu vidumi pajunti, ar galėtum šiam žmogui atskleisti slapčiausius išgyvenimus, dalykus, kurių kartais net patys sau neišdrįstame pasakyti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – telefono skambutis pasirinktam psichoterapeutui. Pokalbis gali atskleisti daugiau detalių ir sustiprinti pasitikėjimą pasirinktu specialistu arba atvirkščiai – paskatinti tolesnėms paieškoms.

Daugiau apie tinkamiausio psichoterapeuto paieškas ir apie patį psichoterapijos procesą – pokalbyje su prof. Eugenijumi Laurinaičiu.

Ved. Laura Adomavičienė.

Į laidą kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Kristina dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Moteris pasakoja, kad skausmas dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų. Nors, pasak moters, ji ir namuose dirba prie rašomojo stalo, naudojasi biuro kėde, darbo sąlygos kone identiškos, kaip ir įmonėje, vis dėlto vakarop jau nuo darbo kėdės jai pakilti sunku: nugaros apačią riečia skausmas, o tada jau sunku ir vaikščioti, ir sėdėti, kiek palengvėja tik prigulus. Moteris tikina dėl šios priežasties įsigijusi ir masažinę kėdę, tačiau ši padeda tik tam kartui. Kristina klausia, ar yra nebrangių, bet veiksmingų būdų, kurie padėtų išvengti nugaros skausmų.

Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.

Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.

Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.

Ved. Laura Adomavičienė

Kad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo skausmų, smarkiai karščiavo. Sudavus vaistų nuo skausmo šis atlėgdavo tik trumpam, o temperatūra visai nekrito.

Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.

Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.

Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.
Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.

Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.

Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.

Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Vis dažniau žiniasklaidos priemonėse pasirodo istorijų apie apsinuodijusius ir į ligoninę atgabentus paauglius ar jaunuolius, kurie rūkė elektronines cigaretes. Kaip vėliau aiškėja, jos buvo užpildytos ne kaitinamuoju tabaku, o nelegaliomis psischoaktyviomis medžiagomis, kurių sudėtyje aptinkama žiurknuodžių, aušinimo skysčio ar kitų nuodingų medžiagų. Medikai tikina, kad tokie apsinuodijimo atvejai yra gana dažni, o atpažinti, kuo apsinuodijo pacientas – kartais ir neįmanoma, nes nelegaliai gaminami ir platinami sintetiniai katinonai ar sintetiniai kanabinoidai gali būti užteršti ir kitų medžiagų priemaišomis, apie kurias nenutuokia nė patys nelegalių psichoaktyvių medžiagų gamintojai. Kuo baigiasi tokie elektroninių cigarečių garinimo eksperimentai? Kokie dažniausi apsinuodijimo liekamieji reiškiniai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner Sakalauskiene.
Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.

Ved. Laura Adomavičienė

Laidos ištikimi klausytojai Algimantas ir Irena skundžiasi patiriantys nuolatinį galvos ūžesį. Abiem vilniečiams jau gerokai per 60 metų.

Algimantas tikina, kad ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus. Kaip tik tuomet buvo baigtas gydymas chemoterapiniais vaistais. Vilnietis onkologinę ligą įveikė ir šiuo metu liga yra remisijoje. Visgi po begalės vizitų pas neurologus, kompiuterinės tomografijos ir kitų tyrimų: tiek galvos ir kaklo kraujagyslių, tiek klausos, paaiškėjo, kad yra pažeistas vidinės ausies nervas, gydymui išrašyti vaistai. Tačiau ūžesys nesiliauja ir Algimantas tikina, kad ūžimas suintensyvėja ne tik po fizinio krūvio, bet ir artėjant nakčiai. Vyras dažnai dėl ūžesių nubunda viduryje nakties, o tai reiškia, kad jis negali kokybiškai pailsėti, dėl to ir dieną krenta jo darbingumas.

O štai Irena onkologine liga nėra sirgusi, tačiau ūžesiai galvoje ją kankina jau kelerius metus. Įtarimai dėl galimos aneurizmos nepasitvirtino. Moteris stengiasi būti aktyvi, kasdien sportuoja, lanko specialų taškinį masažą, kuris atpalaiduoja giluminius kūno raumenis ir po jo, kaip tikina pati ponia Irena, ūžesiai kuriam laikui susilpnėja, tačiau ūžimas moterį lydi nuolat.
Apie ūžesių galvoje priežastis bei gydymo būdus pokalbis su Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Vija Vainutiene.

Kita laidos tema – pavasarinė vitaminų stoka. Kovas jau įpusėjo, tad galbūt verta pasirūpinti vitaminų ir mineralų atsargomis. O gal tai tėra mitas? Juk praėjusiame šimtmetyje tikrai buvo aktualu pastiprinti vitaminais organizmą, kai baigdavosi visos žiemai suruoštos marinuotos-raugintos sodo ir daržo gėrybės. Šiandien gi prekybos centruose ištisus metus galima įsigyti įvairiausių daržovių ir vaisių, prieinami net egzotiniai skanumynai, apie kuriuos praėjusiame amžiuje mūsų senoliai nė girdėję nebuvo. Tad ar ta pavasarinė vitaminų stoka tebėra mums aktuali? Pokalbis su Vilniaus „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja, kad šiemet dėl šiltesnės žiemos erkės nubusti gali anksčiau nei įprastai. Erkių sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki spalio, tačiau specialistai jau šiandien ragina suklusti gyventojus, kad aktyvių erkių miškuose bei parkuose galima aptikti ir dabar. Erkių platinamos ligos yra klastingos, o susirgus erkiniu encefalitu specifinio gydymo apskritai nėra. Dar daugiau – net ir pačią ligą atpažinti ne taip paprasta.

Tinklaraščio „Mamišiukas“ įkūrėja Giedrė Paulauskienė pasakoja, kad erkinio encefalito diagnozė ją pasivijo praėjus porai mėnesių nuo erkės įkandimo. Pasireiškus bendram kūno silpnumui, sutrikus orientacijai, prasidėjus rankos skausmui jai nė į galvą netoptelėjo, kad simptomus galėjo iššaukti erkinis encefalitas. Tris kartus į namus kviesta greitoji medicinos pagalba, moteris vežta į dvi skirtingas ligonines, kelis kartus kartoti kraujo tyrimai ir tik atsitiktinumo dėka pačiai pacientei kilo mintis – o kas, jai tai erkinis encefalitas? Apie ligoninių koridoriuose nueitus kryžiaus kelius ieškant ligos, apie erkinio encefalito padarinius, juntamus ir šiandien, laidoje dalijasi pati Giedrė Paulauskienė. Laidoje taip pat dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Kosulys ir sloga vaikus, ypač lankančius vaikų darželius, paprastai kamuoja iki pat Velykų ir dažnai sunegalavus mažajam tėvams kyla klausimų, o ką daryti? Kaip kosulį gydyti? Būtina čiupti vaiką ant rankų ir lėkti pas šeimos gydytoją, o gal užtenka vaikui skirti poilsio režimą ir pasikliauti namuose esančiais vaistais? Kaip atpažinti kosulio priežastį ir kaip su ja kovoti? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indre Plėštyte-Būtiene.

Kita laidos tema – retos ligos. Šiemet vasario 28-ąją minėsime retų ligų dieną. Apie retas ligas dažniausiai girdime socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse ir tokios istorijos ypač graudina. Viena šiuo metu žinomiausių yra mažosios Milanos, sergančios spinaline raumenų atrofija, istorija. Mergaitei vos pusantrų metukų, ji serga pačia sunkiausia ligos forma, kai miršta organizmo ląstelės, atsakingos už raumenų judėjimą, aktyvumą ir vystymąsi. Ligos gydymui reikalingi 2 mln. eurų kainuojantys genų terapijos vaistai, galintys išgelbėti vaiko gyvybę. Tokie vaistai vaikams nemokamai iš dangaus nekrenta, todėl Milanos artimieji įkūrė specialų fondą lėšoms rinkti. Tiesa, kol kas Milanos istorija pažymėta vilties ženklu – mat Sveikatos apsaugos ministerija padvigubino valstybės skiriamas lėšas vaistui įsigyti, likusi dalis bus padengta iš Milanos labdaros ir paramos fondo.

Spinaline atrofija Lietuvoje iš viso serga apie 40 įvairaus amžiaus žmonių ir tai tik viena retų ligų, o jų priskaičiuojama šimtais. Kokios retos ligos labiausiai paplitusios Lietuvoje, ar visada jos reiškia neįgalumą visam gyvenimui ir kodėl šių ligų gydymas yra toks brangus? Pokalbis su Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatore dr. Birute Tumiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius savaitgalį socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuris šeimos gydytojų bendruomenėje įplieskė aršias diskusijas.

„SAM pagaliau rado naktinių pacientų vizitų į ligonines priežastį – naktį nedirbančias poliklinikas ir šeimos medicinos centrus. Nuo šiol šeimos gydytojai dirbs ir naktimis“, – rašo prof. V. Kasiulevičius ir kartu pabrėžia, kad toks ministerijos sprendimas anaip tol nesumažins didelių pacientų srautų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. „Ar visą parą dirbančios Vilnius Centro poliklinikos pacientų nėra skubios pagalbos skyriuose miesto ligoninėse? Skirtumas tik toks, kad pacientas pateks į ligoninę valandėlę vėliau negu įprastai“, – prideda jis.

Kilus šeimos gydytojų pasipiktinimui, kad jų darbo sąskaita bus trumpinamos naktinės pacientų eilės ligoninėse, ministerija pakeitė poziciją ir jau antradienį medikams tikino, kad šeimos gydytojai pacientams turės teikti paslaugas tik darbo dienomis ir tik 12 valandų per parą. Tiesa, šios formuluotės dar nėra keičiamame Vyriausybės nutarime, pažymėtame 370 numeriu.

Kokie pokyčiai iš tiesų laukia šeimos gydytojų keičiant Vyriausybės nutarimą, pažymėtą 370-uoju numeriu? Kaip ministerijos pasikeitusią poziciją vertina patys medikai ir kaip tai galbūt jau nuo šio rugpjūčio paveiks ir mus, pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje šiuo metu trūksta 150 vaistininkų, o nuo liepos trūkumas gali dvigubėti – skelbia Lietuvos vaistinių asociacija. Visgi vaistinių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga atkerta – vaistininkų trūkumo problema yra dirbtinai pučiama. Jų nuomone – nenormalu, kai vienoje sankryžoje pūpso keturios skirtingų tinklų vaistinės, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl darbuotojų, bet vaistinių skaičiaus jokiu būdų sumažinti nenori.

Kiek iš tiesų aštri vaistininkų trūkumo problema? Ar tiesa, kad vaistininko specialybė studentams nebepatraukli? Kodėl vienoje vaistinės komandoje privalo būti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas? Galiausiai, kaip ši vaistinių tinklų ir vaistininkų kova paveiks mus visus, kai nuo liepos įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos?

Laidoje dalyvauja: Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga antraštės apie tėvo žiauriai sumuštą dvimetį berniuką, kuris dėl sužalojimų atsidūrė ligoninėje, apie Kauno klinikose dėl smurto atsidūrusią tokio paties amžiaus mergaitę, kurios būklė dėl patirtų sužalojimų ilgai buvo sudėtinga.
Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi. Vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2 tūkstančiai 800 vaikų nukentėjo. Iššūkiais mažamečiams tampa šventės, per kurias neretai vartojamas alkoholis. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas – kone svarbiausią šeimos šventę – gauta apie 150 pranešimų dėl smurto prieš vaikus, iš jų 80 vaikų teko atskirti nuo šeimos, kurioje jiems buvo nesaugu.
Kodėl smurtas prieš vaikus mūsų šalyje nesiliauja? Kur slypi to priežastys ir kaip tokį tėvų elgesį suvaldyti? Ar įmanoma nutraukti užburtą smurto ratą, kai nederamo elgesio modelis keliauja iš kartos į kartą? Ar įmanoma išmokyti tėvus pagarbaus elgesio su vaiku, nors tokio pavyzdžio jų vaikystėje gal ir nebūta? Galiausiai kas nutinka su smurtą kentusiu vaiku? Kaip tai trikdo tolesnį jo gyvenimą ir ar šias žaizdas įmanoma kada nors užgydyti?
Laidoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Gruodžio viduryje Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos Lauros Šilinskytės savižudybės aplinkybių. Tyrimą atlikusi prokurorė nurodė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Per tyrimą buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, nagrinėti medicininiai ir pokalbių telefonu įrašai, elektroniniai susirašinėjimai.

Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.

Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.
Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.

Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.

Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?

Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulis nerimauja dėl naujos koronaviruso padermės XBB 1.5, kuri, kaip aiškėja, yra daug užkrečiamesnė už šiuo metu Europoje vyraujančias kitas omikron atmainos padermes. Akivaizdžiausias pavyzdys – JAV, kur naujoji atmaina pradeda dominuoti. Gruodžio pabaigoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, užsikrėtimai XBB 1.5 potipiu sudarė daugiau nei 40 proc. naujų COVID-19 ligos atvejų, o Amerikos šiaurės rytuose – net 75 proc. Kas šiandien yra žinoma apie šią naują koronaviruso atmainą ir kokia tikimybė, kad ji netrukus išplis ir Lietuvoje? Ar naujos padermės akivaizdoje Lietuvai kelia pavojų keliautojai iš neseniai sienas atvėrusios ir COVID-19 krečiamos Kinijos? Kokių priemonių imasi mūsų valstybė ir kokios rekomendacijos aktualios mūsų šalies gyventojams?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Kita laidos tema – maudynės eketėje žiemą. Pirmą naujųjų metų dieną šimtai tokių aistruolių tradiciškai nėrė į eketę. Iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų matyti, kad maudynėmis eketėje mėgaujasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkstančiai tokių aistruolių, Kaune – apie 1 tūkstantį. Jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys – reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti. Pokalbis su „Sporto klinikos“ kineziterapeutu Ignu Želniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Prieš pat Naujuosius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas išplatino pranešimą, kad per pastaruosius 11 mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus 2021-uosius. Vilniaus mieste 2021 m. registruota 70 šios ligos atvejų, o iki 2022 m. lapkričio 30 dienos sostinėje nustatytas 91 jos atvejis.
NVSC duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, nuo šios ligos mirė 31 žmogus. Aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus – taip nurodoma pranešime spaudai.

Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų.

Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Lietuvoje kasmet tuberkulioze iki pandemijos susirgdavo apie 900 asmenų. 2021 m. Higienos instituto paviešinta statistika rodė, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze buvo vienas didžiausių Europoje, didesnis ligos paplitimas buvo registruojamas tik Rumunijoje.

Kokios yra augančio sergamumo tuberkulioze priežastys ir kiek ši infekcinė liga pavojinga visuomenei? Kokie yra tuberkuliozės pirmieji simptomai, kiek trunka gydymas ir kokie gali būti liekamieji ligos reiškiniai?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų vyresnioji gydytoja pulmonologė Vaiva Kumpauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Santaros klinikų kraujo centras skelbia, kad sparčiai senka kraujo atsargos. Labiausiai trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Jei situacija nesikeis, jau po mėnesio centras gali susidurti su kritiniu kraujo trūkumu. Taip nutiko todėl, kad šią žiemą kraujo poreikis yra didesnis ne tik dėl traumų, bet ir išaugusio operacijų skaičiaus. Kartu prisideda ir tos planinės operacijos, kurios buvo atidėtos per karantiną.

Medikus neramina tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet pastebimai sumažėjo kraujo donorų skaičius. Vien Santaros klinikų kraujo centre kasdien reikia bent 100 kraujo donorų, kad būtų patenkintas kraujo poreikis klinikų pacientams.

Kraujo perpylimo dažniausiai reikia onkologijos ir hematologijos skyrių pacientams, taip pat asmenims po transplantacijos procedūrų, po traumų, gimdyvėms esant komplikuotam gimdymui ir net patiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams, gydomiems traumatologijos, ortopedijos, neurochirurgijos ir onkologijos skyriuose.

Kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatoriai, Lietuvos šeimos gydytojai ragina didžiųjų švenčių akivaizdoje pasirūpinti ne tik artimaisiais, bet neužmiršti ir sunkiai sergančių, kuriems pati didžiausia dovana, gelbstinčia gyvybę, gali būti jūsų kraujas.

Laidoje dalyvauja kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja Justė Latauskienė ir Santaros klinikų kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Įsisiūbuojant šalyje gripo sezonui grįžtame prie vakcinų nuo šios infekcinės ligos temos. Aiškėja, kad pasibaigus gripo sezonui, valstybės lėšomis įsigytos gripo vakcinos turi būti utilizuojamos, o už neišskiepytas dozes Valstybinė ligonių kasa (VLK) gydymo įstaigoms pateikia sąskaitas – mat tai laikoma padaryta žala valstybės biudžetui.
Šiam gripo sezonui skirtas vakcinas VLK įsigijo vasarį. Už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga nupirko daugiau nei 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kurios rugsėjo pabaigoje buvo išdalintos Lietuvos gydymo įstaigoms.
Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet gripo vakcinų įsigyta beveik 60 tūkst. dozių mažiau, o tai reiškia, kad pirkiniui PSDF lėšų taip pat šiemet skirta kone puse milijono eurų mažiau.
Nors 2020-2022 m. gripo vakcinų buvo įsigyta apie 30-35 proc. daugiau, sergamumo gripu rodikliai buvo kaip niekad žemi. Jeigu 2018 m. sergančiųjų buvo netoli 60 tūkst., 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų. Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. populiacijos. Kitaip tariant, statistinėse Europos lentelėse pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių Lietuva liko kone pačiame gale, nebesiskiepijo ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai.
Šiemet vakcinų gauta mažiau, o sergamumo gripu kreivė šauna aukštyn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis savaitėmis itin išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose 6alies savivaldybėse.
Tad kaip ir kas apskaičiuoja, kiek kasmet iš PSDF biudžeto teks įsigyti gripo vakcinos dozių ir kiek už nepanaudotas vakcinas teks pakloti gydymo įstaigoms? Kodėl už gyventojų norą ar nenorą skiepytis atsakomybė tenka gydymo įstaigoms? Jeigu sergamumo gripu situacija kasmet priklauso nuo daugybės veiksnių, kodėl gripo vakcinų gamintojai rinkai teikia tik metus galiojančius skiepus?
Laidoje dalyvauja VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė, Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas .


Ved. Laura Adomavičienė

Nespėjo gydytojai atsigauti po baudų už galimai netinkamą vaisto ranolazino skyrimą, kai sulaukė dar vieno smūgio, šįkart iš Seimo. Mat Sveikatos reikalų komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma gydymo įstaigos atsakomybė už gydytojų netinkamai paskirtus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones. Gydytojai sutartinai tikina, kad poliklinikai ar ligoninei išrašytos piniginės baudos neabejotinai bus permestos ant medikų pečių ir vaistus skyrę gydytojai privalės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dengti iš savos kišenės.
Tokios karčios patirties šalies gydytojai jau turi. Mat sumaištis medikų bendruomenėje kilo visai neseniai – šį rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos ir baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Vieno gydytojo padaryta žala PSDF biudžetui siekė po 2-3 tūkst. eurų.
Kilus sumaiščiai įsikišo Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pripažino, kad žala buvo padaryta ne dėl medikų kaltės, o dėl sisteminių klaidų. Mat e.sveikatoje minėtas ranolazinas buvo nurodomas kaip kompensuojamas vaistas, o tai reiškia, kad medikai buvo sistemos klaidinami. E.sveikatos klausimas ir šiandien yra neišspęstas, nepaisant to gydytojams finansinę atsakomybę įstatymu planuoja užkrauti pats Seimas. Kam reikia tokių Sveikatos draudimo pataisų ir kaip jos paveiks ne tik gydytojų bendruomenę, bet ir pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir medicinos teisės ekspertas Andrėjus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė

Žiemą dalis aktyvių pramogų iš lauko dažniausiai keliasi į vidų ir viena tokių yra batutai. Batutų parkai šaltuoju sezonu yra vienas iš dažnesnių pasirinkimų vaikų gimtadienių šventėms, kartu netrūksta ir entuziastų, atvykstančių tiesiog pašokinėti savaitgaliais ar po darbo. Visgi medikai atkreipia dėmesį, kad batutai nėra tokia jau nekalta pramoga. Pasirodo, neapšilus ir tinkamai neparuošus kūno būsimoms apkrovoms ant batuto lipti yra labai rizikinga. Kodėl? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadove Ingrida Sapagovaite bei Medicininės reabilitacijos, sveikatingumo ir kūno estetikos centro „Reabilita“ kineziterapeutu Ugniumi Vyšniausku.

Kita laidos tema – psichoaktyvios medžiagos darbe. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad 1 iš 3 darbuotojų bent kartą gyvenime vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad padidintų produktyvumą ir motyvaciją atlikti užduotį. Kokie sektoriai nuo šios problemos kenčia labiausiai ir kokios psichoaktyviosios medžiagos minėtiems tikslams dažniausiai vartojamos? Pokalbis su NTAKD laikinąja direktore Gražina Belian.

Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusio savaitgalio įvykis visu šiurpumu apnuogino seniai medikų keliamą problemą – jie nėra saugūs darbo vietoje, patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį pacientų smurtą. Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją pacientas sumušė ir apspardė tiek, kad medikas prarado sąmonę, jam lūžo skruostikaulis, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Po patirtos traumos vairuotojas mažiausiai dvi savaites negalės grįžti į darbą. Įtariama, kad pacientas buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kartu su vairuotoju buvusi medicinos darbuotoja iškvietė kitą greitosios medicinos pagalbos komandą, o smurtavęs pacientas per tą laiką iš įvykio vietos pabėgo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.

Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė

Į paauglystę įžengęs vaikas ima domėsis siaubo filmais, nori dalyvauti vakarėliuose, gimtadienio šventėse, kuriose būtų gąsdinama. Jei gimtadienio eigą tėvai dar gali reguliuoti, paieškoti siaubo kambario, kuris atitiktų vaiko amžių, su siaubo filmais riba slidesnė – juk siaubo filmai, kurie iki šiol visada būdavo rodomi vėlai vakare, dabar pasiekiami lengviau nei bet kada. Likęs vienas namuose paauglys filmą gali rasti bet kuriuo paros metu internete. Bet ar visada reikia nerimauti, kad vaikas domisi kinu, kuris gąsdina? Ko tokiomis pramogomis siekia pats paauglys – ar tai yra tik noras prieš draugus demonstruoti drąsą, o gal tai – natūralus gyvenimo tarpsnis ir dėl to tėvams nevertėtų nerimauti? Ką patiria siaubo filmą žiūrėdamas vaikas ir kokie ženklai rodo, kad gąsdinimo jo gyvenime jau yra per daug?

Dalyvauja: šeštos klasės moksleivės iš Vilniaus: Aušrinė Rasčiūtė, Vasarė Bagdonavičiūtė, Regina Adomavičiūtė ir paauglių psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą „Sveikata“ kreipėsi klausytoja Rita Urbanavičienė, gyvenanti Kaune, kuri pasidalino savo istorija, kokius kelius teko nueiti, kad ji ir jos sutuoktinis pasiskiepytų stiprinamąja doze nuo COVID-19 ligos.

Rita yra pasiskiepijusi dviem COVID-19 vakcinos dozėmis. Prieš metus moteris, užsikrėtusi delta atmaina, susirgo COVID-19 liga, kuri baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Po sunkios ligos praėjus metams Rita nusprendė, kad visgi artėjant naujai užsikrėtimų bangai vertėtų pasiskiepyti stiprinamąja doze, juo labiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugsėjį paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.

Rita rašo: „Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“. Moteris raštu kreipėsi į SAM, nurodydama, kad ji norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną prieš omikron atmainą. Ministerijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Kartu nurodoma, kad registracija 1808 linija nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai, todėl pacientė turėtų tiesiogiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Toks atsakymas skiepytis norinčiai kaunietei kelia apmaudą. Moteris tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų iki kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina. Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau nebuvo, kai veikė vakcinavimo centrai. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.

Kodėl kyla tokia painiava, kai apskritai šalyje skiepijimo nuo COVID-19 apimtys smukusios į neregėtas žemumas? Ar Lietuvai trūksta naujų vakcinų, pritaikytų koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5? O gal šios išgraibstomos tik didmiesčiuose ir skiepo vertėtų pavažiuoti toliau į periferiją?

Laidoje dalyvauja: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Ved. Laura Adomavičienė

Nuo liepos 1 dienos pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui iš jo buvo išbrauktas ir vienintelis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra ranolazinas. Šis medikamentas pacientams skiriamas esant krūtinės skausmui. Visgi susidaro įspūdis, kad niekas apie pasikeitusį kompensuojamųjų vaistų kainyną medikams taip ir nepranešė, neatnaujino ir e. sveikatos duomenų bazės. Tai reiškia, kad ranolaziną ir šiandien gydytojai, atsidarę e.sveikatos puslapį, gali išrašyti pacientui tiek kaip naujo paskyrimo vaistą, tiek kaip skirtą gydymui tęsti.

Sumaištis medikų bendruomenėje kilo rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Pavyzdžiui, vienoje Alytaus gydymo įstaigų dirbanti gydytoja sulaukė apie 2,5 tūkst. eurų baudos. Įstaiga, kurioje ji dirba, gali priimti sprendimą šią baudą išskaičiuoti iš gydytojos atlyginimo kintamosios dalies.

Medikų bendruomenė socialinėje erdvėje sukėlė nemenką vajų: buvo baksnojama į teisės aktų dviprasmiškumą bei pačios ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) padarytas sistemines klaidas. Į kilusią nepasitenkinimo bangą netrukus sureagavo ir SAM ministras Arūnas Dulkys, pažadėjęs išsiaiškinti, kur buvo padaryta klaida. Ir visgi, kaip atsitiko, kad ant vieno vaisto paslydo 200 šalies gydymo įstaigų ir ar teks kam nors mokėti tūkstantines baudas?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė bei Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

Ved. Laura Adomavičienė

Krūties vėžio statistika yra negailestinga. Šia onkologine liga suserga kas 11 moteris Europoje. Tai reiškia po 1,5 naujų krūties vėžio atvejų Lietuvoje. Kas penkta krūties vėžio diagnozę išgirdusi moteris yra jaunesnė nei 50 metų, o tai reikia, kad į prevencines patikros programas jos niekas dar nekviečia. Visgi kalbantis su gydytojais aiškėja, kad ir pačios prevencijos programos nėra tobulos: Lietuvoje trūksta specialistų, galinčių atlikti ultragarsinį tyrimą, išsamiai patikrai nėra sukurto vieno centro, o tai reiškia, kad pacientė yra blaškoma atskiriems tyrimams po skirtingas įstaigas.

Kaip pagerinti patikros programų lankomumo rodiklius ir kartu palengvinti pacientėms patikros kelią? Kokius tyrimus turėtų atlikti skirtingo amžiaus moterys? Galiausiai kodėl pirma krūties vėžio stadija serganti moteris priversta atsisakyti vienos, o gal ir abiejų krūtų ir keisti jas implantais, o vėlyvesnės stadijos pacientei pakanka vėžinį darinį išpjauti nepašalinant visos krūties?

Laidoje dalyvauja: šeimos gydytoja bei viena kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorių Jurga Dūdienė ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos odontologų rūmai skelbia, kad kas antras šalies vaikas iki 3 m. jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai, anot odontologų, yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė.

