Žaidžiam žmogų

Pašnekovės mama Lauryną įspėjo: „Psichologija – pelkė, bet pedagogika – liūnas“. Neišgąsdino. Lauryna Varneckė prieš 11 metų įkūrė netradicinę mokyklą, kurioje taikė iš Vokietijos atsivežtą modelį. Jį grindė trimis principais: mažiau yra daugiau; pasitikėti; jokio streso. Ši mokykla perėjo kelis etapus, kurių vienas buvo – chaosas, kai mokiniai turėjo didžiulę laisvę. Šiandien mokykla „Forvardas“ jau atradusi ir rėmų grožį. Pašnekovė apie pedagogiką kalba užtikrintai ir vaizdingai – parinktos metaforos taikliai atskleidžia profesijos esmę. „Pedagogai turi būti multiinstrumentalistai“, – sako ji.

Ved. Tautė Šumskė

Poetas ir ekonomistas Gintaras Bleizgys į gyvenimą žvelgia per eilėraščius ir įmonių balansus, o dabar – ir per geštalto psichoterapiją. Kas nutinka, kai savęs pažinimo kelias iš literatūros pasuka į psichoterapiją? Kalbamės apie jausmus, kuriuos literatūroje patiriame per Trečiąjį, apie vyrų (literatų) santykį su emocijomis ir kelią iš galvos į kūną. Du kartus pokalbio metu dingusi elektra paliko šiek tiek šnypštimo įrašo dalyje, o netrukus po keistų, laidos įrašų istorijai nebūdingų trikdžių kalba nuvingiavo prie Dievo temos. Galiausiai Gintaras priminė: „Žmogiškajam būviui geriau priartėti prie žmogiškojo būvio.“

Ved. Tautė Šumskė

„Tau knygą reikėtų leist“, – nesusilaikė pokalbį įrašiusi Violeta, išgirdus Eglės istorijas. O aš turbūt daugiausia tinklalaidės istorijoje prilemenau „uau“.

Klausantis Eglės užima kvapą. Ji nuo gimimo nemato, bet viena skrenda į Kanadą, JAV, išbando atrakcionus, šuolį parašiutu, tampa pirmąja nerege, apsilankiusia Kompiuterių istorijos muziejuje.

Eglė pasidalijo ir vidinėmis kelionėmis – kaip hipnoterapija padėjo išplėsti ribas, pripažinti savo homoseksualumą, išmokti džiaugtis kitų sėkmėmis. „Atsirado resursų“, – atvirai pasakojasi garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Pokalbis, galintis įkrauti baterijas sunkią dieną.

Ved. Tautė Šumskė

„Sunku būti smalsiam, jei sąmonė bombarduojama stereotipų“, – atkreipia dėmesį somatinės seksologijos praktikė Virginija Vareikytė. O stereotipų apie vyrų emocinę artikuliaciją, ypač seksualumo temomis, yra daug: jie visada pasiruošę ar kad jie turi inicijuoti lytinį aktą ir panašių. Vyrų mažai kas klausia: o kaip tu nori būti liečiamas? Retai to paklausia ir jie. Epizode kalbamės seksualinio raštingumo temomis, daug dėmesio šįkart nukreipiant į vyrų erotinių poreikių temą, bet įžvalgos aktualios visoms lytims. Kokius įrankius pasitelkia somatinė seksologija, kas yra „šiltas seksas“ ir kokį galingą klausimą pasiūlo Sutikimo rato principas. (S)
Ved. Tautė Šumskė.

Gulėjo užkastas žemėmis. Baigė karo akademiją. Bijojo tėvui pasakyti, kad keičia kelią. Jaunimo mentorystės programų kūrėjas, atsargos karininkas Edvinas Rupšys nebe pirmą kartą šoka į nežinomybę. Šįkart – baigdamas savo, kaip „Vyrų kalvės“ vadovo, etapą. Kas Edviną veda į priekį? Kodėl jam teko pažinti savo šešėlį? Beje, tai pirma laida, kurią įrašėme tamsoje. Panašu, kad Edvinas tikrai moka įnešti pokyčių.

Ved. Tautė Šumskė

Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei?

Ved. Tautė Šumskė

„Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą kelią einanti kūrėja, nuo pramoginių šokių vaikystėje, šiuolaikinio šokio studijų užsienyje, egzotinių šokių ant stulpo pamokų, pasirodymų televizijoje, arenose iki dabar – vizijos parodyti Lietuvai pasaulinio lygio varjetė teatro. Kodėl įdomu pažinti save su kauke?

Ved. Tautė Šumskė

„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama.
Ved. Tautė Šumskė

Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas pristato, kam ji tinka, kuo skiriasi nuo klasikinio KET‘o, kaip gali atrodyti schemų terapijos sesija, kas yra ribota pertėvystė. Aptariame terapino santykio trūkius, empatiškos konfrontacijos svarbą, įsitikinimo „aš esu nemylimas“ galimą raišką.

Ved. Tautė Šumskė

„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu.
Ved. Tautė Šumskė

Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės?
Ved. Tautė Šumskė

Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą.
Ved. Tautė Šumskė

Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“.

Ved. Tautė Šumskė

Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame?

Ved. Tautė Šumskė

„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė.
Ved. Tautė Šumskė

Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?

Ved. Tautė Šumskė

Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą?
Ved. Tautė Šumskė

Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.

Ved. Tautė Šumskė

Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.

Ved. Tautė Šumskė

Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.

Ved. Tautė Šumskė

Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.

Ved. Tautė Šumskė

„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?
Ved. Tautė Šumskė

„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? 
Ved. Tautė Šumskė

„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.

Ved. Tautė Šumskė

„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?
Ved. Tautė Šumskė

„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)

Ved. Tautė Šumskė.

Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo neturėjome, kuo tai virs.
Ved. Tautė Šumskė

„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų.
Ved. Tautė Šumskė

„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek teikti paslaugas, tiek gauti. Ką apie žmones ir gyvenimą suprato Ofelija, metus padirbėjusi seksualinio darbo srityje? (S)
Ved. Tautė Šumskė

Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialistas. Kalbamės apie dialektikos ypatumus ir svarbą. Toli gražu ne tik tiems, kam diagnozuota RAS. Kaip gimsta zebras ir kas yra jo priešybė? Ir koks budizmo vaidmuo šiame pasakojime?
Ved. Tautė Šumskė.

Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes.
Ved. Tautė Šumskė

Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devintas gyvenimas. Svetimšalės pokalbiai“ autorė. Kas ją atvedė ir išlaikė Izraelyje?
Ved. Tautė Šumskė

Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Lietuvoje.

Ved. Tautė Šumskė

Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką?
Ved. Tautė Šumskė

Kaip nereligingam žmogui oriai gyventi religingoje visuomenėje? Nors Europa sekuliarėja, religija Lietuvoje vis dar daro įtaką politiniams sprendimams ir viešajam gyvenimui. Tradicinėms religinėms apeigoms daugėja humanistinių alternatyvų, kurias vis labiau pripažįsta visuomenė, bet dar ne valstybė. Organizacija HIA Lietuvoje atstovauja humanistinėms vertybėms ir kuria nereliginius ritualus – nuo vardynų iki lydėtuvių. Jos įkūrėja ir vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė dalijasi, ko trūksta norint užtikrinti nereligingų žmonių poreikius, bei asmenine kelione link humanizmo.
Ved. Tautė Šumskė

Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integratyvios terapijos centro įkūrėja Rasa Skrabutėnas dalijasi žiniomis ir pasakoja apie kiekvieną tipą – kuriuo raidos laiku jie susiformuoja, kodėl ir kaip kalba per kūną.

Ved. Tautė Šumskė

Koks ryšys tarp teisės į lytinę sveikatą ir psichiatrijos? Koks mokslas yra psichiatrija? Gydytojas, mokslininkas, vaikų ir paauglių psichiatras bei tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių gynėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dainius Pūras epizode dalijasi įžvalgomis apie sistemines psichiatrijos lauko spragas, kurios dažnai neigiamai paveikia žmonių iš sudėtingų psichosocialinių kontekstų gyvenimus. Kodėl šiam gydytojui bendraujant su paaugliais norisi atsiprašyti? Sužaidėme ir Žaibo klausimus.
Ved. Tautė Šumskė

Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai.

Ved. Tautė Šumskė

„Ten balti kiškiai miestuose vaikšto kaip pas mus katės“, – apie kitokį pasaulį gyvenant Šiaurėje dalinasi pašvaisčių turų gidė Eglė Norvilytė. Kaip ji atsidūrė Švedijos mieste Kirunoje, kuris įsikūręs apie 200 km už poliarinio rato? Spalvingas pasakojimas apie gyvenimą pirštinių ir kepurių kasdienybėje.

Ved. Tautė Šumskė

Kaip jūs mokėtės būti demokratinės visuomenės dalimi? Aha, turbūt, kad nelabai kas to dorai mokė. Ir atsiranda plyšys – moksleiviai porą metų prisiliečia prie pilietiškumo, tada kimba į baigiamuosius egzaminus ir iškeliauja į pasaulį, o ten – ir pirmieji rinkimai. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė tyrinėja, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą dar mokykloje ir kaip tai daryti žaidybiškai. Aptariame ir kitus projektus, kur paaugliai gali pažaisti gyvenimą, pavyzdžiui, tapti maršalkomis „Minirūmuose“.

Ved. Tautė Šumskė

Kas tai? Lyg gerai, bet ir labai blogai. Ugdymo mokslų daktarė ir lytiškumo ugdymo praktikė dr. Akvilė Giniota dalijasi, kaip paskutiniame ruože rašant disertaciją ją susirado depresija. Užtruko suvokti, nes gyvenimas lyg skilo į dvi teritorijas. Profesijoje ir viešumoje Akvilė reiškėsi gyvybingai ir ryškiai, užtat namuose skleidėsi kitas portretas. Kalbamės apie netipinį depresijos veidą, kol nukeliaujame prie metafizikos ir lyčių stereotipų.

Ved. Tautė Šumskė

Vidinių posūkių Lino Juozulyno gyvenime netrūko. Kadaise dirbęs teisėjo padėjėju, vėliau vadovavęs skyriui poliklinikoje, šiandien jis žengia emocinės paramos keliu. Linas studijuoja klinikinę psichologiją, yra sertifikuotas Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos praktikas, „Vaikų linijos“ supervizorius. Kaip vingiavo kelias nuo įstatymų iki emocijų – ir kas šiuos etapus jungia? Pokalbis apie ramybę, kuri ateina išjungus protą.

Ved. Tautė Šumskė

Sporto treneris Adomas Jasiukėnas save vadina teigiamo kūno vaizdo šalininku ir dalijasi mokslu paremta informacija, kuri glosto prieš plauką viskam, ką dažnai girdime apie sportavimą, o ypač – apie ryšį su kūnu sportuojant. Gal Naujieji – proga keisti savo santykį su judesiu iš autoritarinio į intuityvų, atjaučiantį, smalsų? Adomas smagiai dėsto, kodėl ilgojoje perspektyvoje tai atneša tikrų rezultatų.
Ved. Tautė Šumskė

„Man patinka mintis, kad drobė nesibaigia“, – sako tapytoja Radvilė Juozapaitytė, kuri prisistato kaip Ara Radvilė. Jos tapybos centre – moters figūra. Nors dabar Radvilė sako, kad tai labiau didelės galingos belytės pirmapradės būtybės. Pokalbyje menininkė pristato savo sluoksnių principą, kurio moko ir kitus norinčius tapyti.

Ved. Tautė Šumskė

Metų pabaigoje apkabiname seniai matytus. Laidoje pasisvečiavo buvusi jos vedėja – aktorė, improvizacijos ir vaidybos mokytoja, rašytoja Elžbieta Latėnaitė. Buvo džiaugsmas pakvailioti ir išgirsti apie pagrindinius improvizacijos principus. Pavyzdžiui, „Taip, ir“, toleranciją stereotipams ir klaidoms. Žinoma, ir suimprovizavome. Kuo improvizacija pasitarnauja gyvenime? Kodėl po improvizacijų sunkiomis temomis lengvėja? Ir kokia nauja sritis paviliojo Elžbietą?

