Žydintis sodas

Jau 15 metų avietes augina Audrius Kučinskas. Dabar vieno hektaro avietyne Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, dera įvairių veislių avietės. Kaip sako augintojas, pagrindinės aviečių auginimo sąlygos: derlingas dirvožemis ir laistymas. Audrius sako, kad yra daug entuziastų, norinčių auginti, tačiau pavyksta tikrai ne daug kam.
Kodėl ekologiškai avietes įmanoma užauginti tik mažuose plotuose, kada skinti uogas, kad jos nepelytų, kaip įmanoma apsiginti nuo kenkėjų ir kokias veisles rinktis, norint skaniausių uogų?
Į visus šiuos klausimus ir dar daugiau, atsakys aviečių augintojas Audrius Kučinskas.

Kone tris mėnesius trunkantis jurginų žydėjimo laikas spėja nustebinti ne tik spalvų, bet ir žiedų įvairove. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau nei 70 tūkstančių jurginų veislių. Kaip sako VU Botanikos sodo Žolinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijų kuratorė Lidija Radevičiūtė, jurginas yra dėkinga gėlė selekcijai, nereikia laukti dešimtmečių norint sukurti naujas veisles. Botanikos sode Kairėnuose šiuo metu galima pasigrožėti gausia, daugiau nei 200 skirtingų veislių jurginų kolekcija.
Botanikos sodo darbuotoja pastebi, kad, norint gausaus jurginų žydėjimo, jų nereikia intensyviai tręšti. Tai gali netgi pražudyti augalą.
Išsamiau apie jurginų auginimą, retas veisles, ligų ir kenkėjų prevenciją, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.
Ved. R. Simanavičienė.

Basomis po „Palaimos sodą“. Ir tai ne koks gražus posakis, tai sodininkės Giedrės Adomaitytės gyvenimas. Moteris sako, kad jai svarbu pilnai pajusti savo sodą – neužtenka tik grožėtis akimis ar užuosti, vaikščiojimas basomis leidžia jausti, kaip keičiasi metų laikas.
Centrinis baltas gėlynas, į kurį patenkama perėjus lieptelį, atliepia angliško sodo estetiką. Gėlyne dominuoja rožės. Išskirtinę kolekciją sukaupusi moteris pataria, kokias rožes rinktis, kad jos būtų atsparios šalčiui, ligoms.
Didelę reikšmę sode atlieka medžiai – jie ly šešėlio kūrėjai, kurie leidžia augalams žydėti ilgiau, o ir žmogui vasaros kaitrią dieną prisėsti ant suolelio po medžiu tikra palaima.
Giedrės kolekcijoje tokie įdomūs medžiai: uosialapis klevas, guoba kalninė, himalajiniai beržai, japoninė sedula, japoninis puošmedis, kuris po šalnų visą sodą paverčia kvepiančiu karamele.
Giedrė akcentuoja, kad sodas yra vabzdžių ir paukščių karalystė. Jame ji nenaudoja jokių cheminių priemonių, todėl juntama dermė su gamta.
„Palaimos sodą“ mėgsta ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Jame kartais rengiami net akustiniai koncertai Želdynų kūrėja atvirauja, kad tai sodui suteikia dar daugiau gyvybės.
Veikla, kuri leidžia išgyventi yra jurginų auginimas, o jų sode dabar pačių įvairiausių.



„Palaimos sodo “ kūrėja

„Saulėtose lankose“ Kupiškio rajone – 2 hektarai terapijos: nuo pajūrio tako iki čiobrelių lovos. Kraštovaizdžio architektė, sodybos įkūrėja Vilma Vebeliūnienė sako, kad sodo kūrimo neįsivaizduoja be mulčiavimo. Nors tai kainuoja labai daug, tačiau išlaisvina nuo ravėjimo. Atsižvelgiant į augalų dydį, moteris renkasi skirtingą mulčią: nuo grikių lukštų, pušies žievės iki kanapių stiebų mulčio.
Apie augalų derinius, mulčiavimą ir kaip kovoti su kenkėjais, išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.


Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Dabar pats metas rinkti šaltalankių derlių. Kaip sako Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius, rugsėjį šaltalankių rinkti jau ne valia, nes uogos surūgsta, o tokių valgyti tikrai nereikia.
Norint užauginti sveikatos šaltiniu laikomas uogas, prireiks daug kantrybės ir žinių.
Kaip paruošti dirvą, prieš sodinant šaltalankius, kokias veisles rinktis, kokios pagrindinės šaltalankių ligos ir kaip rinkti derlių nepakenkiant augalui? Į šiuos klausimus ir dar daugiau atsakymus išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.
Gediminas Radzevičius pabrėžia, kad šių uogų auginimas jam teikia viltį, kad galima žmonėms padėti gyventi sveikiau.

Kaip susikurti tokį sodą, kuriame norėtųsi ne tik pabūti, bet gyventi?
Sodininkė Jurgita Sejūnaitė tikina, kad geriausias sprendimas buvo atsisakyti žalios vejos ir paversti sodą gyvenimu: kur gali derėti skirtingi želdynai ir tuo pačiu šeima gali leisti laiką kartu, užsiimti norimomis veiklomis.
Kelias knygas apie sodo kūrimo kelionę išleidusi Jurgita sako, kad sodo kūrimas yra individualus dalykas, kiekvienas pats geriausiai žino, kokio sodo nori. Norint atrasti savo sodo geriausią versiją, reikia nemažai bandymų, o ir kelionės po kitus sodus gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Jurgita sako, kad jos sodas yra ir mokomasis. Į susitikimus atvykę žmonės gali pamatyti, kokio efekto jie savo sode nori, o kokio ne.
Laidoje „Žydintis sodas“ išgirsite ne tik apie Jurgitos puoselėjamą sodą, kalbėsimės ir apie naujausias želdynų kūrimo tendencijas, apie tai dėl ko nesutaria želdynų kūrėjai ir kokia problematika vienija visus, nepaisant skirtingų pasirinkimų.

Jau ketvirtus metus Audronės Žeimantaitės - Kedienės žydinčiame sode šeimininkauja antys – Indijos bėgikės. Jų dėka sode nėra nei šliužų, nei juodų sraigių, kurios daliai šalies sodininkų padaro didžiulius nuostolius.
Dėl ančių Audronė keliasi 5 valandą ryto, išleidžia jas į žydintį sodą. Šiomis antimis susidomėjo ir daugiau šalies sodininkų, todėl Audronė antis nuomoja. Moteris sako, kad laukiančiųjų eilė – ilga.
Jau 13 metų puoselėjamas sodas turtingas įvairiausiais augalais. Moteris juos daugina ir parduoda kitiems žmonėms.
Plačiau apie visa tai laidoje „Žydintis sodas“.



Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Meninę gyslelę turinti Regina Jurčiukonienė kuria ypatingą sodą. Nors seka ir naujausias tendencijas, visgi sodas paklūsta vien širdies taisyklėms. Jame nėra jokių aštrių kampų, vien banguojanti gėlių ir foninių augalų jūra. Moteris pripažįsta, kad, norint susikurti įstabų žydintį sodą, reikia griežtai planuoti laiką. Net ir stebtelėjimai puodeliui kavos yra suplanuoti.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Penkis hektarus nenašios žemės Alytaus rajone Daiva ir Jonas Sakalauskai pavertė klestinčiu uogynu. Jame dera: braškės, šilauogės, medlievos, gervuogės ir kita. Patyrusi sodininkė sako, kad įvairios rizikos žemės ūkyje lemia tai, kad pasirenkama auginti įvairias kultūras. Vietoje moliūgų ir aviečių ūkyje atsirado smidrai ir bijūnai.
Vienu didesnių išbandymų braškių augintojams – puvinys. Išplitus jam tenka išmesti tonas uogų. Sodininkė sako, kad svarbiausia yra uogų kokybė, čia nėra jokių kompromisų.
Anot Daivos Sakalauskienės, vartotojams nereikia turėti super galių tam, kad išsirinktų sveikas ir skanias uogas. Užtenka vieno veiksmo. Kokio? Apie viską plačiau išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.

Ved. R. Simanavičienė

Liepos viduryje gausu žydinčių viendienių. Įdomu tai, kad vienas žiedas žydi vos dieną. Dar mokykliniame amžiuje šių paslaptingų gėlių auginimu susidomėjo daktaras, selekcininkas Edvinas Misiukevičius, pirmąją veislę ‘Mitsu’ išvedęs dar 12 klasėje. Dabar mokslininko kolekcijoje – 119 viendienių veislių. Šie metai itin derlingi, sukurtos 26 naujos veislės. Kaip pastebi mokslininkas, žmones labiausiai domina viendienės garbanotais žiedais, ryškių spalvų. Didžiausia intriga – retų veislių margažiedės viendienės.
Dr. E. Misiukevičiaus viendienių auginimo kelionė lyg filmas, kuriame netrūko ir detektyvinių prieskonių. Pirmoji lietuviška viendienės veislė ‘Mitsu’ buvo pavogta, laimei, mokslininkui pavyko atgauti dalį augalo ir tęsti toliau selekcijos kelionę.
Laidoje „Žydintis sodas“ daktaras E. Misiukevičius atskleis svarbiausius dalykus, ką daryti, kad viendienių žiedynai būtų stiprūs, sodrių spalvų.
Ved. R. Simanavičienė



Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Levandos, hortenzijos, kinrožės, kleomės, katžolės, ežiuolės – ir tai tik dalis gėlių, puošiančių Jolitos Janušonienės „Žydintį lauką“ Kupiškio rajone. Viskas prasidėjo nuo levandų auginimo, o dabar Jolita džiaugiasi jau ketvirtus metus vykstančia Levandų žymėjimo švente. Kaip auginti levandas, kad jos džiugintų ryškiu žydėjimu, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Dianos Kapočienės sode žydi net 10 skirtingų veislių bijūnų, vilkdalgiai, aguonos, dekoratyviniai česnakai, viendienės, laukiama lelijų žydėjimo. Ir tai tik maža dalis to, kas žydi moters sode Prienų rajone. Be to, gausu ir meno kūrinių – medinių skulptūrų, dirbinių iš šamoto. Kaip sako sodininkė, kad ir kur bebūtų, laimingiausia ji sugrįžusi į savo namus ir žydintį sodą. Nors darbų ratas niekuomet nesustoja, jėgas moteris atgauna kurdama paveikslus iš samanų iš šakų.

Kaip žydės jūsų gėlės – priklauso nuo kokybiškos žemės
Ilgametę gėlių auginimo patirtį sukaupusi Laimutė Barkauskienė sako, kad net ir geriausias sodinukas prastoje žemėje gali sunykti. Prienų rajone esančiame ūkyje Laimutė ir Levutis Barkauskai augina apie 500 skirtingų gėlių rūšių. Kokios naujausios gėlės ūkyje ir kokias kompozicijas pasidaryti savo soduose, kad ištvertų visus vasariškų orų išbandymus, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Kone 6 dešimtmečius Paulius Ciplijauskas paskyrė gėlių auginimui, naujų veislių atradimui. Žinias Paulius kaupė nuo mažų dienų, gamtos subtilybių mokėsi iš tėvo, agronomo Liudviko Ciplijausko. Dabar savo sukauptą patirtį Paulius perduoda ir sūnui Jonui. Agronomo, selekcininko Pauliaus Ciplijausko kolekcijoje daugiau nei 50 išvestų kardelių veislių. Viena jų „Paparčio žiedas“ buvo pripažinta kaip geriausia ir Amerikoje. Paulius pripažįsta, kad kardeliai nuėjo į antrą planą – dabar bijūnų šlovės metas. O jo kolekcijoje dera bijūnų veislės iš viso pasaulio.

„Nieko neišvarome“, – šypsosi Vilija ir Olegas Ribikauskai, kurių sodyboje Zarasų krašte verda tikras, humoro pilnas gyvenimas. Išpuoselėtas vaismedžių ir lazdynų sodas, o jame – ir vištos bei kiti netikėti svečiai. Ypač žmonių draugiją pamėgo kaimynų gandras Jonas. Išgirsite, kaip net senas rūsys tapo žaliuojančia sodybos puošmena.

Kiekvienais metais hortenzijų populiarumas vis auga. Tai lemia ne tik jų puikus žiemojimas, atsparumas ligoms, bet ir didžiulė atspalvių bei žiedų įvairovės pasiūla. Hortenzijos tiks kiekviename sode, nes gali būti tiek aukštaūgės, tiek žemaūgės. Kokias geriausia rinktis saulėtoje vietoje, o kokios tiks išskirtinai pavėsyje, išgirsite „Žydinčio sodo“ laidoje. „Alytaus medelyną“ puoselėjantys Sandra ir Vilius Kvietelaičiai sako, kad savo verslą pradėjo būtent nuo hortenzijų auginimo. Jų įsigyti žmonės atvyksta net iš kitų miestų. Gausia hortenzijų kolekcija gali pasidžiaugti ir „Pagirių medelyno“ savininkai Raminta ir Vaidas Kilčiauskai. Kiekvienas, norintis auginti hortenzijas, išgirs naudingos informacijos.

Želdynų kūrėjai vis labiau atsigręžia į senuosius augalus. Tai lemia kelios priežastys: egzotiniai augalai negeba įsitvirtinti mūsų klimato sąlygomis, reikalauja daug finansinių ir laiko išteklių. Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas pastebi, kad dabar įsivyrauja mišrūs želdynai. Į juos gražu pažiūrėti, bet galima ko nors ir paragauti. Apie naujausias tendencijas ir tai, kodėl svarbu pajusti želdyno ritmą, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Dabar tikras alyvų žydėjimo metas. Pasauliniu mastu žymi alyvų kolekcija yra VU Botanikos sode Kairėnuose. Alyvų kalnelyje auga daugiau nei pusšešto šimto krūmų. Alyvos yra skirtingų rūšių ir veislių. Kaip sako VU Botanikos sodo botaninių augalų kuratorius Marius Rimkevičius, dominuoja Paprastoji alyva (lot. Syringa vulgaris). „Žydinčio sodo“ laidoje išgirsite apie alyvų kilmę, botanikos sode esančią išskirtinę kolekciją. Domėsimės ir kaip teisingai sodinti alyvas, kaip tręšti bei apsaugoti nuo ligų.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Daugybė pasaulio šalių aplankyta keliaujant su dviračiu, įspūdžių ir atsiminimų Algirdo Gurevičiaus gyvenime – apstu. Nepaisant to, dabar programuotoją, keliautoją Algirdą traukia visai kitokie dalykai. Vyras pasinėrė į daržininkavimą bute ir riešutmedžių ūkio darbus. Hidroponikos būdu vyras bute augina salotas, špinatus, rugštynes, rukolą. Puikiausiai dera ne tik pomidorai ir braškės, bet ir grybai. Kaip įmanoma daržininkauti tiesiog bute, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

