Filtra per genere
Homo cultus. Istoriko teritorija

“Istoriko teritorijoje” bus galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu metu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Taigi, “Istoriko teritorija” bus erdve, kurioje kalbėsis ne vien tik mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: Kokia mūsų buvimo laiko upėje prasmė? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kaip individualios ir kolektyvinės patirtys gali padėti mums gyvenant šiandienoje? Kokiu būdu derėtų pasakoti apie praeitį ir joje nutikusius dalykus nuolat skubančiam, niekam neturinčiam laiko XXI amžiaus žmogui?
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
- 286 - Aukštyn kojom svajoti: „Keistuolių teatro“ kasdienybės filosofija
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikuotame tekste, skirtame „keistuoliams“, galima rasti tokius žodžius „Įkurtas 1989 01 06 kaip kooperatyvas Teatras“. Kaip rūsčioje ekonominių pokyčių tikrovėje sugebėjo išlikti pirmasis privatus teatras?
„Keistuoliai“ pirmiausiai kreipėsi į vaikus, pačią reikliausią publiką. Kas lėmė tokį rizikingą sprendimą?
1991 m. sausio 11-ąją, apie 12:00 val. dienos, sovietinė armija užėmė Spaudos rūmus. Kur laikinus namus susidaro „keistuoliai“, desantininkų išmesti iš savojo teatro patalpų?
Tais sunkiais mėnesiais gimė muzikinis spektaklis-žaidimas Donaldo Bisseto pasakų motyvais „Aukštyn kojom“. Kaip pasiryžimas „aukštyn kojom svajoti“ nugalėjo tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių sukeltą skausmą, nerimą, netikrumą dėl ateities?
Pokalbis su „Keistuolių teatro“ kūrėjais ir aktoriais Ilona Balsyte, Aidu Giniočiu, Robertu Aleksaičiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 11 Nov 2026 - 285 - Prezidento Valdo Adamkaus misija: euroatlantinė Lietuva
Pokalbis apie šimtąjį gimtadienį švenčiantį Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, sklaidant knygą „Sugrįžimas į Vakarus: Valdas Adamkus“ („Odilė“, 2026). Kaip prezidento Adamkaus epochoje Lietuvai pavyko ištrūkti iš Rusijos saugumo erdvės, įsilieti į transatlantinę erdvę ir kartu išspręsti strateginės vienatvės problemą? Kaip Lietuvos valstybė, įstojusi į NATO ir ES, savo naująjį statusą pavertė politine galia? Ko iš Adamkaus galėtų pasimokyti XXI amžiuje kuriantys Lietuvos veikimo tarptautinėje erdvėje gaires? Pokalbis su Kovo 11-osios signataru, ambasadoriumi, prezidento patarėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais per pirmąją kadenciją Albinu Januška, kultūros istoriku, prezidento pirmosios kadencijos komandos nariu ir patarėju dr. Dariumi Kuoliu, istoriku ir politologu, VDU prof. dr. Antanu Kulakausku.
Ved. Aurimas Švedas.Wed, 04 Nov 2026 - 284 - Užupio respublika kaip idėja ir laisvos būties erdvė
Pokalbis apie Užupio respubliką kaip laisvos būties, žmonių bendrystės, džiaugsmingos kūrybos ir paradokso sklaidos erdvę. Kaip Užupio respubliką kūrę žmonės suformavo savitą pasaulį, su prasmėmis, vertybėmis, normomis, ryšiais? Nuo ko nepriklausomi norėjo būti užupiečiai paskelbę apie savo neprigulmybę 1998-ųjų balandžio 1 dieną? Kaip gimė Užupio respublikos Konstitucija – dokumentas, kurio pamatinis principas yra paradoksalus mąstymas? Ar nebuvo rizikinga Konstituciją kurti kaip atvirą įvairioms, dažnu atveju viena kitą neigiančioms, interpretacijoms tekstą? Koks dalykas gali įveikti visagalę mirtį? Pokalbis su poetu, kino režisieriumi ir Užupio respublikos kūrėju Romu Lileikiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 28 Oct 2026 - 283 - Jerzy Giedroyc – žmogus, pakeitęs Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą
Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk. „Instytut Literacki“) ir redagavo emigracijoje leistą žurnalą „Kultūra“ (lenk. „Kultura“), tapusį viena svarbiausių diskusijų apie Lenkijos ir Vidurio Rytų Europos ateitį erdvių.
Kaip J. Giedroyc ir žurnalui „Kultūra“ pavyko pakeisti Lenkijos visuomenės mąstymo stereotipus apie lietuvius, baltarusius ir ukrainiečius? Kaip šis mąstymo pokytis palengvino Vilniaus ir Varšuvos dialogą XX a. 10 dešimtmetyje?
Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docente, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktore, dr. Barbara Stankiewicz.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 21 Oct 2026 - 282 - Kaip atgavusi Nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vėl atrado šapokinį pasakojimą?
Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo kolegų 1936 metais Kaune publikuotos „Lietuvos istorijos“ populiarumą XX a. 10-ajame dešimtmetyje? Ką atkūrus Nepriklausomybę buvo galima perimti iš pasaulio lietuvių, kurie sovietinės okupacijos metais mąstė ir rašė apie Lietuvos istoriją, įdirbio? Kokie istorikai ir kokios tuo metu besiformavusios istorinės mokyklos nepriklausomoje Lietuvoje sugebėjo suformuluoti įdomiausius atsakymus į visuomenę dominusius klausimus apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją? Ar tikrai XXI a. lietuvių istoriografija tapo labai politkorektiška, vengianti didžiųjų istorijos klausimų ir nuobodi? Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Aurelijumi Gieda.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 14 Oct 2026 - 281 - Gyvenimo prasmės dizaineriai: Naujoji komunikacijos mokykla
Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios asmenybės sudarė NKM branduolį, kur buvo šios mokyklos būstinė? Kaip visuomenė priėmė NKM akcijas – parodas „Vampyrai“ (1991), „Pornografija“ (1992), „Grupė 48“ (1993), neegzistuojančios grupės „Moralės kontrolės komitetas“ koncerto reklamą, Franko Zappos esą siunčiamus sveikinimus Vilniui ir Lietuvai? Kaip buvo sugalvota apdovanojimų „Už lietuvių nacijos formavimą“ idėja?
Kaip Sauliui Paukščiui pavyko sujaukti tuo metu jau susiklosčiusias viešųjų erdvių įpaminklinimo taisykles ir 1995-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje pastatyti paminklą Frankui Zappai?
Pokalbis su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir fotomenininku Sauliumi Paukščiu.
Ved. Aurimas Švedas.Wed, 07 Oct 2026 - 280 - Knygų leidyba XX a. pabaigoje: misija, intelektualinis nuotykis, o gal avantiūra?
XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasaulyje populiarių knygų autorių teises? Kodėl šis pirkimo procesas tuo metu priminė turgų? Ką nuveikė leidykla „Baltos lankos“ aktyviai įsitraukusi į nuo 1992-ųjų įgyvendintą „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programą? Kaip gimė užsienio kultūrą atitinkančių „Baltų lankų“ knygynų idėja?
Kokie knygų pardavimai XX a. pabaigoje leidėjų buvo vertinami kaip sėkmės istorijos?
Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir direktore Lolita Varanavičiene ir literatūrologu, leidyklos „Baltos lankos“ steigėju bei ilgamečiu vadovu Sauliumi Žuku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 30 Sep 2026 - 279 - Tvinpyksiška Klaipėda epochų sandūroje
Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąveika kūrė šio miesto ir jo kultūrinių erdvių išskirtinumą tuo metu Lietuvoje vykusių procesų kontekste?
Pokalbis su muziejininke ir rašytoja, romano „Potvynis Bohemoje“ autore Sondra Simana bei įvairių kultūrinių projektų Klaipėdoje iniciatoriumi Henriku Žižiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 23 Sep 2026 - 278 - Prieštaringas ir unikalus laikas istorijų pasakojimui kine
Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?
Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos?
Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų kino režisierių kūrybinį braižą?
Kaip kine papasakoti istoriją be žodžių?
Kodėl pirmieji Nepriklausomybės metai buvo palankesni dokumentikai?
Pokalbis su kino režisieriais Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 16 Sep 2026 - 277 - Istorijos teatras
Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?
Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją?
Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse?
Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE su jo šūkiu „įleisti šviežio oro“ Lietuvos teatrų atstovai priėmė ne tik rezervuotai, bet ir su kaltinimais esą Rūta Vanagaitė su šiuo festivaliu nužudys Lietuvos scenos meną?
Pokalbis su teatro kritiku, pedagogu, publicistu Vaidu Jauniškiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 09 Sep 2026 - 276 - Lenktynės su laiku: išsaugoti Nepriklausomybės istoriją ateičiai
Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai?
Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platformą formuojantys ekspertai didelį dėmesį skiria „Kovo 11-osios keliui: nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo...“ Kaip e-kultūros komandai sekasi skaitmeninti apie šį kelią pasakojančius šaltinius?
Pokalbis su Lietuvos vyriausiąja archyvare doc. dr. Inga Zakšauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai dr. Giedre Mileryte–Japertiene, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 02 Sep 2026 - 275 - Ar viskas 1926-aisiais galėjo būti kitaip?
Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.
Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.
Ved. Aurimas ŠvedasFri, 12 Jun 2026 - 274 - Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija.
Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias menininkų kartas? Kaip galima apibūdinti vieno svarbiausių šios mokyklos atstovų Boriso Michailovo kūrybą? Kokie ryšiai klostėsi tarp Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sovietmečiu bei nepriklausomybės laikotarpiu?
Pokalbis su fotomenininku, parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ kuratoriumi Dariumi Vaičekausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 13 May 2026 - 273 - Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „lūžio kartą“ lietuviškajame kine, žmogaus su kino kamera galimybę užfiksuoti laiko tėkmę ir mūsų gyvenimų virsmą istorija.
Pokalbis su kino režisieriumi, pedagogu, profesoriumi Audriumi Stoniu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 06 May 2026 - 272 - Pirmosios Lietuvos Respublikos tarptautinio įvaizdžio kūrėja Magdalena Avietėnaitė
Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu.
Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“?
Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją?
Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 22 Apr 2026 - 271 - Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?
Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė?
Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 15 Apr 2026 - 270 - Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“?
Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) įrašai?
Kaip jauni vaikinukai iš Vilniaus įtikino mus, kad roko muzikoje gali būti daug šviesos?
Kokia grupės „Biplan“, gyvuojančios jau trisdešimt metų, ilgaamžiškumo paslaptis?
Kaip Nepriklausomybės epochoje pasikeitė roko scena Lietuvoje?
Pokalbis su grupės „Biplan“ įkūrėjais ir muzikantais – Maksu Melmanu ir Olegu Sejev.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 08 Apr 2026 - 269 - Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 metų laikotarpiu sovietai keitė požiūrį į privačią iniciatyvą, smulkųjį verslą, piliečių ekonominę saviraišką? Ar visuomenė pasinaudojo jai suteiktu šansu? Kas tuo metu vyko šešėlinėje ekonomikoje?
