Homo cultus. Posūkiai ir perspektyvos

Kompleksiški šiuolaikinio meno kūriniai gimsta kai menininkai veikia kaip „didžėjai“ ir „daugiakovininkai“. Bendradarbiaujant svarbus tiek menininko-autoriaus, tiek ir kūrinyje dalyvaujančių kitų žmonių indėlis, bendruomenių kūrybiškumas, o taip pat ir kitų menininkų darbai. Kartais kūrybos procese atsiranda netikėtumų, nenumatytų sunkumų, o eksperimentiniai projektai gali pasisukti visai ne taip, kaip buvo suplanuoti.
Menas, kuriamas su bendruomenėmis, kūryba, gimstanti ne vienumoje, o dirbant su kitais, meninių ir ne meninių profesijų atstovų bendraautorystė – visa tai yra opūs šiuolaikinės kūrybos klausimai, kuriuos laidoje aptariame su Lietuvos menininkėmis Laima Kreivyte ir Kristina Inčiūraite.

Ved. Skaidra Trilupaityte

Šis pokalbis apie istorinės atminties kontekstus pratęsia praeitos laidos temą – „Ar įmanomas teisingumas muziejuje?“
Politinė galia ir teisė į nacionalinį istorinį palikimą, radikali restitucija ir reprezentacijos galimybių įvairovė, nusipelniusio žmogaus vardo suteikimas ir negarbingo vardo atšaukimas – visa tai neretai provokuoja aštrius klausimus ir nelengvus atsakymus.
Vis dėlto ar tikrai šiandienos visuomenės turi eiti moraliniu teisingumo atstatymo keliu? Konfliktų nesiekiančios šalys paprastai yra linkusios susitarti gražiuoju. O kai gražiuoju susitarti nepavyksta, teismai lieka vienintele išeitimi ieškant sprendimo. Savo ruožtu, retoriniai reikalavimai atpirkti skriaudą niekur neveda – puikiai suprantame, jog kuo gilyn „lįsime“ į praeitį, tuo mažiau teisingumo ten rasime. Todėl šiuolaikiškas komunikacinis požiūris į paveldo vertybes siūlo rūpintis ne istoriniu teisingumu, bet dabarties procesais ir šiandienos visuomenių vertybėmis.
Laidos pašnekovas – VU Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Didiesiems pasaulio muziejams šiandien iškyla svarbios etinės dilemos, kai kalbama apie restituciją – neteisėtai ar nelabai švariais būdais įsigytų kūrinių grąžinimą į kilmės šalis. Karštai diskutuojama, ar Londone esantis Britų muziejus turi grąžinti Graikijai 1916 m. imperinės vyriausybės iš Elgino grafo įsigytas Akropolio Partenono skulptūras. Valstybių vadovai, diplomatai, muziejininkai nuomones apie tai reiškia ne vieną dešimtmetį; 2021 m. lapkritį UNESCO Tarpvyriausybinis kultūros vertybių grąžinimo į kilmės šalis komitetas taip pat paragino Britų muziejų pradėti derybas su Graikija dėl legendinių Antikos vertybių perdavimo jų kilmės šaliai.
Į „teisingumo atstatymo” diskursą per pastaruosius trejus metus įsijungė tokios šalys kaip Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir Belgija, skelbusios ataskaitas apie savo nacionaliniuose muziejuose esančias kolonijines kolekcijas.
Galime netgi klausti, ar didžiuosius Vakarų šalių muziejus šiandien vis dar tikslinga traktuoti kaip neutralias modernybės idealus atliepiančias institucijas? O gal nacionaliniai muziejai yra tradicinio nacionalizmo citadelės, šiandien tiesiog siekiančios apsivalyti nuo nemalonios praeities, revizuojančios ne visada sąžiningai įgytas kultūros vertybes?
Kokių istorinių nuoskaudų gali turėti Lietuvos nacionaliniai muziejai? Ar gal ir patys yra kažkam skolingi?
Apie tai laidoje pokalbis su menotyrininkėmis dr. Giedre Jankevičiūte ir dr. Linara Dovydaityte.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Religijos ir visuomenės santykis visuomet reiškiasi konkrečiame istoriniame laike; jis kinta priklausomai nuo politinių bei kultūrinių tradicijų. Tarkime, JAV valdžia religijos nereguliuoja, o štai Lietuvoje valstybė specifiniu būdu kišasi į religinį gyvenimą, nors pačios religijos ir neapibrėžia (tiesa, žinomas nesenas atvejis, kai mūsų valstybės institucijos mėgino tą padaryti). Tik ar valstybė ir politikai turėtų spręsti apie religinių nuostatų teisingumą?
Šiandien ne veltui daug kalbama apie tai, kaip (universalios) žmogaus teisės dera su (skirtingomis) religinėmis praktikomis. Demokratinės valstybės sprendžia opius klausimus mėgindamos užtikrinti kiekvieno teisę į religinius tikėjimus ir įsitikinimus; aiškinasi, ką daryti, kai žmonių teisės varžomos prisidengiant būtent religijos vardu. Tačiau ar skirtingų visuomenių tyrėjai šiandien vis dar atranda bendrumų tarp specifinių grupių, jų ilgamečių tradicijų ir netgi naujų kultų apibrėždami religiją kaip savo tyrimų objektą?
Ar tikrai šiuolaikiniai sociologai nemato skirtumo tarp religijos ir magijos? Kokias funkcijas religija gali turėti ateities visuomenėse?
Pokalbis apie religiją kaip mokslinio tyrimo objektą su religijos sociologe, VDU Politologijos ir Sociologijos katedrų profesore Milda Ališauskiene.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Žmogaus pažinimą lydinčios dilemos jau maždaug nuo XVII a. atspindi „proto“ arba „jausmų“, subjektyvumo arba objektyvumo prioritetus. Mes reflektuojame ir savo suvokimą, ir jo ribotumą. O filosofai ir psichologai nuolat aiškinasi, kokiais būdais sofistikuotą intelektą ir jausmus turintis Homo Sapiens tiria ne tik savo rūšies, bet ir kitų būtybių pojūčius.
Ar mūsų sąmonė kyla iš jutimų? Ir ar fizinis skausmas yra tiesiog biologinis refleksas ar emocija? Kas yra empatija? O meilė?
Apie visa tai – pokalbyje su VU Psichologijos instituto docente Rūta Sargautyte ir VDU filosofijos katedros profesoriumi Daliumi Jonkumi.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie kultūros politikos pokyčius: kaip užtikrinti tęstinį kultūrinių procesų finansavimą? Kaip keičiasi vyriausybių bei šalių prioritetai pandemijos ir klimato kaitos fone? Kaip išspręsti vis dažniau iškylančius pragmatinio požiūrio ir vertybinio kultūros politikos (ne)suderinamumo klausimus?
Menas ir geopolitika, integruotas paveldas ir vietos kultūrinės bendruomenės, pastarųjų tapatumą liudijančių objektų išsaugojimo galimybės riboto finansavimo akivaizdoje ir sunkiai prognozuojama, institucijų sienas praauganti naujų veiklų įvairovė – apie visa tai kalbamės su Lietuvos Respublikos Kultūros ministru Simonu Kairiu.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Greitas ir lėtas keliavimo būdai, tolimosios tarptautinės išvykos ir vietinės iškylos, transporto priemonių decentralizacija ir naujas centralizuotų sistemų poreikis – tai temos, kurios šiandien rūpi tiek urbanistinio planavimo specialistams, tiek ir tiems, kurie atsakingai renkasi vieną ar kitą susisiekimo priemonę - automobilį, traukinį, lėktuvą…