Ved. Tautė Šumskė

Kotryna Nausėdė savo kailiu perėjo valgymo sutrikimo labirintus ir atlaikė kitus gyvenimo smūgius. Šiandien ji – gyvensenos medicinos specialistė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, autobiografinio romano „Ačiū už nieką. Ačiū už viską“ autorė, kuri sako: „Knygoje apsinuoginu, kad normalizuočiau daugybę mūsų žmogiškų patirčių“. Pokalbyje daug dėmesio skyrėme Kotrynos patirčiai gydantis Valgymo sutrikimų centre ir kelionei iki pagalbos kitiems.
Ved. Tautė Šumskė

„Mano siela yra avantiūristė“, – sako patirčių kūrėja Monika Malinauskaitė. Dar ji sako, kad būtina, tiesiog būtina, norėti išrasti dviratį iš naujo, ir tyrinėti savo vidinę gamtą. Ryški socialinėse medijose, Monika epizode dalijasi savo žvilgsniu į kūrybą. Pokalbis su daug juoko, sutapimų ir ryšio. Ir vienas tų, kuriuos 36 metus LRT dirbanti garso režisierė Rima palaimina: „Malonu klausyti“.
Ved. Tautė Šumskė

Besilaukianti moteris visuomenėje ir kultūroje dažnai mitologizuojama ir gali patirti spaudimą, manipuliacijas turėti kūdikį, nepaisant aplinkybių. Kompozitorė ir atlikėja Jūra Elena Šedytė pristato meninį projektą „Potencialas“, kuriame nagrinėja moters reprodukcinių teisių padėtį Lietuvoje, remdamasi autobiografine patirtimi. Drauge su kūrinio dramaturge Egle Poškevičiūte pokalbyje jos dalinasi kelione link kūrinio. Performansas pristatomas lapkričio 29 d. psichikos sveikatos ir menų festivalyje „Ryšiai“.
Ved. Tautė Šumskė

Svarbu pasakyti, kad laidos vedėjai Tautei kalbinti šįkart buvo ypač sunku. Smegenis jau pokalbio pradžioje apgaubė rūkas – ir tai būdinga daugeliui, kai kalba pasisuka apie pinigus. Net ir psichoterapijos kabinetuose žmonės vengia pinigų temos, laiko ją viena nepatogiausių. Psichologė, psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė į studiją atnešė didžiulį šios temos gylį – nuo santykio su praeities kartomis iki mūsų vidinio finansininko amžiaus. Klampus, tirštas ir labai reikalingas pokalbis.

Ved. Tautė Šumskė

Ar žinojot, kad galite pakeisti savo balso tembrą? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Brigita Bublytė kadaise to panoro ir pradėjo keliauti ilgą balso kelionę. Jos kulminacija – disertacija ir monografija „Balso kaukės“. Įsigilinusi į „balso fabriko“ subtilumus, Brigita laidoje dalinasi niuansėliais ir praktiniais patarimais. Balsas gali būti pirmasis įrankis harmonizuoti savo būsenai. Aptariame balsines tradicijas, Tomatiso efektą ir tą keistą fenomeną – kodėl daugelis nemėgsta savo įrašyto balso. Žinoma, sužaidžiame – šįkart garsus.

Ved. Tautė Šumskė

Esame pratę sakyti „civilizuota visuomenė“, kai turime omenyje „gebanti susitarti taikiai, vertinanti žmogaus orumą, pažangi“. Bet archeologė dr. Gabrielė Rimkutė viską apverčia ir kviečia atsigręžti ir įsikvėpti iš Akmens amžiaus. Koks žmogus buvo tuomet? Kaip gyveno? Pokalbyje vietos radosi ir Marijos Gimbutienės vizijai apie Senąją Europą.

Ved. Tautė Šumskė

„Ta nuostaba man ir pačiam paslaptis,“ – apie kūrybos aktą sako dizaineris Aurimas Kadzevičius, agentūros „Pencil & Lion“ įkūrėjas ir kūrybos vadovas. Paryčiais grįžęs iš Meksikos, pašnekovas dar buvo tarp sapno ir dienos, tad iškart įplaukėme į tą minkštą minties būseną, kai drąsiau aptarti nepraktinius dalykus, kad ir mirties fenomeną kūryboje ar Meksikos dvasią. Reklamos srityje jis arti 20 metų, tad pasivaikštinėjom kūrybiškumo temos takeliais. Mąslesnę pokalbio dalį fone krankė varnos, dėkui už palaikymą.

Ved. Tautė Šumskė

Kuri tavo dalis neturi balso grupėje? Kai į vieną erdvę susirenka žmonės iš Lietuvos, Kenijos, Ukrainos, Izraelio, Urugvajaus, Australijos, Vietnamo ar Tailando – konfliktai neišvengiami. Bet gal jie – kelias į gilesnį ryšį? Giliosios demokratijos institutas, veikiantis tarptautiniu mastu ir besiremiantis darbo su procesu (processwork‘o) principais, šiemet savo savaitės trukmės patirtį surengė Lietuvoje. Pasirinkta tema – „Žemės dvasia ir sapnavimo jėga“. Kaip konfliktus tyrė tokia įvairi grupė? Kas yra „processwork‘as“ ir ko siekia gilioji demokratija? Kaip grupė pajautė Lietuvą? Patirtimi atvirai dalijasi seminaro dalyvės – processwork‘o studentės Ieva Šližienė ir Aušra Kukelkė-Petrikė.

Ved. Tautė Šumskė

Regis, mokame mėgautis kultūra. O gal nesąmoningai ant jos ir pykstame? Kultūra Sigmundas Freudas laikė sritis, kurios padeda įveikti gamtą. Šio psichoanalitiko knygoje „Nerimastis kultūroje“, kuri 2023 m. išleista lietuvių kalba, iškeliami du instinktai – agresijos ir seksualumo, kurie patiria įtampą su kultūra. Kodėl ir kaip, aptariame su filosofijos doktorantu ir filosofijos bei logikos mokytoju Jokūbu Andrijausku, kuris knygą „Nerimastis kultūroje“ išvertė iš vokiečių kalbos.

Ved. Tautė Šumskė

„Kaip gera būti manimi“ – savo veiklomis pašnekovė siekia, kad žmogus galėtų tai pajusti bent kartą gyvenime. Šokio ir judesio terapeutė, somatikos specialistė, šokėja ir artistė Kamilė Pundziūtė 15 metų organizuoja „Šokio erdvę“ – tai blaivūs sąmoningo šokio susibūrimai, kviečiantys patirti judesį be choreografijos, tik klausant muzikos ir kūno vedimo. „100 % gyvas ir laimingas“ – tokį šūkį atnešė patys žmonės, atsiliepdami, kad taip jaučiasi po laisvojo šokio užsiėmimų. Kas yra sąmoningas šokis ir ką šis metodas duoda?
Ved. Tautė Šumskė

Pašnekovas sako, kad filmuose jam norisi parodyti personažą pasaulyje. Paklaustas apie didžiuosiuos mokytojus, atsako: draugai. Ir supranti, kad patekai į didelio žmogiškumo lauką. Kino kūrėjas – ilgus metus geidžiamas operatorius, vėliau – trumpo metro filmų režisierius – Vytautas Katkus 2025 m. debiutavo su ilgo metro filmu „Svečias“, kuris Karlovi Varų festivalyje iškart pelnė prizą už geriausią režisūrą. Kaip pasaulį mato žmogus, kurio profesija iš esmės paremta žvilgsniu?