1947 m. gruodžio mėnesį sovietai vėl ėmėsi ribojimų ir draudimų politikos. Už kokias šešėlyje esančias ekonominės veiklos formas sovietinė Temidė baudė rūsčiausiai vėlyvojo stalinizmo laikais?
Pokalbis su publicistu ir istoriku, knygos „Nužudyti verslumą. Sovietų kova su Lietuvos gyventojų verslumu 1940-1953 metais“ autoriumi dr. Dariumi Indrišioniu.
Ved. Aurimas Švedas.Wed, 01 Apr 2026 - 268 - Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų sąvivokos, saviraiškos, situacijos kaitą Europoje ir pasaulyje?
Kuo XX a. Lietuvos kultūros istorijoje svarbi modernaus, išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė (1916-1983)? Kokie nauji šios asmenybės kūrybinės biografijos faktai bei jų interpretacija atsiveria knygoje „Nomadės šokis“?
Pokalbis su istorike, knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ autore Emilija Tume.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 25 Mar 2026 - 267 - Kelionės kaip lietuvybės tyrimo būdas
Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į klausimą kas yra „lietuviškumas“?
Kokius pasaulio lietuvių istorijos ženklus ir atminties vietas per daugiau nei dešimt metų vykstančias ekspedicijas pavyko skirtinguose žemynuose surasti projekto „Gabalėliai Lietuvos“ įgyvendintojams?
Pokalbis su keliautojais, lietuvių pasaulio tyrinėtojais, projekto „Gabalėliai Lietuvos“ iniciatoriais ir svarbiausiais įgyvendintojais – Augustinu ir Aiste Žemaičiais.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 18 Mar 2026 - 266 - Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
Kuo ypatingi yra istorinio žanro filmai? Kodėl vieninteliu istoriniu bataliniu lietuvišku filmu yra „Herkus Mantas“, režisieriaus Marijono Giedrio sukurtas dar 1972-aisiais metais?
Kaip buvo nufilmuota finalinė meninės dokumentikos žanro filmo „Vabzdžių dresuotojas“ (2008) scena? Kaip kuriami filmai apie pirmuosius valstybės asmenis („Prezidentės portretas“ (2009); „Valstybės paslaptis“ (2019)? Kokias svarbiausias idėjas siekta išsakyti dirbant ties filmais „Tada Blinda. Pradžia“ (2011) ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017)?
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia įkvepiančių mitų arba pasakų?
Pokalbis su kino režisieriumi Donatu Ulvydu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 11 Mar 2026 - 265 - Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?
Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?
Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?
Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 04 Mar 2026 - 264 - Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė lietuvių nacionalinei savikūrai? Ar egzistuoja lietuviškos „tautinės operos kodas“?
Kaip reikia rašyti apie akimirkos grožio raišką operoje, kurio išlikę šaltiniai (muzikos partitūros, scenografų piešiniai, nuotraukos, recenzijos), deja, nepajėgūs atkurti?
Pokalbis su kolektyvinės monografijos „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ bendraautoriais, muzikologėmis prof. Rūta Stanevičiūte, dr. Jūrate Katinaite, menotyrininku prof. Helmutu Šabasevičiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 25 Feb 2026 - 263 - Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?
Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?
Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?
Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?
Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 18 Feb 2026 - 262 - Gintautas Sakalauskas: laiko faktoriaus byloje neįvertinimas yra atsisukęs prieš valstybę
Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?
Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 11 Feb 2026 - 261 - Keliautojo laiko mašina pradžiamokslis
Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?
Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?
Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 04 Feb 2026 - 260 - Ar sugrąžintas iš nebūties mamutas būtų laimingas XXI amžiuje?
Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 28 Jan 2026 - 259 - Lapkričio 18-osios spąstai: Solvej Balle romanai „Apie tūrio apskaičiavimą“
Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums?
Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 21 Jan 2026 - 258 - Gyventi laikrodžio tempu: kaip tekėjo laikas Antikoje, Viduramžiais ir dabar?
Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?
Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?
Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?
Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?
Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?
Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 14 Jan 2026 - 257 - Nuo Einšteino iki CERN laboratorijos: kaip tiksi fiziko laikrodis?
Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?
Ar tikrai egzistuoja begalybė skirtingų laikų, pasaulį valdo nepastovumo principas, todėl mes gyvename nuolatiniame vyksme ir įvykių chaose, o skirtumo tarp praeities ir dabarties nėra? Kaip suprasti fizikų teiginį, jog universali dabartis neegzistuoja?
Ar fizikų vaizduotėje įmanu mūsų visatoje surasti vietų, kur nebūtų laiko arba – kur laikas būtų pasibaigęs?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais prof. Miku Vengriu ir dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė, o taip pat - Ženevoje, CERN laboratorijoje, dirbančiu fiziku dr. Gediminu Šarpiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 07 Jan 2026 - 256 - Istorija kaip tragikomiškų nesąmonių sampyna?
Koks Europos arba pasaulio istorijos įvykis geriausiai įtelpa į „tragikomiškos nesąmonės“ kategoriją? Kokie istoriniai šaltiniai priverčia juos tyrinėjančius mokslininkus nusikvatoti?
Kada istorikai profesionalai juokauja ir kaip istoriko amatą įvaldę žmonės pasirenka ironiško turinio kūrėjų, komikų ir kartu - visuomenės kritikų kelią?
Pokalbis su istorikais Tomu Vaitele, Andriumi Povilu Stepavičiumi, istorijos studijas baigusiais ironiško turinio kūrėjais Benu Lastausku ir Tomaš Tomaševski.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 31 Dec 2025 - 255 - Liepsnojanti Frank Herbert vaizduotė ir „Kopos“ knygų pasaulis
Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.
Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?
Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?
Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 24 Dec 2025 - 254 - Semiotika kaip Nepriklausomos Lietuvos istorijos reiškinys
Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?
1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?
Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 17 Dec 2025 - 253 - Ant Paryžiaus parodų bangos: lietuvių kultūrinės diplomatijos pergalės
Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?
Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 10 Dec 2025 - 252 - Kaip nepaklysti beribiame literatūros vandenyne?
Ką reiškia būti maža leidykla Lietuvos rinkoje?
Kaip leidykla „RaRa“ suranda Lietuvos visuomenei nežinomus, savitus, įdomius JAV, Meksikos, Angolos, Čilės, Kinijos ir kitų šalių autorius taip plėsdama mūsų akiratį, formuodama literatūrinį skonį? Kur yra Lietuvos leidyklų vieta mentaliniame didžiąsias žvaigždes atstovaujančių literatūros agentų ir leidybinių namų žemėlapyje?
Kokią galima įsivaizduoti RaRa“ ateitį po 5 ar 10 metų imant domėn tai, kad Lietuvos visuomenė traukiasi ir tuo pačiu - mažėja lietuvių kalba skaitančių žmonių skaičiaus?
Pokalbis su ką tik savo gyvavimo penkmetį paminėjusios leidyklos „RaRa“ įkūrėju ir vadovu Benu Arvydu Grigu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 03 Dec 2025 - 251 - Kaip per judesį ir kūno raišką papasakoti Lietuvos istoriją?
Hibridinės dokumentikos žanrui priskiriamame dokumentiniame Gerdos Paliušytės filme „Laivas“ (2025) pasakojama šokėjo ir choreografo Algirdo Stravinsko istorija.
Kaip XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose jauni žmonės Lietuvoje mėgino išreikšti save kurdami naujas šokio formas? Kaip perėjimas iš autoritarizmo į laisvą visuomenę pakeitė šiuolaikinį šokį Lietuvoje? Kaip kino filme per per skirtingų kartų judesį ir kūno raišką galima papasakoti Lietuvos istoriją?
Pokalbis su dokumentinio filmo „Laivas“ scenarijaus autore ir režisiere Gerda Paliušyte, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ choreografe ir pedagoge Airida Gudaite, choreografu ir šokėju Algirdu Stravinsku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 26 Nov 2025 - 250 - Kaip mokslininkai padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes?
Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?
Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 19 Nov 2025 - 249 - Siaubo kino žavesys: kodėl norime šiurpintis net per pasimatymus?
Kaip vystėsi siaubo filmų žanras ir kaip XXI-ajame amžiuje pakito baimės idėja kine? Kodėl kai kurie žmonės mėgsta siaubo filmus? Ar tokių filmų žiūrėjimas yra tiesiog keista gal net kiek perversyvi pramoga, o gal siaubo filmų žiūrėjimo patirtys gali mus kažkuo praturtinti? Kodėl tokio didžiulio populiarumo susilaukė siaubo filmų franšizė „Adamsų šeimynėlė“ ir jos kūrybiška plėtotė – serialas „Trečiadienė“?
Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte, kino režisieriumi Jonu Trukanu, kino kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, serialo „Trečiadienė“ gerbėja Ūla Švedaite.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 29 Oct 2025 - 248 - Išgyvenimo koordinatės pagal Ireną Veisaitę: Aurimas Švedas kalbina Giedrę Žickytę
Ką kinas gali pasakodamas apie žmogų ir jo gyvenimo istoriją ko negali knyga? 90 minučių atskleisti Holokaustą išgyvenusios moters, iškilios intelektualės, germanistės, teatro kritikės prof. dr. Irenos Veisaitės likimui – daug ar mažai? Kaip keitėsi kino režisierės pradinis sumanymas mirus pagrindinei filmo herojei ir istorijos pasakotojai? Ar filmas apie I. Veisaitę gali padėti mums išgyventi šiuos neramius laikus? Apie tai „Istoriko teritorijos“ pokalbis su dokumentinio kino režisiere Giedre Žickyte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 22 Oct 2025 - 247 - Jubiliejų atšventęs Budraitis: „Man pavyko gyventi ne paviršiais, o gilinantis į save“
Kaip kinas nugalėjo baudžiamąją teisę Juozo Budraičio gyvenime? Ar jis pats matė visus 140 filmų kuriuose vaidino? Kaip teatras paveikė kino aktoriaus likimą? Kuo buvo išskirtinis spektaklis „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (Kauno valstybinis dramos teatras 1982), kuriame J. Budraitis suvaidino... Leniną? Kaip J. Budraitis visą gyvenimą tobulino slampinėtojo, gyvenimo stebėtojo ir fotografuotojo, o taip pat – knygų skaitytojo talentus?
Pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, fotomenininku, diplomatu Juozu Budraičiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 15 Oct 2025 - 246 - Imperijos žlunga net kosmose: istorija apie knygų ciklą, nurungusį „Žiedų valdovą“
Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.
Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?
Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 08 Oct 2025 - 245 - Vaikas partizanų kare: spektaklis „Mergaitė su šautuvu“
Kodėl mergaitės knygose, filmuose ir spektakliuose labai retai būna herojėmis, patiriančiomis išbandymus, įveikiančiomis savo baimes, išdrįstančiomis rizikuoti?