Kaip keliausime ateityje ir kokiais būdais globalūs pokyčiai jau dabar keičia kelionių įpročius? Kurios kelionių priemonės atrodo vis dar neišvengiamos? O kurios kelionės gal jau nebūtinos?

Kokia yra tikroji egzotinio keliavimo ir intensyvaus turizmo kaina?

Apie tai diskutuojame kartu su aplinkosaugininku Liutauru Stoškumi ir Lietuvos geležinkelių tarptautinių santykių projektų vadovu Andriumi Jovaiša.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

(nuotr. Joseph Mallord William Turner. Lietus, garas ir greitis Didysis vakarų geležinkelis (prieš 1844))

Šiandien, ko gero, visi tikime mokslo pasiekimais, pasikliaujame mokslininkais, o mokslo patikrintos objektyvios faktinės tiesos įgauna Autoriteto pavidalą. Žinome ir tai, jog patys mokslininkai užsiima ne tik siauros srities tyrimais ir racionalaus žinojimo sklaida, bet ir socialinio mokslo prestižo kūrimu. Kartais netgi atrodo, jog kuo labiau to prestižo siekiama, tuo didesnis susipriešinimas randasi pačiame sociume, diskutuojant aštriais nūdienos mokslo atradimų ar mokslo politikos klausimais.

Permąstydami mokslinio žinojimo paradoksus laidoje šnekučiuojamės apie tai, kuo skiriasi mūsų įsitikinimai „kaip yra iš tikrųjų“ nuo suvokimo, jog žinios apie tikrovę priklauso nuo pasaulyje kintančių dalykų padėties.

