Čia ir dabar

Psichologė, lektorė Gintarė Buinickaitė įsitikinusi: šiais laikais per daug gajus mitas, jog dėl daugelio mūsų gyvenimo nesėkmių kalti tėvai bei auklėjimas.  „Genetikos, epigenetikos mokslas sako, kad tėvai neturi mums tiek daug įtakos, kiek mes manėm arba kaip mano tam tikros psichoterapinės mokyklos“, – teigia Gintarė. Psichologę domina ir įrodymai, kaip kiekvieno mūsų unikali aplinka veikia reakcijas net į sunkiausias patirtis šeimoje.
Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologas Paulius Mačiulevičius sako: viena iš priežasčių, dėl ko žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį – tai jo nemokėjimas užbaigti tai, kas pradėta. Nuo darbinių projektų iki santykių šeimoje: kas padeda priimti, kad vienas etapas baigėsi arba pats laikas jį baigti pačiam ir metas naujai pradžiai?Ved. Giedrė Čiužaitė.

Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė stengiasi, kad jos pačios gyvenimas virtų ne tik galvoje. Tarkime, dažnai eina ilgus atstumus pėsčiomis. Ir ant naujos knygos „Kai kūnas prabyla“ (leidykla „Alma littera“) viršelio rašo: kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas. Kaip pažinti savo kūną – pavyzdžiui, kad jame ima kauptis nepatenkinti mūsų poreikiai arba jis priešinasi tiems gyvenimo pokyčiams, kuriems protas atrodo pasirengęs?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Pedagogas Tautvydas Meldaikis vadina save švietimo nuotykių ieškotoju. Su žmona Mingaile keliavo po pasaulį – aplankė netradicinį ugdymą pasirinkusias mokyklas. Ne vienerius metus Lietuvoje dirba su paaugliais. „Mentorystės krizė“, – taip vieną iš dabartinės visuomenės problemų įvardina Tautvydas. Pasak jo, bręstantiems žmonėms dažnai trūksta suaugusiųjų, kuriais jie pasitikėtų ir kurie padėtų atsakyti pagrindinius paauglystėje kylančius klausimus. Pokalbis apie paauglių aktualijas, būdus į jas reaguoti protingai ir mūsų švietimo sistemos kontekstą: ką daryti, kad ir mokinius, ir mokytojus rečiau apimtų jausmas, kad mokykloje jie švaisto laiką?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar galima pamiršti, ko nenoriu prisiminti? O atkapstyti iš atminties tai, ką lyg ir pamiršau? Kodėl neprisimename pirmųjų gyvenimo metų ir ar tiesa, kad atmintis pradeda silpti dar jaunystėje? Apie atmintį – su psichoterapeutu, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu Vytautu Jurkuvėnu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl dalis žmonių skubam užkąsti ar net persivalgyti ne tada, kai išalkstame fiziškai, o supykę, apimti liūdesio, vienišumo ar kitokių jausmų? Ir ko imtis, kai tavęs netenkina nei santykis su maistu, nei su savo kūnu? Apie emocinį valgymą – su psichologe-psichoterapeute Rūta Suchockaite.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Žilvinas Kunigėlis – gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, dirbęs keliuose Lietuvos miestuose ir Norvegijoje. Tarp temų, kurias specialistas analizuoja su klientais, yra jų baimės. „Kuo labiau susitelkiam į bet kurį simptomą, tuo labiau tolstam nuo sprendimo“, – Žilvinas Kunigėlis primena vieną iš dėsnių, kurį pastebėjo dirbdamas šia tema. 