Lietuvos burnos higienistų draugija dalijasi kolegų iš Jungtinės Karalystės užmojais. Pasirodo, Londone susibūrė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų grupė, kuri iškėlė uždavinį, kad visi vaikai, gimę po 2026 m. užaugtų be dantų ėduonies. Ekspertai tikina, kad dantų ėduonis yra gyvenimo būdo pasekmės, todėl šios ligos lengva išvengti, jei tik žinai pagrindinius principus.

Kokie tie principai ir ar įmanoma panašų tikslą pasiekti ir Lietuvoje? Kaip atrodo kūdikio burnos higiena? Ką reikėtų daryti, kad vaiko sąkandis formuotųsi teisingai ir kada į pagalbą dantukų valymui jau reikėtų griebti ir šepetėlį?

Diskutuoja Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Rūta Almonaitienė ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Ankstyvosios diagnostikos programos ir iki COVID-19 nebuvo populiarios tarp pacientų, tačiau per pandemiją patikros programų lankomumas drastiškai smuktelėjo. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, šioje prevencinėje programoje 2021 m. apsilankė vos 18 proc. tikslinės grupės moterų. Ką tai reiškia? Medikų tikinimu, tai lems tik viena – daugiau pacienčių mirčių, nors jų galima išvengti.

Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?

Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Smegenų aneurizmos fondas rugsėjį pradėjo intensyvią informacinę kampaniją, kuria siekia atkreipti pacientų dėmesį į smegenų aneurizmą. Šia liga serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų. Iš vienos pusės – tai nėra daug, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad yra dalis žmonių, kurie nė neįtaria, kad serga smegenų aneurizma, o kita dalis apie tai žino, tačiau nesiima jokių priemonių. Kodėl? Nes liga yra nebyli ir nesukelia skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, tačiau išvešėjusi smegenų aneurizma gali baigtis mirtimi arba neįgalumu. Kas lemia ligos atsiradimą ir ko griebtis išgirdus teigiamą smegenų aneurizmos diagnozę? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės intervencinės radiologijos skyriaus vedėju bei vienu Smegenų aneurizmos fondo steigėjų Audriumi Širvinsku.

Kita laidos tema – naujas vėžio gydymo būdas, kuris prieš savaitę buvo pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese ir tapo renginio žvaigžde. Tai yra naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais. Atlikto nekomercinio klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas yra du kartus veiksmingesnis nei naujos kartos imunoterapija. Įdomu tai, kad naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais onkologų pasaulyje nėra naujiena ir panaši terapija buvo taikoma ir Lietuvoje. Kuo svarbūs naujo tyrimo duomenys ir ar būtų įmanoma Lietuvoje jau šiandien taikyti novatorišką gydymą infiltruojančiais limfocitais? Pokalbis su neseniai iš Europos medicininės onkologijos draugijos kongreso grįžusiu NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Ved. Laura Adomavičienė

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų.

Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?

Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Šalies slaugytojai vis garsiau prabyla apie ligoninėse ir slaugos namuose egzistuojančius nepakeliamus darbo krūvius. Kai kur jie 2 ar net 3 kartus viršija nustatytas sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas. Tuo tarpu slaugytojų atlyginimai kai kur nesiekia nė 700 eurų per mėnesį. O kur dar darbe patiriamas mobingas, pacientų ir jų šeimos narių užgauliojimai, perdegimas. Visa tai veda prie grubių darbo klaidų, už kurias gali būti keliama ir baudžiamoji byla.

Ir visgi studijuojančiųjų slaugą gretos nemažėja. Kur slypi studentų motyvacija rinktis slaugos specialybę? Kaip po dešimties metų atrodys šalies ligoninės, kai dėl emigracijos ir į pensiją išėjusio personalo slaugytojų trūkumas peržengs 3 tūkst. ribą?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė, VU Medicinos fakulteto profesorė Natalija Fatkulina ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Statistikos departamento švieslentės skelbia, kad sekmadienį Lietuvoje registruoti vos 63 nauji COVID-19 atvejai, o pirmadienį naujai užsikrėtusiųjų – jau virš 2 tūkstančių. Ekspertai spėja, kad oficiali statistika neatspindi realios padėties ir tikrieji paros užsikrėtimo skaičiai gali būti mažiausiai du kartus didesni. Mat nebelikus mobiliųjų testavimo punktų ir galimybių paso, išnyko ir būtinybė tirtis. Pajutę pirmuosius simptomus gyventojai paprastai apsiriboja greitaisiais testai, tačiau ir šie pirmą simptomų dieną ligos dažniausiai neparodo. Ar tikrai galime atsipalaiduoti ir atsainiai numoti ranka į COVID-19? Nors omikron atmainų sukeliama liga paprastai yra nesunki, kokių ilgalaikių pasekmių nauji potipiai BA4 ir BA5 gali sukelti? Ką mes apie šiuos du naujus povariančius žinome ir ko tikėtis iš nuolat mutuojančio viruso rudenį? Pokalbis su virusologu, medicinos mokslų daktaru prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Nepaisant to, kad naujų Omikron potipių sukelta COVID-19 liga dažnai yra lengvesnė, vis dar pasitaiko ir hospitalizacijos atvejų. Šiuo metu šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydoma daugiau nei pusantro šimto pacientų, apie dešimt jų – reanimacijos skyriuose. Kuriai pacientų grupei naujų omikron potipių sukelta COVID-19 liga yra pavojingiausia? Kokios COVID-19 komplikacijos šiandien yra būdingos ir kokie taikomi gydymo algoritmai? Pokalbis su VUL Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuva jau minima tarp Europos šalių, kuriose antsvorio problema yra viena ryškiausių – nutukimas diagnozuotas 27 proc. šalies gyventojų. Pagal šią statistiką mūsų šalis jau atsidūrė labiausiai nutukusių Europos valstybių penketuke. Problema labai ryški ne tik suaugusiųjų grupėje, nutukimo atvejų vis daugiau registruojama ir tarp Lietuvos vaikų. Nutukimo statistika šiurpina Lietuvos medikus – mat su antsvoriu siejamas didesnis sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo pastarųjų mirštamumas Lietuvoje yra pats didžiausias Europoje.
Nepaisant šalies sveikatos ekspertų dedamų pastangų nutukimo problemai suvaldyti būtina ryžtingų žingsnių imtis ir mums patiems. Kaip atsikratyti antsvorio, kai internete apstu įvairiausių skirtingų dietų, sklando gausybė su mityba susijusių mitų? Pokalbis su Didžiosios Britanijos taikomosios mitybos ir mitybos terapijos asociacijos nare, mitybos specialiste Tautvile Šliažaite–Miller.
Kita laidos tema – paspirtukininkų patiriamos traumos. Neatsargūs pasivažinėjimai elektriniu paspirtuku dažnai baigiasi ligoninių priėmimo skyriuose ir medikai tikina, kad kasmet tokių traumų skaičius tik auga. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kasmet atvyksta daugiau 0,5 tūkst. traumas patyrusių paspirtukininkų. Kokie sužalojimai yra dažniausi ir su kokiais sveikatos iššūkiais vėliau susiduria neatsargūs paspirtukų vairuotojai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede–traumatologe Evelina Kondrusevičiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Vaikas, kuris dažnai būna išsiblaškęs, greitai pasiduoda impulsams, dažnai yra vadinamas tiesiog tinginiu. Jis nesitvarko kambario, neatlieka kitų paskirtų užduočių. Tėvai bando vaiką drausminti, tačiau visos pastangos – veltui. Visgi reikėtų turėti omenyje, kad toks elgesys dažnai būdingas vaikams, turintiems dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą. Lietuvoje žinių apie šį sindromą – labai mažai, o štai JAV šis sindromas, trumpai vadinamas ADHD, yra vienas dažniausių vaikų neurologinių sutrikimų.
Apklausos visame pasaulyje parodė, kad dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas yra labiau paplitęs turtingesnėse šalyse ir sindromą turinčių vaikų skaičius kasmet auga. Naujausiais duomenimis šiandien 11 proc. JAV vaikų diagnozuotas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas. Skaičiuojama, kad daugiau nei 6 mln. 2-17 metų vaikų jį turi, tačiau berniukams sindromas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Ar tai reiškia, kad ADHD mergaitėms iš tiesų pasireiškia rečiau? Kiek vaikų, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, yra Lietuvoje? Kaip kovoti su šiuo sindromu? O gal teks visą likusį gyvenimą tiesiog mokytis su juo gyventi? Pokalbis su gydytoja psichiatre-psichoterapeute Daiva Pupšyte.
Kita laidos tema – veido priežiūra vasarą ir pigmentinių dėmių pavojus. Mūsų veido odai kenksmingas ne tik žvarbus šaltis, sausos žiemą šildomos patalpos, bet ir vasaros saulė bei ultravioletiniai spinduliai. Tad vasarą būtina ne tik kūną gausiai tepti apsauginiu kremu nuo saulės, bet ir pasirūpinti veido oda. Tik ar tinkamas odos drėkinimas ir apsauga nuo saulės gali visiškai apsaugoti nuo pigmentinių dėmių? Ką daryti, jeigu jau jas pastebėjote ant kaktos, nosies ar paakių zonoje? Ar tai reiškia, kad teks visą likusį gyvenimą šias dėmes maskuoti? O gal įmanoma pigmentinių dėmių atsikratyti? Pokalbis su Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.

Jaunatviniai spuogai – kiekvieno paauglio problema, kuri dažnai tampa labai rimtu iššūkiui. Mat šiame amžiuje vaikams jų išvaizda reiškia neišpasakytai daug: jie šiuo laikotarpiu ieško savojo „aš“, siekia užsitikrinti vietą bendruomenėje. Todėl ryte pastebėtas net mažiausias spuogas ant nosies gali apversti dieną aukštyn kojomis. Ir visgi yra nemažai tokių paauglių, kurių veido bėrimas atrodo nevaldomas: visa kakta, žandai, smakras, nosis nusėti baltais pūlingais spuogais ir tai tęsiasi mėnesių mėnesiais. Kodėl vieni paaugliai šios bėdos išvengia nė piršto nejudindami, o kiti vargsta kelis metus ir yra nuolatiniai kosmetologų klientai? Kiek šiuo atveju situaciją lemia genai, o kiek – gyvenimo būdas ir kokių priemonių paaugliams reikėtų griebtis, norint nelemtų spuogų atsikratyti? Pokalbis su kosmetologe Gintare Stanevičiene.
Kita laidos tema – kokybiškas poilsis per atostogas. Dažnas mūsų vasaros kelionei prie jūros ar į sodybą teturime vos dvi–tris savaites, tačiau atrodo, kad tiek turėtų būti gana: juk planuojame nedirbti, tysoti prie vandens telkinio ar lankyti žinomas vietas, „pravėdinti galvą“ kopinėdami po kalnus. Tad kodėl praėjus toms dviem išganingoms savaitėms, po kurių jau reikia grįžti į darbą, mes jaučiamės dar labiau pavargę? Ką mes neteisingai darome prieš atostogas ir jau atostogaudami, kad iš tiesų nepailsime? Pokalbis su kūno terapeute, B.E.S.T. metodikos meistre Rasa Mažioniene.

Ved. Laura Adomavičienė

Jeigu šį šeštadienį svečiuositės Klaipėdoje, turite progą apsilankyti ir „Šv. Magdalenos naktis“ renginiuose. Projektas ypač aktualus krūties vėžiu sergančioms ar rizikos grupėje esančioms moterims.
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.
Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, po krūties vėžio diagnozės susiduriančios su psichoemociniais sutrikimais, dėl taikomo gydymo patiriančios šalutinius reiškinius: plaukų slinkimą, rankos tinimą. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją pasakoja Lietuvos vėžio asociacijos pirmininkė bei gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.
Kita laidos tema – odos nudegimai, kuriuos sukelia nuodingasis Sosnovskio barštis. Nors ši piktžolė Lietuvoje yra aktyviai naikinama, visgi pievose, prie gyvenamųjų namų ar parkuose šių augalų vis dar galime sutikti. Svarbiausia – Sosnovskio barščio neliesti, nerauti, jį pjaunant svarbu dėvėti tinkamą, odą dengiančią aprangą ir saugoti veidą bei akis. Mat Sosnovskio barščiuose yra labai stipraus alergeno, dėl to augalo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti ir trečio laipsnio nudegimą. Kokių priemonių reikėtų pirmiausia griebtis, jeigu kontakto su šiuo nuodingu augalu išvengti nepavyko ir kaip atrodo tolesnis nudegimų gydymas – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu.


Ved. Laura Adomavičienė

Nuo liepos 12 d. Lietuvoje prasidėjo nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, vaistų elektroniniu būdu įsigyti kol kas galima tik iš „Eurovaistinės“ ir „Camelia“ vaistinių tinklų, tačiau netrukus prie naujos sistemos ketina prisijungti ir „Gintarinė vaistinė“, „Benu vaistinė“ ir Norfos tinklų vaistinės. Prekyba receptiniais vaistais nuotoliniu būdu vyksta per e.sveikatos platformą. (Vaizdo instrukcija, kaip užsisakyti receptinius vaistus: https://www.youtube.com/watch?v=aRVVzVeC1p8 )

Įdomu tai, kad galimybė įsigyti receptinių vaistų per nuotolį popieriuje egzistuoja jau trejus metus. Mat Seimas dar 2018 m. vasarą pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, o šios įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Pagrindinė kliūtis buvo informacinė sistema, per kurią būtų įsigyjami receptiniai vaistai ir kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. Šiandien informacinės sistemos kūrimo darbai baigti, elektroninė prekyba vyksta. Tad kaip neišeinant iš namų įsigyti vaistų pagal gydytojo išrašytą receptą ir kiek naujoji sistema yra patogi – pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.