Ved. Tautė Šumskė

Aukštalipys Kęstutis Kaupas gyvenimo mėtytas ir vėtytas, bet šiandien jis savo skausmingas patirtis pavertęs dovanomis ir grąža visuomenei: pats perėjęs priklausomybių ir kitokios žmogiškos tamsos tuneliais, keliauja į Lietuvos kalėjimus ir kalbasi su nuteistaisiais apie priklausomybes ir bendrai gyvenimą. Pokalbis apie bausmes, stebuklus ir kaip mes, kaip visuomenė, galime paūgėti mąstydami apie kalėjimus kaip reiškinį.

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Jei jūs kada išvysite „pagerintą“ greitosios pagalbos automobilį su sirenom ir mėlynais švyturėliais, skriejantį 200 km/h greičiu, ir lydimą dviejų policijos automobilių, tai žinokite du dalykus: pirma, jį greičiausiai vairuoja šio mūsų epizodo svečias – buvęs motokroso sportininkas, jau 31-erius metus transplantologijos automobilio vairuotoju dirbantis Kęstutis Šimkus. Antra: tuo automobiliu vežama širdis, kepenys, ragena ar kitas gyvybiškai svarbus organas, kurio persodinimui tuo metu jau ruošiasi medikų komanda ir pacientas Vilniaus Santarų klinikų operacinėje. 77-erių metų Kęstutis, jaunystėj kelis kartus buvęs ant gyvybės ir mirties slenksčio, dabar labai rūpinasi savo sveikata, mėgsta juodai juokauti ir kviečia atvirai su artimaisiais kalbėtis, ką norim daryti su savo kūnu po mirties. Dar ragina dviratininkus būtinai dėvėti šalmą, ir primena kelyje visiems visada duoti kelią GMP automobiliui (net jei jis be švyturėlių!).

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Ką apie žmogų yra supratusi moteris, kuri augina jau penktą iš jų? „Esmė visada yra – pamatyti vaiką“, – sako Izabela Stankevičienė.

Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

Psichologė, Geštalto krypties psichoterapeutė Evelina Vasiljeva pasakoja apie „aukos“, „gelbėtojo“ bei „budelio“ vaidmenis šeimoje, terapiniam santykyje ir kitur, dar vadinamą Karpmano dramos trikampiu. Evelina pasakoja, kaip šie vaidmenys mumyse vaikystėje susiformuoja ir atvirauja, kaip pagal kūno pojūčius atpažįsta, ar žmogus dalinasi tikrais jausmais, ar įkritęs į vieną vaidmenų. Kalbam apie gėdos ir bejėgystės galią blokuoti, apie atsakomybę už savo jausmus ir gyvenimą ir įdomius niuansus grupinėje dinamikoje. Pabaigoje jūsų laukia testas: aš pateikiu gyvenimiškų dialogų iš kasdienių konfliktų pavyzdžius, jūs galit pabandyti atpažinti, į kokį vaidmenį konflikto dalyviai įkritę, o Evelina atskleidžia, kaip kiekvienoj situacijoj galime ištrūkti iš Karpmano „užburto rato“.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Galios dinamikos egzistuos visada. BDSM žaidžia jomis. Pokalbyje su somatine seksualumo edukatore, platformos „Body Mind Eros“ kūrėja Ieva nardome po alternatyvaus seksualumo vandenis – fetišų, kinkų, BDSM, sutikimo temas. „Tyrinėjame mano karalystę“, – tarsteli Ievos klientai po asmeninių sesijų. Ieva primena, kad BDSM nėra terapija, tai visų pirma žaidimai. Ryšio kūrimo, gyvybinės energijos paieškų, savo ribų pažinimo žaidimai. (S)

Laidos vedėjos Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė.

Dvi draugės ir buvusios kursiokės kognityvinė neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė ir verslininkė, psichologė Ona Juodkienė įsteigė inovatyvią (ir pirmą privačią Lietuvoje) kliniką „Neuropulsas“, kur teikiamos moksliškai pagrįstos, pasaulyje plačiai taikomos neinvazinės neuromoduliacijos paslaugos arba rTMS. Čia elektromagnetiniais impulsais sėkmingai gydoma depresija, obsesinis kompulsinis sutrikimas, nerimo sutrikimai, ADHD, priklausomybės, lėtinis skausmas (pavyzdžiui, migrena), perdegimas ir kt.
Išgriskite, kaip neuromokslas sėkmingai pritaikomas psichikos sveikatos srityje!

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Jei darbe pasakyčiau, kad viskas paprasta, kolegos ilgai juoktųsi“, – mintimi dalijasi biochemijos mokslų doktorantė ir poetė Justina Žvirblytė. Jos debiutinė poezijos knyga „Mikrosfera“ 2023 m. laimėjo Pirmosios knygos konkursą, o 2024 m. pelnė Metų debiuto premiją už originalią kūrybinę raišką. Justina sako, kad ją persekioja ir įkvepia absurdai. Bet visai neabsurdiška, kad ji laimėjo stažuotę NASOJE, vėliau gavo siūlymą ten padirbėti ir į Lietuvą parsivežė disertacijos temą.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Daugiau nei prieš metus jauna aktyvi moteris Agnė Kavaliauskaitė apsičiupinėjusi dešinėje krūtyje rado įtartiną darinį. Kadangi mėgsta žinoti visą informaciją, ji išskubėjo tirtis. Paaiškėjo, kad serga II stadijos krūties vėžiu, labai agresyvia forma. Jautraus pokalbio metu kalbamės, koks buvo Agnės gyvenimas ir savijauta prieš ir po vėžio diagnozės, kokius išbandymus patyrė gydydamasi, ko nuolat mokosi. Detalizuodama apie labai alinantį gydymosi kelią Agnė ne tik skatina kitus labai rūpintis savimi, bet ir primena, kad jautrus žmogus gali būti labai stiprus.


Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Kaip depresiją mato jungiškosios krypties analitinė psichologija? Kas yra tikroji ir netikroji savastis? Kas yra aktyvioji vaizduotė ir kaip ji gali padėti kelyje iš depresijos? Kada ji nesaugi? Koks Eroso vaidmuo santykyje su depresija? Šiuos aspektus aptariame su jungiškosios krypties psichoanalitike Elona Lovčikiene.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Tai pokalbis tarp žmogaus ir jo kūrinio. Turbūt pirmas toks pokalbis, kuomet personažo autorė ir atlikėja Elžbieta Latėnaitė kalbasi su savo kurtu personažu iš jos ir Olego Šurajevo serialo „Mokytoja ieško vyro“, prieš kelis metus užkariavusio daugybę širdžių. Pokalbis apie tai, ar Raimonda vis dar mokytojauja, ką nuoširdžiai ji mano apie vaikus, kokią fizinę transformaciją patyrė, kaip leidžia vasarą, kaip lietuviškai pavadino „mindfulness“ praktiką, ir atsako, kuo geriau būti – žmogum ar personažu. Vietomis mokytoja sudrausmina ir bara Elžbietą, o pabaigoj atsako ir į žaibo klausimus!

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Improvizacija – tai pasąmonės srautas, kurį bandai suvaldyti“, – sako Pijus Vasiliauskas, geriau žinomas kaip Pijus Opera. Jis – repo kūrėjas, atlikėjas ir poetas, drąsiai eksperimentuojantis su kalba, garsu ir raiška; pirmąjį tekstą parašė vos šešerių. Pijui priklauso du su repu susiję rekordai, tarp jų – 10 valandų trukmės vieša improvizacija: kokia būsena užklumpa tokiu atveju? Apie tai ir apie kalbos pajautą, kūrybą bei išsikalbėjimą – pokalbis su šiuo talentingu ir šiltu žmogumi.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Ugnė ką tik išleido labai stiprų albumą „Atominė“, kuriuo didžiuojasi. Išmintę primenanti 19-metė filosofiškai dalinasi pamąstymais apie meną, pasaulio pabaigą ir geoplitiką, apie drąsą veikti tada, kai bijai ir apie savo Dj Nevykele tapatybę. Rudenį Ugnė pradės muzikos prodiusavimo studijas Anglijoje ir kurs save toliau. Aptariam ir šlovės lemiamą vienišumą bei atskirtį, kurių iš šono nesimato. Ugnė sako, kad pasaulis šiuo metu yra „tylos prieš audrą“ būsenoj, o atgalinis skaičiavimas prasidėjo. Tad skubėk įsijungt šį pokalbį ir jos albumą „Atominė“.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Kaip išsilaikyti gyvenimiškoje karuselėje, o nukritus pakilti? Vienas iš raktų gali būti emocinis atsparumas. Bet kas tai iš tiesų? Ir kaip jį ugdyti? Organizacijų konsultantė ir egzistencinės psichoterapijos studentė Airina Nourian dalinasi savo žiniomis ir patirtimi. Laidoje nuskamba atsparumo tyrėjos Lucy Hone siūlomi žingsniai bei austrų psichiatro Viktoro Franklio, knygos „Žmogus ieško prasmės“ autoriaus, koncentruota išmintis. Gilinamės į tai, kaip atsparumas susijęs su bendruomene ir prasme.

Laidos vedėjos Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė.

Kaip sukurti žaidimą, kuris sulauks pasaulinio pripažinimo? Pokalbis su žaidimų autoriumi Určiu Šulinsku. Jo naujausias kūrinys „Syllabus“ pateko į prestižinių „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimų šešetuką. 2020 m. šiame konkurse jo kurtas „Riedantis ežiukas“ laimėjo pagrindinį prizą. Šie apdovanojimai kartais pavadinami žaidimų pasaulio oskarais. Tai turim, jei ką!
Ir apie „Emojito“ pakalbėjom – emocinį raštingumą lavinantį žaidimą, kuris 2018 m. pats sukėlė nemažai emocijų. Įdomu, kad Urtis prabilo apie poeziją, kai paklausiau apie žaidimų kūrimo procesus. Susipažinkite su žmogumi, kurio gyvenimas – kurti žaidimus!

Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė.

Ar turite autoritetų? Kokią emociją kelia žodis „genijus”? Antrasis gyvas „Žaidžiam žmogų” įrašas su publika įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 85-tojo sezono pabaigtuvių proga. Kalbėjom su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir psichologu Gediminu Tumėnu apie slinktį nuo vieno galios centro prie kolektyvinės kūrybos ir ką viena ar kita padėtis reiškia mūsų psichikai. Laidoje skamba ir klausimai iš auditorijos.


Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Ir staiga supratau – aš slepiuosi už kalbos“, – dalinasi prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Ką tai galėtų reikšti ir kokiais atvejais patys taip elgiamės? Pokalbis su kalbos mokslininke apie tai, kaip kalba ir pasaulis santykiauja, kada kalba virsta „į kalbą panašiu dariniu“ ir apie kalbos bangą. Taip pat – apie garsų reikšmes. Tarkim, koks garsas šaltas, koks – šiltas. Apie žodžių „mama“ ir „tėtė“ garsinį simbolizmą įvairiose kultūrose. Ir kodėl turime tiek veiksmažodžių ėjimui nusakyti.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Šį sekmadienį nuo 14:00 Nacionalinėje dailės galerijoje mados dizainerio Luko Ivanavičiaus sumanyto performatyvaus vyksmo „Jungtuvės“ metu vienos lyties poros turės galimybę pasipuošti ir simboliškai sumainyti žiedus stebint daugybei žmonių. Lukas poras stilingai aprengs ir suteiks žiedus, nes ir pats mėgsta vestuves ir nori pakviesti kartu švęsti meilę, laisvę ir stilių.
Lukas atskleidžia savo vaikystės ritualus, kuomet su mama ir sese prieš didelį veidrodį rinkdavosi ir stilizuodavo įvaizdį. Taip pat aptariam pride mėnesį, artėjančias „Baltic pride“ eitynes, LGBTQIA+ bendruomenės įvairovę ir skirtingumą.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Vienodi dalykai skirti lygintis. Ir kai stinga savivokos, ieškome išorinių determinančių. Tuo parema masinė produkcija. Masinė produkcija dažniausiai orientuota į tobulybę, kaip ir didelė dalis savikūros. Kad ir kokiu keliu nueinam savo išvaizdos klausimu, tai kažką sako – išraiška koduoja būseną. Pokalbis apie įvaizdį giluminiu požiūriu su menininke, įvaizdžio ir mados dizainere Olese Kekiene. Apie kontrolę ir spektrą ir netgi šiek tiek apie „Euroviziją“.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Keturi draugai nuo pirmo kurso, sujungti meilės kūrybai, gegužės 23–25 dienomis Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų gotikiniuose rūsiuose pristato savo pirmąją parodą – nepavykusių santykių (EX)POZICIJĄ. „Keturiais signatarais“ juokais pasivadinę Sandra Jurytė, Domantas Vaišnoras, Darvydas Kilmanas ir Andrejus Čisleris paprašė aplinkinių pasidalinti pasibaigusių santykių simboliais – įvairiausiais daiktais, su kuriais paskutinę parodos dieną rituališkai atsisveikins. Kūrėjus nustebino ne tik daiktų, bet ir žmonių meilės istorijų įvairovė ir gelmė. Studentai pasakoja, kas juos nuo vaikystės patraukė į kūrybą, ir kaip ryžtingai visiems teko pakovoti dėl šios parodos atsiradimo.
Išgirskit ir naują žaidimą „5 minutės apie...“, kuomet su pašnekovais penkias minutes kalbamės apie netikėtą kasdienį objektą.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Emocijų neuromokslas skaičiuoja tik 30 metų, daug neaišku ir neatrasta, o neuromokslininkė ir trijų vaikų mama Laura Mačiukaitė aistringiausiai tyrinėja paauglių emocijas. Paauglystė – antras reikšmingiausias laikotarpis vaiko gyvenime po kūdikystės, kai daug šeimos įpročių galima perprogramuoti, vertybių įdiegti, klaidų ištaisyti. Išgirskit, kodėl Laura žavisi paaugliais, rengia jiems edukacijas mokyklose bei vasaros emocijų stovyklas.
Laura pasakoja apie mūsų smegenis kaip apie mišką ir pataria, kaip išsikirsti jame kelius, kuriais norim vaikščioti. Apie krizes, ir kaip jose galim persiprogramuoti save iš naujo, kaip įgyti naujų įpročių ir pakeisti savo įsitikinimus. Laura tikina – tikrai galim save perprogramuoti.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Žmogaus teisių aktyvistė, lyderė Violeta Tamelytė kažkada daugiausiai ėmė iš kitų, o vėliau – daugiausiai duodavo. Nei vienam šių polių nesijautė gerai, kol išmoko abu suderinti, rasti laiko psichoterapijai, poilsiui, pramogoms ir romantikai su mylima partnere.
Jei jus ima nerimas, paklausykit Violetos. Jei norit daugiau padaryt dėl Ukrainos, žmonių su negalia ar LGBTQ+ bendruomenės, – paklausykit Violetos. Ji nukreipia, kur galima pinti maskuojančius tinklus gynėjams, kokį klausimą galima užduoti liudijant kaimynų konfliktą, paaiškina, kokią reikšmingą žinutę siunčia dalyvavimas „Baltic Pride“ eitynėse. Ir primena, koks kiekvienas esam svarbus tiek vykstant karui, tiek jam gresiant. Nuramina, kad efektyvus aktyvizmas prasideda nuo marškinėlių su žinute, ar pokalbio su žmogum, kuriam sunku.
Įvertinki, kaip Elžbietai sekasi įvykdyt Tautės užduotį naujoj tinklalaidės rubrikoj „kudašius“.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Susipažinęs su mano ligos istorija gydytojas per vizitą paklausė, kas mane atvežė iki kabineto. O aš ruošiuosi netrukus bėgti pusmaratonį.“ Tokie paradoksai dažni Ievos gyvenime. Apie svajotą profesinę kelionę į Japoniją, datules, kovos meną ir Ievos jėgų šaltinius – pokalbis su juodąjį kyokushin diržą turinčia karatė mokytoja, gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja Ieva Krivickaite.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Takoskyra tarp jauno ir seno žmogaus miške sumažėja. Gamta suvienodina, kiekvienam primena apie laikinumą. Galbūt todėl bijoma gilesnio santykio su gamta, medžiais? Ar negali nepagarba brandiems medžiams būti susijusi su amžizmo tendencijomis? Gamtosaugininkė, kraštovaizdžio dizainerė ir miško gidė Austė Juozapaitytė-Gruodė dalinasi savo žiniomis apie Lietuvos politikos laikyseną miškosaugos klausimais: ar tebesame miškų šalis? Kaip spręsti ekonomikos ir ekologijos koliziją? Ir koks kitas tvarumo žingsnis?
Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

Vienas iš naujausių lietuviškų trumpametražių filmų programos „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ filmų – „Tušinukas“, tad šiandien kalbamės su jo scenarijaus autoriumi ir režisierium Adu Burkšaičiu. Programuotojas, teatro režisierius, kino režisierius – tai kelios Ado profesijos. Kalbamės apie naujo kelio ilgesį ir paeiškas, lūkesčius, realybę, baimę, sąmoningumą kuriant. Padiskutuojam apie filmus, požiūrį į kūrybą, kūrėjus, filmus, strūktūros ir gaivalo priešpriešą. Adas išverčia Kosovo dainą ir atsako į žaibo klausimus.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Nuotra. Modestas Endriuška.

Kai norime ką nors nugalėti – tai tas pats, kas norėti atimti galią. Ar savo dalies, ar kito žmogaus. Čia galia tampa trofėjumi, kuris neva gali priklausyti tik vienai pusei. Sveika galia tiki: ir aš galiu, ir tu gali. Su kūno psichoterapijos praktike Laura Kuznecova epizode vaikštinėjomės po pykčio, agresijos ir smurto teritoriją kūno psichoterapijos požiūriu. Pavyzdžiui, kodėl pykdami dažnai „prarandame kojas“?



Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė
(Nuotr. autorė Monika Jahani)

Šįkart mūsų tema – vienišų mamų ir tėčių meilės svajos ir pasimatymų realybė, skyrybų pasekmės šeimai, savęs vaizdo ir savivertės iššūkiai. VA Caritas nuteistųjų konsultavimo centro vyriausioji socialinė darbuotoja ir grupinės psichoterapijos kandidatė Aistė Natkevičiūtė aptaria moters ir mamos (bei vyro ir tėčio) vaidmenų integravimą pažindinantis su naujais potencialiais partneriais, atvirumą prieš save, partnerį ir vaikus. Užsimena apie dažnai pasitaikantį jausmą, kad esi „antrarūšis“, jei turi vaikų, taip pat – neviltį, baimę ir nuovargį nuo pasimatymų. Aistė akcentuoja darbo su savim svarbą, drąsina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Kalbamės ir apie vaikų santykius su nauju tėčio/mamos partneriu, pavydą, konkurenciją ir visas sudėtingas santykių konfigūracijas, į kurias tenka atsižvelgti ir naviguoti. Galiausiai Aistė primena ir savo pavyzdžiu parodo, kad viltis tikrai yra.
Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Šiandien žaidžiame su menininke, aktyviste ir visai neseniai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke tapusia Agne Jokše. Menininkė atskleidžia savo intymų ir autentišką santykį su kalba nuo pat vaikystės iki dabar, pristato savo sukurtą „Anininkinę“ kalbą, aptariame kalbą kaip tradiciją, kaip būseną, daug žaidžiame žodžiais, juos išgalvojam ir paaiškinam. Danijos karališkojoje menų akademijoje studijavusi ir kurį laiką tarp Lietuvos ir Danijos keliavusi ir kūrusi Agnė savo apsistojimą Vilniuje vadina labai išmintingu sprendimu. Įsijunkit ir išgirskit ir visus dalykus, kurie šiuo metu jaudina ir neramina Agnę kaip kūrėją.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Jei vienas žmogus pasakytų, kad iš dangaus nusileido, pavyzdžiuis, milžiniškas ežiukas ir kažką pasakė, tai gal atrodytų keista. O jei ežiuku tikėtų tūkstančiai, milijonai, ar tai virstų nauju religiniu judėjimu?
Augusi Jehovos liudytojų bendruomenėje su smurtaujančiais tėvais, fotografė ir bestselerio „Pasaulietė“ autorė Deimantė Rudžinskaitė Ivanauskė turėjo daug iškęsti, kad išgyventų, susiformuotų ir taptų tuo, kas pati norėjo būti. Ir dabar ji dosniai dalinasi apie savo nelengvas patirtis ir tai, kaip pavyko iš viso to išeiti. Aptariame skirtumą tarp tėvų, kurie augina vaiką kaip atskirą savarankišką ir savaime vertingą asmenybę, ir tų, kurie nuolat matuoja, kiek vaikas atitinka jų asmeninę viziją ir lūkesčius. Deimantė savo autobiografija parodo, kad vaikai ir paaugliai labai protingi, išradingi ir, kai reikia, kovoja už savo autonomiją ir išgyvenimą visom priemonėm.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Šiame „Žaidžiam žmogų“ epizode su karjeros konsultante ir edukatore Marija Serbintaite – apie karjeros pokyčius, vidinius kritikus ir drąsą perrašyti savo profesinę istoriją. Taip pat – apie darbo aplinkos toksiškus bruožus ir kaip nesupainioti jų su tiesiog iššūkiais. Ir apie testą, kuris gali padėti suprasti santykį su turimu darbu: ar sutinku šluoti grindis?

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Kuriame sluoksnyje fiksuojat realybę: mintimis, kūnu, emocijomis? Kaip viską apjungti? Ką galima daryti apėmus stipriam nerimui ar kitam nemaloniam jausmui? Kokia empatijos sau įtaka sunkiais momentais? Ar visi kartais viduje emociškai spazmuojamės dėl kito žodžių ar veiksmų? Kas padeda kurti santykį su labai skirtingais žmonėmis negu mes? Jau antrąkart „Žaidžiam žmogų“ viešinti psichoterapeutė Rūta Kavaliauskienė ir Elžbieta Latėnaitė aptaria įvairias keblias gyvenimiškas situacijas, kurios pasitaiko daugeliui. Pabaigoje Rūta praveda atidos („mindfulness“) praktiką.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Šiame epizode – apie gėrį ir blogį be paviršutinių atsakymų. Ar turim laisvą valią, ar esam nulemti? Kodėl vartotojas tenkinasi pseudomorale, o kitoniškumas kelia net fiziologines reakcijas? „Geras žmogus“ – komplimentas ar pašaipa? Dorinio ugdymo mokytojas Algirdas Davidavičius dalinasi, kaip neuromokslai, pandemija ir masinės visuomenės iššūkiai keičia mūsų santykį su morale.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Prieštrauminis stresas – būsena, kai baimė dėl galimos grėsmės tampa nuolatiniu palydovu. Su Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Evaldu Kazlausku aiškinamės, kaip šis stresas gali pasireikšti ir kaip atskirti sveiką budrumą nuo destruktyvaus nerimo. Ar galima psichologiškai pasiruošti dideliems sukrėtimams? Kaip istorinės traumos veikia mūsų santykį su dabartinėmis grėsmėmis? Diskutuojame ir garsiai samprotaujame su vienu iš psichotraumatologijos pradininkų Lietuvoje.
Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Sveikata – didžiausias turtas, kurį gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė mato kaip stalą ant keturių kojų. Kalbam apie tai, kas tos keturios kojos, kada jos tvirtos ir kas jas išklibina. Aptariam tokius kasdienius dalykus kaip stresas, judėjimas, maistas, mūsų įpročiai su ekranais ir socialiniais tinklais. Ieva dalinasi savo pačios išbandytais kasdieniais patarimais, nešančiais jai sveikatą, džiaugsmą ir nekeliančiais streso. Tarp jų ir netikėtas – improvizacijos užsiėmimai!