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichologe, Vilniaus universiteto profesore Ilona Laurinaityte ir urologu, seksualinės medicinos gydytoju Robertu Adomaičiu – apie mūsų seksualumą, visuomenės normas ir atvejus, kai jos peržengiamos. Kaip į savo impulsus, tarkime, pajaustą erotinę trauką klientui, reaguoja patys psichoterapeutai?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologinės laidos suteikia žmonėms galimybę save pamatyti tarsi iš atstumo – taip sako net 28 metus Lietuvos radijo 2-ojoje, vėliau „Klasikos“ programoje transliuotos laidos „Pašnekesiai apie tave ir kitus“ autorės, psichologės-psichoterapeutės Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė. Kaip psichologinės temos pradėtos gvildenti radijo eteryje 1993 m., kaip per šį laiką pasikeitė Lietuvos visuomenė, kada psichologija tampa verslu ir koks yra svarbiausias žmogaus psichologinis poreikis?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl daugybę žmonių, ypač kompetentingų savo srityse, bent retsykiais aplanko arba kankina jausmas, kad aplinkiniai tuoj demaskuos, kad jie nieko nemoka? Kas lemia ir priešingą fenomeną – kad mažai išmanantys žmonės jaučiasi pranašesni už kitus? Apie apsimetėlio sindromą ir vadinamąjį Dunningo-Krugerio efektą – psichoterapeutė Nida Silienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė Marcinkevičiūtė, kuri ir konsultuoja žmones, ir neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Jai Miglė kalbino žmones, kurie yra bandę tuo metu patirtą kančią nutraukti savižudybe. Tačiau rado pagalbos, jėgų gyventi toliau. Ko moko jų patirtys? Kaip gimsta viltis?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Nesąmonė! Arba: aš jau seniai tai žinojau! Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento Arūno Žiedelio, tai – dvi būdingiausios žmonių reakcijos išgirdus psichologijos mokslo naujienas. Kodėl? Mokslininkas nemažai dėmesio skiria žmonių gyvybingumo tyrimams, tad pasikalbėsime šia tema ir ką naujausi duomenys rodo apie mūsų nerimą ir nuobodulį socialinių tinklų eroje.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vilniaus universiteto mokslininkai tiria neseniai gimdžiusių moterų smegenis. Vienas iš neuromokslininkų dominančių klausimų – kodėl daliai moterų malonumo ima nebeteikti anksčiau džiuginusios patirtys. Tokia būsena vadinama anhedonija. Ji tampa ir vienu iš pogimdyminės depresijos simptomų. Ką sako tyrimai ir praktika: kas padeda moterims sveikti, patirti su motinyste susijusius malonius pojūčius ir gali mažinti šeimų baimę po sunkių patirčių ryžtis naujiems nėštumams?

Laidos pašnekovai –pogimdyminę depresiją patyrusi vilnietė Lina, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja Nida Vildžiūnaitė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantas, neuromokslininkas Julijus Motiejūnas.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Skirtingose gyvenimo situacijose žmogų gali apimti beprasmybės jausmas. Kokia mūsų veikla ir sprendimai net sunkumuose padeda prie gyvenimo prasmės priartėti? Ko klausti savęs, kai mums gyvenime nesiseka? Ir kaip tam galime pasitelkti knygas? Laidos viešnia – psichoterapeutė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su porų psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Svarbiausi gyvenimo kartu dėsniai remiantis terapeutų santuokos kasdienybe ir ilgamete patirtimi konsultuojant kitas poras.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Mažas vaikas dažnai pyksta, atrodo, kad negirdi suaugusiojo, jam trūksta savarankiškumo ir gebėjimo susikaupti? Dalis mąstytojų šiuolaikiniams tėvams pataria: atsigręžkite į seniai žinomus vaikų ugdymo principus. Pavyzdžiui, suteikite daugiau atsakomybių buityje. Nusiveskite į savo darbą. Vietoje ekranų ar matematikos dvimečiams leiskite panuobodžiauti. Kuo tai gali padėt ir vaikams, ir tėvams? Laidoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir Valdorfo darželio „Namelis medyje“ mokytoja Vilma Grigienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienas įtakingiausių šių laikų filosofų Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė” kalba apie sekinančius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo įpročius. „Net pertrauka tampa darbo laiko dalimi, nes ji skirta tam, kad atgautume jėgas ir vėl gerai atliktume funkciją”, – pastebi jis. Tad nuo ko mes iš tiesų pavargstame? Kaip išmokti ir nepervargti, ir atgauti jėgas sau, o ne kitiems tinkamu būdu? Su psichologu, atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?
Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, pavyzdžiui, išgyvena didžiulį nerimą, kartais nuskamba patarimas: kreipkis ne į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kalbėtumeisi. Geriau eik pas tokį specialistą, kuris padės rasti atsakymus pasitelkiant kūną. Ar tikrai kūnas niekada nemeluoja ir kaip suprasti, ką jis mums sako? Interviu su kūno ir šokio-judesio terapeute, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Aukse Luišaite-Jauniške.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė-psichoterapautė Lina Dirmotė naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu“ rašo apie kritinį mąstymą: kodėl žmogui svarbu abejoti ir kitų peršamomis idėjomis, ir pripažinti savo šališkumą bei klaidas. Kaip galime ugdyti proto budrumą? Kodėl viena iš svarbiausių kritiškai mąstančio žmogaus savybių yra kuklumas?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuo kasdienių juokelių iki frazių gydytojo kabinete: kaip mūsų emocinę savijautą veikia žodžiai? Ir tie, kuriais kalbamės su kitais, ir skiriami sau. „Jei galiu su šiluma ir pagarba kreiptis į pačią save, tą patį galiu nukreipti ir į kitą asmenį“, – sako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Goda Tikniūtė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nejaučiu motyvacijos“, – dažnai sakome, kai trūksta nusiteikimo siekti kokio nors tikslo. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena posakį: nereikia vežimo statyti prieš arklį, motyvacija atsiranda bedarant. Kaip veikia mūsų smegenys ir kokie įpročiai padeda įgyvendinti planus?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip keitėsi žmonijos požiūris į psichikos sveikatą nuo pirmykščių bendruomenių ir Antikos laikų? Ar galima sakyti, kad dabar ja rūpinamės labiau nei bet kada? Kokių žinių apie savo savijautą ir „nervų ligas“ paliko vienas iš Lietuvos kūrėjų, Jonas Basanavičius? Vasario 16-ąją klausytojus pasiekiančios laidos svečiai – medicinos istorija besidomintys gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoja Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė ir gydytojas psichiatras Algis Jaraminas.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Naujos knygos apie psichologinį atsparumą „Realybės vadovėlis“ autorė, psichologė Rosita Kanapeckaitė rašo, kad tikrovė žmogui dažnai būna nepatogi. Tačiau tik ją priėmus galima pasiekti vidinę pusiausvyrą. Kaip tai daryti kasdienybėje, ir tada, kai labai sunku? Kodėl ugdant psichologinį atsparumą labai svarbu nepamiršti judėjimo?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai neretai patenka į perfekcionzimo spąstus: kelia sau tokios aukštus lūkesčius, kad bet kokia klaida, pralaimėjimas ar prastesnis pažymys veda prie savigraužos ir kaltės jausmo. Kaip tokiais atvejais galima padėti? Su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichologe Rosita Pipiriene – apie žmogaus norą puoštis ir švęsti. Kai kuriems tai siejasi su laiko švaistymu, nebrandumu, tuštybe. Kiti pataria ir suaugusiems nevengti pakilti virš kasdienybės, kad ir pasitelkus blizgučius. O ką daryti, jei vienas poros narys veržiasi šokti, o kito netraukia?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė apie porų santykius sako: nereikia tikėtis, kad ten, kur susieina du gyvenimai ir dvi asmenybės, visada bus ramybės oazė. Kaip spręsti poroje kylančias įtampas? O kada vis dėlto pasakyti sau: už buvimą santykyje moku per didelę kainą?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl vieni žmonės tampa nusikaltėliais, o kiti ne? Ar iš žmogaus smegenų galima pasakyti, kad jis pažeis socialines normas? Apie gėrio ir blogio pradus kiekvieno iš mūsų viduje – su kriminologu, Vilniaus universiteto docentu Gintautu Sakalausku.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima nueiti sau nenaudingu keliu? Laidos svečias – psichologas, „Depresijos įveikimo centro“ vienas įkūrėjų Antanas Mockus.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip juos atpažinti ir keisti?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide Giedre Žalyte.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus?  Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas.
 Ved. Giedrė Čiužaitė

Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Viktoras Valantiejus,. Laidoje taip pat dalyvauja klajoklio nervo stimuliatorius gaminančios įmonės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas ir neuromokslininkė, klinikos „Neuropulsas“ bendrasteigėja Justina Šidlauskaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė dr. Agnė Matulaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas būtų žeidžiamas kuo mažiau?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu viešai“, kurios dalyviai viešojo kalbėjimo nerimą mažinti gali ir pasitelkę virtualios realybės akinius. Daugiau apie šį ir kitus būdus padėti sau – VU Filosofijos fakulteto psichologijos docentas Jonas Eimontas.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė,
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc.

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl?

Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste Jurgita Liepone ir psichologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Antanu Kairiu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene.

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę.
Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui.
Ved. Giedrė Čiužaitė

„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai „visos ligos nuo nervų“ ir kas žmogui padeda ramiau senti?Pirmoje „Čia ir dabar“ laidoje po vasaros atostogų – daug klausimų, kurie sukasi ir pokalbiuose prie laužo.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?

Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas yra laisvi nuo studijų metai (angliškai „gap year“), ir įkūrė mentorystės organizaciją „Gap Compass“. Taip pat Gintarė Aldonytė, karjeros konsultantė, šiuo metu vadovaujanti vienos privačios mokyklos padaliniui ir ilgai dirbusi su studentais.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokių iššūkių gali kilti tapus pamote, patėviu ar kuriant romantinį ryšį su žmogumi, kuris turi vaikų iš ankstesnių santykių? Dažniausias patarimas – nebandyti atstoti tikro tėčio ar mamos. Tačiau kuo tada būti vaiko gyvenime ir kaip dėliotis santykius su kitais sudėtinės šeimos nariais? Pašnekovės – Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė-psichoterapeutė Rimantė Eidukevičiūtė ir mediatore Ūla Dusevičienė, kuri padeda besiskiriančioms šeimoms ir pati nuo penkerių augo su tėčiu ir moterimi, kurią vadina „kita mama“.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokie vadovo laiškai nuotoliu dirbantiems žmonėms padeda labiau įsitraukti, jaustis komandos dalimi? Tokius ir panašius klausimus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai aiškinosi eksperimentu apie nuotolinį darbą. Išvadas aptariame su vienu iš tyrėjų – VU Filosofijos fakulteto mokslininku, psichologu Arūnu Žiedeliu. Kalbėsime ir apie socialinius tinklus, technologijas, kurios dirbant iš namų gyvenimą gali veikti labiau nei tikimės.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Laisvalaikiu bėgiojančių žmonių kiti kartais klausia, su filosofine potekste: o nuo ko jūs bėgat? Šį klausimą laidoje užduosiu psichologams, kurių viena iš gyvenimo aistrų yra bėgimas.

Kodėl patys treniruojasi, įveikia maratonus, kokį judėjimo poveikį savo psichinei sveikatai jaučia, ar klientus sportuoti kada nors nukreipia? Atsakys psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė Vita Mikuličiūtė ir šio universiteto profesorius, psichologas-psichoterapeutas Paulius Skruibis. Skirsime laiko ir klausimui, kada sportavimas gali tapti priklausomybe.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologai pastebi, kad dalis žmonių nenuspėjamos ateities laikais bijo rizikuoti kurti artimus ryšius, poros vengia planuoti, įsipareigoti. Tačiau porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė sako, kad būtent meilė gali būti stipri varomoji jėga nelengvais laikais. Kas padeda įveikti su santykiais susijusias baimes?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologas, nesmurtinio bendravimo lektorius Mykolas Valainis dažnai konsultuoja žmones konfliktų sprendimo klausimais – nuo asmeninių santykių iki įtampų sveikatos įstaigose. Jis sako, kad kai bandome reikšti savo poreikius, būna, jog mūsų prašymą kitas supranta kaip puolimą. Nelengva po spygliuotomis kitų frazėmis pamatyti ir tikruosius kitų poreikius. Kaip mokomasi nesmurtinio bendravimo?

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Nemalonūs žmonės ir santykiai šiais laikais dažnai apibūdinami vienu žodžiu: toksiški. Nuodingi. Internete gausu patarimų, kaip tokius atpažinti ir nuo jų atsitraukti.

Psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis sako, kad išgirdus, jog kokį nors žmogų ar jo bendravimo būdą kitas pavadina toksišku, pirmiausia kyla abejonė, ar tikrai taip yra: juk mūsų santykiai turi daug veidų. Laidoje – apie juos ir ribų brėžimą susidūrus su išties piktavaliu elgesiu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Sigita Valevičienė du dešimtmečius domisi motinyste: mūsų kultūroje, gyvenime ir smegenyse. Šiai temai neseniai skyrė knygą „Motinystės šešėliai“. Į kokius klausimus svarbiausia atsakyti tapus mama, tėčiu arba stebintis šiuolaikine tėvyste iš šalies?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su viena garsiausių Lietuvoje psichologių-psichoterapeučių, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autore Aušra Kuriene – apie paauglystę ir jos iššūkius. Kas slypi už daugelio įtampą keliančių situacijų ir kas padeda nepamiršti, kad paauglystė gali būti ne tik sunki, bet ir įdomi?