89 metus minėsiantis Leonardas Valeckas – patyręs rožių augintojas iš Kupiškio rajono. Ir šį pavasarį rožių augintoją galima sutikti turguje parduodant sodinukus. Vyras tikina, kad pats laikas sodinti rožes, šalnų bijoti jau neverta. Kaip pasirūpinti rožėmis, kad džiugintų gausiais žiedais, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Kiekvieną pavasarį, iššiilgusius spalvų, pakeri sakurų žydėjimo grožis. Rožiniais ar baltais žiedais pasidabinusios sakuros – ne tik grožis akims, bet ir svarbi japonų filosofijos dalis. Ko galėtume iš to pasimokyti? Apie visa tai plačiau pasakojime iš Sakurų žydėjimo šventės VU Botanikos sode Vingio skyriuje.
Kita tema apie pirmą kartą Lietuvoje vykusį Augalų festivalį.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Kauno rajone, Bubiuose nuo rugsėjo vidurio galima lankyti vartus atvėrusį Moliūgų kiemą. Jis įrengtas Astromskių šeimai priklausančiame Dexterių ūkyje. Atvykusieji vaišinami šviežiais ir raugintais moliūgais, kepamais blynais ir moliūgu želė, o ūkio šeimininkai bene detaliausiai gali papasakoti apie šiųmetį derlių.

Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajone veikiantis „Pelėdiškių medelynas“ - daugiamečių augalų parkas, kurį šeima pradėjo kurti sau, bet ilgainiui vartus atvėrė ir lankytojams. Čia auga per tūkstantį ežiuolių, apie kurių priežiūrą pasakoja medelyno įkūrėja Aušrinė Petrauskaitė.

Ved. Arneta Spaičė

Kitą savaitę - tradicinė mugė „Lietuvos žiedai“, suburianti sodininkus ekspertus ir mėgėjus iš visos Lietuvos. Rudenį laukia ne tik ši, bet ir kitos sodinukų mugės. Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodkaitė pataria į ką šiemet dera atkreipti dėmesį, ką galima kaip tik dabar sodinti ir kodėl nereikėtų skubėti renkantis augalus.

Ved. Arneta Spaičė

„Būna žmonės išsirenka pušeles - o aš paprašau padėti atgal. Kam švaistyti pinigus, jei parinktoje sklypo vietoje augalas neprigys“, - sako medelyno „Sodink sodą“ Vilniaus rajone įkūrėja Natalija Sosnovskienė.

Apie per 15 metų sukauptą patirtį, rudens darbus ir iš sėklos auginamus augalus - laidoje „Žydintis sodas“.
Ved. Arneta Spaičė

„Šiemet bandžiau arbūzus skiepyti, bet išpuolė toks sezonas, kad nepasiteisino nei skiepyti, nei neskiepyti“, - sako arbūzų augintoja Donata Jankauskienė iš Panevėžio rajono.
Kaip suprasti, kad arbūzą jau galima skinti, net jei augalas serga? Kada ir kuo tręšti? Kada į dirvą persodinti daigelius? Atsakymai - laidoje „Žydintis sodas“.

Ved. Arneta Spaičė

Ina Grecka su vyru šeimos ūkį „Geltoni botai“ Vilniaus rajone įkūrė svajodami apie sava vynuogyną. Užnugaryje - penkeri veiklos metai, per kuriuos padarytos klaidos jau tapo pamoka ir pačiai Inai, ir patarimo besikrepiantiems. Vynmedžių priežiūros subtilybės ir vynuogių auginimo paslaptys.

Ved. Arneta Spaičė

Uogakrūmiai – nuo senų laikų puoselėjami soduose – šiandien vėl atrandami iš naujo. Avietės, šilauogės, gervuogės – tai ne tik skanus, bet ir sveikas derliu, apie kurį pasakoja patyręs sodininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.

Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajone, Tumagalio vienkiemyje, jau trečius metus akį džiugina spalvotų jurginų jūra. Savo kieme šiuos išskirtinio grožio augalus prižiūri bei augina Ryta Jaruševičienė, atvykstančių laukianti ir čia pat įkurtame kukurūzų labirinte, ir basų kojų take, ir kartu su šeima įkurtame sendaikčių muziejuje.

Ved. Arneta Spaičė

Tinkamos vietos vaismedžiui parinkimas - vienas pirmųjų žingsnių, prisidedantis prie ilgalaikės medžių sveikatos. Koks dirvožemis tinkamas kriaušėms ir kur geriau nesodinti tręšnių? Kodėl dirvą reikia apžiūrėti atidžiai ir iš labai arti? Apie tai pokalbis su patyrusia sodininke Danute Manarkiene iš Kauno rajono.

Ved. Arneta Spaičė

Didelių medžių persodinimas – apgalvotų sprendimų ir tinkamos priežiūros derinys. Pirmiausia svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą, atsižvelgiant į augalo poreikius bei aplinką. Reguliarus laistymas, šaknų priežiūra ir apsauga nuo nepalankių veiksnių užtikrina, kad medis išliktų sveikas. Apie tai pasakoja medžių priežiūros specialistas Paulius Kalunda.

Ved. Arneta Spaičė

„Šiais metais šluotelinės hortenzijos skleisis keliomis savaitėmis vėliau, tačiau šaltas pavasaris žydėjimui nepakenkė “, – sako Hortenzijų parko kūrėja Rūta Čepukonytė.

Ar dažnai reikia laistyti šluotelines hortenzijas? Ką daryti, jei jas ankstyvą pavasarį pakando šaltukas? O jei greta jų pastebime skruzdėles? Kaip rudenį karpant krūmą - jo per daug nenutrumpinti?

Ved. Arneta Spaičė

„Vienmetės gėlės mėgsta saulėtą vietą, reguliarų laistymą ir derlingą, gerai drenuotą dirvą. Dauguma jų greitai auga ir žydi visą vasarą, todėl puikiai tinka kurti spalvingas sodo kompozicijas“, sako jau bene tris dešimtmečius ūkininkaujanti Vitalija Grigaravičienė

Apie vienmečių gėlių gausaus žydėjimo paslaptis bei jų priežiūrą – laidoje „Žydintis sodas“.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Pasodinimas – pusė darbo visos priežiūros“, – sako želdynų dizainerė Lina Bukauskienė.

Kurios veislės mažiausiai reiklios? Kokia turėtų būti dirva sodinant rožes? Ar būtina jas dengti nuo šalčių kiekvieną žiemą? Apie tai laidoje – „Žydintis sodas“.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Nėra ko stebėtis, bijūno šaknelė gali kainuoti ir 300 eurų“, – sako bijūnų augintojas iš Pasvalio rajono Kęstutis Grabauskas.
Kodėl kai kurių veislių kaina tokia didelė? Kaip užtikrinti, kad bijūnai džiugintų kuo ilgiau? Kokios ligos dažniausiai kėsinasi į šiuos augalus? Atsakymai laidoje – „Žydintis sodas“.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Vijokliniai augalai gana tvirti ir atsparūs, tad juos patogu auginti net ir pradedantiems sodininkams“, – sako ūkininkė Janina Stancikaitė-Strikienė.

Apie augalus, kurie stiebiasi aukštyn ir puošia pavėsines, tvoras ar sienas, supratingai užsklęsdami netvarkingą sodybos kampą ar kurdami pavėsį nuo vidurvasario saulės. Kaip prižiūrėti vijoklinius augalus, kokios dažniausios jų ligos ir kokias trąšas naudoti?

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Laidoje „Žydintis sodas“ – apie vasaros šilumą mėgstančias gėles, kurios džiugina net per sausras. Apie jų ypatybes, priežiūrą ir sodinimo gudrybes pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Lina Galinskaitė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Keičiantis klimatui – Lietuvoje gausėja bakterinių ligų, kurios pažeidžia obelis, tačiau priemonių įveikti tokias ligas – nėra“, – apgailestauja „Aukštikalnių sodų“ vadovas Arvydas Paškevičius.

