Ryto allegro

Tauragės literatų klubas „Žingsniai“ šiemet švenčia trisdešimties metų jubiliejų. Klubas pasižymi aktyvumu – nuolat leidžia naujas knygas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, organizuoja tradicinį poezijos vakarą. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.

Klaipėdoje formuojasi savita miesto muzikinės kultūros kryptis. Šį sezoną valstybinis muzikinis teatras pristato keletą premjerų, tarp jų – Georgo Friedricho Händelio baroko operą „Julijus Cezaris“. Apie naująjį sezoną pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.

Vilniuje, Pamėnkalnio viloje, atidaryta vertėjos, vienos iš LRT radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjų Rasos Drazdauskienės sukauptų detektyvų biblioteka.

Šių metų Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja Sondra Simana už romaną „Potvynis Bohemoje“, pasakojančiame apie Klaipėdą dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Ar šiandien Klaipėda išsaugojo bohemą ir koks yra uostamiesčio kultūrinis gyvenimas šiandien?

Lietuvoje prasideda Europos paveldo dienos. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“.

Ved. Donatas Šukelis

Iš kur kilo lietuvių kalba ir kodėl ji laikoma viena archajiškiausių pasaulyje? Kodėl lietuvių kalba iki šiol tokia svarbi kalbininkams? „Kalbos ryte“ domėjosi Tomas Riklius.

Druskininkų kultūros erdvėje „Lelija“ atidaryta grupinė šiuolaikinio meno paroda KONTRA-ORTAS. Paroda kontrabandą ištraukia iš kriminalinės kronikos ir paverčia meno tyrimo objektu.

Seimo Kultūros komitete bus aptariama situacija Kultūros ministerijoje. 8 ministerijos skyrių darbuotojai kreipėsi į Kultūros ministrą, Seimo Kultūros komitetą bei ministro pirmininko patarėją kultūrai dėl kanclerio Evaldo Raistenskio darbo. Antradienį ministerijoje vyko ir darbuotojų susitikimas. Kaip toliau bus užtikrinamas sklandus ministerijos darbas?

Kultūros komitete šiandien bus renkamas naujas Kultūros komiteto pirmininkas. Iki šiol komitetui vadovavusį Kęstutį Vilkauską pareigose turėtų keisti buvusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Tarptautinis penkiolikmečių mokinių gebėjimų tyrimas parodė, kad visame pasaulyje mažėja skaitymo rodikliai. Ką galime padaryti, kad skaitymo populiarumas nemažėtų?

Ved. Marius Eidukonis

„Jei nori būti žymiu skulptoriumi ar tapytoju, didžiausia palaima tavęs lauks Dusetose; jei teatralu – Kuliuose; jei rašai romanus ir esė – geriausia keliauti į Anykščius; o jei nori būti kompozitoriumi ar garso menininku, kuris pritaptų prie tarptautinių kūrėjų srauto, – ruoškis ilgai kelionei į Kintus“, – komentare sako sociologas Liutauras Kraniauskas.

Raseinių krašto istorijos muziejuje šiuo metu galima išvysti tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybos parodą „Troškimas“. Autorės darbai prabyla apie didžiausią troškimą – gyventi saugioje aplinkoje. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.

Praėjusią savaitę trečią kartą įteikta Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta prof. Kazio Pakšto premija. Šių metų laureate tapo Dovilė Ringis, įvertinta už Klaipėdos universitete apgintą magistro baigiamąjį darbą „Jūrinės kultūros rinkodaros komunikacijos poveikis jūriniam identitetui Lietuvoje“.

Lietuvos architektūros studijos „arches“ projektas
„SANCTUM – Nature Therapy Retreat“ pelnė aukščiausią Baltijos šalių tvarios architektūros apdovanojimą.

Savaitgalį prasidėjo XVI-asis tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis. Šiemet festivalyje siekiama surinkti lėšų naujiems Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonams įsigyti.

Ved. Donatas Šukelis

Baigėsi Venecijos kino festivalis. Auksiniu liūtu apdovanotas danų filmas „Nežinoma moteris“. Didysis žiuri prizas atiteko korėjiečių filmui „Possible Love“, o žiuri specialųjį prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“ apie Izraelio oro smūgius Gazos ruože. Įvertintas juostas aptariame kartu su kino kritiku Vladu Rožėnu.

Domanto Razausko muzikinės naujienose smuikininko Curtiso Stewarto, trio „Punkt.Vrt.Plastik“ ir Dominyko Digimo bei Loros Kmieliauskaitės naujų albumų apžvalga.

Palangoje, „Žulkų dirbtuvėse“, visą savaitę vyks kūrybinis medžio drožėjų pleneras „Kryždirbystės tradicijų tąsa“.

Tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON Lietuvių kūrėjų konkursinės animacijos programos pagrindinis apdovanojimas atiteko Gertrūdos Nemčauskaitės filmui „Pingvinas ir Balandis“.

Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Čia esanti bažnyčia mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Tomo Mizgirdo pasakojimas.

Ar literatūroje ryškesniu tampa Šiaulių veidas ir istorija ir kuo Šiauliai patrauklūs literatūriniams tyrinėjimams?

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienose – apie streiką Eifelio bokšte, Oksfordo universiteto muziejaus sprendimą Indijai grąžinti nagų tautos protėvių palaikus ir „Star Trek“ gerbėjų Londone pasiektą Gineso rekordą. Pasakoja Justė Krikščiūnė.

Druskininkuose savaitgalį vyks Gamtos terapijos festivalis. Koks šiandien yra žmogaus ir gamtos santykis ir kodėl svarbu jį stiprinti?

Šį sekmadienį Šiluvoje – pagrindinė Šilinių atlaidų diena. Jos metu bus minimas Lietuvos bažnytinės provincijos ir vyskupijų įsteigimo šimtmetis. Tomo Mizgirdo pasakojimas.

Paskelbti konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2026“ nugalėtojai. Geriausieji išrinkti penkiose kategorijose, o Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje galima pamatyti ir geriausių konkurso darbų parodą.

Stokholme vyks ketvirtą kartą rengiamos Europos lietuvių kultūros dienos.

Išleistas Vokietijos kultūrai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris. Ką žinome ir ko dar nežinome apie vokiečių kultūrą bei kaip galime pasiruošti Lietuvos kultūros sezonui Vokietijoje? Pokalbis su Lietuvoje besisvečiuojančiais „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistais Sandra Kegel ir Reinhardu Vesseriu.

Ved. Marius Eidukonis

Ukrainos sostinės teatre atgijo Homero „Odisėjos“ pasakojimas. Per garsiojo epo prizmę pasakojama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o scenoje vaidina patys karą patyrę kariai.

Šią savaitę „Menų spaustuvėje“ po dvejų metų pertraukos prasideda šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“. Festivalyje numatytos dvi lietuvių premjeros, užsienio kūrėjų darbai, edukacinės veiklos, diskusijos ir šiuolaikinio cirko mokyklos „CIRCulus“ pristatymas.

Šiandien prasideda tris dienas truksiantis 6-asis festivalis „Alytus Jazz“. Šiemet jis įsikuria išskirtinėje miesto erdvėje – buvusiame Alytaus duonos fabrike. Kiek džiazas gyvas Alytuje ne tik per festivalį ir su kokiais iššūkiais šiandien susiduria „Alytus Jazz“?

Dvyliktą kartą į Klaipėdą sugrįžta tarptautinis animacijos, vaizdo žaidimų ir virtualios realybės festivalis BLON, kviečiantis kalbėti apie kokybišką laiką prie ekranų. O Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre pristatoma lietuvių ir suomių šiuolaikinio meno paroda.

Rugsėjo 10–23 dienomis „Skalvijos“ kino centre bus rodoma Taivano režisieriaus Hou Hsiao-hsien filmų retrospektyva „Atminties sala“. Hou Hsiao-hsien laikomas viena svarbiausių Taivano Naujosios bangos figūrų, padėjusių šalies kinui įsitvirtinti pasaulio festivaliuose ir autorinio kino istorijoje.

Ved. Justė Krikščiūnė

Iki rugsėjo 15 d. Šiluvoje vyksta didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai dar vadinami Šilinėmis.

Kaip veiksmažodžiai, nurodantys valią kito žmogaus veiksmams, sudaromi skirtingose kalbose, tiksliau – lietuvių, latvių, lyvių ir estų? „Kalbos ryte“ domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.

Tarptautinis Kauno kariljono muzikos festivalis jau dešimtą kartą kvietė pasiklausyti vieno sudėtingiausių muzikos instrumentų pasaulyje. Dešimtyje koncertų pasirodė Lietuvos, Lenkijos, Belgijos, Italijos ir Japonijos atlikėjai. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.

Šiemet tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ savo 20-metį pasitinka kartu su festivalį kūrusiais menininkais, kviesdamas kalbėti apie pasaulio trapumą. Festivalio maršrutai rugsėjo 9–spalio 7 d. sudėlioti uostamiestyje ir Vakarų Lietuvos miestuose. Apie pradžią ir šiuos laikus su pašnekovais kalbasi Agnė Bukartaitė.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ paskelbė, kad beveik du dešimtmečius ansamblio meno vadovu dirbusį Giedrių Svilainį keičia režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose atidaroma paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Joje pirmą kartą kaip vientisas pasakojimas pristatoma penkių sričių: lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų, kosmoso ir robotikos – raida Lietuvoje.

Rokiškyje prasideda tarptautinė meno rezidencija „ArtRo“. Šiemet rezidencijoje dėmesys skiriamas kanklėms. Rezidencijoje susitiks kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos.

Ved. Marius Eidukonis

„Kaip ir daugelis dėstytojų, savęs klausiu: ar dar galiu ko nors išmokyti jaunus žmones, jau įvaldžiusius dirbtinį intelektą?“ – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.

Lietuvos paštas tęsia kultūros paveldui skirtą pašto ženklų seriją „Lietuvos paveldas. Dvarai“ – šįkart naujasis pašto ženklas skirtas Plungės dvarui. Kaip nusprendžiama, kokie Lietuvos istorijos, kultūros ir paveldo objektai ar asmenybės atsiras pašto ženkluose? Kiek tokį pasirinkimą lemia istorinė reikšmė, visuomenės susidomėjimas ar kolekcinė vertė?

Šiandien minima Tarptautinė raštingumo diena. UNESCO šiemet mini šios iniciatyvos 60-metį ir primena, kad šiuolaikinis raštingumas jau seniai reiškia daugiau nei gebėjimą skaityti ir rašyti. Vis svarbesni tampa gebėjimai vertinti informaciją, kritiškai mąstyti, taip pat skaitmeninis ir medijų raštingumas.

Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojamos tarpukario fotografo Leono Balko nuotraukos, kuriose atsiskleidžia šeimų portretai, senosios Klaipėdos vaizdai ir tuometis žmonių gyvenimas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo Baltieji rūmai pristatė internetinius žaidimus, kuriuose žaidėjai gali gaudyti migrantus ir statyti pasienio sieną. Žmogaus teisių organizacijos tokią iniciatyvą kritikuoja dėl migrantų nužmoginimo. Ką šis atvejis pasako apie besikeičiančią politinę komunikaciją ir kokį poveikį toks migrantų vaizdavimas gali turėti visuomenės požiūriui į migraciją?

Ved. Justė Krikščiūnė

Kuo ypatinga Šiauliuose mažiau, nei prieš šimtmetį, pastatyta nedidelė, bet išskirtinė savo istorija Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia? Pasakoja Tomas Mizgirdas.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Sostinėje esančiame Žemaitės skvere ant 24 metrų aukščio sienos atsirado Liudos Jaruševičiūtės Stankevičienės darbas „Bukantės miškas“, nutapytas nedideliais teptukais, naudojant mišrią tapybos ir grafikos techniką.

Kokiomis sąlygomis kultūros įstaigos galėtų skolintis iš nacionalinės plėtros banko ILTE ir kiek šis įrankis reikalingas kultūros įstaigoms?

Tauragėje aštuntą kartą vyksta festivalis „Kvadratu“, kuriame šiemet kviečiama nagrinėti ribas. Renginio veiklos vyksta netikėtose, tarpinėse erdvėse – ten, kur ribos tik nujaučiamos. Kolegės Vestos Vitkutės pasakojimas.

Vyriausybė atnaujino Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją. Jos pirmininku tapo literatūrologas, poetas ir vertėjas Mindaugas Kvietkauskas.

Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ pradėjo jubiliejinį 10-ąjį sezoną.

Ved. Marius Eidukonis

Artėjant Tarptautiniam Kauno kariljono muzikos festivaliui nusikelkime į Gdanską, kur dirba viena festivalio dalyvių Monika Kaźmierczak.

Iš Tauragės kilusi Vykintė Trakšelytė savo iš Prūsijos kilusios giminės istoriją nusprendė papasakoti per mados kolekciją „Gintus“, kuri laikui bėgant virto paroda. Nagrinėdama giminės istoriją, kūrėja atrado, kad kai kurie jos giminaičiai aprangoje segėdavo paukščio segę.

Rugsėjo 5–6 dienomis Vilniuje pirmą kartą vyks NARA festivalis – gyvos žurnalistikos savaitgalis skirtingose Vilniaus erdvėse. Šių metų festivalio tema – „Įveikti apatiją“, kviečianti svarstyti, kiek šiandien žmogus jaučiasi galintis paveikti savo aplinką ir visuomenėje vykstančius procesus.

Kauno fotografijos galerijoje menininkas Visvaldas Morkevičius pristato parodą „Blind cats“. Fotografas ekspozicijoje analizuoja kaip smurtas bei propaganda prasiskverbia į saugiausią jaunų žmonių erdvę.

Šiemet Lietuvos audiosensorinė biblioteka mini 60 metų veiklos jubiliejų. Per šešis dešimtmečius keitėsi bibliotekos pavadinimas, vartotojų poreikiai ir knygų formatai – nuo Brailio rašto ir pirmųjų garsinių leidinių iki elektroninių knygų, virtualios bibliotekos ir mobiliųjų programėlių.

Ved. Justė Krikščiūnė

VDA galerijoje „5 Malūnai“ atidaryta Ievos Babilaitės paroda „Randasi“. Joje iš Ievos Babilaitės užrašų knygučių ir iš asmeninės kūrybinės erdvės išlaisvinti kūrėjos darbai.

Kodėl akademiniuose tekstuose vengiame rašyti „aš“ ar „mes“? Kokia asmeninių įvardžių ir jų strategija moksliniuose tekstuose? Rubrikoje „Kalbos rytas“ domisi Tomas Riklius.

MO muziejui maksimaliam terminui – 5 metams – pratęsta akreditacija kelti pedagogų kvalifikaciją. Kaip muziejus prie to prisideda?

Šiandien prasideda Venecijos kino festivalis. „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“. Kolegės Indrės Kaminckaitės pasakojimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasienyje su Kanada esantį Ontarijo ežerą pervadinantis Amerikos ežeru. „Google“ žemėlapiuose jau galime matyti naują ežero pavadinimą. Ar iš tiesų taip paprasta keisti geografinių vietovardžių pavadinimus?

Kaune prasideda vienuolika dienų vyksiantis tautinių mažumų festivalis „Kultūrų sodas 2026“.

Ved. Marius Eidukonis

„Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas, ekspertas Domas Boguševičius.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas šiemet mini 55-erių metų sukaktį. Kokios šiemet stojimo tendencijos, su kokiais iššūkiais susiduria Akademija ir kokią reikšmę Klaipėdos fakultetas turi Vakarų Lietuvos kultūriniam gyvenimui?

Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?

Išleistas naujas leidinys „Šiauliai. Architektūros gidas“, kviečiantis pažvelgti į miesto architektūrinę raidą nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Kuo išsiskiria Šiaulių architektūrinė tapatybė?

Ved. Justė Krikščiūnė

Kembridžo universitete ketinama įsteigti Lietuvos studijų profesūrą – nuolatinę profesoriaus pareigybę, skirtą Lietuvos studijoms.

Viename lankomiausių turistų traukos centrų Kaune, Kiemo galerijoje, gali nelikti dalies meno kūrinių. Viena iš galerijos po atviru dangumi sienų yra renovuojamo daugiabučio, kurio gyventojai nori freskas uždažyti.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Šiuolaikinio cirko dueto „Kanta Company“ menininkai Kęstas Matusevičius ir Aino Mäkipää pradėjo kurti šiuolaikinio cirko spektaklį kūdikiams.

Kaip buvo įkurtas Kaltinėnų Dvasingumo parkas ir kaip šia erdve rūpinamasi dabar?

Mykolo Romerio universitetas pirmą kartą Lietuvoje pradeda Kultūros politikos ir strateginio valdymo vadovų magistrantūros programą.

LRT KLASIKA nuo rugpjūčio 31 dienos pradeda naują sezoną.

Ved. Marius Eidukonis

Pranešta, kad mirė Japonijos avangardo menininkė Yayoi Kusama. Daugiausia ji išgarsėjo savo taškais išmargintais paveikslais bei moliūgų motyvais.

Šiuo metu Kauno rajone - neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą.

Panemunės pilyje pirmą kartą įvyks Pilies poezijos festivalis, skirtas istorinės lietuvių poezijos ir šiuolaikinės kūrybos susitikimui.

Rugpjūčio 28–rugsėjo 7 dienomis Vilnius taps Baltijos mados traukos centru – į sostinę sugrįžta tarptautinė „Vilnius Fashion Week“.

Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje.

Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“.

Vilniuje, Bernardinų sode, prasideda dvi dienas truksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“. Į savo diskusijas kviečia ir LRT KLASIKA.

Trakuose šiandien atidaromas naujasis Trakų krašto tradicinių amatų centras.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: Kinijoje pradėtas tyrimas dėl patriotinės dainos žodžius scenoje pakeitusio garsaus komiko, po beveik 700 tūkstančių eurų apgavystės Estijos menininkai rengia labdaros aukcioną ir Ukrainos sankcijų sulaukęs animacinis serialas „Maša ir Lokys“.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į nemokamus terapinius užsiėmimus. Juose M. K. Čiurlionio kūriniai taps atspirties tašku ne tik meno pažinimui, bet ir žvilgsniui į save. Meditatyviai stebėdami paveikslus dalyviai analizuos kylančias mintis ir emocijas, o pasitelkę spalvas, formas bei vaizdinius kurs savo darbus. Plačiau apie tai – Kotryna Lingienė.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į nemokamus terapinius užsiėmimus. Juose Čiurlionio kūriniai taps atspirties tašku ne tik meno pažinimui, bet ir žvilgsniui į save.

Į lietuvių kalbą išversta vieno žymiausių šiuolaikinių filosofų, profesoriaus Markuso Gabrielio knyga „Kodėl pasaulio nėra“. Kaip mes suprantame pasaulį ir kur einame, kokius iššūkius mums kelia dirbtinis intelektas ir kodėl verta įsiklausyti į filosofų pastebėjimus – pokalbis su knygos autoriumi.

Jau trečią kartą Kauno teatrai kviečia į renginį „Pietų pertrauka su Kauno teatrais“. Penki miesto teatrai atskleis sezono planus, susipažindins su naujais kūrėjais ir kvies diskutuoti.

Šiandien Klaipėdos pakrašty, daugiabučių vidiniame kieme, jaunieji menininkai surengs tarpdisciplininį gatvės teatro pasirodymą. Čia jie sukūrė savotišką žaidimų aikštelę, į kurią, kelias dienas pasitreniravę ir parepetavę, kvies daugiabučių gyventojus bei žiūrovus iš viso miesto.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar galimas tikslus, neklaidinantis žemėlapis? Šį klausimą komentare kelia filosofas Aldis Gedutis. „Už kiekvieno žemėlapio yra kažkas, kas niekaip negali išvengti nei vertybinių, nei ekonomiškai ar politiškai motyvuotų sprendimų“, – svarsto filosofas.

„Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose.

„Nesitikėjau, kad dėl vienos skulptūros Lietuvoje taip karštai pradėsime aiškintis, kaip apskritai turi atrodyti lietuvaitė“, – sako skulptorius Martynas Gaubas. Jo „Lietuvaitė“, praėjusią savaitę eksponuota Kaišiadoryse, vėl sukėlė aštrias diskusijas apie moters kūną, meninę provokaciją ir tai, kas apskritai priimtina viešojoje erdvėje. Prieš šešerius metus „Lietuvaitė“ panašias reakcijas kėlė Vilniuje ir Palangoje. Kas pasikeitė per tuos šešerius metus? Kodėl tas pats kūrinys vis dar taip stipriai veikia – ir ką mūsų reakcijos į jį pasako ne tik apie meną, bet ir apie mus pačius?

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus lankėsi muziejuje, tačiau daugiau nei pusė lankytojų sako bent kartais pasigendantys aiškesnio ar išsamesnio pasakojimo apie eksponatus. Šį poreikį muziejai vis dažniau bando atliepti pasitelkdami dirbtinį intelektą – juo kuriami ir įgarsinami audiogidai, siūloma daugiau kalbų, turinys pritaikomas skirtingoms lankytojų grupėms. Tačiau ar mažesnė kaina ir greitesnis procesas nekeičia paties muziejaus pasakojimo kokybės?

Ved. Justė Krikščiūnė

Šiauliuose atidaryta nauja Lauko galerija, kurioje pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą.

Pakruojyje vyksta skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Petrašiūnų dolomito karjere menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves.

Rugpjūčio 24-27 dienomis Vilniuje 10-ąjį kartą vyksta Lietuvos kino centro organizuojamos „Baltijos kino dienos“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Kokią Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Kaune viziją turi naujasis jo direktorius Rokas Cicėnas?

Be kvietimo Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvauti nusprendusi Lietuva, eksportui paruošiamos kiaulaitės ir milijonas parašų už mūsų valstybės pripažinimą – šios ir kitos istorijos atskleidžiamos lauko parodoje „Pasauliui apie Lietuvą“.

Ved. Marius Eidukonis

Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“.

Rytoj, rugpjūčio 22-ąją, Nidoje minima Tarptautinė švyturių diena. Šiemet jos programa kvies pažvelgti į švyturius ne tik kaip į navigacinius ženklus, bet ir kaip į jūrinio, industrinio bei kultūrinio paveldo dalį. Ką apie Kuršių nerijos raidą pasakoja švyturių tinklas ir kaip tokį paveldą išsaugoti šiandien?

Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių. Dirbtinis intelektas ir sparčiai skaitmenėjančios paslaugos keičia tai, kaip ieškome informacijos, mokomės ir sprendžiame kasdienes užduotis, tačiau kartu kelia klausimą, ar visi visuomenės nariai spėja prisitaikyti prie šių pokyčių. Kokio vaidmens mažinant skaitmeninę atskirtį gali imtis bibliotekos ir kokių gebėjimų šiandien reikia žmogui, kad jis neliktų technologinių pokyčių paraštėse?

Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“.

Šeštadienį prie Baltojo tilto Vilniuje pirmą kartą susitiks devynios Lietuvoje veikiančios savadarbių garso sistemų bendruomenės. Iki šiol dažniau pogrindžio renginiuose ir alternatyviose erdvėse gyvavusi „garso sistemų“ kultūra šįkart persikels į miesto centrą ir dienos šviesą. Kas yra savadarbių garso sistemų kultūra, kuo ji skiriasi nuo įprastų muzikos renginių ir kodėl jos kūrėjai siekia būti labiau matomi?