Ved. Giedrė Čiužaitė

18 metų organizacijai „Gelbėkit vaikus“ vadovavusi Rasa Dičpetrienė smarkiai prisidėjo prie dviejų svarbių pokyčių Lietuvoje: čia nebeliko didelių vaikų namų ir įstatymu draudžiamas fizinis smurtas prieš vaikus. Dabar Rasa – geštalto terapijos praktikė ir savanoriauja įkalinimo įstaigose. „Ten sugrioviau visus įmanomus savo mitus“, – teigia pašnekovė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Pokalbis apie veidrodžio efektą mūsų gyvenime, arba projekcijas. Kai, pavyzdžiui, piktinuosi tomis kitų žmonių savybėmis, kurių turiu pats, nors nebūtinai tai jaučiu ar pripažįstu. O gal kaip tik – žavimės kitu ir nežinome, kodėl? Laidos viešnia – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Rasa Šilalytė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Giedre Žalyte. Naujoje knygoje „Prieraišumo paradoksai“ ji rašo apie žmogaus vidinį prieštaringumą ir kodėl norint save suprasti, svarbu įsiklausyti, ką sako, pavyzdžiui, tavo vidinis vadybininkas ar gaisrininkas. Ir kaip suprasti, kokias savo psichikos būsenas ištrėmei, nors jos yra natūralios ir reikalingos?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokia dirbančio žmogaus savijauta signalizuoja, kad jam gresia perdegimas? Kokios vidinės savybės ir aplinka didina riziką, kad atsidursime ten, kur reikės iš naujo mokytis kurti pusiausvyrą savo gyvenime? Laidos svečiai – knygą „Geltonas feniksas“ apie asmeninę perdegimo istoriją parašęs Almantas Dulkys ir psichologė, geštalto terapijos praktikė Diana Noreikienė, kuri veda ir grupes žmonėms, jaučiantiems perdegimo simptomų.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Prieš daugiau nei šimtą metų vienas garsiausių istorijoje psichiatrų, individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris atkreipė dėmesį, kad kiekvienai asmenybei įtakos turi gimimo eilė šeimoje. Ką apie tai kalba šiuolaikinė psichologija? Ar tikrai mūsų gyvenimo stilių veikia faktas, kad mes pirmagimiai, vidurinieji ar jauniausieji?

Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė, ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja ir Individualiosios psichologijos instituto viena steigėjų Rasa Bieliauskaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip kiekvieno kūnas – sudėjimas, eisena, būdingos veido išraiškos ir kita - atspindi mūsų vidinį pasaulį? Kaip žinant apie tai daugiau galima sau padėti? Laidos viešnios bus kūno psichoterapijos programoje studijuojanti aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė-Širvaitė ir psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė, „Soma studijų centro“ įkūrėja, tarp kurios domėjimosi sričių – bioenerginė kūno analizė, Lietuvoje mažai girdėta ir neįprastai skambanti kūno psichoterapijos kryptis.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienas iš dažnų palinkėjimų tam, kam gyvenime trūksta laimės – nustok lygintis ir varžytis su kitais. Vis dėlto daliai žmonių konkuravimas yra energijos šaltinis. Sportininkai sako: be to nebūtų medalių. Apie lyginimąsi su kitais ir savimi įvairiuose gyvenimo kontekstuose - sporto psichologė Aistė Žemaitytė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kalbos apie kitus neretai tampa apkalbomis. Kodėl apšnekėti būdinga žmogaus prigimčiai? Ar įmanoma paskalų išvengti ir kaip reaguoti į jų keliamą įtampą, nesusipratimus?

Apie apkalbas – su skirtingų kartų psichologėmis, organizacijų konsultantėmis Mirolanda Trakumaite ir Raminta Aleliūnaite-Kliokmane.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, apie mūsų visuomenės pokyčius ir psichologinį atsparumą situacijose kai gali jaustis kaip išstumtas iš lėktuvo be parašiuto. Laidos viešnia – majoro laipsnį turinti psichologė, psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Šios laidos svečius – psichologą, atidos mokytoją Paulių Rakštiką ir fasilitatorių, komunikacijos konsultantą Rytį Juozapavičių - įvairios organizacijos samdo mokymams bei konsultacijoms: apie asmeninį efektyvumą, pokyčius, lyderystę. Abu konsultantus vienijanti veikla yra ir meditacija. Kas yra geri mokymai? Kaip įnešti norimų pokyčių organizacijos ar asmeninį gyvenimą, tarkime, išmokti medituoti?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie psichoterapiją - utenientiškai. Su Geštalto krypties psichoterapeutu, supervizoriumi Gintaru Biruta, kuris konsultuoja Utenoje, anksčiau dirbo giluminio nardymo instruktoriumi ir papasakos, kaip kūno kontrolės ir tylos pojūtis paskatino domėtis naujais dalykais bei keisti profesiją.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas yra geras draugas, pasakytų ir visai mažas vaikas. Vis dėlto draugavimas nėra savaime suprantamas reiškinys. Ar tiesa, kad evoliuciškai žmogus užprogramuotas labiau puoselėti giminystės ryšius, o ne draugystę su žmonėmis už šeimos ribų? Ar moterys ir vyrai gali būti geri draugai be romantinių ar seksualinių poteksčių? Daug klausimų Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesoriui Antanui Kairiui ir psichologei, psichoterapeutei Aušrai Mockuvienei.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės mokosi dėkingumo arba apie save sako: praktikuoju dėkingumą. Ką tai reiškia? Kas, vertinant iš šios perspektyvos, yra nedėkingas žmogus? Pokalbis su psichologe Danute Savickiene ir „Dėkingumo dienoraščio“ autore, jogos mokytoja Egle Luotyte.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką reikia numatyti, jei apie savo jautrias patirtis atsiveri kitiems? Kodėl daugeliu atveju verta tai daryti - dėl savęs ir kitų? Pokalbis su projekto „Žvelk giliau“ dalyvėmis – psichikos sveikatos ambasadorėmis: slaugytoja Lina Mozūraityte, kuri žino, kas yra depresija ir ilgus metus serga reumatoidiniu artritu, dailės terapeute Giedre Markauskiene, kurios sūnus turi iš pirmo žvilgsnio nepastebimų negalių ir įvairiose situacijose dėl jų tenka teisintis. Taip pat – ilgą konsultavimo patirtį turinčia psichologe Irma Žemaitiene, kuriai svarbu, kad mūsų visuomenė rečiau klijuotų etiketes tiems, kurie laikomi kitokiais.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Prieš daugiau nei dvejus metus psichologas Kristijonas Žičkus su bendraminčiais įkūrė Terapinį ūkį. Švenčionių rajone, buvusioje Seno Strūnaičio kaimo mokykloje, dažniausiai renkasi vaikai ir paaugliai. Kai kurie savo gyvenimuose patiria nelengvų iššūkių ir su čia dirbančių psichologų bei socialinių darbuotojų pagalba mokosi į juos reaguoti. Kaip veikia terapinis ūkis ir kodėl apsilankiusieji čia linki, kad tokios organizacijos veiktų visuose Lietuvos regionuose?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas yra mano gyvenimo prasmė? Vienais gyvenimo etapais tai gali atrodyti lengvas filosofinis klausimas. Kitais jis duria, slegia ar kitaip kelia įtampą. Kaip mes suteikiame prasmę viskam, su kuo gyvenime susiduriame? Ko imtis, kai prasmės jausmas dingsta ar apima sunkumas praradus tai, kas mums turi didelę vertę? Su psichologu, psichoterapeutu Robertu Petroniu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Auginant vaikus pasitaiko etapų, kai labai sunku suprasti, kodėl nepaisant gerų norų prasiveržia šiurkštus elgesys, žodžiai, dėl kurių paskui apmaudu.
Psichologai kviečia į Lietuvoje gana naują tėvystės programą „Švyturys“, kur kalbama, kaip būti su vaikais sudėtingaisiais momentais.

