Filtrar por gênero

Homo cultus. Istoriko teritorija

Homo cultus. Istoriko teritorija

LRT

“Istoriko teritorijoje” bus galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu metu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Taigi, “Istoriko teritorija” bus erdve, kurioje kalbėsis ne vien tik mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: Kokia mūsų buvimo laiko upėje prasmė? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kaip individualios ir kolektyvinės patirtys gali padėti mums gyvenant šiandienoje? Kokiu būdu derėtų pasakoti apie praeitį ir joje nutikusius dalykus nuolat skubančiam, niekam neturinčiam laiko XXI amžiaus žmogui?
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.

286 - Aukštyn kojom svajoti: „Keistuolių teatro“ kasdienybės filosofija
0:00 / 0:00
1x
  • 286 - Aukštyn kojom svajoti: „Keistuolių teatro“ kasdienybės filosofija

    Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikuotame tekste, skirtame „keistuoliams“, galima rasti tokius žodžius „Įkurtas 1989 01 06 kaip kooperatyvas Teatras“. Kaip rūsčioje ekonominių pokyčių tikrovėje sugebėjo išlikti pirmasis privatus teatras?
    „Keistuoliai“ pirmiausiai kreipėsi į vaikus, pačią reikliausią publiką. Kas lėmė tokį rizikingą sprendimą?
    1991 m. sausio 11-ąją, apie 12:00 val. dienos, sovietinė armija užėmė Spaudos rūmus. Kur laikinus namus susidaro „keistuoliai“, desantininkų išmesti iš savojo teatro patalpų?
    Tais sunkiais mėnesiais gimė muzikinis spektaklis-žaidimas Donaldo Bisseto pasakų motyvais „Aukštyn kojom“. Kaip pasiryžimas „aukštyn kojom svajoti“ nugalėjo tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių sukeltą skausmą, nerimą, netikrumą dėl ateities?

    Pokalbis su „Keistuolių teatro“ kūrėjais ir aktoriais Ilona Balsyte, Aidu Giniočiu, Robertu Aleksaičiu.

    Ved. Aurimas Švedas

    Wed, 11 Nov 2026
  • 285 - Prezidento Valdo Adamkaus misija: euroatlantinė Lietuva

    Pokalbis apie šimtąjį gimtadienį švenčiantį Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, sklaidant knygą „Sugrįžimas į Vakarus: Valdas Adamkus“ („Odilė“, 2026). Kaip prezidento Adamkaus epochoje Lietuvai pavyko ištrūkti iš Rusijos saugumo erdvės, įsilieti į transatlantinę erdvę ir kartu išspręsti strateginės vienatvės problemą? Kaip Lietuvos valstybė, įstojusi į NATO ir ES, savo naująjį statusą pavertė politine galia? Ko iš Adamkaus galėtų pasimokyti XXI amžiuje kuriantys Lietuvos veikimo tarptautinėje erdvėje gaires? Pokalbis su Kovo 11-osios signataru, ambasadoriumi, prezidento patarėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais per pirmąją kadenciją Albinu Januška, kultūros istoriku, prezidento pirmosios kadencijos komandos nariu ir patarėju dr. Dariumi Kuoliu, istoriku ir politologu, VDU prof. dr. Antanu Kulakausku.
    Ved. Aurimas Švedas.

    Wed, 04 Nov 2026
  • 284 - Užupio respublika kaip idėja ir laisvos būties erdvė

    Pokalbis apie Užupio respubliką kaip laisvos būties, žmonių bendrystės, džiaugsmingos kūrybos ir paradokso sklaidos erdvę. Kaip Užupio respubliką kūrę žmonės suformavo savitą pasaulį, su prasmėmis, vertybėmis, normomis, ryšiais? Nuo ko nepriklausomi norėjo būti užupiečiai paskelbę apie savo neprigulmybę 1998-ųjų balandžio 1 dieną? Kaip gimė Užupio respublikos Konstitucija – dokumentas, kurio pamatinis principas yra paradoksalus mąstymas? Ar nebuvo rizikinga Konstituciją kurti kaip atvirą įvairioms, dažnu atveju viena kitą neigiančioms, interpretacijoms tekstą? Koks dalykas gali įveikti visagalę mirtį? Pokalbis su poetu, kino režisieriumi ir Užupio respublikos kūrėju Romu Lileikiu.

    Ved. Aurimas Švedas

    Wed, 28 Oct 2026
  • 283 - Jerzy Giedroyc – žmogus, pakeitęs Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą

    Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk. „Instytut Literacki“) ir redagavo emigracijoje leistą žurnalą „Kultūra“ (lenk. „Kultura“), tapusį viena svarbiausių diskusijų apie Lenkijos ir Vidurio Rytų Europos ateitį erdvių.
    Kaip J. Giedroyc ir žurnalui „Kultūra“ pavyko pakeisti Lenkijos visuomenės mąstymo stereotipus apie lietuvius, baltarusius ir ukrainiečius? Kaip šis mąstymo pokytis palengvino Vilniaus ir Varšuvos dialogą XX a. 10 dešimtmetyje?

    Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docente, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktore, dr. Barbara Stankiewicz.

    Ved. Aurimas Švedas

    Wed, 21 Oct 2026
  • 282 - Kaip atgavusi Nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vėl atrado šapokinį pasakojimą?

    Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo kolegų 1936 metais Kaune publikuotos „Lietuvos istorijos“ populiarumą XX a. 10-ajame dešimtmetyje? Ką atkūrus Nepriklausomybę buvo galima perimti iš pasaulio lietuvių, kurie sovietinės okupacijos metais mąstė ir rašė apie Lietuvos istoriją, įdirbio? Kokie istorikai ir kokios tuo metu besiformavusios istorinės mokyklos nepriklausomoje Lietuvoje sugebėjo suformuluoti įdomiausius atsakymus į visuomenę dominusius klausimus apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją? Ar tikrai XXI a. lietuvių istoriografija tapo labai politkorektiška, vengianti didžiųjų istorijos klausimų ir nuobodi? Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Aurelijumi Gieda.


    Ved. Aurimas Švedas

    Wed, 14 Oct 2026
Mostrar mais episódios