Ved. Justė Krikščiūnė

Užsienio kultūros naujienos apie Sicilijoje pavogtus Renesanso kūrinius ir Zalcburge dingusias auksines Mocarto figūrėles, Niujorke vėl eksponuojamą seniausią išlikusį Homero „Odisėjos“ fragmentą ir Lenkijoje iškilusią, kaip manoma, aukščiausią Europoje Mergelės Marijos statulą. Pasakoja Justė Krikščiūnė.

„Mūsų tikslas – ugdyti ne tik meistriškumą, bet ir gebėjimą matyti pasaulį giliau“,- taip teigia šiandien Kaune duris atveriančios Senamiesčio meno mokyklos kūrėjai. Plačiau apie naują meno mokyklą pokalbis su vienu iš įkūrėjų ir dėstytojų, dailininku Donatu Iniu.

Paskelbti kultūros paso konkursą laimėję edukaciniai projektai. Kokias edukacijas ir kodėl šiemet išrinko ekspertai, kokio lygio kultūra atkeliauja į mokyklas? Kaip šį projektą vertina patys paraiškų teikėjai? Pokalbyje dalyvauja kultūros viceministrė Renata Kurmin, Kultūros paso kuratorė Rasa Stuglienė, pedagogė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė ir nevyriausybinių organizacijų paraiškas teikianti Violeta Čiuplytė.

Valstybinio jaunimo dramos teatro vadovo konkursą laimėjo nevyriausybinio teatro Meno ir mokslo laboratorija prodiuserė ir kultūros ekonomikos tyrėja Rusnė Kregždaitė. Kaip vyko konkursas ir kokie pokyčiai laukia teatro kalbėsime su kultūros viceministru Tomu Juočiu ir naująja teatro vadove Rusne Kregždaite.

Gyvename geologinėje antropoceno epochoje, kurioje žmogaus veikla tapo viena iš pagrindinių jėgų, formuojančių Žemės būklę. O kaip kylančias problemas galėtų spręsti istoriniai tyrimai? Į šį klausimą bandys atsakyti į tarptautinį Vilniaus istorijos teorijos konventą susirinkę mokslininkai, o mes klabėsime su renginio organizatoriumi, Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje.

Ką apie dirbtinį intelektą mano profesionalūs vertėjai ir kodėl jie nesijaudina dėl savo profesijos?

Koks „atvėsimo“ laikotarpis taikomas politinio pasitikėjimo komandos nariams, siekiantiems dalyvauti vadovų konkursuose įstaigose, kurių veiklai galėjo turėti įtakos užimdami politines pareigas?

Europos autoriai prašo stabdyti priverstinį teisių išpirkimą. Tai praktika, kai autorius verčiamas sutartyje atsisakyti visų arba dalies savo teisių mainais į vienkartinį, dažniausiai nedidelį išankstinį honorarą.

Šiandien minime Pasaulinę fotografijos dieną. Panevėžyje vyks jubiliejinė – dešimtoji Fotografijos dienos eisena, skirta 200-osioms fotografijos metinėms paminėti.

Ką apie Vilnių gali papasakoti Valakampių miškai ir juose įsikūrusios vilos?

Ved. Marius Eidukonis

„Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Kaip šiandien vertinti grožį ir jo siekti?

Kaune praėjusį savaitgalį Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Net 24 valandas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ buvo giedamos sutartinės. Renginys apjungė du į UNESCO paveldą įtrauktus reiškinius: sutartines ir kryždirbystę.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl sprendžia, ką daryti su prieš daugiau nei dešimtmetį nuo Žaliojo tilto nukeltomis sovietinėmis skulptūromis. Lietuvos nacionalinis muziejus atsisakė planų jas perimti dėl neišspręstų nuosavybės, saugojimo ir finansavimo klausimų. Skaičiuojama, kad restauracijai reikėtų mažiausiai pusės milijono eurų. Koks galimas šių skulptūrų likimas?

Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja.

Kaip apie instituciją, saugančią daugiau nei pusantro milijono kultūros vertybių ir jungiančią net dvylika skirtingų padalinių, papasakoti taip, kad ji neatsidurtų lentynoje? Lietuvos nacionalinis muziejus pristato naują reprezentacinį leidinį „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis“. Knygos sudarytojas ir meninis redaktorius – Kęstutis Pikūnas.

Ved. Justė Krikščiūnė

90-metį minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia keliauti po Lietuvą ir dalyvauti interaktyviame žaidime „90 Maironio balsų“.

Skaitmeninė kultūros platforma „eKultūra“ pristato naują kultūrinį maršrutą Palangoje. Ką jis siūlo atrasti kurorto gyventojams ir svečiams?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Penktadienį, eidama 83-iuosius metus, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Palčinskaitė. Visai neseniai pasirodė ir paskutinė poetės eilėraščių knyga vaikams „Afrikoj nėra žiemos“. Prisimename Violetą Palčinskaitę ir jos kūrybą.

Rugpjūčio 17–28 dienomis Vilniuje vyksta kasmetinė intensyvi šokio edukacinė programa „Summer Dance Intensive Vilnius“.

LRT KLASIKA tęsia Lietuvos radijo šimtmečio minėjimą. Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje koncerte „Iš Kauno radiofono orkestro užrašų“ atgis tarpukario Kauno radiofono orkestro repertuaras.

Ved. Marius Eidukonis

Šios savaitės užsienio spaudos apžvalgoje – apie menininko Benksio kūrinius, kurių priežiūrai ir pašalinimui Jungtinėje Karalystėje leidžiami viešieji pinigai, taip pat buvusiame Italijos bunkeryje įsikursiantį Šaltojo karo muziejų ir naują muzikos platformos „Spotify“ žymę, kuri padės atskirti „dirbtinio intelekto personas“ nuo tikrų atlikėjų.

Šį savaitgalį Valkininkuose prasideda trečiasis šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“. Šių metų tema – „Vaizdo ir garso bangos“. Festivalio renginiais bus paminėtas Lietuvos radijo 100-metis.

Palangoje, netoli Birutės parko ir Tiškevičių rūmų, planuojama statyti naują meno galeriją. Jos architektūrinės idėjos konkursą laimėjo studijos „Heima“ projektas „Įkvėpti“ – horizontalus, vieno aukšto pastatas, kurio banguojantis stogas atkartoja pajūrio kraštovaizdžio formas. Pokalbis apie būsimos meno galerijos viziją, jos reikšmę kurortui ir tolesnius projekto įgyvendinimo planus.

Kauno rajone šį penktadienį ir šeštadienį trečią kartą rengiamas respublikinis folkloro festivalis „Obelynės žolinė“. Senajame Tado Ivanausko obelų sode skambės muzika, bus pristatoma autentiškų skarų-gūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, veiks ir „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai bei gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes.

Rugpjūčio 15-ąją Pakruojo dvare pirmą kartą rengiamas Didysis vasaros pokylis. Jo programoje – teatralizuotas VDU kamerinio orkestro koncertas, aristokratiški šokiai, istorinės pramogos ir XIX amžiaus dvaro kultūros motyvais kuriama atmosfera. Tačiau vakaro muzikinėje programoje skambės ne vien klasika, bet ir šiuolaikinių atlikėjų dainos. Kokią patirtį siekiama sukurti, kam skirtas toks pokylis ir kaip dera istorinė aplinka bei popmuzika?

Ved. Justė Krikščiūnė

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.

Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.

Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?

Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.

Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.

Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Lietuviškai kino ekranuose prabylantys veikėjai – ne tik aktorių, bet ir audiovizualinių vertėjų darbas. Jei veikėjas nutilo, nutilti turi ir garsas. „Mes bandome apgauti Lietuvos žiūrovą, kad veikėjas kalba lietuviškai“, – sako VU Kauno fakulteto doc. dr. Jurgita Astrauskienė. Kiek į vieną subtitrų eilutę telpa simbolių, kas sugalvoja filmams pavadinimus bei kaip veikėja Moana tampa Vajana?

Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.

Šiandien – Tarptautinė jaunimo diena, Jungtinių Tautų minima jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jos tema – „Skirtingi kontekstai, bendri siekiai“. Jungtinės Tautos pažymi, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jaunų žmonių siekiai iš esmės sutampa – tai orumas, kokybiškas išsilavinimas, prasmingas darbas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Panašūs ir jiems nerimą keliantys veiksniai: klimato kaita, karai, ekonominis nesaugumas ir vienišumas. Ar jau galime kalbėti apie vieną, pasaulinę jaunimo kartą, kurią labiau jungia socialiniai tinklai ir bendros baimės, nei skiria valstybių sienos? Ir kur šiame žemėlapyje yra Lietuvos jaunimas – kuo jis gyvena, kas jam kelia nerimą, kiek yra socialiai ir politiškai aktyvus?

Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile.

Kodėl Klaipėdos krašte tiek daug raudonų plytų architektūros? Ką per šiuos pastatus galima papasakoti apie žmones, gyvenusius šiame krašte, jų kultūrą, religiją ar istorinius lūžius? Kodėl ši Lietuvos dalis šiandien atrodo kitaip nei likusi šalis – kodėl čia kitokia architektūra, religinis paveldas, kultūra ar žmonių tapatybė?

Ved. Justė Krikščiūnė

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Kaip gimtasis Šilalės kraštas formavo menininkų tapatybę ir kokius darbus jie rodo gimtinės žmonėms?

Jubiliejų šiemet švenčiantys Šiauliai pasipildė nauja kultūrine erdve. Atidaryta nauja Lauko galerija, kurios pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą.

Lietuvoje pirmą kartą bus rengiama gastronomijos strategija. Pagal ją per artimiausią dešimtmetį šalis sieks pritraukti pasaulinio lygio renginių ir paskatinti daugiau šefų kurti išskirtinius patiekalus. Ką šiandien galime vadinti Lietuvos gastronominiu identitetu? Ar mūsų stiprybė – aukštoji virtuvė, tradiciniai patiekalai, regionų kulinarinis paveldas, o gal jų jungtis? Ir ko reikia, kad gastronomija taptų ne trumpalaike turizmo mada, o atpažįstama Lietuvos kultūros dalimi?

Netrukus paaiškės sprendimas dėl Vilniaus verbų rišimo tradicijos įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pasaulyje tokią apsaugą turi ir kalbinės tradicijos – nuo Kanarų salų švilpiamosios kalbos iki Garifuna bendruomenės kalbos Centrinėje Amerikoje. Viešojoje erdvėje keliamas klausimas ar sąraše galėtų atsidurti ir Vilniaus krašto lenkų tarmė. Tai – savita, per šimtmečius daugiakalbėje aplinkoje susiformavusi vietos kalbos tradicija. Joje persipina senesni lenkų kalbos bruožai, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbų įtaka, o pats kalbėjimo būdas daugeliui tebėra svarbi vietos tapatybės dalis. Tačiau keičiantis kartoms ši tradicija taip pat keičiasi ir kai kur traukiasi iš kasdienio vartojimo. Ar tokią kalbinę tradiciją reikėtų saugoti kaip nematerialųjį kultūros paveldą?

Prie Sicilijos krantų Italijos narai aptiko maždaug 2 tūkst. metų senumo romėnų laivo liekanas. Maždaug 46 metrų gylyje rastame laive išliko šimtai amforų, kurios, kaip manoma, buvo naudojamos vynui gabenti. Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli šį radinį pavadino vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų.

Ved. Justė Krikščiūnė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Šiandien Ignalinoje prasideda IX-oji „Meno bangų“ rezidencija „19 amžiaus atspindžiai“. Kodėl šiais metais kreipiamas dėmesys į 19 a. kūrėjų mintis ir idėjas? Pokalbis su vienu iš rezidencijos organizatorių Mariumi Kraptavičiumi, leidyklos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku ir baleto istoriku profesoriumi Helmutu Šabasevičiumi.

„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.