Kaip su vaikais kalbėtis suaugusiųjų temomis, tokiomis kaip okupacija, stalininės represijos, išdavystės, partizanų karas, mirtys? Kuo panašios ir kuo skiriasi rašytojų, komiksų piešėjų, teatro režisierių ir aktorių galimybės pasakoti sudėtingas bei skaudžias istorijas?
Kaip buvo kuriamas komiksas „Mergaitė su šautuvu“ ir kaip jis virto spektakliu, rodomu Vilniaus „Lėlės“ teatre?
Pokalbis su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi; iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki, teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, aktoriais Eliza Bondarenko ir Dainiumi Taručiu, istoriku Dariumi Juodžiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 01 Oct 2025 - 244 - Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas ŠvedasWed, 24 Sep 2025
- 243 - 15 metų Gavelį tyrinėjusi Čerškutė: „Knyga apie jį kabojo lyg Damoklo kardas“
Po 15 metų trukusių tyrimų literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė išleido monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Pokalbis apie kintantį autorės santykį su tyrimo objektu, knygos gimimo užkulisius bei R. Gavelio išskirtinumą lietuvių literatūros lauke.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 17 Sep 2025 - 242 - Albumo „Requiem“ virsmas dvasiniu komiksu
Kaip užsimezgė ir plėtojosi poeto bei kino režisieriaus Romo Lileikio ir dailininko Vytenio Lingio bendra kūryba?
Kompozitoriaus Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio albumą „Requiem“, praėjus dvidešimčiai metų po jo sukūrimo, ėmėsi intepretuoti Vytenis Lingys (2015), išplėsdamas žodžių ir muzikos sąveikoje gimusį pasakojimą į naują patirties erdvę.
Ką Vytenis Lingys savo piešiniais norėjo pasakyti?
Kaip naują „Requiem“ versiją priėmė ištikimi šio novatoriško ir konceptualaus albumo gerbėjai?
Pokalbis su kino režisieriumi bei poetu Romu Lileikiu ir dailininku Vyteniu Lingiu.
Ved. Aurimas Švedas.Wed, 10 Sep 2025 - 241 - Albumas „Requiem“: pastanga peržengti ribas
Pokalbis apie kino režisieriaus ir poeto Romo Lileikio bei kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūrinį „Requiem“. Tai 1994-1995 metais sukurtas pasakojimas apie akimirką ir amžinybę, apie pastangas peržengti ribas, apie rūpestį suspėti numirti iki mirties, o taip pat - apie viltį ir pabudimą.
„Requiem“ savyje susieja poeziją, antikinę graikų dramą, mitologiją, folklorą, grigališkąjį choralą, džiazą. Kaip į vieną visumą pavyko apjungti tokius skirtingus dalykus?
Kaip savo balsą ir vaidmenį šio albumo įrašuose atrado choras „Brevis“?
Kiek „Requiem“ yra savojo laikmečio vaikas ir kiek jis iškrito iš XX a. pabaigos laiko gausmo?
Pokalbis su kino režisieriumi ir poetu Romu Lileikiu bei kompozitoriumi Kipru Mašanausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 11 Jun 2025 - 240 - YIVO šimtmetis: sėkmės istorija
YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.
Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?
Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?
Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?
Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.
Ved. Aurimas Švedas
(Mariaus Žičiaus nuotr.)Wed, 28 May 2025 - 239 - Geopolitinių interesų kryžkelės: Baltijos šalys 1918-1920 metais
Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?
Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?
Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?
Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 14 May 2025 - 238 - Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas ŠvedasWed, 07 May 2025
- 237 - Istorija vizgina uodegą
Kaip, kam, kada kilo idėja imtis parodos „Istorija vizgina uodegą“, pasakojančios apie per šimtmečius ir tūkstantmečius susiklosčiusius žmogaus bei šuns santykius, rengimo „Istorijų namuose“?
Kokie archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai padeda mums rekonstruoti šunų istoriją Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki nūdienos?
Kodėl baltų gentys šunis laidodavo kartu su jų šeimininkais? Kokie šunys viduramžių epochoje vaikštinėjo Vilniaus gatvėmis ir gyveno Vilniaus pilių teritorijoje? Kokį istorijos laikmetį reikėtų laikyti šunų aukso amžiumi?
Kokį keturkojį žmogaus draugą galima laikyti svarbiausiu šunimi Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijoje?
Pokalbis su archeologais, Lietuvos nacionaliniomuziejaus darbuotojais, parodos „Istorija vizgina uodegą“ kuratoriais, Povilu Blaževičiumi ir Sigitą Mikšaite.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 30 Apr 2025 - 236 - Gyvoms būtybėms skirtos filosofijos poreikis
Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?
Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?
Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?
Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.
Ved. Aurimas Švedas.Wed, 23 Apr 2025 - 235 - Antropoceno vaikai ir posthumanistinis ugdymas
Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?
Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 16 Apr 2025 - 234 - Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas ŠvedasWed, 09 Apr 2025
- 233 - Bakterijų maištas prieš žmones
2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.
Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?
Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?
Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.
Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?
Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 02 Apr 2025 - 232 - Kaip atkurti ryšį su pasauliu? Terpių teorija
Kas yra terpių teorija ir kaip ji padeda sprendžiant klimato kaitos bei antropoceno sukurtus iššūkius?
Ar terpių teorija gali mums padėti atsisakyti priešstatos „žmogus – gamta“? Ar ši teorija gali mums pagelbėti ieškant naujo santykio su gyvų būtybių ir daiktų pasauliais? O kaip su terpių teorijos pagalba mes atsakysime į klausimą kas yra žmogus?
Ar įmanoma „visų būtybių visuomenė“?
Pokalbis su rašytoju, filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Kristupu Saboliumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 26 Mar 2025 - 231 - Bėgimas paskui amžinybę arba lėktuvų stebėjimo menas
Kada ir kodėl fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas ėmėsi tirti pasaulinį reiškinį – žmones, susirenkančius į tam tikras vietas stebėti iš oro uostų kylančių arba juose besileidžiančių lėktuvų? Kokie žmonės ir kodėl įvairiose šalyse leidžia dienų dienas stebėdami geležinių paukščių skrydžius?
Kokios nuotraukos ir kokie tekstai buvo atrinkti į knygą-fotoalbumą „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“? Kaip klajonės po pasaulį fotografuojant žmonių, oro uostų ir lėktuvų sąveiką, keitė M.Kavaliausko požiūrį į save ir Lietuvą?
Pokalbis su knygos-fotoalbumo „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“ (VšĮ Šviesos raštas ir „Diaphane Éditions“, 2025) autoriumi, fotomenininku Mindaugu Kavaliausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 19 Mar 2025 - 230 - LDK valdovų virtuvės paslaptys
Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?
Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?
Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 12 Mar 2025 - 229 - Dailininkas Samuelis Bakas ir gydantys simboliai
Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.
Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?
Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?
Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 05 Mar 2025 - 228 - Kaip kalbėti su litvinizmo šalininkais? Pradžiamokslis žaliems
Ar senosios Lietuvos valstybės kilmės klausimas yra išspręstas, o gal dar esama kokios nors erdvės interpretacijoms, esą ši valstybė galėjo būti ne lietuvių visuomenės raidos ir lietuviškojo elito pastangų rezultatas? Kas XIII amžiuje (kuomet Mindaugas kūrė Lietuvos valstybę) gyveno dabartinės Baltarusijos teritorijoje – baltarusiai, lietuviai, rusai?
LDK valdytų teritorijų, kurios dabar yra Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, gyventojai šiandienos istorikų yra vadinami „rusėnais“, bet ne baltarusiais. Kodėl?
Ar tas faktas, jog Lietuvos Statutai parašyti ne lietuviškai daro šiuos įstabius LDK kūrybos vaisius „baltarusiškais“?
Kodėl Vakarų Baltarusija tapo lietuvių istorinio palikimo susitelkimo epicentru? Kodėl į šią teritoriją vyko didžiausia demografinė lietuvių aristokratijos ekspansija? Kas, kaip ir kada šioje teritorijoje paliko istorinės Lietuvos ženklus?
Kaip reikėtų atsakyti į pastaruoju metu vėl iškilusį hamletišką klausimą – „Kieno Vytis“?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentu Mariumi Ščavinsku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 19 Feb 2025 - 227 - Ilgesio kupinas „Madagaskaras“: po dvidešimties metų
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ žaismingai ir kartu su skaidriu liūdesiu pasakoja apie žmones, kurie tarpukario epochoje lyg drugeliai pateko į mirtinai pavojingų istorinių aplinkybių voratinklį.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įvertino M. Ivaškevičiaus pjesę kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų knygą. Kokie argumentai lėmė šį komisijos sprendimą?
Ar ilgai režisieriui Rimui Tuminui ir jam talkinusiam Arvydui Dapšiui teko ieškoti sprendimo, kaip scenoje perteikti M. Ivaškevičiaus sukurtą istoriją?
O kaip aktoriams pavyko susigyventi su Pokšto, Salės, Milės ir kitais personažais?
Kokiais aspektais spektaklis „Madagaskaras“ buvo novatoriškas?
Pjesė „Madagaskaras“ įtraukta į mokyklinę programą. Kodėl M. Ivaškevičius sužinojęs apie tokį sumanymą iš pradžių nesutiko, kad jo kūrinys būtų analizuojamas mokykloje?
Ką mūsų istorinei vaizduotei ir istorinei kultūrai davė pjesė ir spektaklis „Madagaskaras“?
Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi ir režisieriumi Arvydu Dapšiu, režisiere Gabriele Tuminaite, literatūrologe Loreta Mačianskaite, aktore Valda Bičkute.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 12 Feb 2025 - 226 - Laiko slėptuvė: kuomet nostalgija tampa spąstais?
Pokalbis apie intelektualų, žaismingą ir kartu savo įžvalgomis provokuojantį nerimastingas mintis bulgarų rašytojo Georgi Gospodinov romaną „Laiko slėptuvė“, kurį išleido leidykla „RaRa“, o iš bulgarų į lietuvių kalbą išvertė Laima Masytė.
Bookerio premijai skirtame internetiniame puslapyje rašytojas G.Gospodinov, pasakodamas apie savo kūrybinį sumanymą, sako: „Parašyti šią knygą mane paskatino jausmas, kad kažkas sutriko laiko laikrodžio mechanizme. Galėjai užuosti ore tvyrantį nerimo kvapą, galėjai jį paliesti pirštu.“ Ar tikrai mūsų gyvenimus reguliuojančio istorinio laiko laikrodžio mechanizmas nebeveikia sklandžiai? Kas yra laiko slėptuvė? Kada, kokiomis aplinkybėmis visuomenėje pasigirsta kalbosi apie tai, jog derėtų sugrįžti į praeitį, į „prarastąją žemę“, į „tautos aukso amžių“? Kuomet nostalgija gali tapti pavojingais spąstais?