Klausiame, kiek yra planetų Saulės sistemoje? Ir kiek yra mokslo krypčių? Svarstome, kodėl žmonėms sunku prisiimti atsakomybę sąmoningai keičiant nuomonę, kai nauja informacija neatitinka jų išankstinių įsivaizdavimų? Ir ką daryti, kai medijų erdvėje cirkuliuojančios fragmentiškos mokslo žinios išmuša saugų pagrindą iš po kojų, o kurios nors srities mokslininkų perspėjimai staiga ima gąsdinti ir verčia sunerimti?

Pokalbis su filosofu Kęstu Kirtikliu.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Reikšmingą meno muziejų neretai įsivaizduojame kaip sostinės senamiestyje stūksančius fligeliais apsuptus rūmus. Ne paslaptis ir tai, jog kai kurie didieji Lietuvos muziejai turi ne po vieną padalinį, esantį ne viename mieste; taigi vieno statinio ir vientisos kolekcijos vaizdinys gali būti apgaulingas.

Savo ruožtu, kultūrinėse diskusijoje aiškinamasi apie skirtingas kolekcijas priglaudusių institucinių padalinių tolimesnės veiklos kryptis, ginčijamasi ir dėl oficialių iškabų.
Tai – klausimai, kuriuos šiandien sprendžia Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, turintis per ilgus metus sukauptas dovanotas ar kitaip įgytas kolekcijas, taip pat perkantis aktualius naujus kūrinius.

Kaip reiktų eksponuoti menininkus, kurie į mūsų dailės istoriją yra atkeliavę iš svetur? Ir kaip reprezentuoti tuos, kurie buvo ištremti arba bėgo nuo karo, o gal išvyko savo noru? Jau nepriklausomybės dešimtmečiais nemažai kūrėjų keliauja pirmyn-atgal, vieni galiausiai grįžta, kiti įsikuria ir ilgam apsigyvena kitose šalyse

Apie visa tai - pokalbyje su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Kaip šiandien dokumentuojama tikrovė ir kokios yra vaizdo redagavimo ribos? Ką žvelgdami į spaudos fotografiją galime pasakyti apie žurnalistų ir redaktorių etikos gaires bei cenzūrą? Ar fotožurnalistai savo temas atranda įdėmiai žvelgdami į kasdienybę, o galbūt visuomenei svarbūs reiškiniai bei netikėti įvykiai nuolat patys “pasibeldžia” į duris?
Kodėl pagrindinis fotožurnalisto-tyrėjo darbo įrankis yra ne kamera ar rašiklis, bet liežuvis?

Pokalbis su fotožurnalistu ir tyrėju Vidmantu Balkūnu.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Kokiais būdais mes stebime aktyvią pilietinę bendruomenę ir koks vaidmuo čia tenka pilietinę poziciją turintiems sociologams? Kodėl šiuolaikinėse visuomenėse kyla protestai ir kokiu būdu juos tiria socialiniai mokslai?

Ar gali būti objektyviai ir nešališkai analizuojami tokie reiškiniai kaip įnirtusi minia ir pikti riaušininkai? Kokią vietą šiuose tyrimuose užima apklausos ir kiti socialinių mokslų metodai?

Apie tai kalbamės su sociologe, VU Filosofijos fakulteto docente dr. Rūta Žiliukaite

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Tiesioginė transliacija iš MO muziejaus: diskusija su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte apie kultūros politikos pokyčius ir į LKT atsinaujinimą šiandien nukreiptus menininkų, politikų ir visuomenės lūkesčius. Aptariame tvarios plėtros principus, taip pat domimės, kur mus veda nuolatinės reorganizacijos greitkeliai.

Ved. Skaidra Trilupaitytė

Pirmojoje laidoje „Posūkiai ir perspektyvos“ kalbėsime apie technologijas, mokslą ir politiką. Kokiu būdu šiuolaikinės technologijos veikia ir perdarinėja mūsų visų pasaulį? Ar nacionalinės politikos strategai adekvačiai supranta globaliai paplitusiais įrankiais besinaudojančius vartotojus? Kas šiandien vyksta su nacionaline inovacijų politika ir kaip dirbtinis intelektas „prakalbinamas” lietuviškai?
Apie tai kalbamės su VDU Informatikos fakulteto profesore, bendrovės „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kalbos technologijų specialiste Jurgita Kapočiūte-Dzikiene ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoju ir bendrovės “Neurotechnology” tyrėju Linu Petkevičiumi.
Ved. Skaidra Trilupaitytė