Ved. Gerūta Griniūtė

LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą, kurį turi Lietuva – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti bet kurį, užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Girdiškės bažnyčią, kuri yra išskirtinė ne tik savo pavadinimu, bet ir unikaliais ąžuoliniais altoriais, kurių daugiau visoje šalyje nėra. Kokias istorijas slepia ši bažnyčia ir ką apie Snieginės atlaidus prisimena Girdiškės gyventojai?

Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 dienos mieste, kol dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.

Rytoj, Antano Smetonos dvare vyks mokslinė konferencija „Antano Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“. Pokalbis Antano Smetonos asmenybę, kuri iki šių dienų kelia diskusijas.

Švenčionių rajone, Ziboliškės kaime vyksta tarptautinis tapybos pleneras dedikuotas tapytojui Aleksandro Vozbino atminimui.

Šį vakarą Anykščiuose rengiama jubiliejinė naktigonės šventė. Šiemet ji pirmą kartą vyks turėdama Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą – tai vienintelė Lietuvos šventė, kurioje jau 15 metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija.

Ved. Donatas Šukelis

Užsienio kultūros naujienose – po Rusijos smūgio Ukrainoje sunaikinta aštuoni milijonai knygų, dirbtinio intelekto pokalbių robotas padeda ieškoti nacių pagrobtų meno kūrinių, o kino istorijoje užfiksuotas antras pagal pajamas premjerinis savaitgalis. Koks filmas susižėrė milijonus? Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Nemokami ketvirtadienio vargonų koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jau dešimtą kartą tiesia tiltus į didžiąsias Europos katedras. Pokalbis apie festivalį „Vox organi Cathedralis“ su Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi.

„Apie karus mes galima kalbėtis tik atvirai, tik atvirumas atskleidžia tiesą“, – sako senelė Dzieu Lan vietnamiečių rašytojos Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Per vienos šeimos istoriją knygoje atsiskleidžia mažai žinomi faktai apie tragiškiausius šios šalies istorijos įvykius. Pokalbis su knygos autore.

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Dailininkas Vytenis Lingys yra puikiai žinomas Lietuvos dailės gyvenime, pastaraisiais metais gyvenantis Lietuvoje ir Ispanijoje. Jo didžiulės, baltos spalvos sklidinos drobės dažnai matomos parodose, meno mugėse, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiomis dienomis iš spaustuvės atkeliauja ir solidus Vytenio Lingio kūrybos albumas, pavadintas lakoniškai – „Lingys“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Stebuklų knygos – unikalus Lietuvos ir Lenkijos reiškinys, atskleidžiantis to laikotarpio žmonių realijas ir išgyvenimus. Apie stebuklų knygas – pasakojimas „Kalbos ryto“ rubrikoje.

„Undinė man suteikia galią veikti“, – sako šokio menininkė Urtė Siniauskaitė, savo debiutiniam judesio ir balso kūriniui pasitelkusi šios viliojančios, pavojingos ir net destruktyvios būtybės vaizdinį. Naująjį kūrinį šią savaitę pamatys tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ Kaune lankytojai.

Pristatyta paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“, pasakojanti apie mažai kam žinomą Jono Basanavičiaus archeologinę veiklą.

Rugpjūčio 5 d. minimos 96-osios legendinio amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo gimimo metinės.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia paroda „Kontrapunktai“, skirta legendinio Lietuvos dizainerio Tado Baginsko 90-mečiui.

Ved. Donatas Šukelis

„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, – sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus. Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys pašto klubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto, aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.

Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama šiandien mini 65-ąjį gimtadienį. Dar reziduodamas Baltuosiuose rūmuose, Obama pradėjo iki šiol besitęsiančią tradiciją – dukart per metus dalijasi rekomenduojamų knygų sąrašu. Pokalbis apie Obamos literatūrinį skonį su 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu ir Lietuvos skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo parengti valstybinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrimų ir įprasminimo programą. Jos siekis – skatinti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir jų sklaidą, LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektų tyrimą, plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą LDK paveldo skaitmeninimo srityje. Pokalbis su Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininku Valdu Rakučiu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Dalia Vasiliūniene ir VU profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.

Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę vos dviejų egzempliorių kryždirbystės fotografijų kolekciją, sujungiančią dviejų kartų kūrėjų įamžintą Lietuvos kryždirbystės paveldą. Jos autorius – dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius, pratęsęs beveik šimtmetį trunkančią Lietuvos kryžių dokumentavimo tradiciją, įkvėptą Adomo Varno kūrybinio palikimo.

Panevėžyje vyksta tarptautinis įvietintos fotografijos pleneras „Vietos kontūrai – fotografiniai miesto naratyvai“, suburiantis menininkus iš Lietuvos ir užsienio tyrinėti miestą per šiuolaikinės fotografijos, meninio tyrimo ir asmeninių patirčių perspektyvas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“, skirtą vienam ryškiausių Lietuvos visuomenės veikėjų ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų. Leidinyje pirmą kartą publikuojami iki šiol neskelbti Vlado Putvinskio raštai, atskleidžiantys ne tik iškilią asmenybę, bet ir šiandien aktualias jo idėjas. Pokalbis su knygos sudarytoju, istoriku dr. Mindaugu Nefu.

Ved. Donatas Šukelis

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis „Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Pasak organizatorių, tai žemaitiškas žodis, kuriame telpa daugiau nei paprastas sugrįžimas. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.

Ventės rage pirmą kartą vyks naujasis festivalis „Regykla“. Jo idėja sujungia baltų kultūros tradicijas, šiuolaikinį meną ir pagarbą gamtai.

Šiandien sukanka 35 metai, kai Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Minint šių skaudžių įvykių trisdešimtmetį buvo sukurtas filmas „Postas aušroje“. Pokalbis šio filmo režisierius Andrius Lygnugaris.

Lietuvos tapytojas Eugenijus Raugas ir Kolumbijos vizualaus meno kūrėjas John Alexander Serna sujungia savo kūrybą bei meninę patirtį ir pradeda penkių dienų kūrybinę stovyklą „Ritmas ir spalva“.

Merkinėje jau šeštą kartą vyks tarpdisciplininis menų festivalis „Aritmija“, kuris tris dienas kvies į koncertus, parodas, spektaklius ir netradicines meno erdves.

Palangoje pristatomas fotografo, miesto kultūrinio gyvenimo metraštininko ir pirmosios bei vienintelės iki šiol čia veikiančios fotoateljė „Fotocentras“ įkūrėjo Ado Sendrausko fotografijų albumas „Fotografo metraštis“.

Ved. Marius Eidukonis

Trisdešimt lietuvių diasporos jaunuolių iš viso pasaulio devintus metus dalyvavo projekte „Bring Together Lithuania“. Kaip jiems sekasi puoselėti lietuvių kalbą ir susikalbėti atvykus į Lietuvą „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.

Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.

Paskutinis metų ketvirtis bus gausus renginių skirtų knygoms. Greta pernai prasidėjusios Kauno knygų mugės, dar vieną knygų mugę gruodį planuojama organizuoti ir Klaipėdoje. Ar tokių renginių gausa ras savo lankytoją?

Į tarptautinį „Meeting of Styles“ renginį Osle susirinkę menininkai miesto sienas pavertė galerija po atviru dangumi. Panašus renginys rugpjūtį pirmą kartą vyks ir Vilniuje.

Šilutėje bus pasirašyta strateginės partnerystės sutartis, sujungianti aštuonias etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savivaldybes bendram tikslui – kurti kultūros kelių tinklą ir stiprinti regiono kultūros, turizmo potencialą.
Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejuje atidaroma Eglės Aukštakalnytės-Hansen fotografijų paroda „Orang’utan – Miško žmogus“. Pokalbis su parodos autore ir kuratoriumi Zigmu Kalesinsku.

Ved. Marius Eidukonis

„Norisi viltis, kad <...> atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.

„Žąsligė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš trejus metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija 2 tūkstančius.

1946 m. liepos 21 d. dienos šviesą išvydo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien šis leidinys mini 80 metų sukaktį kaip ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys. Per aštuonis dešimtmečius kultūrinė spauda išgyveno ne vieną esminį virsmą. Pasikeitė ne tik formatas ar gamybos technologijos, pasikeitė ir redakcijos vaidmuo: iš fizinio kultūrinio gyvenimo traukos centro, redakcijos palaipsniui prisitaikė prie kintančių skaitymo įpročių, greitėjančio medijų tempo ir ekonominių bei institucinių iššūkių. Kaip šiandien kinta kultūros leidinių dinamika ir kas formuoja modernios redakcijos kasdienybę?

Tauragėje antrą kartą vyko kūrybinė stovykla „Apversta Tauragė“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė du scenarijus – trumpametražio filmo ir spektaklio. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui?

Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė du nauji objektai. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu paskelbta Šv. Onos koplyčia Mažeikių rajone, Židikų kapinėse. Joje palaidota rašytoja, vertėja ir pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugomu kultūros paveldo objektu taip pat paskelbta Alytaus rajone esanti Simno sinagoga. Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria šie objektai, ir ką valstybės saugomo objekto statusas pakeičia?

Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienose – apie į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus, archeologinę klastotę Italijoje ir Nolano „Odisėjos“ poveikį žiūrovų skaitymo įpročiams bei kalbų mokymuisi. Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Rokiškio valsčiuje, dailininko Justino Vienožinskio tėviškėje, dešimt dienų vyko Kauno meno mokyklos įkūrėjui dedikuotas pleneras „Pelėdų kalno paslaptys“, o šį trečiadienį „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta ir paroda. Pokalbis su jos kuratoriumi, Kauno kolegijos lektoriumi Arvydu Martinaičiu ir plenero dalyve Lilija Valatkiene.

„Kai gimė festivalis „ConTempo“, turėjau labai aiškią svajonę – kad tai būtų tarptautinis festivalis, į kurį žmonės važiuotų ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių“, – sakė tradicinio scenos menų festivalio įkūrėja Gintarė Masteikaitė. Ar ši svajonė įgyvendinta ir kas laukia – pokalbis su „ConTempo“ vadove.

Viena žymiausių katalonų rašytojų Eva Baltasar ką tik lietuviškai išleistame romane „Trys laukiniai kūnai" pasakoja apie keistas, netradicines moteris. Apie romanų triptiką su rašytoja kalbėjosi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Klaipėdoje pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus kolekcijos. Parodos kuratorė pasakoja apie Lietuvos pranciškonų saugomą kolekciją ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galeriją „Gallery 1252“. Taip pat kaukių reikšmes ir savo asmeninę kolekciją pristato architektai Vilija ir Algirdas Kaušpėdos.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis jau pusę gyvenimo kalba lietuviškai. Apie tiltą su Lietuvą, gyvenimą pakeitusią lietuvių kalbą bei kaip Argentinos lietuviai vadina pomidorus?

Netoli Vilniaus jau nebe pirmą kartą vyksta menininkų stovykla „Kena Art Camp“.

Pietų Korėjos mieste Busane vykusioje Pasaulio paveldo komisijos sesijoje priimtas sprendimas įtraukti šimtmetį minintį Gdynės modernistinį miesto centrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pokalbis apie šio uosto svarbą Lenkijai, jo augimą ir paraleles su Kaunu.

Vilniuje, šalia Seimo planuojamo statyti kongresų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja tapo bendrovė „Syrusas“ su vizija „Trys“.

Ved. Marius Eidukonis

„Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.

Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.

Besiruošdama Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, kuris bus kitąmet, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus: Livonijos ordino magistrą Eberhardtą von Seine ir Kuršo vyskupą Heinrichą von Lutzelburgą. Paskelbtas paminklo sukūrimo ir pastatymo projekto konkursas. Pokalbis apie šias dvi asmenybes ir jų įamžinimą.