Kita laidos tema – neramių kojų sindromas, kuris pasireiškia kojų niežuliu, dilgčiojimu, traukuliais. Šie simptomai pacientus dažniausiai kankina vakare, prieš pat miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas labiau būdingas moterims, nei vyrams, dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Sindromo vystymuisi įtakos gali turėti ir lėtinės širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, geležies trūkumas. Tačiau jei ligų krepšelis su amžiumi tik plečiasi, ar tai reiškia, kad neramių kojų sindromas yra neišvengiamas? Ko griebtis susidūrus su šia liga, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kai užsiimti aktyvia fizine veikla jau yra per sunku? Pokalbis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Danguole Šurkiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Nuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai sustabdyta ir konkrečių duomenų apie šalyje plintančius mutavusius variantus nėra, visgi medikų ir epidemiologų bendruomenė įsitikinusi, kad naujai COVID-19 susirgimų bangai postūmį davė naujos omikron varianto atmainos BA4 ir BA5, kurios netrukus turėtų išstumti šiuo metu vyraujantį BA2 potipį.

BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Praūžus ilgajam savaitgaliui greičiausiai ne vienas nuo pamėgtų ežerų ar pajūrio grįžo nusvilusia nugara, pūslėtomis rankomis ar krūtine. Tai nutinka dėl mūsų neapdairumo ir besaikio tysojimo prieš saulę, nes begulint pajusti, kad oda jau svyla – tiesiog neįmanoma. Žmonės dažnai iš pat pradžių nė neįtaria, kad jų oda nudegė saulėje, nes nejunta skausmo. Mat nudegimas paprastai paaiškėja po kelių valandų grįžus iš pajūrio ar kitos vietos, kur buvo nesaikingai mėgaujamasi saulės voniomis. O tada – naktinė pasiutpolkė: nudegusią odą peršti, kai kuriuos krečia šaltkrėtis, pakyla temperatūra. Po paros pasirodo ir pirmosios pūslės, nudegusios vietos ištinsta, ima niežtėti bei prasideda nepakeliami skausmai. Kaip teisingai mėgautis saulės voniomis ir kokių priemonių griebtis, jei oda saulėje visgi nusvilo? Pokalbis su Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove profesore Skaidra Valiukevičiene.

Kita laidos tema, neatsiejama nuo nesaikingų saulės vonių – melanoma. Tai yra viena pavojingiausių onkologinių odos ligų, o jos atvejų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja. Europos informacijos apie vėžį sistemos duomenys rodo, mirtingumas nuo melanomos siekia net 71 proc., ši liga vien Europoje kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkstančių gyvybių. Ir nors tikimybė susirgti melanoma didėja su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi visose amžiaus grupėse, o tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai yra dažniausiai mirtį sukeliantis vėžinis susirgimas. Kaip saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia mūsų odą ir skatina melanomos atsiradimą? Kokie šios ligos pirmieji simptomai ir ko griebtis, kad odos vėžio diagnozė mūsų niekada gyvenime nepavytų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje kasmet atliekama apie 4 tūkst. klubo sąnario keitimo operacijų ir apie 2-4 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Tiesa, laukiančiųjų tokios operacijos pacientų eilės gerokai ilgesnės – Valstybinė ligonių kasa (VLK) kasmet sulaukia po 6 tūkst. prašymų kompensuoti tiek kelio, tiek klubo sąnario protezą. Tai reiškia, kad šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 10 tūkst. naujų jau pažengusios osteoartrozės atvejų.

Įdomu tai, kad osteoartozė iš pradžių yra nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius – labai įvairius, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja senstant, nėra visiškai teisingas.

Pacientui, laukiančiam endoprotezavimo operacijos ir valstybės kompensuojamojo protezo, kyla daug klausimų, abejonių ir maišaties. Pavyzdžiui, dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne pačios geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, vėliau iš ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos. Kiti protezą perka savomis lėšomis norėdami išvengti ilgų laukimo eilių.

Kiek iš tiesų yra kokybiški valstybės kompensuojami protezai? Jei paaiškėtų, kad protezas turėjo defektų, ar už jo keitimą pacientui tektų mokėti iš savos kišenės? Galiausiai kas sukelia pačią osteoartrozę ir ar ši diagnozė reiškia, kad be kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos išsiversti nepavyks?

Laidoje dalyvauja VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvedaras bei Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis.

Ved. Laura Adomavičienė

Apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalbama jau metus, tačiau paklausus gatvėje pacientų, kokie pokyčiai jų laukia – retas kuris tiksliai gali įvardinti. Aišku viena – Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą įstaigų reformą išsijuosusi kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir ne maža dalis gydytojų, daugiausia šeimos medicinos specialistų, kurių įsitikinimu, po pertvarkos šeimos medicina bus pasmerkta žlugimui Skeptiškai į laukiančius pokyčius žvelgia ir dalis rajonų ligoninių vadovų, nerimo neslepia ir tokių ligoninių steigėjai – savivaldybės. Mat nei būsimas modelis, nei jo finansavimas iki galo jiems neaiškūs. Kritikai įtaria, kad už reformos, kuri, medikų tikinimu, stumiama „buldozeriu“, vengiant atviros diskusijos su socialiniais partneriais, slypi tik viena – siekis užtikrinti didžiosioms šalies ligoninėms pacientų srautus, o kartu ir didesnį finansavimą.

Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?

Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė

Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų protrūkis Europoje ir JAV stebina pasaulio sveikatos ekspertus, iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip užkratas išplito už Afrikos ribų, kur ši infekcinė liga yra endeminė. Tiesa, didesnio nerimo Lietuvoje dėl beždžionių raupų iki šiol nejutome, kol pirmojo užsikrėtimo atvejo neregistravo kaimynai latviai.

Penktadienį Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad šalyje patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis, ligoniui apie 50 metų, jis, pirminiais duomenimis, užsikrėtė užsienyje. Kokia tikimybė, kad netrukus apie pirmuosius užsikrėtimus beždžionių raupais pranešimų sulauksime ir Lietuvoje? Kaip šios ligos saugotis, juolab kad vasarą daugelis mūsų keliauja ir po užsienio šalis, o lietuvių ypač pamėgtos šalys – Ispanija, Portugalija yra vienos tų, kurios Europoje registravo daugiausia užsikrėtimų beždžionių raupais? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Simona Žukauskaite-Šarapajeviene.

Kita laidos tema – pavojai, per karščius tykantys pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo savaitės vidurio termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis šoktels arti 30 laipsnių karščio. Tokiu metų laikų tiek šeimos gydytojai, tiek ir kardiologai ragina pacientus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis laikytis Pasaulio Sveikatos organizacijos nustatytų gairių: 11-16 val. būti namuose, vėdinamose vėsiose patalpose, vengti didelio fizinio krūvio, vartoti daug vandens. Visgi to negana – tikina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas. Į ką turėtų dėmesį atkreipti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai per karščius, kokių klaidų vengti ir kas laukia tų, kurie rekomendacijų nepaiso?

Ved. Laura Adomavičienė

Šalies epidemiologai dalijasi neraminančia žinia: krenta vaikų skiepijimo pagal profilaktinį kalendorių rodikliai. Per vienuolika pastarųjų metų minusas regimas kone kiekvienoje skiepų skiltyje: nuo tuberkuliozės skiepijama 5 proc. mažiau naujagimių, panašiai tiek krito skiepų apimtys nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito. Nuo tymų skiepijama 8 proc. mažiau vaikų. Nuo rotavirusinės infekcijos ar žmogaus papilomos viruso (ŽPV) kasmet paskiepytų vaikų dalis tesudaro apie 60 proc. Tai reiškia, kad vaikų skiepijimo apimtys pernai buvo mažiausios per visą pastarąjį dešimtmetį. Auga tik paskiepytų vaikų nuo meningokokinės infekcijos skaičius.

Kas lemia mažėjančias vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtis? Ar gali būti, kad koją pakišo COVID-19 pandemija ir vienas po kito sekę du karantinai? O gal pasikeitė tėvų požiūris? Galiausiai jei pagal kalendorių vaikas nuo tymų turėjo būti paskiepytas sulaukęs dvejų metų, ar galima skiepo poliklinikoje prašyti vėliau, pavyzdžiui, sulaukus ketverių? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – lėtinis stresas. Visi turime kasdienių nesibaigiančių rūpesčių: sunkumai darbe, pareigos namuose, net atsigulę miegui vis dar mintyse gvildename, ko nespėjome padaryti šiandien ir kokie rūpesčiai mūsų laukia rytoj. Dar daugiau: dvejus metus mus laikė sukausčiusi baimė dėl COVID-19 pandemijos, du vienas paskui kitą sekę karantinai patiriamo streso lygį tik padidino, o galiausiai viską vainikavo baimė ir nerimas dėl vasario 24 dieną Ukrainoje prasidėjusio karo.

Medikai teigia, kad apskritai stresinės situacijos yra neišvengiamos ir kartais toks organizmo mobilizavimas net gali būti naudingas, tačiau jeigu stresas tampa nuolatiniu palydovu ir jis tempiasi pusmetį, metus, dvejus ir daugiau, tai iš esmės griauna visą žmogaus gyvenimą: apkartina emocinę savijautą, pakerta fizinę sveikatą, griauna santykius su artimaisiais, kiša koją ir profesiniame gyvenime. Kaip kovoti su lėtiniu stresu, jei nuolatinių rūpesčių ar toksiškos aplinkos darbe, o galbūt ir namuose išvengti nepavyksta? Pokalbis su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologe dr. Vaiva Klimaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė nacionalinę darbotvarkę, kaip šalyje sumažinti alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimą iki 2035 metų. Šiandieninė Lietuvos situacija bendrame ES kontekste rėžia akį. Narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14 proc. visų 15–64 m. Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 3 proc. Mokinių, bent kartą bandžiusių elektronines cigaretes, skaičius siekia 65 proc., arba 20 proc. daugiau nei ES vidurkis. Mokinių, kurie 13 m. ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, skaičius siekia 33 proc., arba 15 proc. daugiau nei ES vidurkis. 2020 m. kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, o tai – beveik 6,5 proc. daugiau nei 2019 m.

Nacionalinė darbotvarkė penktadienį buvo aptarta ir Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje, tačiau čia jai buvo pažerta nemažai kritikos. Kiek Nacionalinė darbotvarkė gali iš tiesų pakeisti Lietuvos situaciją dėl alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo? Kokių konkrečių priemonių bus imtasi suvaldant šias problemas ir kaip jos palies mus visus? Pokalbis su Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtos diskusijos moderatoriumi, gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrejumi Rudanovu.

Kita laidos tema – vaikus kamuojantys neaiškios kilmės skausmai. Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą paaiškėja, kad vaikas nekarščiuoja. Bet to jis nekosi, nesloguoja – jokių infekcinės ligos požymių. Štai tada kyla klausimas: ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo, streso prieš kontrolinį darbą? O gal vaikas tiesiog kažko suvalgė, ko dabar nevirškina? Kaip atskirti, kada tokie paskaudenimai yra beprasidedančios ligos požymis, o kada – nerimo ir streso išraiška? Jeigu vaikas prastai jaučiasi dėl streso – verta jį vežti į mokyklą, darželį ar ne? Ir kokių priemonių griebtis, kad tokie paskaudenimai ateityje nebesikartotų? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, pulmonologe, biomedicinos mokslų daktare Indre Plėštyte-Būtiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Keičiantis sezonams kyla vis naujų sveikatos iššūkių. Jei žiemą aktualios buvo traumos dėl slidžios kelio dangos, vasarą pavojai tyko dviratininkų paspirtukininkų, maudynių, saulės vonių mėgėjų. Artėjant karščio bangoms paūmėja sveikatos būklė ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Niekada nežinai, kada greta esančiam prireiks pirmosios pagalbos, bet ar visi ją mokame teikti?

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.

Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?

Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nutukimas Europoje pasiekė epideminį lygį. Tiek Europos, tiek ir Lietuvos medikai atkreipia dėmesį, kad nutukimas arba viršsvoris yra lėtinė liga, į kurią tikrai negalima numoti ranka. Skaičiuojama, kad vien Europoje beveik ketvirtadalis visos suaugusių populiacijos yra nutukę ir šie skaičiai ypač neramina. Mat per didelis svoris yra pagrindinis tokių neužkrečiamųjų ligų, kaip vėžys, širdies bei kraujagyslių ligos ar cukrinis diabetas, veiksnys.

Kelionė link sveikesnio gyvenimo dažniausiai nė iš tolo neprimena naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose skelbiamų žinomų žmonių istorijų, kaip trijų vaikų mamai per mėnesį ar du pavyko įsisprausti į mokykloje dėvėtus džinsus. Tai yra viso gyvenimo kelionė, dažniausiai prižiūrima mitybos, sveikos gyvensenos, psichologijos ir kitų specialistų, ypač jei didesnis svoris yra nulemtas genetiškai.

Nutukimas yra lėtinė liga ir ji turi būti gydoma, tačiau tiek medikai, tiek ir apvalainų formų savininkai pabrėžia – gydymas pirmiausia prasideda nuo meilės sau ir savo kūnui.

Laidoje dalyvauja: labdaros ir paramos fondo „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė bei Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Balandžio 15-ąją iš Lietuvos į Ukrainą išvyko dvi gydytojų ir slaugytojų komandos – iš viso 24 medikai. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, šios misijos tikslas – padėti karo Ukrainoje išvargintiems medikams pasirūpinti nuo Rusijos agresijos nukentėjusiais civiliais gyventojais. Planuota, kad Lietuvos medikai Ukrainoje bus dvi savaites, tačiau numatytu laiku iš 24 medikų į Lietuvą šį sekmadienį sugrįžo tik pusė. Likę kolegos dar vieną savaitę lieka Ukrainoje.