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Kiek jogos jūsų aplinkoje? Šiandien jogos kilimėliai driekiasi toli – nuo senųjų Indijos ašramų iki pat mokyklų, kalėjimų, biurų Vakaruose. Čia ji dažnai pristatoma kaip pasaulietinė veikla, kartais ir atkakliai atsiribojant nuo dvasinių saitų. Už ramybės pratimų slypi įdomūs klausimai: ar joga gali išlikti neutrali? Ką toks populiarumas Vakaruose sako apie Indijos švelniosios galios ambicijas? Filosofas, kultūrologas, indologas prof. dr. Audrius Beinorius kviečia į netikėtą kelionę per jogos ir politikos ryšius, nuo Jogalandijos iki jogofobijos.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Jau kultiniu tapusio filmo „Pietinia kronikas“ režisierius Ignas Miškinis atvirauja, kad vis dar negali nusakyti šio gyvenimo momento. Neatskleisdami filmo turinio aptariam kelias didžiulės jo sėkmės prielaidas, bimbinėjimo svarbą, Igno profesinio kelio atradimus ir subtilius darbo komandoje niuansus. Ignas papasakoja, kaip žaidimas jį išgelbėjo iš kūrybinio sąstingio, o finaliniam tinklalaidės žaidime išverčia jausmingus makedoniečių dainos žodžius į lietuvių kalbą!

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Miego mokslininke vadinama Laura Bojarskaitė smalsiai tyrinėja vieną svarbiausių žmogui veiklų. Šiandien ji aptaria naujausius mokslinius tyrimus ir atskleidžia, kokie yra gero miego įpročiai, kokią įtaką miegas turi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai ir net socialinei gerovei. Mokslininkė spėja ir apie obsesyvaus miego sekimo išmaniais prietaisais pavojus. Išgirskite daug praktinės informacijos, sužinokit lengvesnio užmigimo ir prabudimo patarimų. Laura tvirtina: kad ir kiek jums metų, įgyti geresnių miego įpročių niekada nevėlu!

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Mažai kas taip puikiai žaidžia žmogų kaip filosofas dr. Algis Mickūnas. Šis Ohajo universiteto profesorius daugybę metų gyvena ir dėsto Jungtinėse Amerikos valstijose, bet nuolat grįžta į Lietuvą dalintis žiniomis ir šviesiu gyvenimo džiaugsmu. Pats dažnai save vadina kaimiečiu, bet ir leidžia knygas apie kosminę sąmonę. Nuopelnų sąrašas ilgas, vien tų knygų parašyta penkiasdešimt, bet svarbiausia, kaip šis žmogus būna pasauly ir pokalby – lengvai, gaiviai, kaip teka šaltinio vandenėlis. Algis – tikras gyvenimo žaidėjas ir pasaulio pasakotojas. Susipažinkit, atsigaivinkit!

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

„Mums labai svarbu laikytis kartu“ – sako psichologas Kristijonas Žičkus. Kažkada dirbdamas „Vaiko raidos centre“ jis pastebėjo, kad aplinka turi didžiulę įtaką vaikų gijimui, savijautai ir orumui. Ilgai svajojo ir stengėsi, kol Švenčionių rajone kartu su žmona Egle įkūrė unikalią organizaciją – „Terapinį ūkį“. Ten jaunimas, iškritęs iš švietimo sistemos, turi galimybę dirbti ūkio darbus, rūpintis gyvūnais, drauge auginti ir gamintis maistą. Viskas prižiūrint profesionaliems psichologams ir socialiniams darbuotojams, taikantiems grupės terapijos metodus ir individualias konsultacijas. Bendruomeninės paslaugos turintiems psichikos sunkumų teikia ne mažiau naudos nei psichikos sveikatos institucijos, – sako Kristijonas ir kviečia visus norinčius sekti ir paremti „Terapinio ūkio“ veiklą.
Kristijonas taip pat veda grupinę terapiją suaugusiems ir pasakoja, kodėl naudinga tyrinėti save grupėje ir spręsti sunkumus, susijusius su santykių kūrimu.

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Prekių ženklų strategė, produktų žvalgė ir futuristė Victoria Diaz analizuoja tendencijas, vartotojų polinkius ir padeda pasauliniams prekės ženklams kurti sėkmingus produktus ir veiksmingas strategijas. Kokias tendencijas stebėsime šiais metais? Ką reiškia statusas prieš save? Ar įmanoma nevartoti?

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Kai rašotės metų planus, ar atsiklausiat kūno? Kokie ženklai gali padėti suprasti, ar kūnas palaiko proto sumanymus? Epizodas, kuriame integruojam ir raciją, ir širdį. Kuriame sužinojom, kokia muziką dainuoja Elžbietos ląstelės, kokią pasaką seka Tautės skydliaukė. Kuriame kūno, somatinio šokio terapeutė Auksė, grįžusi į „Žaidžiam žmogų“ po dvejų metų, dovanoja šventėms meditaciją ir gausybę erdvės išgirsti save. Nuskamba daug klausimų, į kuriuos galite drauge ieškoti atsakymų kūne.

Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

„Esu lėtaeigis žmogus“, – sako režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė. Filmui gimti reikia daug laiko, naujausias E. Vertelytės filmas „Gardutė“ buvo kuriamas penkerius metus. Ir įdomu, kad kūrėja sulaukė kiek kitokio grįžtamojo ryšio nei po pirmo savo ilgo metro filmo „Stebuklas“. Pakalbėjom apie tai, apie istorijas, kuriose esam neišvengiamai panardintos, apie pravertą burną fotografuojantis, draugystes ir kaip neįmanoma būti ne santykyje.

Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

Šįkart solo laidoje Elžbieta Latėnaitė dalinasi savo gyvenimo žaidimais, pustoniais, skoniais ir niuansais savo santykiuose su kaimyne ir jos šunimi, labai daug juokaujančiu kolega ir su saldumynais. Dar atskleidžia, kuo jai patinka vokiečių kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho muzika. O kuo čia dėta Rita Ora? Įsijunk.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Prieš ketverius metus Viktorija Prokofjeva kartu su ilgamečiu sutuoktiniu Tadu Černiausku ir dviem vaikais persikraustė gyventi į vienkiemį. Tai pastiprino ryšį su savim ir gamta, pakoregavo sutuoktinių santykius, rutiną ir įpročius. Savo ilgalaikių, saugių ir laimingų santykių pagrindu Viktorija įvadina tai, kad nuo vaikystės augo jausdama labai stiprų ir gerą ryšį su savimi, už ką labiausiai dėkinga savo mamai. Kaip jai tai pavyko, kokia veikla kaime teikia Viktorijai palaimą, kodėl santuoka tampa vis lengvesnė, kokią vietą poros santykiuose užima komunikacija ir laisvė individualumui – apie tai šiame epizode. Ir apie pirtį, kuri, pasak Viktorijos, atneša didžiulės naudos, nors yra grynas malonumas.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė