Verslo tribūna

Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, Aurimas Paulius Girčys, „EcomExpo 2026“ organizatorius, „APG Media“ vadovas

„Verslo tribūnoje“ „Swedbank“ Stambių verslo klientų vadovas Martynas Trimonis pasakoja, kur link šiandien juda didžiojo Lietuvos verslo kapitalas, kaip pavyko pasiekti tokį spartų paskolų portfelio augimą ir kokią vertę šios investicijos gali sukurti šalies ekonomikai

Lietuvoje alternatyviais degalais varomų sunkvežimių kol kas registruojama vos kelios dešimtys, tačiau nuo kitų metų situacija gali pasikeisti. Parama biometanu ir elektra varomiems vilkikams bei nauja kelių apmokestinimo sistema suteiks papildomą finansinį pranašumą mažiau taršiam transportui.

Smulkiojo ir vidutinio verslo skolinimosi poreikis Lietuvoje auga, o apie 60% užklausų – dėl apyvartinio kapitalo. „SME Bank“ Baltijos šalių vadovo Mariaus Bačiansko teigimu, maždaug 70% dėl tokio finansavimo besikreipiančių įmonių neturi nekilnojamojo turto, tačiau tai nebėra esminė kliūtis gauti paskolą. „Nekilnojamasis turtas nėra kliūtis kreditavimui užsitikrinti ir sėkmingai verslo plėtrai vystyti“, – tikina M. Bačianskas. Užstatą gali pakeisti ir ILTE bei Europos investicinio fondo garantijos, o bankai pirmiausia vertina įmonės pinigų srautus, finansinius rezultatus ir ateities planus. Finansavimą gali gauti net tuo metu nepelningai veikiantis verslas, jei jo planai pagrįsti kontraktais, pardavimais ir realiomis prognozėmis. Viena didesnių kliūčių smulkiajam verslui išlieka finansinių kompetencijų trūkumas. Bankui neužtenka pateikti skaičių – vadovas turi gebėti paaiškinti rezultatų pokyčius ir parodyti, kaip situacija bus keičiama ateityje.  „Neužtenka trumpų atsakymų, kad mažiau pardavėme ar kaina netiko pirkėjui“, – sako M. Bačianskas. Finansavimo paklausą augina ir energetikos, infrastruktūros bei gynybos projektai, kuriuose smulkios įmonės dirba subrangovėmis. „Per paskutinį pusmetį matome ženklų suaktyvėjimą laimėtų konkursų didžiuosiuose projektuose, kur smulkusis ir vidutinis verslas kreipiasi į mus dėl finansavimo“, – pastebi M. Bačianskas. Ieškant finansavimo M. Bačianskas ragina kreiptis iš karto į kelias kredito įstaigas, mat taip galima palyginti ne tik kainą, bet ir sprendimo greitį. Klausykite plačiau, kada verslui verta skolintis, kada ieškoti investuotojo ir kaip pasiruošti einant į banką – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „SME Bank“ Baltijos šalių vadovu.

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sustiprino energetinę nepriklausomybę – SGD terminalas, sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir alternatyvių energijos šaltinių plėtra. Tačiau energetikos teisės ir rinkų reguliavimo eksperto, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotojo partnerio Mindaugo Jablonskio teigimu, dabar svarbiausia yra energetinis atsparumas – gebėjimas veikti ir greitai atkurti sistemą tada, kai infrastruktūros apsaugoti nepavyksta.

Prieš metus AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, pristatė prekės ženklą „Gijos“ ir žengė į sparčios transformacijos etapą. Bendrovės vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad per šį laikotarpį pasikeitė kur kas daugiau nei tik organizacijos pavadinimas. Jis dalinasi, kaip bendrovei sekasi inicijuoti ir valdyti pokyčius bei kurti šiuolaikišką miesto energetikos sistemą, kurios centre – miestietis ir kasdienis jo komfortas.

Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.

„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.

Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.

Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.

Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.

Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo vadovų rūpesčiu.

Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms gali būti lemtinga.

Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, todėl daugeliu atvejų lemiamą reikšmę vis dar turi konkrečios aplinkybės ir teismų vertinimas.

„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.

Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur nuosavo kapitalo ir 10 Eur turto.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdos uostas išaugo į šiuolaikišką ir lyderiaujantį transporto ir logistikos mazgą bei yra strategiškai svarbus valstybės ekonomikos variklis ir saugumo garantas. Algis Latakas, Uosto direkcijos generalinis direktorius, kalbėdamas apie niekada nesustojantį ir vis pirmyn žengiantį Klaipėdos uostą, lygina jį su aviliu, kuriame be atokvėpio dūzgia „bitės“ – vystomi verslai, įgyvendinami ambicingi projektai, planuojama tolesnė plėtra.

Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų paskirtis. Ambicingas projektas atveria duris ne tik prabangos ieškantiems gyventojams, bet ir investuotojams. Per koinvestavimo platformą ROIX prisijungti prie objekto finansavimo galima vos nuo 500 eurų sumos kartu su instituciniais žaidėjais.

Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas:  investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai kruopščiai atsirenkame. Be abejo, apskritai lietuviai dabar aktyviau domisi investavimu, tačiau tokį rodiklį laikome investuotojų pasitikėjimu mūsų, kaip sutelktinio finansavimo operatoriaus, darbu ir rezultatais“, – kalba Kristina Kairytė–Pyplienė, didžiausios finansavimo platformos Lietuvoje „Röntgen“ finansavimo vadovė. Apie tai, kodėl sutelktinis finansavimas yra konkurencingesnis, tačiau ne mažiau patikimas finansavimo būdas nei bankinis finansavimas, koks išties yra tokio finansavimo greitis ir kodėl pinigai – ne vienintelė vertė, kurios iš sutelktinio finansuotojo gali tikėtis vystytojas – „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Kristina Kairyte–Pypliene ir Valdu Eiduku, UAB „Avadi“ direktoriumi.

Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė.

Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės, „OnWorkation by AirGuru“ darbostogų organizavimo komandos vadovės, svarbiausia tokiose kelionėse ne kryptis ar viešbutis, o gebėjimas suprasti pačios komandos poreikius.

Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios visai šalies aplinkosauginei politikai, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, byloje atstovavęs bendrovei.

Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms kalboms. Siekdama padidinti regiono konkurencingumą, Europos Sąjunga (ES) investuoja į tai, kad europinės bendrovės kurtų dirbtinio intelekto sprendimus, pritaikytus ES kalboms. Dalinį finansavimą tokiam projektui gavo ir kalbos technologijų bendrovė „Tildė“, sukūrusi modelį „Tildė Open“.

Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio skirti produkto kokybei ir išskirtinumui. Kaip keičiasi sostinės NT sektorius ir kuo šiame kontekste išsiskiria Naujamiestyje plėtojamas projektas „CITUS Artì“, „Verslo tribūnoje“ pasakoja Š. Tarutis ir „Citus“ plėtros bei kūrybos vadovė Aušrinė Sinkevičienė.

Biometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų vienai transporto priemonei, skaičiuoja „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška.
Nors Lietuvoje šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno naujo elektrinio sunkvežimio, transporto sektorius stovi ant didelių pokyčių slenksčio. Šiandien perkamas vilkikas kelyje bus ir po 2030 metų, kai Europos Sąjungos reikalavimai alternatyviam kurui taps dar griežtesni, o iškastinio kuro naudojimas bus vis labiau ribojamas. 
Didžiausiu lūžio tašku komerciniam sunkiajam transportui turėtų tapti 2027 metai, kai Lietuvoje įsigalios nauja kelių apmokestinimo sistema. Vadinamasis e-tollingas numato reikšmingas lengvatas mažiau taršioms transporto priemonėms. Tai kartu su planuojama iki 100 000 eurų parama elektriniams vilkikams gali iš esmės pakeisti vežėjų skaičiavimus, sako  Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. 
Verslui rūpi ne tik įsigijimo kaina, bet ir infrastruktūra, leidžianti planuoti maršrutus be prastovų. R. Andziukevičiūtė – Buzė pastebi, kad prognozuojamumas yra kritinis veiksnys: „Užtikrintumas vežėjams ir planavimas yra kartais net svarbiau negu kaina“. 
Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su D.Snieška ir R.Andziukevičiūte-Buze .apie tai, kaip keičiasi sunkiojo transporto kaštų struktūra, kada elektrinis sunkvežimis pasieks kainos paritetą su dyzeliniu ir kodėl delsimas investuoti į alternatyvas po kelerių metų gali kainuoti konkurencingumą. 

Lietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl kapitalo, talentų, technologijų, todėl klausimas, kur Lietuva nori būti 2030-aisiais, tampa ne abstrakčia vizija, o labai praktiniu verslo ir valstybės konkurencingumo klausimu.

Viešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė, „antros Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvoje nėra“. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė.   Pasak E. Janušienės, didelė dalis valstybinių institucijų informacinių sistemų buvo sukurta prieš du dešimtmečius, vėliau ne kartą atnaujinta ar taisyta, tačiau iš esmės nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. „Galima paimti seną lempinį televizorių, tačiau jo nepaversi išmaniuoju“, – vaizdžiai situaciją apibūdina ji.   Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos institucijos. Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atkreipia dėmesį, kad viešajame sektoriuje ilgą laiką stigo ne tik investicijų, bet ir nuoseklaus, sisteminio požiūrio į IT infrastruktūros valdymą. Be to, institucijos dažnai priverstos ne tiek kurti naujas paslaugas, kiek prisitaikyti prie nuolat kintančio teisinio reguliavimo bei modernizuoti jau veikiančias sistemas.   Institucijų vadovų teigimu, ateities kryptis – didesnis duomenų apsikeitimas tarp institucijų ir kuo mažesnė administracinė našta gyventojui. Plačiau šia tema kviečiame klausytis „Verslo tribūnos“ pokalbio su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro vadovais.   Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Būstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų uždirbti daugiau ir kartu išvengti nuomininkų, administravimo bei kitų rūpesčių.

Praėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės draudiminių įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 1,4 mln. eurų.

Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.

Obligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir šalia nekilnojamojo turto projektų siūlo įmonių obligacijas.

Lietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais metais valstybės biudžetą papildęs 300 milijonų eurų, „Verslo tribūnai“ pasakoja LR Finansų viceministras Januš Kizenevič.

Sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo kodą, surinkta papildomi 300 milijonų eurų mokesčių. Tokie pavyzdžiai rodo, kad duomenų integracija tarp registrų yra ne tik techninis uždavinys bei patogumas klientams, bet ir esminis įrankis skaidrumui didinti, „Verslo tribūnai“ sako VMI vadovės pavaduotoja Eglė Ramanauskienė. Valstybės sektorius siekia atliepti gyventojų lūkesčius, atsinaujindamas ir vis daugiau paslaugų skaitmenizuodamas – „Regitra“ viena iš tų institucijų, kuriose pokyčiai vartotojams akivaizdūs. „Lūkestis būtų, kad valstybės sektorius pradėtų galvoti ne per konkrečią paslaugą, bet per gyvenimo įvykį“, – aiškina „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento vadovas Tautvydas Paliulis. Anot jo, svarbu matyti visą kliento situaciją, o ne atskiras biurokratines procedūras, tai leistų paslaugas gauti automatiškai, kai valstybė pati surenka duomenis iš skirtingų registrų ir pateikia galutinį rezultatą. Visgi padaryti viską, ko reikia ir norisi, ne visada paprasta – dešimtmečius skaičiuojančios informacinės sistemos, kurių atnaujinimas turi vykti nenutraukiant teikiamų paslaugų, kuria vadinamąją technologinę skolą. „Skrendančiam lėktuve kai kuriais atvejais reikia variklį taisyti“, – sudėtingą procesą apibūdina E.Ramanauskienė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su Eglė Ramanauskiene ir Tautvydu Paliuliu – kaip keičiasi valstybinės institucijos ir kokius iššūkius patiria su skaitmenine transformacija. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“lėšomis.

Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo konsultacijos.

VDA Duomenų technologijų, produkcijos ir inovacijų departamento vadovas Vadimas Ivanovas ir Geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė – atskleidžia, kaip ši ekosistema keičia požiūrį į viešąjį valdymą.

Kiekvieną dieną Lietuvoje įdiegiama apie tūkstantį išmaniųjų skaitiklių, o devyniasdešimt procentų visos šalies tinklu persiunčiamos elektros jau yra skaitmenizuota. Šie rodikliai atspindi ne tik technologinį šuolį, bet ir visos šalies ekonomikos sveikatą, kuri tiesiogiai priklauso nuo energetinės infrastruktūros būklės, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila.

Prieš dvidešimt metų savitarnos kasa kainavo kaip butas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, šiandien tai jau higiena prekyboje, sako išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius Povilas Kepalavičius. Nors pasaulyje savitarna skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį, būtent dabar vyksta didžiausia jos plėtra į pačius įvairiausius sektorius.

Nors daugeliui pavadinimas „Bitė“ vis dar asocijuojasi su mobiliuoju ryšiu ar skambučiais, tačiau realybė jau kelerius metus yra visiškai kitokia. Šiandien bendrovė išgyvena fundamentalų virsmą ir drąsiai deklaruoja, kad yra ambicinga technologijų grupė, kurios strateginis tikslas – tapti neatsiejama skaitmeninio verslo dalimi visame Baltijos regiono kontekste.
Kaip pabrėžia „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba, „Bitė“ – tikrai daugiau nei operatorius. Transformacija šia linkme nebuvo atsitiktinė ar padiktuota rinkos madų; tai – nuoseklus, prieš kelerius metus prasidėjęs procesas, kurio metu sukauptos „Telco“ kompetencijos buvo papildytos aukščiausio lygio informacinių ir ryšių technologijų (ICT) paslaugomis.

Guoda Šileikytė, advokatų kontoros WALLESS asocijuotoji partnerė ir sertifikuota informacijos privatumo profesionalė (CIPP/E, CIPM) kalbina Luką Fabijonavičių, Inovacijų agentūros Proveržio departamento ICT LAB skyriaus vadovą.

Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL sistema, neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą deleguoja dirbtiniam intelektui. Vartotojas gauna galutinį atsakymą, todėl verslui tampa gyvybiškai svarbu patekti į tą rekomendacijų sąrašą, kurį suformuoja algoritmas.

Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus. Ši statistika atveria skaudžią darbo rinkos realybę, kurioje amžizmas tampa vis ryškesniu barjeru tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
„Verslo tribūnoje“ draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė nagrinėja amžiaus diskriminacijos reiškinį. Nors anksčiau darbo rinkos užribyje dažniau atsidurdavo asmenys virš 55 metų, šiandien ši riba pastebimai jaunėja ir pasiekia net penkiasdešimtmečius. Amžizmas pasireiškia ne tik per darbdavių sprendimus, bet ir per pačių kandidatų nepasitikėjimą savimi, pastebi pašnekovės.

Lietuvoje net 84 procentai įmonių priskiriamos smulkaus verslo segmentui, kuris tradicinių bankų nėra laikomas prioritetiniu. Būtent šią nišą užpildo verslo paskolų bendrovė „Noviti Finance“, kuri kviečia investuotojus prisidėti prie jos plėtros per naują obligacijų emisiją.
Investuotojams pirmuoju etapu bus siūloma 2 milijonų eurų vertės emisija su 9 procentų metinėmis palūkanomis. Pritrauktos lėšos bus nukreiptos į įmonės technologijų tobulinimą bei naujas paslaugas verslui. Visa obligacijų emisijos programa sieks 5 milijonus eurų, obligacijos bus platinamos per obligacijų platformą „BeMyBond“.Pagrindinis „Noviti Finance“ kaip patikimo partnerio rodiklis yra ilgalaikis įdirbis bei unikalus statusas regione. Tai vienintelė nebankinė įstaiga, dirbanti su visais trimis didžiausiais Europos instituciniais kredituotojais – Europos investicijų fondu (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Europos Tarybos vystymo banku (ETVB), taip pat su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE.

Šiemet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų viršyti 5 proc. BVP, tačiau didžioji dalis šių lėšų vis dar iškeliauja iš šalies perkant techniką užsienyje. „Verslo tribūnos“ pokalbis su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku apie tai, kaip investicijos į saugumą gali tapti ne tik išlaidomis, bet ir didele galimybe šalies ekonomikai.

Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda planuoti ir kurti efektyvias reklamines kampanijas. Šie įrankiai prieinami viešai ir nemokamai.  Jupitron.ai pagal interneto svetainės adresą automatiškai sugeneruoja reklaminius tekstus. Kitas įrankis, apie kurį pasakoja „Verslo tribūnos“ svečias, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas, Aurimas Paulius Girčys, padeda kurti užklausas dirbtiniam intelektui. Ne tiesiog užklausas, bet tokias, kurios padeda gauti norimą atsakymą ir negaišti valandų diskusijoms su ChatGPT.

„Verslo tribūnoje“ Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pasakoja, ar dabartinė ekonomikos struktūra leidžia Lietuvai augti ateityje ir kokie ženklai rodo, kad pokyčiai – neišvengiami.

Nuo šių metų sausio 1-osios panaikinta PVM lengvata šildymui Lietuvoje praėjo stebėtinai tyliai, laukia ir gilesni šalies energetikos ūkio iššūkiai. Kaip kintantis reguliavimas verčia iš esmės peržiūrėti šilumos gamybos bei vartojimo įpročius ir kodėl Lietuva vis dar stringa dėl vidinių susitarimų trūkumo, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Globalių tiekimo grandinių persitvarkymas, geopolitinė įtampa, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija dėl kapitalo keičia taisykles, pagal kurias šiandien konkuruoja valstybės. Jų konkurencingumą lemia ne tik ekonomikos augimo tempai, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja, kad Lietuvai, kurios ekonomika susiduria su dideliu neapibrėžtumu, tampa vis svarbiau stiprinti ne pavienius sektorius, o visos ekonomikos atsparumą, lankstumą ir gebėjimą kurti ilgalaikę vertę.

Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kartu jos atnešė ir naują rizikų lygmenį. Dabartinėje verslo realybėje kibernetinis saugumas nebėra vien IT specialistų rūpestis – tai valstybės funkcionavimo, verslo tęstinumo ir visuomenės pasitikėjimo klausimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius sako, kad kibernetinės rizikos turi rūpėti kiekvienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio.

2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias dideles rinkas kaip Skandinavijos šalys ar Nyderlandai.

Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė

Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.

„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.

Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.

Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėja, o kaina mažėja.

Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.

Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai,  UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.

Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. 
„Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir  Verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius – apie kaimynines rinkas ir kryptis, kuriomis šiandien verta diversifikuoti portfelį.

Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kaip įmonė plečiasi už Atlanto, kodėl sėkmės receptas slypi inovacijose ir apie platinamą obligacijų emisiją „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas.

Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.

„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto.

Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.

Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį.

Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.

Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis žemynas yra miegantis lokys. Reikėtų būti labai budriems, nes mes esame labai priklausomi nuo šio kontinento. Ten keliauja mūsų žaliava. Ir jeigu Afrika pradės gaminti, ji pradės galvoti apie žaliavą, kuri būtų šalia. Tada jau kils klausimas, koks bus tas mūsų konkurencingumas“, - teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos Verslo klientų ir institucijų departamento direktorė Rūta Gucu, kuri šioje „Verslo tribūnos“ laidoje patars, ką daryti ūkininkams, kad pavyktų ne tik išgyventi sunkius laikus, neapibrėžtumą, gebėti konkuruoti globaliose rinkose ir atitikti artėjančius ES tvarumo reikalavimus bei suvaldyti rizikas, bet ir kaip susikurti finansinę atsparumo „pagalvę“, kuri ir leidžia verslams išlaviruoti neapibrėžtumų akivaizdoje. „Tie, kas turi „pagalvę“, rezervo bei planą ne tik B, bet ir C, ir D, tie išlaviruoja, išgyvena ir auga.“

Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams.  Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.

Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu transporto mazgu.

Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereotipai ir diskriminacija.

Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis.  250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą  Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.

Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.

Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.

Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.

Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiautinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.

„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.

Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo bei skatina technologijų diegimą, „Verslo tribūnai“ sako „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.

Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas  atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti mažinant poveikį klimatui. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir  bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.

Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.

„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pavadinimas jau susikompromitavęs.

Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.

IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.

Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje apklausoje tokių planų turėjo tik 43 proc. vadovų.

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.

Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.

Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.

Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila.   Šalia tarpukariu pastatytos Kristaus prisikėlimo bažnyčios, turėjusios simbolizuoti tautos atgimimą, sovietmečiu išdygęs 28 000 kv. metrų užimantis radijo gamyklos kompleksas atgimsta naujam gyvenimui.   „Teritorija buvo labai sudėtinga, reikli, tačiau labai perspektyvi. Nors konversijos kelias buvo sudėtingas, bet pirmojo etapo sėkmė rodo, kad pasirinkta kryptis – teisinga“, – neabejoja A. Žimaila.   Projektas unikalus ir tuo, kad konversijos, rekonstrukcijos būdu esami pastatai pritaikyti naujoms funkcijoms ir šiandieniniams lūkesčiams. Anksčiau, iki CITUS įsigijo buvusią radijo gamyklą, vykę svarstymai apsiribojo siūlymais griauti ir statyti naujai.

Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje.

Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje.

Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius. Pasak vadovo, tapti rinkos lydere įmonei padėjo ir glaudus ryšys su klientais, pavyzdžiui, organizuotose „Ūkininkų dirbtuvėse“.

Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba apie 1,44 proc. visos prekybos apyvartos, Lietuva taip pat neatsilieka.

Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai poslinkiai neaplenkė ir šios rinkos. Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, apžvelgia, kaip rinka reaguoja į pokyčius, kokios tendencijos formuojasi šiuo metu ir kokių rizikų reikėtų saugotis.