Tarp į Lietuvą sugrįžusių medikų – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika, stažavęsis daugelyje Europos šalių, tačiau niekada nesimokęs karo medicinos. Dar prieš išvykdamas gydytojas žinojo, kad Ukrainoje jis į karo zoną siunčiamas nebus, dirbs civilinėje ligoninėje. S. Sereika pasakoja apie savo patirtį ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Ukrainos gydytojai ir pacientai.

Kita laidos tema – inkstų akmenligė. Tai yra gana dažna liga, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Be to, paprastai akmenligė išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais. Bloga žinia ta, kad akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai ir skausmas pacientą suriečia tik tada, kai susiformavę akmenys šlapimtakyje užstringa ir sukelia uždegiminius procesus. Ar galima šią ligą užčiuopti anksčiau? Kokios prevencinės priemonės padėtų jos apskritai išvengti? Pokalbis su Santaros klinikų gydytoju urologu Mariumi Snicoriumi.

Ved. Laura Adomavičienė

Šylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį mūsų kraštuose gerokai padaugėjo, o tai reiškia, kad išaugo ir ligas platinančių užkrėstų erkių populiacija. Palyginimui, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 12 užsikrėtimų erkiniu encefalitu, o 2017 m. jų registruota jau gerokai daugiau – beveik 17 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje sergamumas apie tris kartus mažesnis – siekia 6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Lenkijos skaičiai lyginant su Lietuvos atrodo apskritai menki – vos pusė atvejo 100 tūkst. gyventojų. Esant tokiai gausiai erkių populiacijai, o kartu ir jų platinamų ligų rizikai būtina imtis prevencinių priemonių. Kaip išvengti erkių platinamų ligų: erkinio encefalito ir Laimo ligos – ir ką daryti su jomis susidūrus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologe Laima Nakutiene.

Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.

Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje COVID-19 sparčiai ritasi žemyn ir po pora tūkstančių naujų užsikrėtimų kasdien nieko nebestebina. Nors tema atrodo šiandien nebeaktuali, visgi nerimą pagrįstai kelia užsienio šalių duomenys. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis rodo, kad dabar turimų COVID-19 vakcinų ketvirtos dozės sukuriama apsauga labai greitai išblėsta. Jungtinėje Karalystėje juntamas nerimas dėl augančio pakartotinių užsikrėtimų skaičiaus. Pagrįstai kyla klausimas – ar omikron akivaizdoje dabar naudojamos COVID-19 vakcinos tampa nebeveiksmingos? Ko tikėtis, jeigu nauja koronaviruso atmaina mus vėl pasieks viduryje vasaros? Ar pasauliui reikia naujų, konkrečiai prieš omikron variantą nukreiptų vakcinų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.

Kita laidos tema – paauglystės skausmai. Auginantys mokyklinio amžiaus vaikus tėvai tikrai yra susidūrę su situacija, kai vakare vaikui staiga suskausta kojų raumenis. Skausmas užklumpa staiga ir jis būna toks veriantis, kad vaikas kojos pajudinti negali. Paprastai mes patys paauglystėje išgyvenę kojų skausmus vaikus raminame – viskas gerai, organizmas auga, raumenys tempiasi, taip turi būti, o skausmas netrukus praeis. Bet ar tikrai viskas yra normalu? Kada į vakarinius ar naktį pasireiškiančius kojų skausmus reikėtų atkreipti dėmesį ir net pasirodyti gydytojui? Kokias kitas ligas šie skausmai gali pranašauti? Galiausiai, net jei tai iš tiesų tėra tik augimo skausmas, ko reikėtų griebtis, kad vaikui greičiau atlėgtų. Pokalbis su VUL Santaros klinikų vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu Virgilijumi Urbanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusios savaitės pradžioje „Camelia“ vaistinių tinklas pranešė įdarbinęs pirmąjį farmacijos specialistą iš Ukrainos. Neprabėgo nė savaitė, kai nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius šio tinklo vaistinėse išsiplėtė iki 8. Norint apskritai Lietuvoje įsidarbinti vaistininku būtina vaistininko profesinė kvalifikacija ir farmacijos magistro laipsnis. Kokios tikslios pareigos tenka mūsų vaistinėse dirbantiems ukrainiečiams ir kur juos galima sutikti? Pokalbis su „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ Komunikacijos projektų vadove Žiedūne Juškyte.

Antroje laidos dalyje pokalbis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš 40 vaikų turi šį sutrikimą, kitaip tariant, realiai po vieną tokį vaiką galime surasti bene kiekvienoje mokyklos klasėje. Specialistai tikina, kad kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, idealu, jeigu tai nustatoma pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, tuo didesnės galimybės ateityje vaiką integruoti į visuomenę. Kodėl nustatyti autizmo spektro sutrikimus vis dar yra sudėtingas uždavinys? Kokie pirmieji kūdikio raidos ženklai turėtų kelti tėvams nerimą? Ko imtis sulaukus autizmo diagnozės? Galiausiai, jeigu yra tiksliai žinoma, kad šiandien autizmo sutrikimo išgydyti neįmanoma, kodėl sutrikimą turinčių vaikų Lietuvoje – tūkstančiai, o suaugusių tėra 17? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil ir Viešosios įstaigos „Abos centras“ steigėja ir direktore Egle Kairelyte-Sauliūniene.

Ved. Laura Adomavičienė

Statistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir dėmesio. Tačiau leidžiantis COVID-19 bangai Lietuvoje kyla susirgimų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius. Didesnis sergamumas registruojamas ir kitose Europos šalyse: Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje pastebėtas ir nedidelis noro viruso užsikrėtimų protrūkis.

Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.

Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.

Ved. Laura Adomavičienė

Kovas medicinoje yra žinomas kaip kolorektalinio arba storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Apie šią ligą kalbėti svarbu, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, liga, deja, kasmet nusineša daugiau nei 800 gyvybių ir yra antra pagal mirštamumą onkologinė liga Lietuvoje.

Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.

Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.

Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?

Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius ritasi žemyn. Jeigu dar vasario pradžioje naujų paros užsikrėtimų skaičius viršijo 13 tūkst., šiandien naujų atvejų registruojama 2-3 kartus mažiau. Krentant sergamumui atsipalaiduojame ir mes, o šylant orams tikimės, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks.

Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.

Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Antrą savaitę tęsiantis karui Ukrainoje nerimą Lietuvos ir viso pasaulio gyventojams kelia Rusijos karių veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Pirmiausia buvo užimta Černobylio atominės elektrinės zona, kuri ir šiandien yra blokuojama, joje dirbantys specialistai yra įkalinti, jų nepasiekia net medikamentai. Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Elektrinės teritorijoje užsiliepsnojo mokymams skirtas pastatas. Šiandien ši atominė elektrinė tebėra kontroliuojama Rusijos pajėgų, kurios neleidžia atgabenti atsarginių dalių ir vaistų elektrinės personalui.

Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.

Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.

Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Mažakraujystė, dar kitaip vadinama anemija, gana dažna liga tiek suaugusių, tiek ir vaikų grupėje. Lietuvos higienos instituto 2019 m. duomenimis, anemija sirgo apytiksliai 71 tūkst. žmonių, iš jų beveik 46 tūkst. – geležies stokos anemija. Pagrindiniai nusiskundimai, varginantys pacientus, yra nuolatinis nuovargis, mieguistumas, silpnumas, dusulys, vangumas ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimas.

Nustatyti besivystančią anemiją nėra sunku – užtenka greta įprastų kraujo tyrimų papildomai nustatyti hemoglobino koncentraciją kraujyje. Gauti rodikliai gretai rodo pasekmę, tačiau, pasak gydytojų, surasti mažakraujystės priežastį ir ją pašalinti yra gana sudėtingas ir laiko reikalaujantis darbas. Mat įsivaizdavimas, kad užteks mėnesį ar du pavartoti geležies papildų ir liga baigsis yra klaidingas. Apie anemijos dažniausias priežastis ir gydymą kalbėsime su Kauno klinikų šeimos gydytoju doc. Gediminu Urbonu.

Kita laidos tema – namų vaistinėlė. Su pirmomis karo Ukrainoje dienomis Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plūstelėjo informacija, ką nelaimės atveju traukiantis iš namų būtinai reikėtų turėti su savimi. Į daiktų sąrašą įtraukiami ir namų vaistinėlėje esantys medikamentai, tvarsliava, dezinfekcinės priemonės. Tačiau greta socialiniuose tinkluose pasirodė ir raginimų, kad jeigu namie yra užsilikusių pasibaigusio galiojimo antibiotikų – juos irgi vertėtų su savimi prigriebti. Ar tikrai? Pokalbis su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene.

Ved. Laura Adomavičienė

Prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas 2 tūkst. Lietuvos vyrų, apie pusė tūkstančio nuo šios onkologinės ligos kasmet miršta. Onkologai tikina, kad prostatos vėžys praktiškai vyrams yra neišvengiama diagnozė, kuri kažkuriuo gyvenimo metu vis tiek pasivys. Sakoma, kad jei vyrui 80 metų, tikimybė, jog jis serga prostatos vėžiu, siekia 80 proc., o jei vyrui 100 metų – ši diagnozė net neabejotina.

Kartu gydytojai onkologai pabrėžia, kad prostatos vėžys, nors ir dažniausia vyrų onkologinė liga, tačiau nėra labiausiai mirtina, bet su viena sąlyga: jeigu vyrai reguliariai dalyvauja prostatos vėžio prevencinėse programose ir ligą užčiuopia pradinėse jos stadijose. Deja, prieš pora metų prasidėjusi COVID-19 pandemija smogė šioms programoms ir su pirmuoju karantinu vyrų, dalyvaujančių prevencinėse programose skaičius susitraukė iki trečdalio, o pirminių biopsijų skaičius krito nuo 30 iki 50 kartų.

Kodėl prostatos vėžys vyrams yra tiesiog neišvengiama liga? Kodėl po prostatos vėžio diagnozės gydymo tenka laukti mėnesį ar du, nors į kovą su vėžiu norisi stoti čia pat? Galiausiai mitas ar tiesa, kad chirurginė operacija, skirtingai nei spindulinis gydymas, visiškai pražudo vyro lytinę funkciją?

Laidoje asmenine istorija dalijasi prostatos vėžio diagnozę prieš 5 metus išgirdęs vilnietis Vytautas. Taip pat kalba NVI Onokourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas-onkologas dr. Albertas Ulys bei NVI gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas, kuris plačiau pasakoja ir apie prostatos vėžio gydymą šalčiu.

Ved. Laura Adomavičienė

Higienos instituto duomenimis, kas dešimtas ikimokyklinukas ir kas ketvirtas šalies moksleivis yra nutukęs. Prie šios statistikos augimo reikšmingai prisidėjo per karantiną įvestas nuotolinis mokymas, sukėlęs vaikams nemažai streso. VU Psichotraumatologijos centro atlikti tyrimai rodo, kad per pandemiją 71 proc. išaugo paauglių, susiduriančių su psichosocialinėmis problemomis, skaičius. Valgymo sutrikimai yra viena jų.

Apskritai yra žinoma, kad paauglystėje vaikams ypač aktuali tampa jų išvaizda, o svoris – neatskiriama siekiamo įvaizdžio dalis. Bėda ta, kad jeigu vaikas išgyvena dėl didesnio svorio ir jį koreguoja netinkama mityba, tokio elgesio pasekmes pastebėsime tik gerokai ligai įsisiūbavus. Kokie yra pirmieji valgymo sutrikimų ženklai, į kuriuos turėtų dėmesį atkreipti paauglius auginantys tėvai? Kur kreiptis pagalbos ir kiek laiko valgymo sutrikimų gydymas trunka? Jei psichoterapinis gydymas yra neatskiriamas nuo dietos, kaip yra keičiami sergančio žmogaus mitybos įpročiai? Kokios gudrybės padeda nustatyto valgymo režimo laikytis ir nemesti jo po savaitės?

Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriaus gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras–psichoterapeutas Gintautas Narmontas ir to paties centro gydytoja dietologė Ieva Laukytė–Gaulė.
Ved. Laura Adomavičienė

Vasario 9-oji – Tarptautinė odontologų diena, tačiau Lietuvos Odontologų rūmuose – ne džiugios nuotaikos. Praėjusį penktadienį Odontologų rūmai išplatino nerimo kupiną laišką, kad Valstybinė akreditavimo tarnyba vietoje planuotų 490 odontologijos įstaigų šiemet ketina tikrinti 1375 įstaigų licencijas. Tai yra beveik tris kartus daugiau. Palyginimui, šiemet planuojama patikrinti tik 13 kitų medicinos įstaigų licencijų. Odontologų rūmų vadovybė tikina, kad tokie tikrinimai labiau primena odontologų persekiojimą ir Valstybinės akreditavimo tarnybos siekį licencijų priežiūros kontrolę išlaikyti savo rankose. Mat šių metų Seimo pavasario sesijoje grįžta klausimas, ar verta šias funkcijas po dvejų metų pertraukos sugrąžinti Odontologų rūmams.

Nuo 2020 metų gegužės odontologų licencijų priežiūrą į savo rankas perėmusi Akreditavimo tarnyba iki šiol patikrino 621 odontologijos įstaigą. Aptikta, kad licencijas turėjo apie 100 neveikiančių odontologijos įstaigų, kurios veiklos nevykdė 5 metus ir daugiau. Buvo sustabdytos 70 įstaigų, kurios neteikė odontologijos paslaugų, licencijos. Dar 217 įstaigų licencijos buvo sustabdytos dėl to, kad šios nesumokėjo įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Dėl tos pačios priežasties 35 įstaigų licencijos apskritai panaikintos.

Odontologų rūmų nuomone, šie tarnybos patikrinimai neatspindi realios situacijos, nes atlikti paviršutiniškai, aklai besivadovaujant įstatymo raide. Kiek apčiuopiamos naudos pacientams turi Akreditavimo tarnybos atliekami patikrinimai? Kuri pusė yra teisi: Akreditavimo tarnyba, teigdama, kad odontologai negali patys ir paslaugų teikti, ir savo veiklos prižiūrėti, ar Odontologų rūmai, tvirtindami, kad planuojamos tris kartus didesnės patikros tėra įrankis Akreditavimo tarnybai išlaikyti odontologijos įstaigų licencijų kontrolę, o kartu ir tam skiriamą valstybės finansavimą savo rankose?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos Odontologų rūmų pirmininkė prof. Vilma Brukienė, Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė bei Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Ved. Laura Adomavičienė

2018 m. vasarą Seimas pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, pagal kurias leidžiama pacientams receptinius vaistus įsigyti nuotoliniu būdu. Pataisos įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Šiandien – 2022 m. vasaris, o tai reiškia, kad praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau galimybė nusipirkti receptinių vaistų neišeinant iš namų egzistuoja tik popieriuje. Šios galimybės tiek COVID-19 pandemijos pradžioje, tiek ir dabar, kai paros užsikrėtimų skaičiai kaskart muša rekordus, pacientams ypač reikia, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikinimu, centralizuota informacinė platforma greičiausiai atsiras kovo pabaigoje–balandį.

Tiesa, SAM dar pandemijos pradžioje įvedė vieną lengvinančią priemonę – leido receptinius vaistus parduoti trečiam, paciento įgaliotam asmeniui. Kiek ši priemonė yra veiksminga šiandien, kai dėl COVID-19 pandemijos gyventojai yra priversti izoliuotis šeimomis? Kaip iš situacijos sukasi vieniši pacientai? Ką reiškia galimybė pacientui įgalioti kitą žmogų nupirkti receptinių vaistų? Ar šis įgaliojimas turi būti formalus? Ar turi teisę vaistininkas trečiam asmeniui, kuris atvyko tik su giminaičio asmens dokumentu, parduoti receptinius vaistus? Galiausiai, kiek yra tvirti pažadai, kad centralizuota platforma pradės veikti balandį?

Apie tai laidoje diskutuoja: Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvederaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų specializacijos grupės vadovė Dalia Tamašauskaitė-Žilienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė bei sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Skaičiuojama, kad iš visų suaugusių žmonių knarkia net pusė vyrų ir ketvirtadalis moterų. Visgi įsitikinimas, kad kenčia tas, kuris miega greta knarkiančio, bet ne tas, kuris knarkia, ne visai yra tiesa. Mat tai gali būti ir rimtas signalas, kad naktį knarkiantis žmogus serga obstrukcine miego apnėja. Dėl knarkimo ir dažnų prabudimų prastėja miego kokybė, o tai lemia, kad žmogus dieną būna mieguistas, jaučia nuolatinį nuovargį, jam sunku susikaupti. Tyrimais įrodyta, kad sergančiųjų miego apnėja dėl nuovargio ir mieguistumo rizika patekti į autoįvykį padidėja 7 kartus. Statistika rodo, jog net iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių sukėlėjai buvo sergantieji obstrukcine miego apnėja. Apie knarkimo priežastis ir kovos būdus pokalbis su Kauno klinikų gydytoju otorinolaringologu dr. Tomu Balsevičiumi ir vienos iš „Camelia“ vaistinių vedėju bei išplėstinės praktikos vaistininku Faustu Bartuliu.

Kita laidos tema – organų transplantacijos etinės problemos. Visai neseniai JAV buvo atlikta neeilinė operacija: pirmą kartą pasaulyje pacientui buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Ši operacija, kuri truko 7 valandas, buvo laikoma paskutine paciento viltimi išgyventi. Operacija pavyko, vyras po trijų dienų jau galėjo savarankiškai kvėpuoti, tačiau netrukus po to paaiškėjo gana svarbi paciento gyvenimo aplinkybė: 1988 m. jis nužudė žmogų, dėl žmogžudystės buvo pripažintas kaltu ir 10 metų dėl to praleido kalėjime. Nužudytojo artimieji tikina, kad šis pacientas nebuvo vertas tokios operacijos. Kiek iš tiesų etiniai klausimai svarbūs sprendžiant, kada kuris pacientas sulauks donoro ir gyvybiškai svarbios organo transplantacijos? Ar gali pacientas pasislinkti laukiančiųjų sąraše dėl to, kad jis iki ligos rūkė, nesaikingai vartojo alkoholį, galbūt net ir narkotines medžiagas bei kitaip nesirūpino savo sveikata? Kiek tam įtakos gali turėti praeityje paciento padaryti nusižengimai? Pokalbis su Lietuvos bioetikos komiteto direktore Asta Čekanauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.

Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.
Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.

Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.





Ved. Laura Adomavičienė

Kam sunkiau paauglystės laikotarpiu – vaikams ar tėvams, greičiausiai yra amžinas, visas kartas aplankantis klausimas, nes su iššūkiais susiduria abi pusės. Socialiniuose tinkluose apstu sunerimusių tėvų klausimų: ką daryti, jeigu paauglys naktimis sėdi socialiniuose tinkluose ir bendrauja su draugais? Ar leisti vaikui šiuo laiku eksperimentuoti, pavyzdžiui, plaukus dažyti visomis vaivorykštės spalvomis, jeigu mokykloje galioja griežtas aprangos kodas? Kaip reaguoti, kai tu gerų ketinimų vedinas su arbatos puodeliu įžengi į paauglio kambarį, o jis tau prieš nosį trenkia durimis prieš tai riktelėjęs „netrukdyk, aš dabar užsiėmęs!”. Kada ir kaip teisingai pasakyti, kad toks vaiko elgesys tėvus žeidžia? Pokalbis su VU Psichologijos instituto profesore, vaikų ir paauglių psichologe-psichoterapeute Roma Jusiene.

Kita tema – veido odos priežiūra žiemą. Net ir nedidelė minusinė temperatūra jau tampa rimtu išbandymu mūsų visų veido odai. Pirmiausia su nepatogumais susiduria sausos odos savininkai – visą šildymo sezoną juos kankina nemalonus tempimo, sausumo jausmas, oda ima šerpetoti. Įdomu tai, kad sausą odą turinčios moterys, skirtingai nuo kitų, roges odos priežiūrai ima ruošti dar vasarą, o štai riebios odos savininkės dažnai šaltuoju periodu vis dar naudoja nuo vasaros užsilikusius kosmetikos gaminius – baiminamasi, kad riebesnis kremas užkims veido odos poras. Vyresnės kartos vyrai į veido priežiūrą dažnai išvis ranka numoja, o štai jaunos mamos, kurios su kūdikiais vaikštinėja ir žiemą lauke, neretai prieš išeidamos iš namų savo veido oda pasirūpina, o kūdikio – ne. Kaip teisingai žiemą prižiūrėti visų tipų veido odą? Pokalbis su kosmetologe Aiste Miežele.

Ved. Laura Adomavičienė

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje piktybiniai navikai yra viena iš keturių pagrindinių gyventojų mirčių priežasčių. 2020-aisiais piktybinių navikų sukeltos mirtys sudarė penktadalį nuo visų registruotų šalyje mirčių. Palyginimui, COVID-19 liga tais pačiais metais nusinešė kiek daugiau nei 5 proc. gyvybių.

Ir visgi medikai tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį onkologinių ligų gydymas nepalyginamai pasistūmėjo į priekį ir šiandien vėžio diagnozė nebelaikoma mirties nuosprendžiu, o daugiau prilyginama lėtinei ligai, aišku, jeigu ji apčiuopiama dar ankstyvoje stadijoje.

Vienas iš novatoriškiausių vėžio gydymo būdų yra imunoterapija – būtent šioje srityje, kalbant apie onkologinių ligų gydymą, pastebimas didžiausias mokslo proveržis. Lietuvos onkologijos ekspertai įsitikinę, kad apie 2025 m. imunoterapija, kaip vėžio gydymo būdas, taps viena iš dominuojančių sisteminės terapijos rūšių.

Kas yra imunoterapija, kokioms onkologinėms ligoms gydyti ji yra tinkamiausia? Kodėl imunoterapija skiriama tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui? Ką reikia žinoti imunoterapija gydomiems pacientams apie COVID-19 vakcinų poveikį bei ko tikėtis susidūrus su COVID-19 liga? Galiausiai, kiek, išgirdus vėžio diagnozę, galima pasikliauti interneto platybėse siūlomais gydymo būdais bei vaistais?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje nuo praėjusio ketvirtadienio COVID-19 vakcina pradėti skiepyti 5-11 metų vaikai. Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį jų vakcinuota kiek daugiau nei 1 proc. kai Portugalijoje vos per pora dienų paskiepyta net 9 proc. 9-11 metų vaikų. Matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, komentuodamas Lietuvos vakcinacijos rodiklius, naujienų portalui LRT.lt pabrėžė: „Skaičiai juokingi. Kad vakcinacija ką tik prasidėjo – tai nėra pasiteisinimas“.

Nuo rugsėjo vaikų sergamumas COVID-19 šalyje tik auga – tai LRT televizijos laidai „Forumas“ patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, šiais metais trečdalį visų sergančiųjų COVID-19 sudaro vaikai, kai pernai šis skaičius nesiekė ne 7 proc. Apie 3 proc. užsikrėtusių vaikų atsiduria ligoninėje, tiek pat gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Didžioji dalis į ligonines dėl COVID-19 patekusių vaikų būtent yra neskiepyti.

Ar pirmosios savaitės statistika tikrai rodo, jog 5-11 metų vaikų skiepijimo rodikliai bus tokie pat prasti kaip ir paauglių? Kiek vaikų vakcinacija yra aktuali įsivyraujant labiau užkrečiamai omikron atmainai? Kaip atrodo vaikų COVID-19 skyrius iš arti ir ką turi iškęsti į reanimaciją patekę mūsų mažiausieji?

Laidoje dalyvauja: VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. Vaidotas Urbonas ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Ved. Laura Adomavičienė

Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa rodo, kad sunkų ir vidutinį stresą kenčia pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų.

Situacija nesikeičia dešimtmečiais. Prieš 10 metų atliktos apklausos rodė, kad apie 40 proc. intensyviosios terapijos gydytojų Lietuvoje jautė perdegimo simptomus. 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad su darbu susijusį perdegimą patyrė beveik 63 proc. VU rezidentų.

Perdegimas, stresas ir nerimas ir yra tas dramblys ligoninėje, kuris mediką lydi nuolat. Tai yra pavojinga būsena, nes perdegimo sindromas neigiamai veikia gydytojo psichinę ir fizinę sveikatą, kartu tai atsiliepia ir pacientų gydymo rezultatams. Nerimą kelia tai, kad ši būklė yra sunkiai gydoma, tačiau liūdniausia, kad profesionalios pagalbos retas kuris iš medikų kreipiasi. Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad net 23 proc. apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti renkasi alkoholį ir tik 8 proc. kreipiasi pagalbos į profesionalus.

Bėda ta, kad medikai dar studijų suole pradeda auginti nerimo dramblį ir balansuoja ties perdegimo riba. Kaip šį dramblį išguiti ir iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir iš medikus ruošiančių universitetų?

Laidoje dalyvauja: LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, VU Konsultavimo ir mokymų centro vadovė dr. Virginija Klimukienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, LSMU studentas Laurynas.

Ved. Laura Adomavičienė

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – naujoji šių laikų rykštė, o per pandemiją ši problema dar labiau išvešėjo. Statistika čia negailestinga: apie 90 proc. visų 45-65 metų amžiaus lietuvių turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra ypač opi problema, nes su padidėjusiu cholesterolio kiekiu siejamos širdies ir kraujagyslių ligos, o šios tiek mūsų šaltyje, tiek ir Vakarų valstybėse nusineša daugiausia pacientų gyvybių.

Pastebėti šoktelėjusį cholesterolio kiekį pačiam, be kryptingų tyrimų, vargu ar įmanoma, nes padidėjusio cholesterolio „neskauda“. Ar augantis svoris gali rodyti prastėjančius cholesterolio rodiklius? Kiek šiuo atveju įtakos turi genetika? Kada užtenka pakeisti mitybą ar gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į medikus ir pradėti vartoti vaistus? Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Kita laidos tema – demencija, kuri diagnozuojama 1 iš 20 vyresnio negu 65 metų amžiaus gyventojui. Ši diagnozė yra labai skaudi tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems, nes liga iš pagrindų keičia gyvenimo būdą, palaipsniui atima savarankiškumą. Dėl prasidėjusios silpnaprotystės sutrinka kalba, atmintis, judėjimas, orientacija, suvokimas, taip pat skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis. Visa tai labai stipriai paveikia paciento emocijas, gebėjimą jas kontroliuoti, galimi net ryškūs asmenybės pasikeitimai.

Ar demencija yra gyvenimo būdo, o gal labiau genetikos veiksnių nulemta liga? Ko turėtume griebtis šiandien, kad ilgiau išliktume darbingi ir ateityje išvengtume silpnaprotystės arba bent jau reikšmingai ją atitolintume? Ar šiandien išgirsta demencijos diagnozė iš tiesų reiškia savarankiško gyvenimo pabaigą? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje insultą kasmet patiria apie 11 tūkst. gyventojų. Tai būtų po 35 pacientus per dieną, ir deja, 9 iš jų neišgyvena, o likusieji priversti taikstytis su sunkiais šalutiniais reiškiniais, kurių dažnas yra neįgalumas. Po insulto dažnai sutrinka kalbos, judėjimo, rijimo funkcijos. Tokiems pacientams paprastai po insulto skiriama reabilitacija, kuri padeda bent iš dalies susigražinti savarankiškumą. Be įprastos kineziterapijos, ergoterapijos ir kitų procedūrų šiandien reabilitacijoje yra ir naujovių – botulino toksino injekcijos, kurios naudojamos ne tik grožio industrijoje, bet ir siekiant ant kojų pastatyti pacientą, kurį po insulto kankina raumenų tonuso padidėjimas. Plačiau apie botulino toksino terapiją bei kitas reabilitacijos priemones po insulto papasakos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė.