Dauguma baigusių šią programų tėvų tyrime sako, kad ji duoda naudos. Tarkime, jie ėmė rečiau gėdinti vaikus, sumažėjo vaikų elgesio ir emocinių sunkumų. Kaip pasiekiama tokių pokyčių? Pokalbis su Lietuvoje veikiančios terapinės programos „Švyturys“ atstove, psichologe, Vilniaus universiteto docente Lina Gervinskaite-Paulaitiene ir šioje programoje dalyvavusiu tėčiu Liudu Basiuliu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Laikote save ekstravertu ar introvertu? Prieš daugiau nei 100 metų psichiatro Karlo Gustavo Jungo pasiūlyti terminai iki šiol padeda apibūdinti žmones pagal jų poreikį dažniau būti tarp kitų arba atgauti jėgas vienumoje. Tiesa, dažnas introvertas jaučiasi spaudžiamas elgtis ekstravertiškai – daugiau ir drąsiau bendrauti, tiek darbe, tiek laisvalaikiu. Kaip uždaresnio būdo žmonėms įsipatoginti stimulų gausiame pasaulyje? Kodėl svarbu nuo savęs ir kitų neslėpti savo introvertiškumo? Pokalbis su psichologe Gintare Buinickaite.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichoterapeute, psichiatre, knygų autore ir septynių vaikų mama Aurima Diliene – apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pyktį. „Pati esu pikta ir daug gyvenime nuveikiu iš šios emocijos“, – su šypsena sako Aurima.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nerasime psichikos sutrikimo, prie kurio neprisidėtų puikybė“, – rašo psichologė, psichoterapeutė Lina Dirmotė. Aktorius Vaidotas Martinaitis sako, kad ne kartą yra sirgęs žvaigždžių liga ir tai yra viena iš puikybės formų. Kaip išsimatuoti, kiek turime puikybės, ir kaip ją išravėti, jei ji trukdo gyventi? Kuo puikybė skiriasi nuo sveiko pasitikėjimo savimi?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Daugybė žmonių svarbius darbus palieka paskutinei dienai ar netgi nakčiai. Naršo socialiniuose tinkluose užuot paskambinę skubiu reikalu. Kodėl mes atidėliojame ir kas padeda tokį įprotį keisti? Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Būna sukrečiančių gyvenimo akimirkų, kurias vėliau ilgai atsukinėjam savo atmintyje tarsi filmus. Psichologai dažną tokią patirtį vadina traumine ir sako, kad jų patiria apie 70-80 procentų žmonių ir yra būdų tokių įvykių sukeltą stresą mažinti. Kaip?