„Aš esu sugyvenamas žmogus, su visais gražiuoju visą gyvenimą esu, nepriekabiauju, neišsidirbinėju“, – savo charakterį sėkmingos karjeros paslaptimi įvardija dirigentas Juozas Domarkas. Šiandien maestro sukanka 90 metų. Iš Plungės kilęs dirigentas net 51 metus buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Pernai jis baigė ilgametę pedagoginę karjerą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo. Pokalbis su maestro.

Ved. Indrė Kaminckaitė

UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą. Kodėl UNESCO saugomi paveldo objektai patenka į pavojaus sąrašą?

Lietuvoje išleistas pirmasis įtraukus architektūros gidas. Elektroninė EPUB formato knygos „Neringa. Architektūros gidas“ versija, pritaikyta visiems skaitytojams, įskaitant neregius ir silpnaregius.

Vytauto Didžiojo universitetas jau ne vienerius metus organizuoja lietuvių kultūros ir lituanistikos kursus, kuriuose susiburia žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos?

Geriau pažinti Neringą kviečia nauja ekskursija. Jos autorė ir knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai" bendraautorė Aušra Feser sudėliojo maršrutą pėsčiomis nuo Skruzdynės iki centro, atskleisdama dingusių pastatų istorijas. Kolegės Skirmantės Javaitytės pasakojimas.

Antalieptėje tęsiasi unikalaus XI–XIV a. kapinyno tyrimai. Šiemet archeologinius kasinėjimus lydi nemokama radinių paroda.

Domanto Razausko muzikinėse naujienose skamba Seáno Clancy ir Arturo Sandovalio naujausi albumai bei Jukka-Pekka Sarastes diriguojama Jeano Sibeliaus simfonija, atliekama Helsinkio filharmonijos orkestro.

Ved. Marius Eidukonis

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“. Iš Kauno – Kotrynos Lingienės pasakojimas.

Vilniaus miesto muziejuje atidaroma paroda „Gyvos Rasos“, skirta atskleisti 1801 metais įkurtų Rasų kapinių daugiasluoksniškumą.

Pietų Korėjoje vyksta 48-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija. Lietuva joje prisistato kaip kandidatė į Pasaulio paveldo komitetą 2027–2031 metų kadencijai.

Jonavoje šį savaitgalį vyks jubiliejinis, jau dešimtasis, sutartinių festivalis „Sutarysma“.

Anykščių šilelyje įvyks Aleksandro Špilevojaus naktinio spektaklio-patyrimo „Pačios“, sukurto remiantis tikrais vietinių senolių pasakojimais, premjera.

Sekmadienį Traupyje prasideda „Teatrono“ rezidencijų programa – pilotinis projektas, skirtas šiuolaikinio cirko menininkų susitikimams, kūrybiniams eksperimentams ir naujų darbų plėtojimui.

Ved. Marius Eidukonis

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus keturis epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Paskutiniame ciklo epizode – aiškinsimės, kodėl Katalikų Bažnyčia Gaudí gyvenimą pripažino pasižymėjusiu herojiškomis dorybėmis, ko dar trūksta, kad architektas būtų paskelbtas šventuoju, ir ar toks įvaizdis neužgožia prieštaringos jo asmenybės.

Užsienio kultūros naujienose apie Jungtinėje Karalystėje įsiplieskusią diskusiją, kodėl beveik visuose praėjusios savaitės bestseleriuose, labiausiai perkamų knygų siužetuose, neišvengiamai įvyksta bent vienos moters nužudymas; taip pat apie šių metų Europos kultūros sostinės Oulu projektą „Klimato laikrodis“ ir netikėtą kompaktinių plokštelių sugrįžimą. Pasakoja Rytis Skamarakas.

Po 85-erių metų atgyja Alantos sinagoga. 1860-aisiais vietos žydų bendruomenės pastatyta medinio romantinio stiliaus sinagoga veikė iki 1941-ųjų. Sovietmečiu jos patalpos naudotos kaip grūdų, trąšų ir kitų ūkinių atsargų sandėlis, pastatą bent du kartus bandyta nugriauti. Beveik 350 tūkst. eurų kainavę sinagogos tvarkybos darbai baigti 2021-aisiais. Dabar Molėtų krašto muziejus, kuriam ir priklauso sinagoga, ją atveria ją kaip renginių ir ekspozicijų erdvę.

Plungėje prasideda Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) lyderių suvažiavimas. Iki sekmadienio jie diskutuos lietuviškos tapatybės išsaugojimo, saugumo ir kitais klausimais, aptars, kaip pasaulio lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai komunikavimo strategijos ir kultūrinės programos įgyvendinimo.

Zapyškyje, galerijoje „Nemuno7“, eksponuojama Živilės Minkutės personalinė paroda „AMAMA“. Joje autorė tyrinėja vieną motinystės pradžios etapą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Energetikos ir technikos muziejaus Istorinėje katilinėje veikia interaktyvi ekspozicija, kviečianti pažinti lazerių ir fotonikos pasaulį.

Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje, atidaroma nauja ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Dingusio miesto beieškant“.

Kultūros ministras Lukas Alsys Macikų lagerio klausimą iškėlė kaip vieną svarbiausių XXI-osios Vyriausybės darbų. Kokia ateitis laukia Macikų lagerių ir kada galime tikėtis pokyčių šio istorinio objekto priežiūroje?

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“.

VU Istorijos fakulteto studentai lankosi Utenoje, siekdami išsiaiškinti, kodėl Utenoje kūrėsi įvairios alternatyviosios muzikos grupės, kaip jos vystėsi ir kokia aplinka leido mieste suklestėti roko muzikai bei jaunimo subkultūroms?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki intensyvūs menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tai pirmasis tokio masto iš Lietuvos kilusios menininkės kūrybos pristatymas jos senelių gimtinėje.

Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi Danutė Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.

Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi ne vienus metus. Šių metų radiniai suteikė naujų duomenų apie tai, kaip Lietuvos pajūryje buvo gyvenama prieš beveik tris tūkstančius metų. Surinkti duomenys taip pat liudija apie gintaro prekybos ryšius su tolimesniais kraštais. Ką naujausi Kukuliškių piliakalnio radiniai leidžia suprasti apie gyvenimą Lietuvos pajūryje prieš beveik tris tūkstančius metų?

VDU Botanikos sode Kaune rengiama tradicinė „Kvapų naktis“. Šių metų renginio tema – balta. Lankytojams numatomos ekskursijos, paskaitos, edukacijos, teatro ir muzikos pasirodymai. Daug dėmesio bus skiriama tam, kaip augalus pažįstame per kvapą, skonį ir kitus pojūčius. Kaip augalai ir jų kvapai gali tapti kultūrinio renginio pagrindu ir padėti lankytojams gamtą patirti per meną, muziką bei istorijas?

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras tarptautiniame Valensijos pučiamųjų orkestrų konkurse Ispanijoje pelnė pirmąją vietą profesionalų kategorijoje. Nuo XIX amžiaus pabaigos rengiamas konkursas laikomas vienu seniausių ir reikšmingiausių pučiamųjų muzikos renginių pasaulyje. Jame profesionalūs ir mėgėjų orkestrai varžosi skirtingose kategorijose pagal sudėtį ir meistriškumo lygį.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiauliuose vyksta tarptautinis dailininkų simpoziumas-kūrybinės dirbtuvės „Saulės Šiauliai“. Istoriniuose Zubovų rūmuose kuria 20 menininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių. Iš simpoziumo pasakoja Tomas Mizgirdas.

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus tris epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Ketvirtoje dalyje – pasakojimas apie tai, kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu.

Idiliška dviejų menininkų Walenty Romanowicziaus ir Aldonos Nebelskos meilės istorija išsiskleidė Trakuose, kur šiuo metu veikia jų darbų paroda „Linijos ir žodžiai“. Apie
Trakų salos pilyje eksponuojamus darbus, senąsias nuotraukas ir tragišką poros gyvenimo istoriją kalbamės su Trakų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoju ir parodos kuratoriumi Olegu Ševeliovu ir dailės istorike dr. Giedre Jankevičiūte.

Užsienio kultūros naujienos: į Londoną atgabentas garsusis Bajė gobelenas, Italijoje surengta procesija-performansas, kurio centre – dirbtinis intelektas ir žvilgsnis į Estijoje atrastą viduramžių laivą, kurio statybas pradėjo Lietuvos laivadirbiai. Pasakoja Rytis Skamarakas.

Nidoje tęsiasi XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Su festivalio kuratoriumo pirmininke Irena Vaišvilaite kalbamės apie tai, ką mūsų išgyvenamą laiką ir dramatiškus pasaulio iššūkius apmąstantys kultūros žmonės perteikia muzikoje, kine ir dailėje. Apie kultūros žiniasklaidos misiją, jai tenkantį spaudimą ir vykstančias transformacijas – pokalbis su Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vadove Sandra Kegel.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl galima teigti, kad dar XIX amžiuje įkurtas Poškos Baublių muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė?

Liepos 15-ąją, minimos 616-os Žalgirio mūšio metinės. Šis mūšis vadintas ar vis dar vadinamas Griunvaldo, Tanenbergo ar net Eglėkalnio pavadinimais. Kaip atsiranda istorinių mūšių pavadinimai?

Lėlių teatras „Avilys“ Palangoje pristato premjerą lėlių teatro spektaklį „Baba, žirniai ir broliai Gaideliai“.

Seimas palaimino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybę ir jos programą. Kokie XXI-osios Vyriausybės programos kultūros dalies svarbiausi akcentai?

Prieš dvejus metus Anykščiuose duris atvėrė pirmoji profesionaliojo meno erdvė mieste – „Janydžių galerija“.

Paryžiuje, išskirtinėje meno rezidencijoje – „59 Rivoli“, šiuo metu kuria lietuvių menininkė Jūratė Daukšytė.

Ved. Marius Eidukonis

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.

„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.

Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?

Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?

Ved. Justė Luščinskytė

Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.

Olandijoje vykusiame 20-ajame tarptautiniame pučiamųjų instrumentų čempionate-festivalyje Panevėžio rajono varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ tapo pasaulio čempionais.

Liepos 11-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Tetenskas paminėjo savo 75-metų sukaktį.

Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ą kartą rengiamas, Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?

Šį mėnesį Klaipėdoje duris atvers nauja alternatyvi meno projektų erdvė „Energija“, kuri įsikurs bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“.Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas.

Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Vieni atostogų neįsivaizduoja be lankymosi muziejuose, spektakliuose, koncertuose ar kituose renginiuose. Tuo metu kitiems tai metas visiškai atsitraukti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Kaip žmonės poilsiauja Palangoje ir kiek lankytojų vasarą sulaukia šio miesto kultūros įstaigos?

Liepos 11-18 dienomis Nidoje vyks jubiliejinis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Jo tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Kaip 30 metų vykstantis renginys pakeitė kurorto veidą?

Lietuvoje pristatomas naujas būdas saugoti istorinę ir kultūrinę atmintį – skaitmeninę informaciją užkoduojant DNR molekulėse. Taip labai mažoje fizinėje laikmenoje gali būti saugomi dideli duomenų kiekiai. Ši technologija jau išbandoma ir su Lietuvos istorijai svarbia medžiaga – nuo valstybinių dokumentų iki kultūros paveldo.

Šiandien minime 170-ąsias fiziko ir išradėjo Nikolos Teslos gimimo metines. Šiandien jo pavardė asocijuojasi ne tik su esminiais elektrotechnikos atradimais, bet ir su globaliais prekių ženklais, kinu bei populiariąja kultūra, kurioje mokslininko asmenybė neretai įgyja mistinių bruožų. Kaip istorinė asmenybė tapo masinės kultūros fenomenu?

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Aidą Marčėną prisimena jo bičiulis, rašytojas Alvydas Šlepikas?

Kolegos Ryčio Skamarako parengtos užsienio kultūros naujienos.