Kita laidos tema – podagra, liga, kai organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Dažniausias požymis – naktį ar ryte prasidėjęs ūmus kojų piršto skausmas, pirštas būna labai ištinęs, paraudęs. Anksčiau buvusi tik karalių liga šiandien podagra diagnozuojama vis didesniam ratui pacientų. Ligos paplitimas daugiau susijęs su spartėjančiu gyvenimo būdu ir netinkama mityba. Taip pat podagros rizika didėja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Ar įmanoma podagros išvengti pakeitus mitybą? Ką daryti, jeigu šlapimo rūgštis kaupiasi dėl gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos? Pokalbis su Santaros klinikų reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Vis garsiau skamba vaikus auginančių tėvų skundai, kad jie apie naujus COVID-19 atvejus mokyklose informuojami per vėlai, o tai kelia pavojų ne tik jų vaikų, bet visų aplinkinių sveikatai. Vienas pavyzdžių – keturių asmenų šeima per rudens atostogas išvyko pailsėti į užsienį. Praėjus šešioms dienoms tėvai staiga sulaukė žinutės iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kad vienos iš jų atžalų klasėje nustatytas teigiamas COVID-19 atvejis. Žinutėje nurodyta, kad vaikas jau savaitė kaip turi izoliuotis. Izoliacijos pabaiga numatyta dar po poros dienų – grįžimo namo lėktuvu į Vilnių dieną. Šeima tikina, kad ši žinia ją pribloškė ir įstūmė į nepavydėtiną situaciją. Kilo klausimų, kaip viename viešbučio kambaryje užtikrinti tinkamą vaiko izoliaciją nuo likusių trijų šeimos narių? Kaip registruotis užsienyje COVID-19 tyrimui PGR metodu? Ar galima vaikui lėktuvu grįžti namo paskutinę izoliacijos dieną?

Ir visgi svarbiausias klausimas: o kas atsakingas už tokį nesavalaikį informacijos pateikimą? Kokį pavojų tai kelia aplinkiniams? Kodėl tėvai nebuvo informuoti tą pačią dieną, kai klasėje teigiamas atvejis buvo nustatytas greituoju testu? Kodėl tą pačią dieną namo išsiunčiamas tik tas, vaikas, kuro greitojo testo atsakymas teigiamas, o kiti lieka mokytis toliau, kol atvejis patvirtinamas arba ne PGR metodu?

Laidoje dalyvauja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Dvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos. Apie panašius klinikinių tyrimų rezultatus praėjusią savaitę paskelbė ir bendrovė „Pfizer“, kuri rinkai taip pat ketina pateikti geriamąsias tabletes nuo COVID-19.

Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.

Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.

Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?

Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė

Per dvejus metus nuo COVID-19 pandemijos pradžios atliktos gyventojų apklausos rodo, kad per karantiną dėl pasikeitusio darbo režimo, socialinių kontaktų ribojimo daugiau nei trečdalis respondentų susidūrė su miego sutrikimais. Miego trūkumą ignoruoti sunku, nes tai susiję ne tik su žmogaus darbingumu, nuotaika, gera fizine savijauta, bet ir su psichine būsena. Moksliniai tyrimai rodo, kad po prastos nakties žmogus kelia pavojų ir aplinkiniams, – jis yra ne tik dirglus ar susierzinęs, bet jeigu toks žmogus kasnakt miega vos po 5 val. ir po to ryte sėda prie vairo, vyksta į darbą, jo būsena lygiai tokia pati, kaip turint 1 promilės girtumą.

Nemiga gali rodyti ir kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ligas ir kitas. Ką daryti esant miego sutrikimams ir kaip jų ateityje išvengti, pokalbis su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.

Kita laidos tema – vaikų dantų būklė, kuri toli gražu odontologų nedžiugina. Higienos instituto duomenimis, pernai vos pusė visų šalies vaikų valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną, dėl to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 94 proc. visų šalies šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies. Tai rodo, kad ir vaikai, ir jų tėvai neturi tinkamų burnos higienos įgūdžių.

Dar daugiau – tik maža dalis jaunų tėvų yra tinkamai susipažinę su ką tik gimusio kūdikio burnos priežiūra, retai kuriam iš tėvų medikai paaiškina, kaip turi būti valomas pirmasis išdygęs vaiko dantukas. Kodėl, skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, vaikų dantų būklė tik blogėja, pokalbis su Vilniaus Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.

Ved. Laura Adomavičienė

JAV, Japonijos ir Europos medikus neramina augantis vaikų sergamumas respiraciniu sincitijaus virusu (RSV) ir tai gali būti susiję su COVID-19 pandemija. Įdomu tai, kad RSV užsikrėtimų skaičius įprastai augdavo šaltuoju metų laiku, tačiau dabar sergamumo pakilimas registruotas neįprastai vėlai – pavasario pabaigoje, vasarą. Pavyzdžiui, vienoje Šveicarijos sostinės ligoninių vaikų padidėjęs sergamumas RSV registruotas birželio–rugpjūčio mėnesiais. Tokijaus mokslininkai pranešė didžiausią metinį RSV atvejų skaičių nuo šio viruso stebėjimo pradžios, t. y. 2003 metų. Jungtinės karalystės medikai, stebintys augantį sergamumą RSV ir jo sukeliamą bronchiolitą, su nerimu ruošiasi žiemos sezonui. Daugiausia RSV serga kūdikiai iki vienerių metų. Kokia sergamumo šiuo virusu situacija Lietuvoje? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovu Dariumi Varaškevičiumi.

Kita laidos tema – astma, kuri kankina daugiau nei 300 mln. pasaulio gyventojų ir tai yra viena iš 8 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu lėtine astma serga daugiau nei 67 tūkst. gyventojų. Astmą mes dažniausiai įsivaizduojame kaip alerginių susirgimų palydovę, tačiau ši liga gali būti ir paveldima. Priepuolius sukelti taip pat gali ir tabako dūmai, rūkas, šaltis, stresas, vaistai, fizinis krūvis ir net virusinės infekcijos. Kartu įdomu ir tai, kad astmos atvejų daugiau registruojama išsivysčiusiose šalyse. Ar yra prevencinių priemonių, kurios padėtų šios ligos išvengti ar bent jau rečiau su priepuoliais susidurti? O gal sergant šia lėtine liga visą likusį gyvenimą turėsime vartoti vaistus? Apie tai pokalbis su Kauno klinikų Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadove, gydytoja pulmonologe doc. Kristina Biekšiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Statistikos departamento duomenimis, šiandien COVID-19 serga 27,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Medikai įsitikinę – tai dar toli gražu ne bangos viršūnė. Į ligonines kasdien su COVID-19 diagnoze paguldoma apie pusantro šimto pacientų, tiek pat jų kasdien gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Šie sunkūs pacientai be sąmonės guli prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ar EKMO sistemų. Prie jų nuolat budi medikų komandos, iš kurių arčiausiai paciento visada yra slaugytojai. Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus slaugytoja bei koordinatorė Ingrida Chramčenko atvirai pasakoja apie tai, kaip šiandien, kaistant situacijai ligoninėse, atrodo reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojo darbo diena.

Kita laidos tema – asmeninis asistentas žmogui su negalia. 2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, kuriems dažniausiai kasdien reikia artimųjų ar profesionalių darbuotojų pagalbos. Negalios spektras labai platus: nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, skeleto bei raumenų ligų iki psichikos bei elgesio sutrikimų. Vieniems sunku nuvykti į darbą, ugdymo įstaigą, į valstybines institucijas tvarkyti būtinų dokumentų arba tiesiog apsipirkti parduotuvėje.

Dažnai sunkesnę negalios formą turinčius žmones prižiūri šeimos nariai: jeigu vaikui, tėčiui ar mamai reikia kasdienės nuolatinės priežiūros, dažnai vienas šeimos narių turi tiesiog mesti darbą ir likti namuose. Tada ir jis iškrenta iš darbo rinkos, o šeimos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.
Tokioms šeimoms nuo liepos į pagalbą skuba asmeniniai asistentai. Mat nuo šių metų kovo Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo asmeninio asistento pagalba įteisinta kaip nuolatinė. Nuo liepos 1-osios iki kitų metų asmeninę pagalbą planuojama suteikti 600 žmonių su negalia, o vėliau kasmet planuojama 1,5 tūkst. negalią turinčių žmonių paskirti po asmeninį asistentą. Kaip iš arti atrodo projektas žvelgiant tiek asmeninio asistento, tiek neįgaliojo akimis, papasakos asmenine neįgaliojo asistente tapusi Viktorija Kareckaitė bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė ir informacinės kampanijos „Jokio skirtumo“ socialinės iniciatyvos konsultantė Kristina Dudonytė.

Ved. Laura Adomavičienė

Greičiausiai kiekvienas pažįstamų rate turime žmonių su išsikišusiu pėdos kauliuku ir greičiausiai tai bus moteris. Jai sunku išsirinkti avalynę, ji kenčia nuo skausmo po ilgesnių pasivaikščiojimų ar intensyvesnio sporto. Dalis šių moterų jau operavo pėdą, tačiau net ir po operacijos pėdos kauliuko bėdos ilgainiui gali atsinaujinti. Ar įmanoma apskritai išvengti pėdos kauliuko bėdų? Kiek šiai problemai įtakos turi avalynė ir ar visais atvejais būtina išsikišusį pėdos kauliuką operuoti? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede-traumatologe Evelina Kondrusevičiene.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, 38 proc. turėjo antsvorio, daugiausia vyrų, o 19 proc. gyventojų diagnozuotas nutukimas ir šią diagnozę dažniau išgirsta moterys. Higienos instituto stebėjimai rodo, kad Lietuvoje daugėja ir nutukusių vaikų. 2019-2020 penktadalis visų vaikų iki 18 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.

Nutukimas yra rimta liga, galinti turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Per didelis svoris taip pat gali signalizuoti apie kitus rimtus susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, edokrininės ligos, kasos problemos. Yra žinoma, kad nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos. Kaip kovoti su viršsvoriu ir nutukimu? Ar įmanoma šios ligos išvengti, jeigu yra žinoma, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai? Kiek kovai su antsvoriu įtakos turi sportas ir kaip pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą. Pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadove, profesore Džilda Veličkiene ir Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.


Ved. Laura Adomavičienė

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Šią diagnozę kasmet išgirsta kas aštunta Lietuvos moteris. Laimė, jeigu ligą pavyksta užčiuopti pirmoje arba priešvėžinėje stadijoje, tačiau tokie atvejai Lietuvoje, deja, nėra dažni. Mat vėžys – nebylus ir ypač retai apie save įspėja aiškiais simptomais.

Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.

Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?

Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?

Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.

Ved. Laura Adomavičienė

2019 metais, likus keliems mėnesiams iki pandemijos, Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė šokiruojančius apklausos rezultatus: iš beveik 3 tūkst. apklaustų gydytojų ir slaugytojų 90 proc. tikino patiriantys perdegimo sindromą: daugiau nei du trečdaliai kenčia nuo vidutinio perdegimo, sunkų patiria kas ketvirtas apklaustasis. Jau tuomet kalbėta, kad medikų perdegimo sindromas sukelia psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, neigiamai veikia darbo rezultatus, dėl to nukenčia ir pacientai.

Pandemija dar labiau supurtė medikų psichinę sveikatą. Pernai Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad sunkų ir vidutinį stresą kentė pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų. Nors dauguma jų paguodos ir ramybė ieško šeimoje, visgi kone ketvirtadalis apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį ir tik 8 proc. kreipėsi pagalbos į profesionalus.

Šiandien Lietuva vėl žengia į juodąją COVID-19 zoną, ligoninių lovos sparčiai pildosi dūstančiais pacientais, tačiau medikų mažėja, likusių psichologinė būklė balansuoja ant ribos. Ar įmanoma tokiame kare išsaugoti gydytojų bei slaugytojų psichinę ir fizinę sveikatą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti mumis visais?

Laidoje dalyvauja: su Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, medicinos teisės ekspertas Andrej Rudanov.

Ved. Laura Adomavičienė

Savaitės pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino pranešimą apie didėjantį COVID-19 židinių skaičių ugdymo įstaigose. Centro duomenimis visose Lietuvos ugdymo įstaigose per pirmas dvi mokslo metų savaites registruota virš 40 COVID-19 židinių, pusšimtis klasių dėl to išsiųstos mokytis nuotoliniu būdu.

Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.

Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.

Ved. Laura Adomavičienė

2020 metų pradžioje Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbta ekstremali padėtis, įvesti reikalavimai dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis atstumo ir galiausiai visi sutartinai kovo mėnesį iškeliavome į karantiną. Dėl griežtų ribojimų pastarieji du gripo sezonai praslinko nė nepastebėti.

Higienos instituto duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų pastebimai krito sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis. Palyginimui, pernai gripu sirgusiųjų sumažėjo beveik 68 proc. lyginant su 2019 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų registruota 25 proc. mažiau, žarnyno infekcinių ligų – beveik 59 proc. mažiau nei 2019 m.

COVID-19 ir šiandien niekur nesitraukia, o kartu ir dalis ribojančių priemonių lieka galioti: tai – apsauginės kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir kitos. Turint visa tai omenyje, ar verta šiemet skiepytis gripo vakcina? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartiene bei bendrovės „Affidea Lietuva“ laikinąja vyriausiąja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.

Antroje laidos dalyje domėsimės, kokius medikamentus bei priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai ir kylant COVID-19 susirgimų skaičiui. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.

