Mokslas be pamokslų

Ar kada nors jautėte, kad kažkas ne taip, nors negalėjote paaiškinti kas? Vieni tai vadina „šeštuoju pojūčiu“, kiti – nuojauta. Bet kas iš tiesų slypi už šio jausmo, kurį nors kartą tikriausiai esame patyrę kiekvienas?
Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslo be pamokslų“ epizode su VU Filosofijos fakulteto dėstytoju, psichologu doc. Tadu Stumbriu kalbamės apie nuojautą: iš kur ji atsiranda, kaip veikia, kada ja verta pasitikėti ir kodėl kartais ji mus suklaidina.
Ved. Darius Matas

Fiziškai dirbame gerokai mažiau nei ankstesnės kartos, technologijos neįtikėtinai palengvino mūsų kasdienybę, o daugybę darbų atlieka mašinos. Vis dėlto jaučiamės pavargę vis dažniau. Kodėl? Ar mes esame tinginiai, ar tiesiog gyvename taip, kad mūsų organizmas nespėja pailsėti?

Apie šiuolaikinio žmogaus nuovargį, jo priežastis ir tai, kaip mūsų gyvenimo būdas veikia savijautą, naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakos VU Medicinos fakulteto lektorius, gyvensenos medicinos kompetencijų stiprinimo pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas.

Ved. Darius Matas

Po ilgesnio naršymo internete dažnas jaučia nuovargį, sunkiau išlaiko dėmesį, o grįžti prie susikaupimo reikalaujančių užduočių tampa sudėtingiau. Kodėl taip nutinka, nors didžiąją laiko dalį praleidžiame tiesiog žiūrėdami į ekraną?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe doc. Inga Truskauskaite aptariame, kas vyksta smegenyse ilgai naršant internete, nuolat šokinėjant nuo vienos platformos prie kitos ir susiduriant su nenutrūkstamu informacijos srautu. Taip pat aiškinamės, kodėl po ilgo naršymo kartais patiriame būseną, panašią į pagirias.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodė reklamos prieš kelis dešimtmečius?
Jose – ne tik produktai, bet ir aiškiai užkoduotos visuomenės normos: kas „priklauso“ moterims, kas vyrams, kaip vaizduojamos skirtingos socialinės grupės ir kokie vaidmenys laikomi savaime suprantamais.
Ar reklama tik atspindi visuomenę, ar ją formuoja? Kiek tų pačių stereotipų vis dar yra šiandienos reklamoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto partnerystė docentas ir reklamos ekspertas Tomas Bartninkas.
Ved. Darius Matas

Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?

Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.

Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.
Ved. Darius Matas

Kaip dažnai Jūs konsultuojatės su dirbtiniu intelektu, susidūrę su emociniais sunkumais?
Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų savo jausmus, abejones ar net krizes pirmiausia patiki ne draugams, artimiesiems ar profesionalams, o dirbtiniam intelektui, nes tai yra greita, anonimiška, visada pasiekiama. Bet ar tai saugu?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU klinikinės psichologijos magistrante Beata Tiškevič kalbame apie tai, ar pasikalbėjimas su dirbtiniu intelektu tampa nauja „terapijos forma“, ar gali technologija pakeisti tai, kas terapijoje yra esmingiausia – žmogišką ryšį ir empatiją.
Vizuale naudojama Monikos Penkutės nuotr.
Ved. Darius Matas

Ar lietuvių kalbai gresia išnykimas – ar tai tik nuolat į viešąją erdvę nepagrįstai sugrįžtantis nerimas? Kiek mūsų tapatybė priklauso nuo kalbos ir kaip ją keičia globalizacija, emigracija bei technologijos?
Apie kalbos ateitį, normų ribas, emigracijos įtaką ir mūsų kasdienius pasirinkimus naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su žinoma lietuvių kalbininke prof. Irena Smetoniene.
Ved. Darius Matas

1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Kodėl Lietuvai pavyko ne tik atsiskirti nuo Rusijos, bet ir įtvirtinti demokratinę valstybę, o Baltarusija pasuko autoritarizmo keliu?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU istoriku Tomu Vaitele kalbamės apie tai, ką Lietuva turėjo tokio, ko pritrūko Baltarusijai, ar 1991-aisiais Minskas turėjo realų šansą pasirinkti kitą kryptį – ir kaip šiandien atrodytų mūsų regionas, jei Baltarusija būtų tapusi demokratine valstybe.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės epizode kartu su VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais dr. Marija Ger ir dr. Povilu Barasa aiškinamės, kokios žmogaus klonavimo galimybės yra realios, kaip ši tema vaizduojama filmuose ir aprašoma knygose, ir kaip tai veikia mūsų požiūrį į klonavimą?
Ved. Darius Matas

Ar meilė yra biologinis impulsas, ar kultūriškai išmoktas elgesio modelis?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kartu su sociologais doc. Jūrate Charenkova ir dokt. Žygimantu Bučiu kalbėsime apie romantinę meilę kaip sudėtingą reiškinį, kuriame persipina jausmai, socialinės normos ir kultūriniai lūkesčiai.
Aptarsime, kaip kultūra formuoja mūsų supratimą apie meilę, kodėl šiandien keičiasi požiūris į santuoką ir šeimą, kaip meilės patyrimas kinta skirtingais gyvenimo tarpsniais. Taip pat ieškosime atsakymo, kaip myli lietuviai ir ar egzistuoja universali meilės forma.
Ved. Darius Matas

Kaip keičiasi lyderystės samprata ir veikimas krizių metu? Kuo skiriasi vadovavimas ir lyderystė, kodėl empatija tampa būtina kompetencija ir kokios lyderystės mums šiandien labiausiai reikia? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja adaptyvios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė.

Ved. Darius Matas

Nuo šių metų pradžios antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keičiasi iš esmės: dalyvavimas joje tampa neprivalomas, o sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Ką daryti su savo pinigais? Kam apsimoka pasilikti II pakopoje, kam labiau tinka trečioji pakopa ir kada pinigų atsiėmimas gali būti racionalus sprendimas naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja ekonomistas doc. Algirdas Bartkus.

Ved. Darius Matas

Kada ateina laikas vaikui pasakyti tiesą apie Kalėdų Senelį? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene kalbamės apie vaikų tikėjimo stebuklais laikotarpį, kuo jis svarbus psichologinei jų raidai ir kaip atėjus laikui tėvams atskleisti vaikui tiesą, kad jis nesijaustų apgautas?

Ved. Darius Matas

Kodėl vieni žmonės prasmę randa anksti, o kiti jos ieško visą gyvenimą? Ar ji slypi dideliuose tiksluose, ar mažose kasdienybės akimirkose?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU Medicinos fakulteto profesoriumi, psichiatru Eugenijumi Laurinaičiu kalbamės apie tai, kodėl žmonės skirtingais gyvenimo etapais pradeda ieškoti prasmės, kaip keičiasi mūsų supratimas apie ją, kuo skiriasi laimingas ir prasmingas gyvenimas, ir kaip atskirti tikrus vidinius troškimus nuo visuomenės primestų lūkesčių.
Ved. Darius Matas

Kodėl kartais atrodo, kad pinigai tiesiog „išgaruoja“ – net kai stengiamės taupyti, sekti savo pirkinius ir planuoti biudžetą? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Moksas be pamokslų“ epizode kartu su ekonomiste prof. Jelena Stankevičiene ir rinkodaros eksperte dr. Indre Radavičiene, kur iš tiesų dingsta mūsų pinigai ir kokie įpročiai ar psichologiniai mechanizmai lemia, kad išleidžiame daugiau, nei ketinome.
Ved. Darius Matas

Ar žinojote, kad burnos sveikata gali išduoti daug informacijos apie viso Jūsų kūno būklę? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene kalbamės apie tai, kaip dantys, dantenos ir kasdieniai higienos įpročiai susiję su mūsų bendra savijauta, ligų rizika ir net psichologine gerove.

Ved. Darius Matas

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė.

Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?
Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Filosofijos fakulteto psichologe doc. Ramune Dirvanskiene ir poete, literatūros kritike, Filologijos fakulteto partnerystės docente Giedre Kazlauskaite.
Ved. Darius Matas

Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su darbo rinkos eksperte doc. Agne Laužadyte-Tutliene, kalbamės apie socialinių ryšių reikšmę darbo paieškose: kodėl tiek daug žmonių ieško darbo per pažįstamus, kokią vertę turi „silpni“ ir „stiprūs“ kontaktai, kaip sąmoningai plėsti profesinį tinklą bei kokių rizikų gali kelti toks įdarbinimo būdas.
Ved. Darius Matas.

Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?

Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode prisiminsime, kaip atostogavo lietuviai prieš šimtus metų, kaip senovės žmonės suprato poilsį, kokios visuomenės grupės ir kaip atostogaudavo, kur vykdavo kunigaikščiai ir prezidentai ir kokie buvo pirmieji oficialūs atostogų įstatymai mūsų šalyje? Apie tai pasakos Istorijos fakulteto doc. Tomas Čelkis ir doc. Saulius Kaubrys.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip veikia socialinės kontrolės teorija šiandien, ar visi stebi visus ir kaip žmonės patys reguliuoja savo elgesį žinodami, kad gali būti stebimi. Į šiuos klausimus atsakys Vilniaus universiteto sociologė doc. Maryja Šupa.
Ved. Darius Matas.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės mokslų centro profesore, neurobiologe ir priklausomybių tyrėja Valentina Vengeliene.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docente Ieva Misiūne.
Pokalbio klausykite šiandien LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto informacinių technologijų ekspertu prof. Povilu Treigiu.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir doktorantas Vytenis Fuks pasakoja, kaip pastarųjų metų įvykiai vertė Lietuvos Vyriausybes ieškoti naujų krizių valdymo būdų, atsigauti po jų bei geriau pasiruošti įvairioms sisteminėms grėsmėms ateityje.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė pasakos apie tai, kokius vardus lietuviai mėgsta suteikti savo vaikams ir kaip savo vaikus vadina emigrantai iš Lietuvos, gyvenantys kitose kultūrose.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie spausdintą maistą. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas pasakos,
kas yra spausdintas maistas, koks buvo pirmasis atspausdintas produktas ir kam jis buvo skirtas, ar spausdintas maistas bus skanus ir sveikas, kokias globalias problemas padės spręsti ir kada kiekvienas namuose turėsime 3 D maisto spausdintuvą?

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą biologijoje. VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjas dr. Gytis Dudas papasakos, kaip DI taikomas virusų tyrimuose, ar DI gali padėti sukurti mirtiną virusą, o gal atvirkščiai – išgelbės mus nuo būsimų pandemijų?

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ episode psichologė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakos apie perdegimą darbe, kas Lietuvoje patiria didžiausią riziką perdegti darbe, kuo skiriasi perdegimas nuo pervargimo, kas jį lemia ir kaip apsisaugoti.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti, kad sirgtume mažiau?

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Verslo mokyklos partnerystės profesorius Mantas Tvarijonavičius kalbės apie laimę ir psichologinį mikroklimatą darbe. Jis papasakos, kaip neprarasti noro eiti į darbą ir iš kur atsiranda laimė darbe.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode VU studentės, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovė Evelina Prosevičiūtė ir komandos komunikacijos atstovė Fausta Michnevičiūtė pasakos apie jų kuriamus bakterinius klijus, kurie ateityje galėtų pakeisti toksiškus superklijus ir prisidėti prie globalinės taršos problemų sprendimo.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie „negyvąsias zonas“ Baltijos jūroje. Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Kęstutis Jokšas pasakos, kodėl jos atsiranda ir plečiasi, kokias pasekmes jūros užterštumas turės Lietuvai.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie laimę. Su Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vadove prof. Roma Jusiene aiškinsimės, susituokę, ar vieniši, išsiskyrę ar gyvenantys partnerystėje, turintys vaikų, ar jų neturintys žmonės yra laimingesni.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė pasakos apie piliečių mokslą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti iš atvirojo mokslo veiklų?