Jeigu G.Gospodinov romane aprašytas referendumas dėl praeities įvyktų 2025-aisiais, į kokį XX a. dešimtmetį norėtų sugrįžti Lietuvos piliečiai?
Pokalbis su rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaite, politologu Mažvydu Jastramskiu, sociologe Irena Šutiniene, teatrologu Audroniu Liuga.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 05 Feb 2025 - 225 - Žmogaus ir valstybės nepriklausomybės istorija: Rimvydo Valatkos versija
Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.
Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.
Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?
Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?
1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?
Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?
Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?
Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 29 Jan 2025 - 224 - Davidas Lynchas: sapnų pasakotojas
2025 m. sausio 15 dieną mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Kodėl šio menininko kūryba padarė tokią didžiulę įtaką kino žiūrovų vaizduotei Lietuvoje ir pasaulyje?
Kalbėdami apie D. Lynchą didelė dalis jo talento gerbėjų visų pirma mini jo sukurtus kino filmus ir televizijos serialą „Twin Peaks“, tačiau šis menininkas dirbo ir kitose sferose. Kaip antai, D. Lynchas savo kūrybos kelią pradėjo nuo tapybos ir vizualioje raiškoje išbandęs vos ne visas medijas. Ką mums reikėtų žinoti apie šią D. Lyncho kūrybos sferą? Šis kino režisierius dirbo su įvairiais kompozitoriais ir muzikantais, o pastarasis bendradarbiavimas virsdavo įstabiais serialų bei kino filmų garso takeliais ir kitokiais dėmesio vertais muzikiniais reiškiniais. Kokie kompozitoriai ir muzikantai buvo D. Lyncho kūrybiniai partneriai? Ką įdomaus jam pavyko nuveikti muzikos kūrybos sferoje?
Kino režisierius daug ir noriai kalbėdavo apie tai, kokia jam yra svarbi meditacija. Kam D. Lynchui viso to reikėjo? Kaip į šį klausimą atsako jis pats knygoje „Pagauti didžiąją žuvį?“ (leidykla „Vaga“, 2014, vertėja Goda Grigolytė-Lučiūnienė) Kodėl jis nuolat siūlė medituoti mums?
Koks menininko portretas atsiskleidžia D. Lyncho ir Kristine McKenna knygoje „Sapnų kambarys“? (leidykla „Hubris“, 2024, vertėjas Marius Burokas).
Internetiniame žodyne Oxford English Dictionary yra būdvardis „Lynchian“. Ar D. Lynchas JAV ir Europoje turėjo mokinių bei sekėjų, kurių filmuose galima įžvelgti „lynčišką“ mąstymo stilių ir vizualinės raiškos būdą?
Pokalbis su poetu ir vertėju Mariumi Buroku, vertėja ir keramike Goda Grigolyte-Lučiūniene, viešųjų ryšių specialistu ir muzikantu Mykolu Katkumi, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, dailininku Povilu Ramanausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 22 Jan 2025 - 223 - „Husitų trilogija“: maginės fantastikos ir istorinio romano jungtys
Sukūręs „Raganiaus“ ciklą ir pelnęs pasaulinę šlovę lenkų rašytojas Andrzej Sapkowski 2002 - 2006 metais ėmėsi naujo ambicingo sumanymo – „Husitų trilogijos“ (ją lietuvių kalba išleido „Alma littera“). Trilogijoje pasakojama apie jauno geraširdžio gydytojo, žolininko, šiek tiek mago ir beviltiško romantiko Reinmaro iš Bieliavos nuotykius Husitų karo fone (1419-1437).
Pasklidus žiniai esą A.Sapkowski rašo istorinių romanų ciklą kai kurie rašytojo gerbėjai Lenkijoje buvo ištikti šoko: „Ką jis čia, po velnių, išdarinėja?!“
Kaip A. Sapkowski pavyko apjungti maginės fantastikos ir istorinio romano žanrus? Kokia yra pagrindinė „Husitų trilogijos“ idėja?
„Husitų trilogijoje“ nuolat sumirga lietuviškas kontekstas – kalbama apie istorines personalijas, minimi įvairūs LDK įvykiai, aptariamos tuo metu persipynusios lietuviškos ir lenkiškos politinės, socialinės, kasdienybės realijos. Dažnu atveju tai daroma pasitelkiant ironiją. Tipišku tokio ironiško žaidimo su istorija pavyzdžiu galėtų būti A. Sapkowski pateikiamas lietuvių kunigaikščio Žygimanto Kaributaičio portretas: „Dabar kiek per trisdešimties metų lietuvis, auklėtas tarp lenkų Vavelyje, jungė savyje blogiausius abiejų nacijų bruožus: atsilikimą, tamsumą, veidmainystę, liguistą ambiciją, puikybę, laukinį būdą, neribotą valdžios troškimą ir visišką savikritikos stygių“.
Ko rašytojas siekia rašydamas tokius dalykus – prajuokinti, sunervinti ar supykdyti, o gal... kažko išmokyti savuosius skaitytojus?
Pokalbis su teisininku ir rašytoju Justinu Žilinsku, istoriku ir rašytoju Gediminu Kulikausku, rašytoju ir vertėju Gintautu K. Ivanicku, „Husitų trilogijos“ vertėju iš lenkų kalbos Kaziu Uscila.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 15 Jan 2025 - 222 - Moterų istorijos eskizai
Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?
Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?
Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?
Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 08 Jan 2025 - 221 - Metai
Annie Ernaux (gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Ji 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių.
Ką mums dar reikėtų žinoti apie prancūzų rašytoją, kuriai 2022-ųjų spalį buvo įteikta Nobelio literatūros premija?
Leidykla „Gallimard“ 2011-aisiais išleistą Annie Ernaux kūrinių rinkinį įvardino žodžiai - ecrire la vie. Ar šie žodžiai padeda atrakinti rašytojos kūrybą ir jos knygą „Metai“?
O kaip būtų galima apibūdinti A. Ernaux rašymo stilių?
A. Ernaux „Metuose“ mums pasakoja apie savo gyvenimą Normandijoje, darbininkų šeimoje, studijas Ruano ir Bordo universitetuose, mokytojavimą, šeimą, du vaikus, tarpasmeninių santykių krizę. Kartu „Metai“ yra XX a. II pusės (o tiksliau - 1941–2006 metų) Prancūzijos ir Europos istorijos sintezė.
Kokius svarbiausius dalykus pavyksta nuveikti A. Ernaux „Metuose“ ieškant asmeninės ir universalios perspektyvos dermės?
Kokiam žanrui reikėtų priskirti šį romaną?
Kodėl rašytoja „Metuose“ kalba trečiuoju asmeniu? Ir kodėl ji nuolat aprašo, kaip ji – romano protagonistė – metams bėgant keičiasi nuotraukose?
Kiek tiesos yra vieno recenzento žodžiuose, jog „Metai“ yra XXI amžiuje gyvenančiam žmogui skirta „Prarasto laiko beieškant“ versija?
Pokalbis su romano „Metai“ vertėja iš prancūzų kalbos Greta Štikelyte, literatūrologe prof. Dalia Satkauskyte, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistu Valdu Puteikiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 01 Jan 2025 - 220 - Petunija ir Kazimieras Likša: ar istorikų tapatybė trukdo?
Laida transliuojama ypatingu laiku – pirmąją Kalėdų dieną – tad šiandien viskas „Istoriko teritorijoje“ bus kiek kitaip nei įprasta. Studijoje svečiuojasi du kiek netipiški istorikai, kurie pasakoja įvairias istorijas savo kuriamos ir atliekamos muzikos pagalba.
Kaip Kazimiero Likšos ir Agnės Šiaulytės – Petunijos gyvenime atsirado istorija ir kada jie suprato, kad muzika jiems yra svarbiau už praeities studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete? Kaip, kada, kiek šiems muzikantams dirbant studijoje ar lipant į sceną padeda, o gal trukdo jų kaip istorikų tapatybė? Kiek jauniems kūrėjams svarbu suprasti tai, kaip ir ką darė jų kolegos prieš dešimt, dvidešimt ar... penkiasdešimt metų?
Jeigu reikėtų Lietuvos Nepriklausomybės istoriją papasakoti dainomis (sukurtų Lietuvos roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų per paskutinius tris dešimtmečius), kokios tai būtų dainos? Roko ir popmuzika yra labai stipriai paremta nostalgijos jausmu. Ar patys šios muzikos kūrėjai sugeba atsispirti prieš savųjų „jaunystės dievukų“ spindesį?
Kada roko ir popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų eksperimentai (arba žaidimai) su istorija kuriant miuziklus, įrašinėjant teminius albumus, pavyksta?
Pokalbis su Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą baigusiais muzikantais Kazimieru Likša ir Agne Šiaulyte – Petunija.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 25 Dec 2024 - 219 - Saldus sovietinės nomenklatūros gyvenimas
2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“
A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?
A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?
Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.
Ved. Aurimas Švedas
(S.Samsono/LNM nuotr.)Wed, 18 Dec 2024 - 218 - Kas yra politinis blogis? Arendt optimizmo šaltiniai tamsiais laikais
Ar bandant suprasti tai, ką rašė viena iš žymiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt derėtų gilintis į šios intelektualės biografiją? Kuo savitas H. Arendt politiškumo supratimas? Kada, anot šios mąstytojos, prasideda politika? Ką reiškia veikti politiškai? Kuo politinis veiksmas išsiskiria iš visų kitų žmogaus veiklos sričių ir patyrimo formų?
Vidutiniam statistiniam Lietuvos piliečiui ar pilietei, stebintiems vidaus ir užsienio politikos aktualijas per „Panoramos“ „langą“, turėtų keistai nuskambėti H. Arendt tezė, jog politiką ir politinį veikimą reikėtų kildinti iš draugiškumo. Ką tuo norima pasakyti? Ar konfliktas nėra pamatinė politinio veikimo prielaida?
Kaip reikėtų suprasti tezę, jog H. Arendt koncepcijoje politika turi būti matoma kaip moralinės savirealizacijos laukas? Ar iš šios tezės seka, kad idealiu atveju į politiką turėtų ateiti žmonės, turintys ne tik idėjų, bet ir vertybių, o taip pat – aiškų moralinį kompasą?
H. Arendt sukūrė metafora tapusią sąvoką „blogio banalumas“. O kas šios mąstytojos koncepcijoje yra politinis blogis? H. Arendt sako, kad politinis arba kitaip – bendras pasaulis yra prasmingas ir įmanomas. Iš kur ši moteris sėmėsi optimizmo, gyvendama tamsiais laikais ir stebėdama blogio kilsmą?
Pokalbis su politikos filosofe dr. Simona Merkinaite, parengusia disertaciją „Hannos Arendt politiškumo samprata“ (Vilniaus universitetas, 2024).
Ved. Aurimas Švedas
(Nuotraukos autorius Elvis Žaldaris)Wed, 11 Dec 2024 - 217 - Nuo Anykščių iki Pekino: kultūros diplomatija ir kūryba
Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?
Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?
Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?
Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?
Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?
Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 20 Nov 2024 - 216 - Istorijos sodo lelijos. Didikų Pacų giminė
2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.
Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.
Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?
Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?
Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?
Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?
Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 13 Nov 2024 - 215 - Apie vienaragių praeityje ieškojimo meną
Kaip į vieną sakinį sutalpinti žmogaus biografiją? Kas į vieną visumą apjungia archeologo mėgėjo, restauratoriaus, menotyrininko, archyvaro, kultūros istoriko, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovo Juozapo Blažiūno interesus?
Kiek panašumų yra tarp restauratorių ir istorikų amatų? Kokie vėjai restauratorių ir menotyrininką nubloškė dirbti į archyvą? Ar tikrai šiandien archyvas gali tapti įkvėpimo šaltiniu XXI a. žmogui? Kaip ir ką galime padaryti gelbėdami svarbius istorijos šaltinius nuo meno ir kultūros pasaulio žmonių pomėgio „ugnimi apvalyti“ savo archyvą?
Kaip gimė idėja rengti ekspedicijas į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų, Argentiną, Pietų Afrikos Respubliką? Kaip šios ekspedicijos keitė jų organizatoriaus supratimą koks yra lietuvių arba su Lietuva susijusių žmonių pasaulis, plytintis už mūsų valstybės sienų?
Kodėl rašant knygas pirminiai šaltiniai visuomet svarbiau už įmantrias jų interpretacijos mokslingose monografijose?
Pokalbis su Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu doc. dr. Juozapu Blažiūnu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 06 Nov 2024 - 214 - Kaip kalbėti, kad mus išgirstų? Istoriko kelias į reklamos pasaulį
Kaip istoriją studijavęs žmogus pasirinko reklamų stratego darbą? Juk iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorikai yra flegmatiški, nepraktiški, ilgai sakinį galvoje ir popieriuje ar kompiuterio ekrane dėliojantys žmonės. Tuo tarpu reklamos kūrimo sfera skirta dinamiškiems, kūrybiškiems, rizikuoti ir improvizuoti linkusiems žmonėms.
Jeigu istorikų cecho atstovai pasikviestų reklamų strategijas kuriantį žmogų ir paprašytų pagalbos: „sukurk mums prekinį ženklą!“, ką būtų galima praeities tyrinėtojams patarti?
Ką daryti istorikams, kurie vis dar nori lėtai rašyti ilgas knygas epochoje, kurioje reakcijos greitis ir gebėjimas aiškiai, taupiai bei efektingai reikšti mintis yra lemiamas dalykas?
Kaip mandagiems siaurų klausimų ekspertams pasakoti apie sudėtingus dalykus viešojoje erdvėje nežinant naujų žaidimo taisyklių, kurios nuolat kinta? Juk didelė dalis mokslininkų, bijodami pakliūti į filme “Don’t Look Up” parodytą situaciją tiesiog slepiasi nuo žurnalistų ir bijo rašyti į internetinę žiniasklaidą.
Kiek tiesos teiginyje esą istorija yra pernelyg svarbus dalykas, kad ją būtų galima palikti vien tik istorikams? Jeigu taip – kokiose su istorija susijusiose sferose gali sėkmingai veikti ne tik mokslininkai?
Ar įmanoma Lietuvos istoriją papasakoti vienu sakiniu arba vienu žodžiu?
Pokalbis su istoriku, reklamos strategu Tomu Bartninku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 30 Oct 2024 - 213 - Kai mirusieji kalba su mumis: Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo kelias
Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?
Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?
Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?
2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.
Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?
Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 23 Oct 2024 - 212 - Senosios istorinės sostinės Kernavė ir Trakai
Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?
Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?
Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?
Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?
Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?
Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?
Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.
Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?
Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?
Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.
Ved. Aurimas Švedas
(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)Wed, 16 Oct 2024 - 211 - Išdidumo kalinė
Pokalbis su rašytoja Sonata Dirsyte apie antrąjį jos istorinį romaną „Išdidumo kalinė“ (Alma littera, 2024), kuriama pasakojama apie Kotrynos Telničietės – LDK valdovo Žygimanto Senojo mylimosios, Beatos Koščeleckos (nesantuokinės Žygimanto Senojo ir Kotrynos Telničietės dukros), Elžbietos Ostrogiškaitės (Halkos) (vienintelės Beatos Koščeleckos ir Iljos Ostrogiškio dukros), Onos Jogailaitės (Žygimanto Augusto sesers ir Stepono Batoro žmonos) ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės bei Lenkijos karalienės Bonos Sforzos likimus. Kas sieja šias moteris?
Kaip istorinė epocha įtakojo romano „Išdidumo kalinė“ herojų likimus? Kada ir kaip moteriai buvo įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokią kainą moteris mokėjo už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti?
Ar S. Dirsytės romaną galima laikyti feministiniu?
Kodėl istoriniai romanai pastaruoju metu tokie populiarūs tarp Lietuvos skaitytojų? Žmonėms nebeužtenka įkvėpimo dabartyje, todėl atsigręžiama į praeitį?
Pokalbis su rašytoja Sonata Dirsyte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 09 Oct 2024 - 210 - Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu
Požiūris į istoriją gali būti dvejopas. Pirmoji požiūrio šalininkai tapatina istoriją su praeities įvykiais, todėl mano, kad istorija tiesiog „įvyko“ pagal kažkokią logiką, ir mes galime ją tik išaiškinti, atskleisdami loginį „raktą“. Kiti savo ruožtu į istoriją žiūri ne kaip į praeities įvykius, o kaip į pasakojimą apie juos. Kodėl istorikams turi rūpėti kaip skirtingi žmonės arba žmonių bendruomenės pasakoja skirtingas istorijas apie tą patį įvykį? Juk tai tik nuomonės, nepretenduojančios į tiesą!
Kaip reikėtų suprasti sąvoką „išgyventoji istorija“? Kokias istorines patirtis ir juos išreiškiančius pasakojimus tyrinėjo monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ autoriai?
Kokie buvo ankstyviausi reikšmingi išgyventi įvykiai, kurių liudininkais ir pasakotojais galėjo būti tarpukario Lietuvos visuomenės nariai? Kokias istorines patirtis reikėtų įvardinti kaip pačias svarbiausias, formavusias didelės to meto visuomenės dalies savivoką?
Kaip ir kokius pasakojimus apie išgyventą istoriją kūrė ir įtvirtino skirtingi politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu? Dėl kokių įvykių vertinimų vyko intensyviausi ginčai?
O kokias istorines patirtis po 1926-ųjų valstybinio perversmo buvo siekiama kontroliuoti ir cenzūruoti? Ko buvo nenorima, o gal ir neleidžiama prisiminti?
Pokalbis su vienu iš monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu“ autorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi prof. dr. Vasilijumi Safronovu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 02 Oct 2024 - 209 - Kijevo Rusia. Pradžia
Kas yra Kijevo Rusia? Jeigu ji iš tiesų buvo viena iš svarbiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių, kodėl mes apie Kijevo Rusios istoriją žinome tiek mažai?
Kaip kūrėsi ši valstybė? Kokių aplinkybių sampyna tapo paskata pastarojo istorinio subjekto iškilimui? Kodėl vikingai laikomi Kijevo Rusios įkūrėjais?
Kokie buvo Kijevo Rusios ir baltų ryšiai?
Koks Kijevo Rusios istorijos periodas laikomas jos „aukso amžiumi ir kokios priežastys lėmė Kijevo Rusios žlugimą?
Kokius melagingus teiginius apie Kijevo Rusios istoriją skleidžia šiuolaikinė rusiškoji istoriografija ir propaganda? Kodėl Rusijos istorikai, politikai ir žurnalistai siekia nuslėpti arba iškraipyti Kijevo Rusios istoriją? Kokių tikslų siekiama įgyvendinant šią tapatybės vagystę?
Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodų erdvėje „Istorijų namai“ atidaryta paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Kokias svarbiausias idėjas apie Kijevo Rusią, jos istoriją ir paveldą, siekė perteikti šios parodos kuratorės?
Pokalbis su parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorėmis archeologėmis dr. Rūta Kačkute ir Egle Zaveckiene bei parodos konsultantu archeologu dr. Aleksiejumi Luchtanu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 25 Sep 2024 - 208 - Neįvykusi istorija
Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?
Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).
Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?
Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?
Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?
Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?
Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“
Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?
Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?
Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 18 Sep 2024 - 207 - Nesibaigianti meilės istorija: Tadeusz Konwicki Vilnius
Kuo mums yra svarbi rašytojo Tadeusz Konwicki kūryba? Kokio vaidmens vertas T.Konwickis šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje?
Kaip netikėtose vietose sudygsta kūrybiškumas? Kaip „kažkokiame” Pavilnyje užaugo toks savitas rašytojas - T.Konwicki? Iš kur aspiracijos, kur talento šaknys, iš kur kūrybinė motyvacija? Kaip įsivietinimo Pavilnyje siekis padeda šiandienos vilniečiams atrasti T. Konwicki kūrybą?
Sakoma, kad T. Konwicki romaną „Meilės įvykių kroniką“ galėtume apibūdinti kaip tobulą XX a. vidurio Rytų Europos simbolį. Iš kokių elementų šis simbolis susideda ir kodėl iš tokių?
Kaip galėtume įamžinti T. Konwicki gyvenimą ir kūrybą Vilniuje ir Vilniaus krašte? Kokias šio rašytojo knygas dar turėtume išsiversti iš lenkų kalbos ir dėmesingai perskaityti?
Pokalbis su rašytoju ir T. Konwicki tekstų vertėju Vidu Morkūnu, istoriku ir rašytoju Tomu Vaiseta, politologe Aine Ramonaite bei literatūrologu ir kultūros istoriku Dariumi Kuoliu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 11 Sep 2024 - 206 - Oršos mūšis: lemtinga pergalė
Rugsėjį minime vieną svarbiausių įvykių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje – 510-ąsias Oršos mūšio metines. Šis mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d. netoli Oršos, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, yra laikomas vienu didingiausių karinių laimėjimų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės istorijoje. Tuo metu jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė stojo į kovą su keliariopai gausesnėmis Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgomis.
Kaip būtų galima nusakyti ilgalaikio konflikto tarp Maskvos ir Vilniaus, kuris ir atvedė į Oršos mūšį, priežastis? Ko siekė Maskva? Kokius tikslus sau kėlė Vilnius? Kiek tiesos yra žodžiuose, jog Oršos mūšyje sprendėsi LDK likimas?
Svarbiausi šios pergalės laurai priskiriami jungtinės kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui. Ką tikro galime pasakyti apie šį didiką, LDK etmoną ir Vilniaus kaštelioną?
Ką dar be Konstantino Ostrogiškio reikėtų paminėti kaip svarbius Oršos mūšio pergalės kalvius?
Konstantiną Ostrogiškį istorikai kartais vaidina karo genijumi. Kokie LDK etmono sprendimai lėmė tai, kad daug gausesnės bojarino Ivano Čeliadnino pajėgos buvo sumuštos?