Ved. Laura Adomavičienė

Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų pastebimai sumažėjo gyventojų apslankymų pas gydytojų skaičius. Įdomu tai, kad mažėjantis apsilankymų skaičius iškreipia gyventojų sergamumo statistiką. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis pernai krito 25 proc., piktybinių navikų nustatyta 4,5 proc. mažiau, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų sumažėjo daugiau ne 3,5 proc., akių ligų atvejų skaičius nukrito 21 proc., sergančių kvėpavimo ligomis – 22 proc. lyginant su 2019 m. statistika. Turint omenyje, kad, baimindamiesi užsikrėsti koronavirusine infekcija, pernai pas gydytojus lankėmės rečiau, o ir šie dėl ribojimų buvo sunkiau pasiekiami, šiandien profilaktinis sveikatos patikrinimas tampa ypač aktualus. Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Stomatologai taip pat atkreipia dėmesį, kad abu karantinai nepraėjo be pasekmių ir jų pacientams: dėl nuotolinio darbo pakito gyventojų mitybos ir higienos įpročiai, dėl patiriamo streso padaugėjo dantų griežimo, fiksuojama daugiau suskilusių ar aptrupėjusių dantų atvejų. Kaip dažnai profilaktiškai turėtume lankytis pas odontologą? Pokalbis su Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.


Ved. Laura Adomavičienė

Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus nuo prostatos vėžio mirė daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Daugiausia mirčių registruota 70 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Sergančių šia liga kasmet nustatoma apie 3 tūkstančius ir prostatos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams. Įdomu tai, kad, genetikų tikinimu, daugiausia tai yra su senėjimo procesu susijusi onkologinė liga, kuriai paveldimumas turi mažai įtakos. Tik 5 proc. visų vyrų diagnozuojamas genetiškai paveldimas prostatos vėžys. Ar tai reiškia, kad šios ligos vyrai gali išvengti arba bent jau ją atitolinti? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe radioterapeute Vita Žeromskiene.

Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.

Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.

Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?

Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?

Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.
Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Nuo birželio per porą mėnesių Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirto daugiau nei 4 tūkst. migrantų iš 23 skirtingų pasaulio šalių. Beveik pusė jų sudaro Irako piliečiai, taip pat Lietuvoje glaudžiasi keli šimtai asmenų iš Kongo, daugiau nei šimtas – iš Kamerūno, yra atvykusių iš Sirijos, Irano, Rusijos, Afganistano ir kitų šalių. Būtina pasirūpinti ne tik šių žmonių laikinu apgyvendinimu, užtikrinant būtiniausias sanitarines sąlygas, bei maitinimu, bet ir sveikatos priežiūra.

Rajonų, kuriuose laikinai glaudžiasi migrantai, vadovai Sveikatos apsaugos ministerijai siunčia nerimo signalus ne tik dėl įvairių infekcijos protrūkių, traumų, lėtinių ligų, bet ir augančio sergamumo COVID-19 liga stovyklų ribose. Pavyzdžiui, vien dėl COVID-19 protrūkio migrantų laikinoje gyvenvietėje Ignalinos rajonas atsidūrė juodojoje zonoje. Visgi šie sieną neteisėtai kirtę migrantai nėra Lietuvoje drausti asmenys, tad kokių sveikatos priežiūros paslaugų jie gali tikėtis, kas šią pagalbą jiems kompensuoja ir galiausiai, kiek tai kainuos?

Laidoje dalyvauja: Ignalinos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Jovita Gudelienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Ved. Laura Adomavičienė

Nebe pirmas mėnuo šalies medikai, virusologai ir mokslo bendruomenė ragina Vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimą dėl trečiosios COVID-19 vakcinos dozės, kuri būtų prieinama ne tik rizikos grupėje esantiems pacientams, bet ir likusiai visuomenei, ypač tiems, kuriems nuo antrojo skiepo praėjo pusmetis ir daugiau. Į tokių asmenų gretas pirmiausia patenka medikai, slaugos ir globos namų darbuotojai, tai pat 70 metų ir vyresni gyventojai, kuriems plintančios naujosios koronaviruso atmainos kelia didžiausią pavojų. Ką apie tai mano Lietuvos Vyriausybė, pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živile Gudlevičiene.

Antroje laidos dalyje aptarsime erkinio encefalito keliamą pavojų. Šalies infekcinėse ligoninėse daugėja erkiniu encefalitu užsikrėtusių ir sunkiai sergančių pacientų ir dažniausiai tai yra neskiepyti žmonės. Kodėl lietuviai ignoruoja raginimą skiepytis, suvokdami, kad gyvena endeminėje zonoje, kur rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra kelis kartus didesnė, nei likusiose Europos šalyse? Su kokiais sveikatos padariniais susiduria infekuoti pacientai – pokalbis su Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskiene.

Laidos pabaigoje Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė papasakos, kas ir kaip gali tapti organų donoru ir kokie nepagrįsti mitai vis dar gaubia šią sritį.




Ved. Laura Adomavičienė

Rūkymas yra priklausomybės liga, kuri kasmet nusineša apie 6 milijonus gyvybių pasaulyje, neskaičiuojant milijardų eurų, kurie yra išleidžiami rūkymo pasekmėms gydyti: plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologinėms ligoms ir pirmiausia plaučių vėžiui. Mat yra žinoma, kad šia liga rūkantys suserga 20 kartų dažniau.

Rūkymo problemos mastą Lietuvoje iškalbingiausiai rodo statistika. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal rūkančių gyventojų skaičių yra devinta tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje tradicinius tabako gaminius rūko 28 proc. apklaustųjų. Tai yra 5 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Čia lyginant su vidurkiu populiaresnės ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Juos bent kartą bandė 16 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, o tai yra 2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra laikoma palankesne sveikatai alternatyva, padedančia atsikratyti šio žalingo įpročio. Ir visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tradiciniuose rūkaluose esančios dervos kenkia labiau nei nikotinas. Tiesa tai ar reklaminis triukas, kurį skleidžia elektroninių rūkymo pakaitalų gamintojai?

Apie kompleksinę pagalbą metantiems rūkyti LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbame su šeimos gydytoja dr. Viktorija Andrejevaite, RVUL toksikologu bei Vilniaus universiteto docentu dr. Robertu Badaru ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.



Ved. Laura Adomavičienė.

Nepaisant sveikatos ekspertų ir valdžios atstovų rekomendacijų šią vasarą nevykti atostogauti už Lietuvos ribų, tūkstančiai lietuvių visgi traukia ilsėtis į užsienį. Iš Lietuvos oro uostų kasdien pakyla dešimtys lėktuvų, ir visi jie sausakimši atostogautojų. Tačiau ne vienam, kraunančiam lagaminus išsvajotoms atostogoms, greičiausiai kyla minčių – o kas jei kelionėje aš ar mano šeimos narys užsikrės koronavirusine infekcija. Skiepyti asmenys, jei pasitaikytų besimptomė ligos forma, to gali nė nepastebėti, tačiau neskiepytiems grįžtant namo reikės atsivežti ir neigiamą COVID-19 testą. Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu paaiškėja, kad COVID-19 testas yra teigiamas? Kaip išsirinkti tinkamiausią kelionės draudimą, kuris per atostogas ne tik suteiks didžiausią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, bet ir padengs su COVID-19 liga susijusias išlaidas? Laidoje dalyvauja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Jolita Būčytė-Šidlauskienė.

Neaiškumų kyla ir per pandemiją su vaikais keliaujantiems tėvams. Mat kiekvieną savaitę kaičiasi užsienio šalių statusas pagal jose vyraujantį sergamumą COVID-19: šalys perskirstomos į žalią, geltoną, raudoną ir pilką zonas. Tai reiškia, kad kartu gali keistis ir reikalavimai iš užsienio parvykstantiems ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kada keliaujančiam vaikui būtina turėti COVID-19 neigiamą testą, o kuriems jų tenka grįžusiems dar ir izoliuotis – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės informavimo specialiste Justina Petravičiene.

Laidos pabaigoje – ne mažiau aktuali tema: akiniai nuo saulės. Pirkdami akinius nuo saulės specializuotuose optikos salonuose dažniausiai dėmesį kreipiame tik į gaminio kainą ir stilių. Tačiau praeidami pro akinių stendą turguje ar nespecializuotoje parduotuvėje sudvejojame – galbūt čia parduodami akiniai nieko verti ir akių nuo kenksmingų saulės spindulių neapsaugos. Mitas tai ar tiesa? Pokalbis su optimetrininke Božena Kuftin.



Ved. Laura Adomavičienė

Kelias savaites iš Lietuvos nesitraukiantis karštis tampa rimtu iššūkiu aukštą kraujo spaudimą turintiems, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Šios ligos yra vienos dažniausių Lietuvoje, jomis serga kone kas antras gyventojas nuo 45 erių metų. Medikai atkreipia dėmesį, kad per karščius šios ligos tik paūmėja, didėja insulto, infarkto rizika. Kardiologijos skyriuose per šias kelias tropines savaites pacientų skaičius pastebimai išaugo, kai kuriose ligoninėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kardiologijos skyriuje laisvų lovų praktiškai nėra. Ar gali aukštą kraujospūdį turintis asmuo išvengti skaudžių karščio padarinių? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos docentu Gediminu Urbonu.

Kita laidos tema – neatsargių poilsiautojų pajūryje tykantys pavojai. Gelbėtojai tikina, kad paplūdimiuose nuo pat ankstyvo ryto iki vėlumos poilsiautojų – tiršta, tad reikia turėti omenyje, kad esant vienoje vietoje tokiai masei žmonių gelbėtojams pastebėti skęstantį ar kaitroje sunegalavusį asmenį yra labai sudėtinga. Tinkamai prie jūros pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata pirmiausia yra mūsų pačių atsakomybė. Kokios dažniausios pajūrio poilsiautojų klaidos, galinčios ne tik sugadinti atostogas, bet ir kainuoti gyvybę? Pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Laidos pabaigoje apie krūties vėžį – daugiausia moterų gyvybių nusinešančią onkologinę ligą – bei apie savaitgalį Klaipėdoje vyksiantį šv. Magdalenos nakties renginį, skirtą krūties vėžio prevencijai skatinti. Pokalbis su Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininke bei Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.


Ved. Laura Adomavičienė

Didelis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas gali sukelti nuovargį. Kada pakanka tiesiog pailsėti, o kada jau reiktų susirūpinti savo sveikata? Ir kaip neužsiimti savigyda? Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.
Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur riba tarp alkoholizmo ir saikingo alkoholio vartojimo? Pašnekovai Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras daktaras Emilis Subata ir klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Mūsų visuomenėje gausu mitų, įvairiausių stereotipų ir prietarų. Vienas tokių – sužinojus apie aplankiusį nėštumą pirmus tris mėnesius niekam apie tai neprasitarti. Kodėl? Nes nuo seno galvota, kad taip vaisius motinos gimdoje geriau vystosi, be to, siekta apsisaugoti, kad laukiamo kūdikio kas bloga akim nenužiūrėtų. Bet iš tiesų, kad ir kaip pora norėtų su aplinkiniais pasidalinti laukimo džiaugsmu, viduje kirba mintis: o kas jeigu....
Medikų skaičiavimais, apie 15-30 proc. visų ankstyvųjų nėštumų baigiasi persileidimu. Dalies jų nė pačios moterys nepastebi ir persileidimą palaiko prasidėjusiomis gausesnėmis mėnesinėmis. Visgi pastebėta, kad su moters amžiumi auga persileidimo tikimybė, tačiau priežasčių, dėl ko pora neteko kūdikio, gali būti gerokai daugiau.
Per pandemiją du kartus persileidimą patyrusi vilnietė Giedrė pasakojo, kad pirmąją netektį buvo galima prognozuoti iš anksto, tačiau antroji buvo skaudus smūgis tiek jai pačiai, tiek jos vyrui Antanui. Patirtais sunkiais išgyvenimais šeima sutiko pasidalinti ir su LRT RADIJO laida „Sveikata“.
Ir visgi kodėl poros netenka užsimezgusios gyvybės? Kokios priežastys lemia persileidimą ir kaip to būtų galima išvengti? Kaip netekties skausmą išgyvena ne tik moterys, bet ir greta jų esantys vyrai? Kokios pagalbos persileidimą patyrusios šeimos tikisi iš aplinkinių?
Laidoje dalyvauja: gydytoja ginekologė Violeta Mačiulaitienė ir Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Naujoji Delta koronaviruso atmaina, kilusi iš Indijos, pasaulyje pirmą kartą užregistruota praėjusių metų spalį, tačiau šiandien ji aptinkama 80 pasaulio šalių ir kai kur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ji tampa dominuojančiu variantu, išstumiančiu visas kitas koronaviruso atmainas. Jungtinėje Karalystėje Delta atmaina paplito žaibiškai ir šiandien sudaro 90 proc. visų naujų registruojamų užsikrėtimo atvejų. Reikia turėti omenyje, kad Jungtinėje Karalystėje skiepijimo nuo COVID-19 programa vyksta pakankamai sklandžiai.
Delta atmina taip pat įsivyravo Portugalijoje, užsikrėtimų skaičius šiuo variantu auga Italijoje. Mokslo bendruomenė tvirtina, kad vos per pora mėnesių šis variantas Europoje, taigi – ir Lietuvoje gali tapti dominuojančiu.
Paskutiniais Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Lietuvoje šiuo metu vyrauja Alfa arba britiškoji koronaviruso atmaina, tačiau jau yra registruoti trys užsikrėtimai Delta variantu. Panašu, kad šie yra įvežtiniai. Nors kol kas tai tik pavieniai užsikrėtimai, medikai bei mokslo bendruomenė šį reiškinį jau stebi su nerimu. Mat žiemą Lietuvoje pasirodęs labiau užkrečiamas alfa variantas šalyje išplito vos per pora mėnesių ir tapo vyriaujančia koronaviruso atmaina.
Ar galime tikėtis rudenį dar vienos, Delta varianto sukeltos koronaviruso bangos, o gal yra būdų jos išvengti? Kaip atpažinti Delta varianto simptomus ir kodėl jie nuo kitų atmainų sukeltų simptomų skiriasi?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.


Ved. Laura Adomavičienė