1988 m. liepos 9 d. Vingio parkas pirmą kartą virto laisvų Lietuvos žmonių jūra. Tuometinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis sukvietė daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių į pirmąjį tokio dydžio mitingą. Kokią žinią norėjo perduoti mitinge kalbėję iš Maskvos partinės konferencijos grįžę delegatai? Kokią reikšmę mitingas turėjo Sąjūdžio istorijai? Pokalbis su mitinge kalbėjusiu rašytoju Vytautu Martinkumi, politologu Alvydu Medalinsku ir istoriku Kęstučiu Bartkevičiumi.

Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí 100-osioms mirties metinėms. Trečiasis epizodas apie unikalų Gaudí inžinerijos kodą ir jo statybos metodus, taip pat sužinosime, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje tokia architektūra būtų tiesiog neįmanoma. Ciklo autorė Justė Luščinskytė.

Vlado ir Marijos Vildžiūnų namuose Vilniaus Jeruzalėje sovietmečiu buvo tikra laisvamanybės oazė, kur lankėsi „tylieji modernistai". Vienas iš jų – skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis, kurio darbai po 22 metų sugrįžta į galerijos erdves. Apie atidaromą parodą „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis“ pasakoja projekto vadovė Laura Vildžiūnienė. Taip pat skamba archyvinis pokalbis su dailininko našle Mariana Bruni ir Gediminu Kavaliausku.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.

Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.

Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.

Ved. Justė Luščinskytė

Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie amerikietiškąją dvasią.

Ciklo „Senojo laiko eteris“ pasakojimas apie Danielių Dolskį.

Pristatyta knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“, apie didžiausią XX. stichinę nelaimę Lietuvoje. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Gediminu Kasparavičiumi.

Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Šio krašto gamta, vandens tėkmė, rūkai ir kintanti pamario šviesa yra pagrindiniai jo abstrakčios, geometrinės tapybos įkvėpimo šaltiniai.

Prasideda festivalis „Gilios upės tyliai plaukia“, kurio metu dideli dėmesys skiriamas restauruotiems filmams. Kuo ypatinga kino filmų restauracija? Pokalbis su festivalio programos kuratore Ona Kotryna Dikavičiūte ir kino archyvaru Aleksu Gilaičiu.

Domanto Razausko muzikinė naujienos.

Ved. Donatas Šukelis

Rytoj Priekulės meno ir kultūros centras pakvies į tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“.

Nuo liepos 1-os iki 10-os dienos Veiviržėnuose Klaipėdos rajone vyksta kūrybinės dirbtuvės „Durys“, kuomet senos medinės durys virsta menininkų drobėmis.

Latvijos sostinėje prasidėjo Rygos šiuolaikinio meno mugė Riga Contemporary. Kokį identitetą susikūrė vos antrą kartą vykstanti mugė ir kaip keičiasi Baltijos regiono meno mugių kraštovaizdis?

Architekto, architektūros publicisto, urbanisto Audriaus Karaliaus šeima neseniai paskelbė parduodanti jo puoselėtą, 1890-aisiais statytą pastatą Kauno senamiestyje. Tai – tik vienas Karaliaus šeimos žingsnis tvarkant jo gausų palikimą.

Šiandien prasideda Lietuvos moksleivių dainų šventė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Užsienio kultūros naujienos: po restauracijos naujai atsiskleidė Rembrandto paveikslas, Porto mieste atidaryta atlikėjos Dua Lipos biblioteka, skirta uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms, taip pat – praktiniai patarimai vinilinių plokštelių mėgėjams per karščius. Pasakoja Justė Luščinskytė.

Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Antrajame pasakojimo apie architektą ciklo epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.

Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavo keramikės, skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba, kuri pristatoma parodoje „Visata iš spiralės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pokalbis su muziejaus direktore Ilona Mažeikiene apie buvusio Bogotos mero Antano Mockaus mamos unikalią darbų kolekciją.

Architektas, menininkas, urbanistas Jurgis Rimvydas Palys visą savo karjerą skyrė vizijoms, kaip pakeisti Kauno veidą, įliejant Nemuną į miesto gyvenimą. „Kaunosofinis architektas“, – taip jį vadino kitas žymus architektas Audrys Karalius. Liepos 2 d., sukakus lygiai metams po J. R. Palio mirties, Kaune bus pristatytas A. Karaliaus pradėto ir architektės, režisierės Emilijos Martinkevič užbaigto filmo „Palio miestas“ premjera bei Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) perduotas archyvas. Pokalbis su E. Martinkevič ir rinkinio kuratoriumi dr. Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.

Rytoj, po dešimties metų pertraukos, prasideda Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu, Kartu“. Kolegės Ievos Radzevičiūtės įspūdžiai ir reportažas iš repeticijos.

Vienas seniausių Lietuvos kultūros leidinių „Literatūra ir menas“ mini savo veiklos 80-metį. Ar šiandien svarbus kultūros žurnalo vaidmuo, kai kūrybą ir kritiką galima publikuoti internete? Pokalbis su ilgamečiu leidinio redaktoriumi, rašytoju Kornelijumi Plateliu ir dabartine redaktore Lina Laura Švedaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kalbos rytas: kas padarė daugiausiai įtakos totorių kalbai ir kokių žodžių iš jos perėmė lietuviai – Gabrielės Kloniūnaitės pokalbis su totorių raštijos tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Prancūzijos mieste Ansi įvyko vienas didžiausių animacijos festivalių pasaulyje. Kokios tendencijos pastebimos animacijos ateityje?

Lietuvos paviljoną 2027-aisiais Venecijos architektūros bienalėje kuruos architektas Andrius Ropolas. Kokie darbai laukia ir ko tikėtis iš Lietuvos paviljono?

Valdovų rūmuose baigtas eksponuoti Caravaggio paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kokios susidomėjimo sulaukė šis kūrinys ir kuo ypatingos vieno paveikslo parodos?

Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Prieš daugiau nei šimtą metų šioje miesto vietoje pradėjo kurtis pramoninis Karmelitų kvartalas. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.

Italijoje įvyko pirmoji Italijos lietuvių bendruomenės ir teatro „Budrugana Lietuva“ organizuota patriotinė teatro stovykla ,,Išlaisvink LT”.

Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti dailininko 50-ties metų kūrybos jubiliejų.

Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad prieinamas turizmas šalyje vis dar primena loteriją. Nors beveik pusė apklaustų asmenų su negalia keliauja reguliariai, net 91 proc. jų negali pasitikėti internete pateikiama informacija apie objektų pritaikymą.

Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Pirmą kartą šešių valstybių – Lietuvos, šiaurės Lenkijos, šiaurės Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos ir Latvijos – renginiai pristatomi kartu kaip tarptautinio „Baltijos dvarų festivalis“ dalis. Nuo vasaros pradžios iki rudens lankytojai kviečiami tyrinėti istorinius dvarus, susitikti su žmonėmis, kurie suteikia jiems naują gyvenimą, ir galimybė mėgautis muzika, kultūra, ekskursijomis, vietiniu maistu bei kiekvienam regionui būdingomis istorijomis.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime dailės klasiko Justino Vienožinskio 140-metį. Šia proga dailininko memorialiniame muziejuje Rokiškio rajone atidaroma jo darbų paroda.

Tauragės kultūros centre, įgyvendinant projektą „Skersvėjis“, rengiamos šiuolaikinio cirko dirbtuvės senjorams.

Kintuose ketvirtą kartą vyks tarptautinė kino stovykla „Nord Creative Camp 2026“.

Į Vilnių pradeda rinktis Moksleivių dainų šventės kolektyvai. Kokios programos tikėtis šios šventės žiūrovams?

Kaip buvusio Japonijos ambasadoriaus žmona Yuko Yamasaki susižavėjo kanklėmis ir kaip savo aistra šiam instrumentui užkrėtė kitus?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Visus šiuos metu minime Lietuvos radijo 100-etį. O kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?

Anykščiuose savaitgalį vyks festivalis „Nuotykiai tęsiasi“.

Svarstoma, kad Mindaugo Sinkevičiaus formuojamame ministrų kabinete kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę gali pakeisti dabar ministerijoje kancleriu dirbantis Lukas Alsys arba viceministro poziciją užimantis Matas Drukteinis.

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi (Aria Šarokšaji) paroda „Drėgna žemė“.

2026 m. birželio 28-ąją sukanka lygiai 90 metų nuo dienos, kai buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus.

Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pirmą kartą vyks „Festivalis X“.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.

Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.

Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.

Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.

Šiaulių centre – Talkšos ežero pakrantėje – kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Tai lauko žibintai, skirti 790 gimtadienį švenčiantiems Šiauliams.

Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje paskelbti Meno kritikos apdovanojimų laureatai.

Tarptautinės dizaino tarybos vykdomoji valdyba nusprendė artimiausiam dešimtmečiui organizacijos sekretoriatą perkelti į Vilnių. Nuo 2026 m. birželio Lietuvos sostinė tampa pasaulinės organizacijos, vienijančios dizaino profesionalus, švietimo institucijas bei dizaino sklaidos ir populiarinimo organizacijas iš viso pasaulio, veiklos centru. Pirmą kartą organizacijos istorijoje jos būstinė bus įsikūrusi Baltijos šalyse.

Artėjant Joninėms – pokalbis apie tai, kaip trumpiausią metų naktį pasitinka lietuviai, latviai, lenkai ir ukrainiečiai. Kuo lietuviškos Rasos skiriasi nuo latvių Līgo, kokios vasarvidžio tradicijos gyvos Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kas šiose šventėse mus jungia?

Ved. Justė Luščinskytė

Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.

„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.

Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.

Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.

„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.

Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.

Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.

Ved. Marius Eidukonis

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.

Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.

Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.

Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.

Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.

Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.

Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.

Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.

Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.

Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?

Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.

Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.

Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.

Ved. Marius Eidukonis

„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.

Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais.

Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms. Mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų.

Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“ artėja prie finišo. Šių metų programoje – penki renginiai, tarp jų ir du performansai Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. O birželio 17-ąją festivalis kviečia į triukšmingą uždarymo vakarą Šiaulių amfiteatre.

Šiemet „Pabėgėlių savaitė“ subūrė daugiau nei 20 kultūros institucijų, bendruomeninių, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų. Nuo pagalbos gavėjo prie kultūros kūrėjo: kaip keičiasi pabėgėlio vaidmuo Lietuvoje?

Ved. Justė Luščinskytė

Rusijai surengus dar vieną balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, buvo pataikyta į istorinę Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrą, esančią Kijevo Pečerų lauroje – vienoje svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų.

Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras. Kotrynos Lingienės pasakojimas.

Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlęs Romas Poteliūnas puoselėja vietos atmintį bei siekia kad šioje aplinkoje netrūktų meno ir kultūros iniciatyvų. „Kultūros kalnelyje" lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.

Nuo šių metų rudens Kultūros paso programa plečiasi – joje galės dalyvauti ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.

Kauno miesto muziejaus vadovo konkursą laimėjo Simonas Jazavita. Pareigas jis turėtų pradėti eiti birželio pabaigoje.

Penktadienį baigėsi Vilniuje vykęs Gailestingumo kongresas. Kuo šis renginys buvo reikšmingas Lietuvai ir kokią religinio turizmo reikšmę jis parodo?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?

LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.

Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.

Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?

35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.

Ved. Marius Eidukonis

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?

Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.

Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?

Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?

Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.

Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: septyni Sakartvelo piliečiai teisiami dėl retų rusiškos literatūros klasikos leidinių vagysčių iš Prancūzijos bibliotekų; į Vašingtono statybos projektus nukreiptas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių parkų bilietų pardavimo pajamas; teatro apdovanojimai „Tony“. Plačiau – Ieva Radzevičiūtė.

Ar galima važiuojant pro šalį aplankyti „Dingusį štetlą“ Šeduvoje? Ar būtina iš anksto registruotis? Muziejaus lankymo galimybes aiškinamės su muziejaus komunikacijos vadove Marija Dautartaite.