Kokie buvo svarbiausi Oršos mūšio pergalės politiniai ir kultūriniai vaisiai?
Krokuvoje, gana greitai po rugsėjo 8 d. pasiektos pergalės, 1515 m. pradžioje, buvo išleistas Andriejaus Kšyckio eilėraščių rinkinėlis - „vilnietiškasis ciklas“. Kokie dar be A.Kšyckio poetai bandė savo eilėse bandė įamžinti Oršos mūšio pergalę?
Po Oršos mūšio pergalės LDK valdovo aplinka inicijavo intensyvią propagandos kampaniją, nukreiptą tiek į draugiškas, tiek ir į priešiškas valstybes. Ko buvo siekiama šiuo veiksmu? Kokios buvo propagandos kampanijos pasekmės?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Genute Kirkiene ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mintautu Čiurinsku, ką tik išleidusiu monografiją „Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra“ bei parengusiu šaltinių rinkinį „Oršos pergalės (1514) šaltiniai. Poezija, proginiai ir naujienų spaudiniai“.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 04 Sep 2024 - 205 - Misija: istorijos mokytoja
Kas yra „Renkuosi mokyti“ sistema? Kaip ji veikia? Kodėl prieš metus vilnietė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventė pasirinko mokytojos darbą Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje? Skeptikas, išgirdęs apie tokį sprendimą, tikriausiai, pasakytų: „Mokytojo profesija yra nepopuliari, ji nesiejama nei su savirealizacijos galimybe, nei su finansine gerove. Kam jaunam žmogui rinktis tokį sunkų kelią?“
Kokios buvo pirmosios istorijos mokytojos dienos? Kokias praėjusiais metais išgyventas akimirkas mokykloje galima pavadinti pačiomis sudėtingiausiomis?
Kaip reikėtų suprasti laidos viešnios žodžius: „Mokykla yra amerikietiškieji kalneliai”?
Kiek Peterio Weiro filme „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poets Society, 1989) aktoriaus Robino Williamso suvaidintas mokytojo personažas (kuris lipa ant stalų, plėšo knygų puslapius, klasės akivaizdoje kartoja sentenciją „Carpe diem!“) galėtų būti sektinas pavyzdys pedagogams dirbantiems su jaunimu XXI amžiuje?
Kaip mokytoja atsako į klausimą „Kas yra sėkmė mano darbe“?
Pokalbis su istorike, dirbančia Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoja, Rūta Leipute.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 28 Aug 2024 - 204 - Babyn Jaras
Pokalbis apie Anatolij Kuznecov romaną – dokumentą „Babyn Jaras“ (jį ką tik išleido leidykla „Lapas“). Tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, kuriame pasakojama apie Babyn Jarą, siaubingų nusikaltimų vietą.
Kas, kaip, kada nutiko Babyn Jare, kiek žydų ir kitų tautybių žmonių čia buvo nužudyta? Kuo Babyn Jaras yra tipiška ir kuo – išskirtinė Holokausto vieta? Kuo Babyn Jaras yra panašus į Panerius ir kuo nuo Panerių skiriasi?
Kaip Sovietų Sąjungoje veikė atminties iškraipymo mechanizmai, turėję pakeisti Holokausto prasmę? Kokie rašytojai, kino kūrėjai ar kompozitoriai sovietmečio epochoje mėgino savo kūriniuose apmąstyti ir papasakoti apie Babyn Jaro tragediją?
Ką reikėtų žinoti apie „Babyn Jaro“ autorių – kijevietį A. Kuznecovą? Kaip šio žmogaus asmeninės patirtys įtakojo tai, ką jis vėliau imsis rašyti?
Stipriai cenzūruotas ir sutrumpintas romanas pirmą kartą buvo publikuojamas 1966-aisiais, sovietiniame literatūros ir meno žurnale „Junost“, o 1967 metais romanas buvo išleistas leidykloje „Molodaya Gvardija“ . Koks buvo šios knygos pasirodymo istorinis kontekstas? Kaip knyga buvo sutikta recenzentų ir visuomenės? Kaip „Babyn Jaro“ pasirodymas paveikė jauno ir perspektyvaus rašytojo A.Kuznecovo karjerą?
Lietuviškame knygos leidime pateikiama pilna romano versija, kurioje grafiškai išskiriami ne tik vėlesni autoriaus papildymai, bet ir sovietmečiu cenzūruotos romano - dokumento vietos.
Ką sovietai norėjo nuslėpti, kokius istorinius faktus iškraipyti, nutylėti, perkurti?
Kiek A. Kuznecovo romanas funkcionuoja Ukrainos visuomenės istorinėje kultūroje XXI a.?
Pokalbis su istoriku, romano – dokumento „Babyn Jaras“ vertėju į lietuvių kalbą dr. Zigmu Vitkumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 21 Aug 2024 - 203 - Kultūrinė spauda Atgimimo epochoje: atminties formulės
Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?
Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?
Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?
Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?
Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?
Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?
1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?
Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 14 Aug 2024 - 202 - Užburtas kalnas
Šių metų liepos 13 – 20 dienomis įvyko 28-asis Thomo Manno festivalis „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“. Festivalio atidarymas tradiciškai prasidėjo Pradžios koncertu, prieš kurį sveikinimo žodį taręs Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann sakė: „Kai žvelgiu žemyn tarp pušų į vadinamąjį itališką vaizdelį priešais Manno namelį, mane apima didingas jausmas, tarsi būčiau kalno viršūnėje.“ O su kokiais jausmais širdyje Thomo Manno centro ir festivalio kuratoriai ir organizatoriai užbaigė šių metų festivalį?
Festivalio tema buvo suformuluota prisimenant ir siekiant suaktualinti dvi sukaktis: Imanuelio Kanto 300 -ąsias gimimo metines ir Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ šimtmečio (jis buvo išleistas 1924-aisiais) jubiliejų.
Kuo yra svarbus ir išskirtinis T. Manno kūrybinėje biografijoje jo romanas „Užburtas kalnas“?
Ką šiame T. Manno romane simbolizuoja viršūnės, o ką - žemumos? Kas nutinka romano herojui Hansui Kastorpui kai jis iš Šiaurės Vokietijos lygumų pakyla į Alpes? Akivaizdu, kad rašytojas sanatoriją, į kurią patenka H. Kastorpas ir joje praleidžia septynis metus, paverčia simboliu. Tik ką šis simbolis reiškia?
Festivalyje lankėsi Trento universiteto profesorius, germanistas ir vertėjas Luca Crescenzi, kuris pasiūlė dar vieną romano interpretaciją, esą tai yra H. Kastorpo sapnas.
Kaip L.Crescenzi atsako į klausimą – kam T. Mannui prisireikė „Užburtą kalną“ paversti sapnu? Kokia buvo šio sapno priežastis ir pasekmė? Ką tokia interpretacija reiškia romano suvokimui?
„Užburtas kalnas“ priskiriamas Bildungsroman žanrui. Kas būnant aukštai kalnuose nutinka romano herojui? Ar kalnuose jisai pažino save, tapo išmintingesniu? Koks likimas jo laukia sugrįžus į žemumas?
Kokias dar T. Manno knygas, palankiai susiklosčius aplinkybėms, reikėtų išversti į lietuvių kalbą?
Kokie didžiausi iššūkiai artimiausiu metu kyla T. Manno festivalio kuratoriumui jau pradėjusiam galvoti apie kitų metų renginį?
Pokalbis su istorike, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje profesore Ruth Leiserowitz, Thomo Manno kultūros centro vadove Lina Motuziene, klasiku, filosofu, rašytoju ir politiku Mantu Adomėnu bei vertėju ir poetu Antanu Gailiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 07 Aug 2024 - 201 - Nuovargio visuomenė
Daugelis iš mūsų jaučia nenumaldomą norą visur suspėti, siekį nuveikti visus mums tekusius darbus, o taip pat – poreikį save realizuoti ir išreikšti.
Su darbų gausa ir juos lydinčia įtampa susijęs emocinis perdegimas lyg šešėlis visada šalia, bet mus (kaip taisyklė) palaiko viltis, kad užteks jėgų nuo šio pavojaus pabėgti, jeigu tik dar truputį paefektyvinsime darbo ritmą, nes gyvenimas, rodos, talpus iki begalybės.
Šią egzistencinių spąstų situaciją aptaria Pietų Korėjoje gimusio filosofo Byung-Chul Hano knyga „Nuovargio visuomenė“.
Kas yra hiperdėmesys ir kokią žalą jis mums daro? Kodėl, iš kur, kaip kyla nervingas skubotumas, užpildęs visą mūsų gyvenimą? Kodėl pasiekimų visuomenė tapo nuovargio įkaite?
Kokią išeitį mums siūlo filosofas Byung-Chul Hanas?
Pokalbis su leidyklos „Kitos knygos“ leidybinių projektų vadove ir redaktore Aira Niauronyte bei filosofu, vertėju, profesoriumi Tomu Sodeika.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 31 Jul 2024 - 200 - Lietuvos kinas: laiko slenksčiai ir raidos ženklai
Prieš keletą savaičių visuomenei buvo pristatytas tritomis „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Jo autorių saraše – net 27 pavardės lietuviškojo kino tyrinėtojų, kurie parengė 72 tekstus išsitenkančius 1340 puslapiuose.
Kodėl šio labai reikalingo visuminio žvilgsnio į Lietuvos kino raidą reikėjo laukti daugiau nei tris dešimtmečius?
Kaip būtų galima nusakyti šių knygų žanrą? Kokius svarbiausius uždavinius sau ir tekstų autoriams kėlė tritomio sudarytojai ir rengėjai?
Ar šį tritomį reikėtų skaityti „linijiniu būdu“ nuo pirmojo puslapio iki paskutinio? O gal nebūtų didelės klaidos tiesiog atsiversti labiausiai dominantį skyrių ir vėliau patiems konstruoti kelionės po pasakojimus apie Lietuvos kino istoriją maršrutą?
Tritomyje tekstai sukomponuoti pramaišiai su pokalbiais, kuriuose savo atsiminimais ir įžvalgomis dalinasi lietuviškąjį kiną kūrę, jo raidą įvairiais būdais įtakoję arba fiksavę, žmonės (juos dar galima pavadinti „gyvaisiais istorijos šaltiniais“). Ką knygoms davė istorijos ir atminties plotmių derinimas?
Pirmojo tomo pratarmėje rašoma - tritomio puslapiuose „...kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė“.
Kada kinas Lietuvoje virto Lietuvos kinu? Kaip, kokius laiko slenksčius įveikiant formavosi nacionalinio kino tapatybė? Kokie filmai šią tapatybę išreiškia?