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja apie būdus atitolinti senatvę. Kokie kasdieniai mūsų veiksmai gali turėti tam įtakos?
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas pasakos apie tai, ką mūsų gyvenime pakeis 6G technologija?
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinkalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, nekilnojamojo turto rinkos ekspertė doc. Viktorija Cohen pasakos apie nuosavo būsto įsigijimą ir pasakys, kada yra tinkamiausias laikas jį pirkti.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklakaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode istorikas Norbertas Černiauskas pasakos apie tai, kaip mylėjo mūsų proseneliai ir kaip mylime mes.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su klimatologu prof. Egidijumi Rimkumi svarstysime klimato krizės klausimus ir kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina? Apie tai pasakos lingvistė doc. Liudmila Arcimavičienė.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas patars, ką ir kaip valgyti per šventes, kad po jų jaustumėtės gerai.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi kalbamės apie Kalėdų eglutės pasirinkimą, kuris variantas draugiškesnis aplinkai, ekologiškesnis.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su teisininku dr. Stasiu Drazdausku aiškinsimės,
kas yra asmens duomenys? Kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Ar reikia saugoti savo duomenis? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su komunikacijos eksperte doc. Migle Eleonora Černikovaite kalbėsime apie juodąjį penktadienį: kokias nuolaidos, kokioms prekėms tuo metu paprastai siūlomo prekybininkai, ar visada per akcijas nusiperkame kokybiškas prekes, vertas jų kainos bei kaip išpardavimų dienas išnaudoti protingai ir įsigyti tikrai reikalingą ir planuotą pirkinį.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Daiva Baltriukiene.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Pasaulio pabaigos laikrodį, koks yra jo veikimo principas ir kas nutiks, jei jis išmuš vidurnaktį.
Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore, politologe prof. Margarita Šešelgyte.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docente Agne Laužadyte-Tutliene kalbėsime apie keturių darbo dienų savaitę ir ar ji pasiteisina.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.
Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?

Ved. Darius Matas

Nuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios indekso tyrimus bei pakalbėti apie praėjusiuose savivaldos rinkimuose vyravusias tendencijas.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.
Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?
Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.
Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptarsime neapykantos temą. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar paniekos ir kiek laiko ji trunka.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbėsime apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su ekonomistu Linu Jurkšu aiškinsimės, kiek dar brangs būsto paskolos? Šio pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip įmanona išleisti daugiau pinigų nei uždirbame? Apie tai pasakos ekonomistas, VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kam reikalingos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos? Kaip tai gali paveikti gimstamumą ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės atostogas? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir doc. Giedre Purvaneckiene.

Ved. Darius Matas

Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį.

Ved. Darius Matas

Per didelis susirūpinimas tuo, ką apie mus galvoja kiti žmonės tampa dažnu tobulėjimo ir pokyčių stabdžiu. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti? Ką naujo nuveiktume, jei mums mažiau rūpėtų aplinkinių nuomonė? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su VU psichologe dr. Marija Vaštake.
Ved. Darius Matas

Influenceriai neturėtų būti populiaresni už mokytojus, sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Pasak jos, taip nutinka dėl to, kad mokyklose stipriai koncentruojamasi į programas, o laiko pabuvimui su mokiniu, įsigilinimui į jo asmenybę nebelieka. Taigi, profesorės teigimu, reikėtų ieškoti balanso – mokyti ne tik teorijos, bet ir vertybinių dalykų. Minint mokytojų dieną VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ diskutuojama, ar mokykla ruošia egzaminams, ar gyvenimui?
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su politologu Dominyku Kaminsku kalbame apie tai, ar politikoje reikalinga vaizduotė, kodėl joje atsiranda blogiukai ir herojai?

Ved. Darius Matas

Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?

Ved. Darius Matas

„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pabrėžia Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys.
Pasak jo, Rusijoje ir Kinijoje šiuo metu dedama labai daug retotalitarizacijos pastangų, tačiau ten trūksta intelektualinio susitelkimo į žmogaus pajungimą sistemai. O didžiausia klaida buvo padaryta pradėjus karą su išore (Ukraina) tokiu metu, kai dar nebuvo baigtas žmonių ruošimas režimo įsitvirtinimui šalies viduje, todėl anksčiau ar vėliau vidinis Rusijos sprogimas įvyks, nes rusai dar nepaversti visiškomis marionetėmis.

Ved. Darius Matas

Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi.

Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten, galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė.

Ved. Darius Matas

Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų ženkliai nykesnis, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Atsirado net nauja sąvoka „keršto turizmas“, kylanti iš kerštavimo nepalankiai situacijai ir pasireiškianti didesniu nei įprasta spontaniškumu priimant keliavimo sprendimus.
Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas bei kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.

Ved. Darius Matas

Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar netaikomos plačiu mastu“, – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas.

Ved. Darius Matas

Kremlius Ukrainos sėkmės istoriją mato kaip egzistencinę grėsmę jų režimo išlikimui, sako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis. VU dėstytojas atkreipia dėmesį, kad jau dabar V. Putinas priėjo liepto galą. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ politologas teigia, kad nėra abejonių, jog Ukraina laimės, bet kaip greitai, priklauso ir nuo mūsų paramos.

Ved. Darius Matas

Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.

Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.

Ved. Darius Matas

Pastaruoju metu gyventojus ir verslą pašiurpinęs energetikos kainų šuolis galimai yra tik dar didesnės problemos dalis. Kainų augimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vis garsiau kalbama apie vieną jų – energijos trūkumą. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos ir kokių veiksmų būtina imtis jau dabar, kad situacija nepaaštrėtų, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja ekonomistas, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Ved. Darius Matas

Iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantiems migrantams taikomi žemesni standartai, o tai gali lemti, kad bus nepaisoma ir kitų pažeidžiamų grupių teisių, įvardijant tuos asmenis kaip grėsmę, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ jis teisiniu požiūriu įvertino Lietuvos taikomą migrantų apgręžimo politiką ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarką.

Ved. Darius Matas

„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Aš įsivaizduoju, jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmė sveikatos apsaugos sistemoms – žmonės bus arba pasiskiepiję, arba persirgę“, – Vilniaus universiteto (VU) tinkalaidėje „Mokslas be pamokslų“ prognozuoja virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas. Tačiau kartu užsimena apie tyrėjus neraminantį faktą – ypač platų SARS-CoV-2 šeimininkų ratą.

Laidoje pašnekovas pasakoja, kaip iš Kinijos pasklidęs koronavirusas evoliucionavo, kiek paprastai, remiantis istoriniais duomenimis, trunka tokios virusų sukeltos pandemijos, kokiame pandemijos cikle mes esame dabar ir ko galime tikėtis ateityje.

Ved. Darius Matas

Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.
Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.

Ved. Sigita Vegytė

Prekybininkai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse pasitelkia įvairius triukus, skatinančius impulsyvų pirkimą, o šventinis laikotarpis tam yra labai palankus, tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dr. Indrė Radavičienė. Vis dėlto pastaruoju metu vartotojai tampa racionalesni ir labiau pastebi nesąžiningus pasiūlymus, be to, yra būdų kovoti su neapgalvotu pirkimu.

Ved. Sigita Vegytė

Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu remtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbių kriterijų, kurie sąmokslo teorijas leidžia atpažinti – apie juos Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Komunikacijos fakulteto docentas, informacinių karų ekspertas dr. Mantas Martišius.

Ved. Sigita Vegytė

Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau šio viruso visiškai išnaikinti nepavyks.

Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro virusologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Ved. Sigita Vegytė

Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters bei vyro vaidmenį šeimoje? Kiek laiko prireiks, iki kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.

Ved. Sigita Vegytė

Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis populiarumo, gali geriau atstovauti ilgalaikiams valstybės interesams, monarchai gali imtis tarpininko vaidmens, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politikos filosofas dr. Gintas Karalius. Apie monarchijų privalumus ir perspektyvas mokslininkas pasakoja VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.
Pasak dr. G. Karaliaus, dabartinių monarchijų, ypač Europoje – Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Beniliukso šalyse, išlikimą lėmė du veiksniai. Pirmasis jų – gebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinio susivienijimo ideologijų XIX a. „Išliko monarchijos, sugebėjusios prisitaikyti prie modernių tautinių judėjimų, kuriuose tauta matoma kaip suverenas“, – teigia mokslininkas.

Ved. Sigita Vegytė

Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes naujo pritaikymo ir tyrimų galimybes, įsitikinusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik. Kaip augalai, skiriant daugiau dėmesio jų tyrimams, gali padėti aptikti bombas ir net dingusius žmones, mokslininkė pasakojo VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.
Ved. Simonas Bendžius

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė visų specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos, kokių naujų įgūdžių turėsime išmokti ir ar ateis toks laikas, kai galėsime iš viso nedirbti.

Ved. Simonas Bendžius

Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.
„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.
Ved. Simonas Bendžius

Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad tokia gyvybė egzistuoja įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas, VU tinklalaidėje „Mokslai be pamokslų“ pasakoja, kaip ji galėtų atrodyti ir kur jos ieškoti.
Ved. Simonas Bendžius

Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.

„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.

Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.

Ved. Simonas Bendžius

Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.
Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.
Ved. Simonas Bendžius

Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokius teigiamus pokyčius efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.
Ved. Simonas Bendžius

Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.
Ved. Simonas Bendžius

Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.

Ved. Simonas Bendžius

Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.

Ved. Simonas Bendžius.