Prieš trisdešimt metų Pažaislio vienuolyne nuskambėjo didingas klasikos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. Tokia buvo tradicinio Pažaislio muzikos festivalio pradžia, kurią prisiminsime su vienu iš festivalio įkūrėjų Justinu Krėpšta, o apie šių metų festivalį kalbėsime su kuratore Lina Krėpštaite.

Klaipėdoje atidaryta VDA Klaipėdos fakulteto galerija DARŽAS. Naujojoje ekspozicinėje erdvėje – studentų baigiamųjų darbų paroda. Kaip išsiaiškino DARŽE apsilankiusi žurnalistė Agnė Bukartaitė, pirmiausia čia suteikiama galimybė iš arti susipažinti su nauja kūrėjų karta ir jos formuojamu šiuolaikinės kultūros lauku, taip pat galima pamatyti ir profesionalių menininkų kūrybą.

Mažiems ir dideliems daug džiaugsmo savo eitynėmis ir koncertais parko rotondoje teikiantis Palangos orkestras pradeda „Orkestro vasaros“ sezoną. Plačiau – pokalbis su Palangos orkestro meno vadovu ir vyriausiasiu dirigentu Vygantu Rekašiumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?

Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.

Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?

Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.

Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.

Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.

Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.

LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.

Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.

Ved. Marius Eidukonis

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.

LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.

Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.

Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.

Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.

Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?

Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?

LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.

Ved. Justė Luščinskytė

Menininkui Augustui Serapinui į Italijos Pietų Tirolio regione vykstančią dešimtąją Val Gardenos šiuolaikinio meno bienalę savo kūrinį teko gabenti sraigtasparniu.

Kodėl dzūkiškų tarmybių šiais laikais išgirstame vis mažiau, o dzūkavimas virsta nykstančia ypatybe?

Šiandien jau devintąjį savo sezoną Lukiškių aikštėje pradės vasaros skaitykla „Vilnius skaito“.

Ukrainiečių kalba pasirodė Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“.

Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“. Šįkart ciklo viešnia klausytoja Renata Bindokaitė.

Kodėl tokio didelio populiarumo tarp skaitytojų sulaukė Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knyga“?

32-ojo Kristupo festivalio pradžią paskelbs jaunųjų atlikėjų sukurta improvizacijų programa „Expozicija: IV“.

Ved. Marius Eidukonis

Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė kasdien radijo klausosi jau beveik 70 metų. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.

Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.

Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.

Pirmąsias dvi birželio savaites Vilniaus dailės akademija kviečia į baigiamųjų darbų parodą „Graduation Show 2026“.

LRT KLASIKA nuo birželio 1-osios pradeda savo vasaros sezoną.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.

„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.

Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?

Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus?

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Molė Svini“ premjera.

„No Shoes“ teatro įkūrėjai Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys Biržuose organizuoja pirmąjį festivalį vaikams ir jaunimui „Kiemas“.

Po teismo sprendimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą kyla klausimas, kodėl taip dažnai įsiveliama į istorinės atminties karus?

Panevėžyje šalia „Stasys Museum“ bus atidarytas „Miesto pokyčių paviljonas“.

Tarptautinio architektūros ir dizaino festivalio BIG SEE laureatu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo architekto Artūro Mažeikos ir dizainerės Tomos Bačiulytės projektas „Žalio kiemo namas“.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – paskutinė šio sezono premjera – „Geismas“.

Žemaitės apsakymas „Marti“ adaptuotas lengvai suprantama kalba.

Vienas po kito aiškėja skandalingi atvejai, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas? Plačiau apie tai – Europos rašytojų tarybos vadovas, Katalonijos rašytojas ir vertėjas Sebastià Portell ir Lietuvos rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie Jungtinių Valstijų dailės komisijos pritarimą Triumfo arkos projektui, planuojamą parodą apie Agathą Christie ir kuriamą metalo legendos Ozzy’io Osbourne’o avatarą. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

„Kurį laiką man nedavė ramybės grobuoniškumo tema, pasaulinių megastruktūrų kompleksiškumas. Deja, vyksta penktieji karo metai“, – sako parodos „(Ne)saugumo ribos“ kuratorė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Sukurtas „Muzikinis žaidimas – Kernagio leidimas“, kuris leidžia Vytauto Kernagio dainoms ir jo kūrybai pratęsti kelionę ne tik klausantis, bet ir žaidžiant.

Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“.

Ar lietuvių kalbos egzamino rašiniuose turėtų būti taisoma kalba ir kodėl stiliaus klaidas galėtume pavadinti „raudono rašiklio tironija“?

Kaip kitose Europos šalyse skatinama fizinių asmenų filantropija ir kaip gerąsias praktikas galime perkelti į Lietuvą?

Ar miuziklo „Operos fantomas“ sėkmė Lietuvoje paskatins daugiau tokių pastatymų atvežti į mūsų šalies arenas bei daugiau jų sukurti Lietuvoje?

Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.

Ved. Marius Eidukonis

Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, muziejininkas, dailėtyrininkas Romualdas Budrys. Kokią muziejininkystės epochą jis įkūnijo ir ką šiandien reiškia jo palikimas?

Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį.

Savaitgalį baigėsi Kanų kino festivalis, kuriame šiemet daug dėmesio sulaukė ne tik filmai, bet ir klausimas, kaip kino industriją keičia dirbtinis intelektas. Diskusijas dar labiau sustiprino ir „Oskarų“ akademijos naujovės: DI įrankiai kino gamyboje nėra atmetami, tačiau scenarijaus ir vaidybos kategorijose aiškiau pabrėžiamas žmogaus kūrybinis indėlis. Kaip į naujas taisykles reaguoja festivaliai ir patys kūrėjai? Ar dirbtinis intelektas kine yra tiesiog dar vienas technologinis pokytis, ar jis iš esmės keičia tai, kaip suprantame kiną?

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ kviečia pažvelgti į Lietuvos pajūrio kurortų istoriją – nuo pirmųjų maudyklių Palangoje iki paplūdimių madų, taisyklių, kurhauzų, gydyklų ir viešbučių kultūros.

Vilniuje ant kalėjimo sienos Rasų rajone atsiras 117 metrų ilgio kūrinys „Vilniaus istorijos kontūrai“ – penkiolikos istorinių miesto žemėlapių pasakojimas nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios. Tuo metu Utenoje gatvės meno kūriniais atgaivinamos mikrorajonų erdvės, įamžinamos vietos istorijos ir atpažįstami miesto veidai. Ką tokie kūriniai pasako apie miestą? Ar jie gali tapti turistinių maršrutų dalimi?

Ved. Justė Luščinskytė

Kokios istorijos nugulė į Tomo Šaltmerio-Tomsuono knygą „A noji? „Sykį Amerikuo“ ir kėtas Tomsuona istuorijis“ knygą?

Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis – 20-asis – Tarptautinis ypatingų teatrų festivalis–forumas „Begasas XX“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Po Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybos sudarytos komisijos paskirstyto kultūros projektų finansavimo kilo nepasitenkinimas, kad buvo finansuoti ir pačių tarybos narių projektai arba projektai, su kuriais jie susiję.

Kaip reikėtų įrengti priedangas ar slėptuves, kad jos keltų juose esantiems, ypač vaikams, kuo mažiau streso?

Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad dalyvaujant ilgalaikėje kultūrinio ugdymo programoje auga mokinių kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.

Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą „Agnijos magija“. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos įkvėptas spektaklis prabyla apie visą gyvenimą trunkančias žmogaus dvasines paieškas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome jau paskutinį penkioliktuko kūrinį – Egidijos Medekšaitės „Prakanda“ instrumentams ir elektronikai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė kvies lankytojus pažinti tautos patriarchą kiek kitokiu kampu. Čia bus pristatyta audiovizualinė instaliacija „Es humanus“, jungianti tekstilę, projekcijas, garsą ir šokį. Kūrinio centre – bandymas šiuolaikinio meno kalba pažvelgti į Joną Basanavičių. Kaip istorija, žmogiškumas, folkloras ir šiuolaikinės meninės formos susitinka viename kūrinyje?

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos analizė rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti referatus, kursinius ar baigiamuosius darbus sulaukia daugiau kaip 12 tūkstančių studentų, o vienu metu viešojoje erdvėje fiksuojama keli šimtai aktyvių tokių skelbimų. Tuo metu Seime svarstomi siūlymai griežtinti atsakomybę už svetimų akademinių darbų rengimą, jų siūlymą, reklamavimą ir pateikimą kaip savo. Kokios priemonės galėtų mažinti perkamų akademinių darbų rinką?

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui. Choreografė Aleksandra Andrejauskaitė Šilalėje pristatė savo debiutinį šiuolaikinio šokio spektaklį „Bangomis per šimtmetį“. Spektaklis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan grįžimo į eterį.

Rytoj Zarasų krašto muziejaus padalinyje – Kraštiečių muziejuje – atidaroma vieno ryškiausių XX amžiaus menininkų Marko Šagalo darbų paroda „Stebuklo nuojauta“. Joje pristatomi 43 originalūs kūriniai iš privačios „La Collection Kesauri“ kolekcijos Prancūzijoje.

Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienos: naujas tyrimas apie meno ryšį su lėtesniu senėjimu, Uzbekistane kuriamas skaitmeninį tradicinės muzikos archyvas ir Romoje atrasta seniausio žinomo eilėraščio senąja anglų kalba kopija.

Rytoj M. K. Čiurlionio namai-muziejus oficialiai uždaromas atnaujinimo darbams ir perduodamas rangovams. Iš dešimties Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių trys yra uždaryti rekonstrukcijai.

Vilniuje prasideda 16-oji Andrejaus Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“. Kokios priežastys lėmė autoritarizmo stiprėjimą, kokias klaidas padarė demokratijos šalys ir kokias išeitis mato konferencijos dalyviai?

Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante.

Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas klasikinio baleto šedevru laikomas spektaklis „Pakita“. Apie šio vakaro premjerą ir ateities planus – LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.

„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.

Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.

Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.

Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?

Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.

Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.

Ved. Marius Eidukonis

Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?

MO muziejuje atidaryta melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.

Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčiuose pradėtais vystyti išskirtiniais kvartalais, kurių šerdimi buvo Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniai-mokymo kombinatai.

Kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo?

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.

Savaitgalį prasidėjo 62-asis „Poezijos pavasaris“. Šių metų festivalio laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.

Šį mėnesį sukanka 40 metų, kai buvo pristatytas grupės „Fojė“ kūrinys „Laužo šviesa“, o visuomenei šiandien Andrius Mamontovas pristato restauruotą dainą ir jos vaizdo klipą.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Sekmadienį žiūrovai išvys jau 100-ąjį Vilniaus mažojo teatro spektaklį „Marti“ pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymą. Jubiliejaus proga režisierės Gabrielės Tuminaitės pastatymas bus rodomas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Pasibaigus spektakliui, publika bus pakviesta dalyvauti teatralizuotame „Marčios“ veikėjų teisme.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Alberto Navicko oratorija „Miške“ aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai.

Prieš dvi savaites startavo meno laboratorijos „Kiaurai sienas“ inicijuotas socialinis projektas „Nematomi paukščiai“, kuriuo siekiama meno kalba atkreipti dėmesį į seksualinio smurto prieš moteris mastą Lietuvoje ir prisidėti prie pagalbos nukentėjusiosioms prieinamumo. Skelbiama, kad surinktų lėšų pakaks finansuoti 130 specializuotų psichologinių konsultacijų Tauragės apskrityje bei pajūrio regione. Net 80 proc. aukojusiųjų sudaro vyrai. Ką rodo netikėtas vyrų įsitraukimas į paramos kampaniją ir kaip viešasis menas gali padėti kalbėti apie sudėtingas visuomenės problemas?