Pokalbis su tritomio „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ sudarytojais ir rengėjais kino kritikais Rasa Paukštyte, Linu Vildžiūnu ir Živile Pipinyte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 03 Jul 2024 - 199 - Gyvenimo kelionė į Rytų šalį
Kiek Rytų kraštai ir Indija buvo aktualūs bei įdomūs XX a. I pusės Lietuvos visuomenei ir valstybei? Kas iš Pirmosios Respublikos politikos, akademijos, kultūrinio elito atstovų labiausiai domėjosi Orientu ir Indija, kalbėjo ir rašė apie juos?
Kas yra Orientas mums šiandien? Ar daug skirtumų galima įžvelgti tarp XX a. I pusėje ir XXI a. pradžioje susiklosčiusių Rytų ir Indijos vaizdinių Lietuvoje?
Kas buvo kunigas jėzuitas Donatas Slapšys SJ (1921-2010)? Kada jis išvyko į Indiją? Kodėl mes apie jį iki šiol beveik nieko nežinome, nors jis dirbo Indijoje misionieriaus darbą iki 2010-ųjų?
Kokioje Indijos valstijoje kunigas D.Slapšys gyveno ir misionieriavo? Kuo ši valstija yra ypatinga socialine, ekonomine, kultūrine prasme?
Ar D.Slapšio apsisprendimas vykti į Indiją buvo vienetinis atvejis? O gal šiuo atveju galima kalbėti ir apie kitus Indijoje XX a. I pusėje dirbusius lietuvių misionierius?
Kokie yra svarbiausi šaltiniai, su kurių pagalba galima rekonstruoti kunigo D. Slapšio gyvenimo ir misionieriavimo Indijoje istoriją? Ar kunigas paliko dienoraščių, laiškų, kitokio pobūdžio rašytinio palikimo?
Kaip D. Slapšį prisimena broliai jėzuitai ir kaip – su kunigu bendravę indai?
Koks yra materialus ir nematerialus D. Slapšio paveldas Indijoje? Kokius pėdsakus paliko šis žmogus?
Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto doktorantu, Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro jaunesniuoju darbuotoju Laurynu Kudijanovu, keliavusiu į Indiją tyrinėti kunigo D. Slapšio biografijos ir palikimo.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 26 Jun 2024 - 198 - Neįrėmintos menininkės kuratorės žvilgsniu
Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?
Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?
Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?
Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?
Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?
Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?
Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 19 Jun 2024 - 197 - Pasiaukojimas kaip pamatinė egzistencinė kategorija
Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui.
Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“?
Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų sukurtą technologinę civilizaciją? Kokios aplinkybės lėmė J. Patočkos sprendimą prisidėti prie disidentų judėjimo „Chartija 77“ taip prisiimant didžiulę atsakomybę ir riziką?
Kodėl pasiaukojimas yra viena iš svarbiausių J. Patočkos mokymo temų? Kaip reikia suprasti šio mąstytojo idėją, jog „pasiaukojimas dėl nieko“ padeda įveikti technologinį pasaulio supratimą ir atveria naujo santykio su tiesa ir Būtimi galimybę? Kaip ir kada galimas „pasiaukojimas dėl nieko“? Kokiu būdu pasiaukojimo veiksmas J.Patočkai siejosi su oponavimu sovietinės civilizacijos steigiamiems gyvenimo ir veikimo principams?
Kaip reikėtų suprasti kitą J. Patočkos tezę, jog „autentiškas pasiaukojimas formuoja sukrėstųjų solidarumą“? Kas jo mokyme yra „sukrėstieji“? Apie kokį solidarumą šiuo atveju eina kalba?
Kur lygtyje „pasiaukojimas = moralinis apsisprendimas“ yra vieta intelektualui? Ar pasiaukojimas kaip moralinis apsisprendimas J.Patočkos mokyme susijęs su politiniu veikimu?
Kokius pavyzdžius iš XX a. Lietuvos visuomenės istorijos būtų galima paminėti, kuomet (galbūt) radosi sukrėstųjų solidarumas?
Kaip bene svarbiausios J. Patočka idėjos apie tai, jog reikia gyventi tiesoje ir rūpintis siela, o taip pat – samprotavimas apie pasiaukojimo vertę ir prasmę, skamba XXI amžiaus žmogui, kuris, atrodo, jau pamiršo XX a. totalitarizmų paspęstus spąstus žmogaus sielai?
Ar šis mąstytojas nėra pernelyg senamadiškas ir patetiškas hipsterio, gyvenančio liberalioje demokratijoje, požiūriu?
Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Simu Čelutka.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 12 Jun 2024 - 196 - Grigorijaus Kanovičius dovana mums
Šių metų birželio 9-ąją dieną minėsime 95-ąsias rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gimimo metines.
„Kas yra Grigorijus Kanovičius?“ - šis klausimas tapo vienos iš laidos pokalbininkių Rimos Kasperionytės teksto kurį 2019-aisiais publikavo žurnalas „Metai“, pavadinimu. Kaip į pastarąjį klausimą būtų galima atsakyti 2024-aisiais?
G. Kanovičius yra vedlys į sunaikintą Lietuvos žydų pasaulį, šio žmogaus atminties erdvėje buvo išsaugoti ir sugrąžinti į gyvenimą dalykai, kurie buvo pasmerkti nebūčiai. Be to, rašytojas pasakoja mums ne tik apie Vilnių - Lietuvos Jeruzalę, bet kviečia paklajoti po kitus Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose šimtmečius gyveno žydai, o taip pat – byloja apie gimtąjį Jonavos štetlą, sunaikintą bet atgimusį jo knygose.
Kiek G. Kanovičiaus ryšys su Jonava yra svarbus šiandienos miesto gyventojų savivokai, jų tapatybei?
Kada, kur ir kokie renginiai vyks Jonavoje, paminint 95-ąsias G. Kanovičiaus gimimo metines?
Apie kokius dar egzistenciškai svarbius dalykus kalba rašytojas iš savo kūrinių puslapių mums, gyvenantiems įvairių sukrėtimų akivaizdoje, apimtiems karo nuojautos, jaučiantiems baimę?
Pokalbis su Grigorijaus Kanovičiaus sūnumi, rašytoju, Dingusio Štetlo muziejaus iniciatoriumi ir vadovu Sergejumi Kanovičiumi, literatūrologe Rima Kasperionyte, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos kultūros projektų vadove Kristina Adukaite, Jonavos Krašto muziejaus muziejininke Giedre Narbutaite-Kontrime.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 05 Jun 2024 - 195 - Visuomeninė istorija: tūkstančio rankų kūryba
Kas yra visuomeninė istorija (angl. „public history“)?
Visuomenine istorija užsiimančių istorikų veiklos Lietuvos mokslininkų bendruomenėje dažniausiai vertinamos skeptiškai. O kokią vietą „public history“ skiria šiuolaikinės istorijos teorijos, atminties studijų lauke, pagaliau – istorijos didaktikos plotmėje dirbantys specialistai Šiaurės Amerikoje arba Vakarų Europoje?
Kokiose sferose, kokiomis formomis neprofesionaliems istorijos tyrinėtojams bei populiarintojams pavyksta prisidėti prie istorinės kultūros kūrimo?
Pokalbis su Vilniaus universiteto profesore ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke, kultūrologe, prof. Violeta Davoliūte.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 22 May 2024 - 194 - LDK ir Kipro valdovių dramos paralelinių istorijų romane
Pokalbio tema – naujas Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romanas „Vivat Regina!“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“.
Kas yra paralelinių istorijų romanas? Kaip būtų galima nusakyti paralelinių istorijų romano santykį su paralelinėmis biografijomis?
Romano „Post scriptum“ D.Staponkutė rašo: „Šiame romane siekiau apmąstyti istorijos, politikos ir žmogiškosios būties paraleles, pasirinkusi dviejų Europos pakraščių, dviejų karalienių, dviejų moterų, dviejų meilės istorijų sugretinimą. Paralelės amžinos, jos nesusikerta, viena apie kitą nežino, atskirtos nustoja lyginimo stebuklo, o sugretintos viena kitą papildo ir, jei į jas giliniesi, padeda atverti istorinę tiesą ir geriau suprasti dabartį.“ Kokie dalykai atsiskleidė sugretinus venecijietės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro, 1454-1510) ir lietuvės Barboros Radvilaitės (1520-1551) gyvenimus? Kaip paveikia žmogaus likimą gyvenimas pakraštyje, paribyje, paraštėje?
Romane išryškinama mintis – abi karalienės buvo matomos ir tuo pat metu nematomos. Pastarąją idėją pabrėžia ir knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ką įsižiūrėję į beveidžius karalienių portretus pamatysime? Dviejų moterų veikimo politiniame lauke, dviejų valdovų negalėjimo valdyti dramą? O gal moteris, iš kurių buvo mėginama pavogti jų likimą?
Keturių kūrinio struktūrą išlaikančias kolonų vaidmenį atlieka keturios emocijos: meilė, neapykanta, vienatvė, nostalgija. Kodėl praktiškai visi svarbiausi romano herojai yra supančioti nostalgijos tam kas patirta arba, deja, neišgyventa, voratinklio?
Nepaisant to, kad Kotryna Kornaro ir Barbora Radvilaitė gyveno visiškai skirtingose realybėse, šių moterų erdvėlaikį susiejo vyro figūra – mokytojas, filosofas Chrizostomas. Kas buvo šis žmogus, atkeliavęs iš pietų Europos į šiaurę, praleidęs LDK didelę savo gyvenimo dalį, ir savo pasakojimuose sukūręs dviejų valdovių portretus? Kaip ir kokiomis proporcijomis kuriant šio veikėjo portretą buvo sulietos meninė ir istorinė tiesos?
Pokalbis su filosofe, kultūrologe, vertėja ir rašyta Dalia Staponkute.
Ved. Aurimas ŠvedasThu, 16 May 2024 - 193 - Lietuvos valstybė ir pilietis: visuomenės savimonės raidos istorija
2024 metų gegužės 12 dieną dalyvausime referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Šiame straipsnyje yra nusakomos sąlygos, kas gali gauti Lietuvos pilietybę. Referendumui teikiamas klausimas, ar Lietuvos piliečiai pritaria Konstitucijos pakeitimui, kad žmonės galėtų turėti Lietuvos ir kitų šalių pilietybę.
Pokalbio tema – kaip skirtingose epochose formavosi ir keitėsi Lietuvos valstybės piliečio samprata, kokias teises ir pareigas šie piliečiai turėjo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos valstybės pilietybė buvo įgyjama arba prarandama?
Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikais, prof. dr. Tamara Bairašauskaite, doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, dr. Jonu Drungilu ir dr. Artūru Svarausku.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 08 May 2024 - 192 - Lemtingas įvykis, pakeitęs viską: Lietuvos narystė ES
2004-ųjų gegužės 1-ąją įvykęs Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos istorikų vadinamas lemtingu istoriniu įvykiu, radikaliai pakeitusiu mūsų visuomenės ir valstybės likimą.
Kaip Europos anglių ir plieno bendrija virto Europos Sąjunga? Kaip Bendrija tapo unikaliu ir labai patraukliu politiniu, ekonominiu ir kultūriniu dariniu?