Pokalbis su psichologe, Vilniaus universiteto docente Odeta Geležėlyte. Ji su kolegomis kviečia nemokamai išbandyti ir internetinę programą SPRING, skirtą tiems, kas patiria potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nerimas, dirglumas gali būti sumažinti per valandą – pusantros atliekant lėtą miško terapiją“, – sako japoniškas miško maudynes Vakarų kultūrai pritaikęs amerikietis, į lietuvių kalbą išverstos knygos „Miško terapija: praktinis miško maudynių vadovas“ autorius Amosas Cliffordas. Kita laidos pašnekovė, šią knygą vertusi Mila Monk pati daugiau nei penkerius metus yra miško maudynių gidė ir taip pat gali daug kalbėti apie sąmoningo buvimo gamtoje teigiamą poveikį. Kokiais būdais miškas tampa atrama net į labai sudėtingas situacijas patekusiam žmogui?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai kada apie santykiuose esantį žmogų sakoma: jis myli per stipriai. „Problema – ne pati meilė. Problema – kai žmogus būna santykyje, kuriame jis nelygiavertis, pametęs save, per daug besiaukojantis, toleruojantis tai, ko nereikėtų toleruoti, išnaudojamas“, – sako šios laidos viešnia, psichologė, psichoterapeutė Kristina Paradnikė.

Koks mylimo žmogaus ar paties elgesys – signalas, kad verta imtis pokyčių? Ar gali būti per didelė tėvų meilė vaikui?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai vaikai ir paaugliai susiduria su netektimi – mirus artimam žmogui, skiriantis tėvams, mylimai mokytojai išvykus gyventi į kitą šalį ar nustipus pirmajam gyvenime žiurkėnui, – jiems gali kilti sunkių jausmų ir netikėtų klausimų. Kaip padėti išbūti netektį? Ar reikia į laidotuves vestis ir pačius mažiausius vaikus? Apie įvairias situacijas – pokalbyje su psichologe, psichoterapeute Irma Skruibiene.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Reikšmingi gyvenimo įvykiai vienaip ar kitaip nusėda mūsų kūne, atsispindi ir per balsą“, – sako muzikos terapeutė, džiazo dainininkė Laura Budreckytė, kuri pradėjo studijuoti ir balso psichoterapiją. Kaip dirbant su balsu galima prisikasti iki vaikystės traumų, nerimo, pykčio priežasčių ir padėti sau? Kaip pati Laura tvarkosi su stresu viešai kalbant ir ką daro, kai prieš svarbų koncertą ima kimti balsas?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichologe-psichoterapeute Jurga Dapkevičiene – apie pasitikėjimą kitais ir savimi. Kas mus skatina būti itin įtariais arba priešingai - pernelyg kliautis netikrais herojais? Kada vietoje „ne“ verta sakyti „kodėl gi ne“?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Paskutinėje šio sezono laidoje „Čia ir dabar“ – apie žmogaus atsparumą: psichologinį, emocinį, dvasinį. Kodėl ekonomiškai gero gyvenimo laikais tiek žmonių atsparumo stinga ir kas padeda mokytis atsitiesti po sunkių situacijų? Pokalbis su lektore, psichologe Gintare Buinickaite.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vieni žmonės mėgaujasi siaubo filmais, o kiti laiko juos beprasmiu nekultūringu reiškiniu ir siūlo perrašyti netgi liaudies pasakas vaikams, kuriose pjaunamos galvos ir barstomai veikėjų kauleliai. Kokią funkciją atlieka kinas, romanai, pasakos su šiurpiais motyvais? Ką daryti, kai vaikas ar paauglys ilgam išsigąsta pamatęs tai, ko nesitikėjo? Ar blogas žmogus yra jūsų sutuoktinis, jeigu vakarais mėgsta žiūrėti aštraus siužeto filmus?

Pokalbis su psichiatru, psichoterapeutu Jonu Fugaliu ir mokslininke folkloriste iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Jurga Sivickaite-Sadauskiene.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Įvairiomis progomis sakomos kalbos apie klaidų svarbą, drąsą klysti. Tačiau kasdienybėje už klaidas dažnai baudžiame save ir kitus. Daugybė žmonių iš baimės suklysti netgi nedrįsta imtis naujų dalykų. „Ai, vis tiek nepavyks“. Apie mūsų santykį su klaidomis ir kaip mokytis klysti perfekcionistams – psichoterapeutė, Vilniaus geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Vidurio amžiaus krizė ir kiti pereinamieji etapai žmogui senstant: kaip juos išgyventi kuo sklandžiau? Laidos viešnios - psichologė Mirolanda Trakumaitė ir senėjimo temą nagrinėjanti saviugdos konsultantė Laura Montvilaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie Lietuvoje vis dar stiprią tyčiojimosi, kitų žeminimo kultūrą – su psichologu, patyčių prevencijos srityje dvidešimt metų veikiančios „Vaikų linijos“ vadovu Robertu Povilaičiu. Kodėl žmogaus viduje gali kilti noras pašiepti, netgi sistemingai engti kitą? Ar valstybės remiamos prevencijos programos gali pakeisti visuomenės mentalitetą? Kas padeda gyventi taip, kad norint jaustis vertingu nereikėtų menkinti kitų?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichologais, poras konsultuojančiais psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu – apie posakio „obuolys nuo obels netoli terieda“ atsispindėjimą porų santykiuose. Kiek į romantinius santykius atsinešame įtakų iš savo tėvų šeimų ir ką daryti, jei atrodo, kad jos trukdo?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ieva Viltrakyte – apie emocinės sveikatos sunkumus, sutrikimus, kurie juos patiriančius žmones gali išgąsdinti, o specialistams atrodo įveikiami ir netrukdantys ilgainiui susikurti visavertį gyvenimą.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar verta analizuoti ir su kitais aptarinėti tai, ką sapnuoji? Daliai žmonių tai atrodo neprasminga veikla, kaip laikraštinių horoskopų skaitymas. Tačiau sapnai tyrinėjami ir mokslininkų, taip pat – pasitelkiami psichoterapijoje. Kokia sapnų analizė gali padėti suprasti save, sveikti po išgyvenimų? Kas ir kodėl gyvenime pasitelkia sąmoningą sapnavimą? Laidos svečiai – geštalto krypties psichoterapeutė Daiva Žukauskienė ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkas Tadas Stumbrys.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichologė-psichoterapeutė, knygų autorė Lina Dirmotė sako, kad naujausią savo romaną „Sibilė“ rašė iš dalies todėl, kad skaitydama kai kurių vyrų sukurtas knygas apie moteris pamatė, jog jie visai nesupranta moterų vidinio pasaulio. Viena iš svarbių temų romane ir mūsų pokalbyje – romantinė meilė. Kas padeda nuoširdžiai įsivertinti, kiek jos gyvenime reikia bei kokia meilės raiška svarbi tau?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Dėl kokių priežasčių įvairaus amžiaus žmonės, ypač paaugliai bei jaunos moterys, imasi perdėtos kūno kontrolės, kuri gali privesti iki valgymo sutrikimų? Taip pat – apie įpročius šeimoje: kurie gali tapti anoreksijos, bulimijos ar kitų sutrikimų prevencija, o kurie didinti jų riziką? Kaip šios ligos Lietuvoje gydomos, kodėl procese tokia svarbi psichoterapija?

Su psichologe-psichoterapeute Veronika Mudėnaite-Savickiene ir VšĮ „Lengva plunksna“, kuri teikia pagalbą sveikstantiems nuo valgymo sutrikimų, įkūrėja Vaida Zykute, kuriai pati yra sirgusi šiomis ligomis.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Psichoterapeutu tapau iš dalies todėl, kad turiu plepią mamą ir išmokau klausytis“ – sako Timas Petraitis, Kaune gyvenantis psichologas, kuris dalį laiko dirba kurjeriu – vežioja maistą. Savo pinigų taupymo patirtį aprašė šiemet išleistoje knygoje „Pinigų laiškai“. Pastebėjimais apie gyvenimą dalinasi socialiniuose tinkluose. Rašydamas Timas nevengia humoro ir ironijos, tad pasitaiko komentuotojų, kurie stebisi, jog jis yra profesionalus psichoterapeutas. Kitiems Timo Petraičio nesusireikšminimas daro įspūdį, tai – ir viena iš mūsų pokalbio temų.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Dieną, kai švenčiame politinę Lietuvos laisvę, su psichologe-psichoterapeute, Fenomenologinių tyrimų instituto vadove Agne Matulaite kalbame apie vidinę žmogaus laisvę. Būna, kad netgi iš pažiūros laisvas žmogus toks nesijaučia. Pasak Agnės, jį gali slėgti ir iš kartos į kartą perduodama įtampa. Kaip elgtis su ja? Ką daryti, kai laisvės atrodo per daug – apima jausmas, kad esi niekam nereikalingas? Ko imtis, kai brangus žmogus, tarkime, paauglys, slysta kurdamas savo gyvenimo laisvės, atsakomybės ir ribų dėlionę?

Ved. Giedrė Čiužaitė