1968 metais lietuvių kalba pirmą kartą pasirodė Kobo Abės romanas „Moteris smėlynuose“. Tuomet jis buvo verstas ne iš japonų, o iš rusų kalbos, be to, skaitytojus pasiekė kupiūruota teksto versija. Tas pats leidimas buvo pakartotas ir 1987-aisiais. Po nepriklausomybės knyga dar kartą išversta iš anglų kalbos, o dabar leidykla „Kitos knygos“ pristato naują vertimą tiesiai iš japonų kalbos. Ką tekstas praranda keliaudamas per tarpines kalbas, kaip jį veikia politinės sąlygos ir ką šiandien reiškia grįžti prie originalo?

Žagarėje dvi savaites gyvena ir kuria Lietuvos ir užsienio menininkai, kurie bando įprasminti kadaise čia gyvenusių žydų atminimą. Dešimt menininkų čia pristatė performansus, tapybą, tekstilės instaliacijas, muzikinius pasirodymus.

Šiandien prasideda ir visą savaitgalį Lvive vyks Vilniaus dienos – trijų dienų kultūros programa, pristatanti Lietuvos sostinės šiuolaikinį meninį gyvenimą ir stiprinanti Lietuvos bei Ukrainos kultūrinius ryšius.

Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie muziejuje Prancūzijoje eksponuojamus nacių pagrobtus ir iki šiol teisėtiems savininkams negrąžintus meno kūrinius, mini serialo „Adolescence“ sėkmę BAFTA televizijos apdovanojimuose ir kitąmet atidaromą grupės „The Beatles“ muziejų. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Į jį pateko Jutos Pranulytės kūrinys „Schrei“ violončelei solo ir audio semplams.

„Žmogus ir Dievas reikalingi vienas kitam. Reikia partnerio, kad būtų su kuo pasikalbėti“, – pasikalbėjimuose su sūnumi sako atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Ar talentas – įgimta dovana, ar nuoseklaus darbo rezultatas? Kas nutinka tiems, kurie nedrįsta rizikuoti? Apie tai diskutuos Nacionalinio kultūros forumo dalyviai, nes šių metų tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“.

Būdamas vos 15-os Adolfas Teresius talkino iš nuolaužų atstatant sunaikintą Kryžių kalną. Tai tapo lemtingu poelgiu jo gyvenime pasirenkant tolesnį – tautodailininko, skulptoriaus – kelią.

Tarptautinė paroda „Sidabrinės merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ tapo metų reiškiniu Latvijoje.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos“ kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų.

Vilniuje savaitgalį prasidės „Poezijos pavasaris“. Kaip šiemet atrodys festivalis ir kokia poezija skambės jame?

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Dianos Čemerytės kūriniu „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams.

Vertėjai viešojoje erdvėje pasidalino nerimu dėl projektų, vystomų su kultūros ministerija, eigos. Pasak jų, ministerija delsia patvirtinti Metų vertėjo krėslo laimėtoją, anksčiau ministerija vėlavo paskelbti Šv. Jeronimo premijos konkursą.

Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje finansavimo konkursą organizuos Lietuvos kultūros institutas. Kokie konkurso pokyčiai laukia?

Barselonoje įvyko Europos šiuolaikinės architektūros „Mies van der Rohe“ apdovanojimai. Tarp 40 finalistų pateko ir „Stasys Museum“ Panevėžyje.

Rugsėjį sukanka 85 metai nuo masinių žudynių Kyjive pradžios. Bendraudama su Babyn Jaro memorialiniu kompleksu šiai datai paminėti menininkė Paulina Eglė Pukytė kuria paminklinį meno kūrinį.

Ved. Marius Eidukonis

„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.

Varniuose paminėtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės.

Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.
Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.

Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.

Per trejus metus Vilniuje bus pastatytos 9 mokyklos ir lopšeliai-darželiai, tačiau kartu kyla klausimas, kokios mokyklos šiandien reikalingos augančiam miestui. Ar mokykla turėtų būti tik vieta pamokoms, ar ir bendruomenės centras, atvira erdvė po pamokų, saugi infrastruktūra krizių atveju, vieta, prisitaikanti prie skirtingų vaikų, mokytojų ir rajono gyventojų poreikių?

Ved. Justė Luščinskytė

Panemunės pilyje pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda“. Lankytojai čia gali išvysti istorinėse erdvėse sukurtus trijų menininkių darbus.

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.

„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ globos namų gyventojai kartu su profesionaliais klounais pakvietė į trečią kartą vykdomą projektą „Saliono kabaretas“.

Po socialinės apsaugos ir darbo ministrės minčių apie demografinės Lietuvos padėties gerinimą, organizuojant diskotekas, kuriose žmonės galėtų susipažinti, keliame klausimą, kiek esame pasirengę būti dalyvaujantys ir aktyvūs kultūros renginių dalyviai, o ne tik stebėtojai?

Kūrybinė erdvė MMLAB baigdama jubiliejinį savo sezoną pristato premjerą – Dianos Gutautės performansą „dis|connect“, tyrinėjantį. kaip technologijų raida keičia žmogaus bendravimą ir santykį su savimi, kitais bei aplinka.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Kauno paveikslų galerijoje pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium" ir menininkės iš Sakartvelo „Seno židinio prisiminimai".

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su kompozitoriaus Martino Vilumo „Sometimes a Wild God" saksofonui ir simfoniniam orkestrui.

Šiandien žymus pasaulio gamtininkas Davidas Attenbourgh švenčia šimtmečio jubiliejų.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Valdovų rūmuose iškilmingai paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai.

„Vilniaus teatro „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Mildos Mičiulytės spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznicko animacinį filmuką.

Gegužės 7-ąją Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.

Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.

Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.

Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.

20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė
projekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Stasys Museum“ paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“ kviečia įžengti į dailininko Lino Katino vaizdinių erdvę.

Kodėl žodžių verta ieškoti žodynuose?

Trečiadienį prasideda šeštąjį kartą vyksianti Kauno literatūros savaitė.

Panevėžio rajone veiklą pradėjo viena bendra kultūros įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaigos vadovu tapo režisierius ir meno vadybininkas Julius Jakubėnas.

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio.

Šeduvoje neseniai atidarytas muziejus „Dingęs štetlas“ pastaruoju metu sulaukia itin daug tarptautinių įvertinimų. Ką reiškia toks muziejaus pastebėjimas tarptautiniu mastu ir kokius iššūkius kelia ateityje?

Jau daugiau kaip mėnesį Japonijoje veikia retrospektyvinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Joje apsilankė ir LRT televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai.

Ved. Marius Eidukonis

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.

„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.

Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?

„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.

Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.

Ved. Justė Luščinskytė

Valstybinis Šiaulių dramos teatras organizuoja pjesių skaitymus.

LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Beatos Juchnevič kompozicija „Mėnulis keliauja amžinybės ženklu“.

Lietuvių akordeonistui Algirdui Ločeriui gegužės 2 dieną būtų sukakę šimtas metų. Kuo šis atlikėjas buvo ypatingas?

Amerikiečių dainininkė Taylor Swift pateikė paraiškas JAV intelektinės nuosavybės tarnybai užregistruoti savo balsą kaip prekių ženklą. Kokie iššūkiai kyla intelektinės nuosavybės apsaugai spartėjant dirbtinio intelekto evoliucijai?

Pavasarį Kaune duris atvėrė nauja meno erdvė „Indot“. Galerijos atidarymą pažymėjo žinomo menininko Viktoro Paukštelio paroda „Olimpija“.

Išrinkti „Zabolis ART Prize“ konkurso laureatai. Komisijos geriausiu darbu pripažintas Aurelijos Zaburaitės darbas „Statymas“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Meksikoje protestuojama prieš Fridos Kahlo šedevrų išvežimą į Ispaniją, atidedamas Berlin Modern muziejaus atidarymas ir kritika filmui „Ir velnias dėvi Prada 2“.

Vilniuje – bufonados monospektaklio „Nulis" premjera.

Šiandien buvusiame Lukiškių kalėjime prasideda du mėnesius truksianti garso instaliacija „Neišgirsti“ – nuteistųjų istorijos iš pirmų lūpų.

Išrinkti Lietuvos atstovai didžiausioje pasaulyje scenografijos ir teatro architektūros bei dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje.

Tauragėje keturias dienas vyko analoginės fotografijos pleneras „Camera Obscura Tauragė“.

Lina Lapelytė – pirmoji menininkė iš Lietuvos, pristatanti personalinę parodą „We Make Years Out of Hours“ („Mes kuriame metus iš valandų“) Vokietijos nacionalinės galerijos šiuolaikinio meno muziejuje „Hamburger Bahnhof“ Berlyne.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Tarptautinei šokio dienai skirtame šokio miniatiūrų vakare bus perteikiamas nematomas baleto trupės gyvenimas ir žvelgiama į emocijas, skatinančias judėti.

Kas yra koptų kalba, kuo reikšmingi apokrifiniai tekstai ir ką jie liudija apie ankstyvąją krikščionybę?

Vilniaus miesto muziejaus Markučių dvare atidaroma vietos kūrėjų paroda „Markučių kontrastai“.

„Tesonet Foundation“ tapo strateginiu MO muziejus mecenatu ir skiria 100 tūkst. eurų paramą.

LRT KLASIKOS pasakojimų, skirtų radijo šimtmečiui, cikle – pokalbis su Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birute Liaudaitiene.

Vilniaus miesto šokio teatras ir mokykla „Low Air“ Tarptautinę šokio dieną švęs Naujininkuose.

Minint Tarptautinę džiazo dieną LRT KLASIKOS eteryje tiesiogiai iš LRT įrašų studijos skambės Mindaugo Stumbro koncertas.

Ved. Marius Eidukonis

Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje išrinktos Tauragės metų knygos. Šiemet rinkimuose daugiausiai sulaukta tauragiškių sukurtų poezijos knygų.

„Tuoj visus į chorą sustatau, nes taip aš jaučiu bendruomeniškumą per muziką“, – sako kompozitorė, pedagogė ir režisieriaus Valentino Masalskio bendražygė Klaipėdoje Nijolė Sinkevičiūtė.

Į LRT kreipėsi klausytoja, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad mokyklose pernelyg įprasta dauginti pratybų sąsiuvinių, vadovėlių, užduočių rinkinių ar kitų leidyklų parengtų priemonių puslapius be autorių ir leidėjų sutikimo.

Lietuvos radijo šimtmetis – tai gausybė istorijų, kuriose susitinka eterio balsai ir ištikimiausi jų sekėjai, išsaugoję nenutrūkstamą ryšį, perduodamą iš kartos į kartą. Apie radiją, tapusį neatsiejama vakaro ritualų dalimi, sujungusia vaikystės pasakas su dabartiniu anūkų džiaugsmu, sutiko papasakoti teatro studijos „Menas būti“ vadovė Vida Židonienė.

Pristatyta naujausia Kauno kultūros lauko analizė, atskleidžianti, kaip mieste pasiskirsto renginiai, kokie jų sezoniškumo dėsningumai ir kaip keičiasi kultūrinis žemėlapis po „Kaunas 2022“. Nors matyti augantis operatorių skaičius ir pamažu plintanti veikla už miesto centro ribų, dalis tendencijų kelia ir klausimų – apie kultūros prieinamumą, struktūrą bei ateities kryptis.

Ved. Justė Luščinskytė

In memoriam Romualdas Gražinis.

Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Prikelti iš pelenų. Kaunas“. Joje į Holokausto Kaune istoriją žvelgia menininkas Mindaugas Lukošaitis.

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu apdovanoti geriausi bibliotekininkai. Kokią bibliotekininkų misiją jie mato šiandien?

Šiemet Ernsto Vicherto premijos laureate tapo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė Viltė Stankutė.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Čekijos valdančioji Andrejaus Babišo vyriausybė inicijuoja visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimus. Jais nepatenkinti darbuotojai grasina streiku, o studentai Čekijoje organizuoja protestus prieš tokį sprendimą.

Ved. Marius Eidukonis