Ar lengvai Lietuvos politinis elitas XX a. 10 deš. pasiekė konsensusą, kad „grįžimas namo – į Europą“ – vienintelė tvari valstybės ir visuomenės strategija? Kokius diplomatine prasme svarbiausius iššūkius teko spręsti XX-XXI a. sandūroje Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos?
Kokios priežastys lėmė, kad Lietuva 2000-aisiais tapo derybų autsaidere ir kaip pavyko išvengti realios grėsmės atsidurti antroje Europos Sąjungos plėtros bangoje?
Derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu reikėjo susitarti net dėl 31 derybinio skyriaus. Kas Lietuvos derybininkams buvo sunkiausia dirbant Lietuvos ir Europos Sąjungos suartinimo darbą?
Lietuvos narystė Bendrijoje ir NATO – strateginis Rusijos Federacijos pralaimėjimas. Kodėl Maskvai nepavyko sugriauti ambicingų Vilniaus planų?
Kalbėdami apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, visų pirma esame linkę pabrėžti: iš ES fondų gavom daug lėšų, jas panaudojome kurdami savo gerovę! O ką per dvidešimt narystės Europos Sąjungoje metų, Lietuva sugebėjo duoti Bendrijai?
Kokius tikslus turėtume sau iškelti rengdamiesi 2027 metais įvyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai?
Pokalbis su politiku ir diplomatu Antanu Valioniu; diplomatu, Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi; politikos mokslininku, Vilniaus universiteto profesoriumi Gediminu Vitkumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 01 May 2024 - 191 - Garso kūriniai Sapiegų rūmams
Balandžio 12 d. duris atvėrė restauruoti ir šiuolaikiniam miesto gyvenimui pritaikyti Sapiegų rūmai. Naujieji rūmų šeimininkai – Šiuolaikinio meno centro kolektyvas – pakvietė penkias išskirtines asmenybes (Andrių Arutunian, Renatą Dubinskaitę, Moniką Kalin, Liną Lapelytę, Kristupą Sabolių) sukurti garsinius kūrinius, istorijas, patirtis, kurie ragina tirti ir pažinti Sapiegų rūmų erdves, istoriją, aplinką, su rūmais susijusius žmones.
Šiuos garso kūrinius galima susirasti ir išgirsti Sapiegų rūmų internetinėje svetainėje.
Pokalbis apie bandymus apmąstyti Sapiegų rūmų kaip atminties vietos reikšmę XXI amžiaus Lietuvos visuomenei, pastangas kurti naują šių rūmų tapatybę ir pastarąją tapatybę išreiškiančias istorijas.
Ką daryti su nei atkurta, nei įsivaizduota, nei išgyventa praeitimi? Kaip vyksta vaizduotės dialogas su istorija? Kuomet meninė tiesa tampa svarbesnė už mokslinius teiginius? Kodėl naujiems pasakojimams apie praeitį reikia ne tik iki skausmo pažįstamų didingų naratyvų arkų, bet ir mūsų gebėjimo pastebėti iki šiol nežinomus arba neįvertintus žmones, įvykius, reiškinius?
Pokalbis su kuratore Asta Vaičiulyte, menotyrininke ir senosios baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaite, filosofu, scenaristu, rašytoju, prof. Kristupu Saboliumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 24 Apr 2024 - 190 - Kad suriktų skaitytojas: Primo Levi
Kokią reikšmę italų literatūroje užima rašytojas Primo Levi (1919-1987)? Kokį įspaudą vieno žymiausių holokausto liudytojų Europos literatūroje kūryba yra palikusi italų visuomenės kultūrinėje ir politinėje savimonėje? Ar XXI a. P. Levi tekstai patenka į taip vadinamą italų kultūrinį kanoną?
„Levis nerėkė, nepuolė, nekaltino todėl, kad nenorėjo rėkti. Jis norėjo kur kas daugiau: kad suriktų skaitytojas“, - teigė jo bičiulis, italų rašytojas Ferdinando Camon. Kaip būtų galima nusakyti egzistencinę P. Levi kaip žmogaus ir kaip rašytojo programą? Ko jis siekė pasakodamas istorijas, liudydamas ir ieškodamas atsakymų į žmogaus protui nepakeliamus klausimus?
Kokias svarbiausias idėjas, pasinaudodamas chemija kaip pretekstu ir cheminiais elementais kaip metaforomis, siekė atskleisti P. Levi savo knygoje „Periodinė elementų lentelė“, 2023-iųjų pabaigoje pasirodžiusioje lietuvių kalba?
Lietuviškai yra prieinamos dvi P.Levi knygos – jau minėta „Periodinė elementų lentelė“ ir „Jei tai žmogus“ (pirmasis leidimas – 2003 metais).
Kokius dar šio italų rašytojo tekstus reikėtų išsiversti į lietuvių kalbą, perskaityti ir dėmesingai aptarti?
Pokalbis su P. Levi knygos „Periodinė elementų lentelė“ vertėja Toma Gudelyte, istoriku, Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Andrea Griffante, literatūrologu, italų literatūros dėstytoju, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu Dainiumi Būre.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 17 Apr 2024 - 189 - Teisės ir istorijos sampynos
Kaip yra susijusi istorija ir teisė?
Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?
2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?
Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?
Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?
Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?
Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?
Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.
Ved. Aurimas Švedas
(E. Paulausko nuotr.)Wed, 10 Apr 2024 - 188 - Kairė tamsos ranka
Ursula K. Le Guin (1929 – 2018) buvo filologė, dėstytoja, publicistė, poetė, rašytoja, vertėja, rašiusi smulkios formos prozą, kūrusi vaikams, o taip pat - išbandžiusi savo jėgas ir science fiction bei fantasy žanruose. 2023-iųjų rugpjūčio 17 d. New York Times išspausdintame straipsnyje apie šią iškilią asmenybę sakoma: „Ji pakeitė science fiction žanrą visiems laikams“.
Tuo pat metu Lietuvos skaitytojams Ursula K. Le Guin kol kas vis dar mažai pažįstama. Ką reikėtų žinoti apie šią iškilią asmenybę tiems, kuria tik dabar atranda jos kūrybą?
2023-iųjų pabaigoje lietuvių kalba pasirodžiusi knyga „Kairė tamsos ranka“ priklauso vienam iš dviejų, Ursula K. Le Guin, plėtotų iš išpuoselėtų ciklų – „Hainiškajam ciklui“. Šis ciklas pasakoja apie Ekumenės lygą – tarpplanetinę organizaciją, kurios atstovai keliauja po visatą ir bando užmegzti ryšį su įvairiuose pasauliuose gyvenančiomis būtybėmis, kviesdamos jas prisijungti prie lygos, bendrauti, keistis žiniomis ir prekiauti. Ursula K. Le Guin pabrėžė, kad jos ciklą, sudarytą iš septynių romanų, galima skaityti nesilaikant knygų publikavimo chronologijos. Kas dar žinotina apie šį ciklą, prieš pradedant gilintis į tai, kas parašyta „Kairėje tamsos rankoje“?
„Paris Review“ 2013-ais metais apie Ursula K. Le Guin rašytame tekste galima rasti tokias eilutes: „Nė vienas kūrinys nesugriovė žanro taisyklių labiau nei „Kairė tamsos ranka“ (1969). Šiame romane, ketvirtojoje ciklo knygoje, Le Guin įsivaizdavo pasaulį, kurio gyventojai neturi pastovios lyties <...> Knygos forma - pirminių šaltinių mozaika, tarpžvaigždinio etnografo užrašų knygelė - nuo dalykinių dienoraščio įrašų iki ateivių mitų fragmentų.“
Ar „Kairė tamsos ranka“ iš tiesų smarkiai keitė fantastinės literatūros rašymo taisykles?
Kuo ypatinga „Kairėje tamsos rankoje“ aprašoma Geteno planeta ir jos gyventojai, su kuriais bando užmegzti ryšį Ekumenės lygos atstovas Dženlis Ai?
Kodėl Ekumenės lygos pasiuntiniui nesiseka? Ko jis nesupranta?
Pokalbis su knygos „Kairė tamsos ranka“ vertėja Anita Kapočiūte ir politologu, politikos apžvalgininku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 03 Apr 2024 - 187 - Homo cultus. Istoriko teritorija. Kokie istoriniai pasakojimai reikalingi gido darbe?
Gidas dirbdamas su grupe turi kurti galimybes pramogai (pasakodamas ko paragauti, ką įsigyti, kur nusifotografuoti). O kiek šalia pramogų karuselės dar lieka erdvės istorijos žinioms? Ar jos svarbios gido darbe?
Jei istorijos atostogaujantiems keliautojams vis tik reikia, tada lieka atviras klausimas - kokios istorijos? Kaip ji paprastai dalyvauja gido ir kelionių vadovo pasakojime? Kaip istoriją reikia “paserviruoti” keliautojų būriui, kuriame yra labai įvairūs žmonės? Kiek minučių atostogautojų grupė gali išlaikyti dėmesį ir priimti dalykinę informaciją apie istorinius įvykius, asmenybes, reiškinius, architektūros paminklus?
Kaip keliaujant su atostogautoju grupe lankomos skaudžią, trauminę istoriją menančios atminties vietos, kaip pasakojamos su šiomis vietomis susijusios istorijos?
Ar gidams kartais tenka patirti nusivylimo konkrečia vieta jausmą?
Koks yra Vilnius tradiciniuose gidų naratyvuose? Kaip Lietuvos sostinėma pristato užsieniečiams? Kokias temas, siužetus, istorijas gidai visų pirma bando “parduoti” turistams?
Ko labiausiai trūksta gidams, kurie ruošiasi vedžioti turistų grupes po Vilnių, Kauną, Klaipėdą, vežti juos į Nidą, Labarono girią arba Venties ragą?
Pokalbis su istoriku, keliautoju, gidu Vladu Liepuoniumi.
Ved. Aurimas ŠvedasWed, 27 Mar 2024
Podcast simili a <nome>
El Partidazo de COPE COPE
Herrera en COPE COPE
La Linterna COPE
Es la Mañana de Federico esRadio
La noche de Cuesta esRadio
La Trinchera de Llamas esRadio
Hondelatte Raconte Europe 1
Affaires sensibles France Inter
LEGEND Guillaume Pley
CHRONIQUES CRIMINELLES Jacques Pradel - TF1
El colegio invisible OndaCero
La Rosa de los Vientos OndaCero
Les grands dossiers de l'Histoire par Franck Ferrand Radio Classique
Espacio en blanco Radio Nacional
Entrez dans l'Histoire RTL
Le grand récit RTL
Les Grosses Têtes RTL
L'Heure Du Crime RTL
El Larguero SER Podcast
Nadie Sabe Nada SER Podcast
SER Historia SER Podcast
Todo Concostrina SER Podcast
Un Libro Una Hora SER Podcast
HISTORIAS DE LA HISTORIA VIVA RADIO