Du sodininkystės pasauliai – vaistažolių darželiai ir obelų sodai - gali susilieti viename kieme. Iš Levandų ūkio Biržų rajone įkūrėjos Giedrės Rybalko sužinosime, kaip vaistažolės gali tapti ne tik naudingu, bet ir estetišku gėlyno akcentu. Taip pat su „Aukštikalnių sodų“ vadovu Arvydu Paškevičiumi aptarsime, kaip klimato pokyčiai veikia obelis, kurios jų veislės geriausiai atlaiko šalnas.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lauko baldai visų pirma skirti namų šeimininkams, tad dera galvoti ne tik apie eleganciją sode, bet ir funkcionalumą. Sužinokite, kurios medžiagos šiemet karaliauja terasose ir kokios spalvos kuria stilingą, bet ilgaamžį įvaizdį. Pokalbyje su sodo baldų eksperte Inga Skirmantiene aptarsime, kaip pasirinkti baldus, derančius ir prie gyvenimo būdo, ir gamtos aplinkos.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo pirmųjų ūglių iki garuojančio patiekalo lėkštėje – smidras stebina ne tik savo skoniu, bet ir nauda sveikatai. Tai viena pirmųjų daržovių, pradedanti stiebtis lysvėje, tad neretai vadinama pavasario bei atgimimo simboliu. Kaip juos saugoti nuo šalnų, iki kada renkamas derlius? Į šiuos klausimus atsako ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė iš Ukmergės rajono.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Apie vieną populiariausių Lietuvos daržovių – bulvę. Laidoje ūkininkė Eglė Gvozdovič dalijasi praktiniais patarimais apie bulvių veisles, sodinimą, priežiūrą bei ligų prevenciją.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Atėjus šiltesniems orams, daugelis kambarinių augalų gali sėkmingai vasaroti lauke – tačiau tam reikia tinkamo pasiruošimo. Apie pagrindinius žingsnius, galimas rizikas ir augalų gerovę kalba tinklaraštininkė Aistė Katkienė. Specialistės patarimai padės užtikrinti, kad žaluma ne tik išgyventų, bet ir suklestėtų po atviru dangumi.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lauke sėti arba persodinti pomidorų, agurkų, paprikų daigus patariama pasibaigus šalnoms – gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Ką daryti, kad ant palangės ar balkone sudygę pomidorai lysvėje nenulūžtų? Kodėl reikia neperlieti agurkų daigų? Kaip dažnai dera dezinfekuoti šiltnamį? Ar dabar pasodintoms braškėms šalnos nepakenks? Atsakydami į šiuos klausimus patarimais dalijasi patyrę sodininkai iš Panevėžio ir Radviliškio rajonų.

„Vejos priežiūra prasideda dar jos nepasėjus“, - sako sklypų apželdinimo specialistas Eimantas Adomaitis. Lietuvoje užauginti žalią, tankią ir aplinkos veiksniams atsparią veją nėra sunku, tačiau visus darbus dera planuoti iš anksto. O po žiemos net ir labiausiai išpuoselėta veja reikalauja pavasarinių atnaujinimo darbų. Įšalas, sniegas ir po jo nutirpimo stovintis vanduo gali pridaryti nemažai žalos, todėl veja reikėtų pradėti rūpintis vos tik atšilus orams.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kompostavimas – tai ne tik būdas atsikratyti organinių atliekų, bet ir tikras sodo priežiūros ritualas. Jis praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis, gerina jo struktūrą ir sudaro palankias sąlygas harmoningam augalų augimui. Tačiau ne visos kompostavimo dėžės šiam procesui tinka ir ne visos atliekos gali keliauti į bendrą krūvą. Patarimais, kaip nesukuriant didesnių problemų pasigaminti organinių trąšų, dalysis kompostavimo ekspertas Andrius Juknevičius.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ilgėjant dienoms dažnas vis daugiau laiko praleidžia besidarbuodamas sode, tad į LRT radijo eterį grįžta laida „Žydintis sodas“. Kokie pirmieji pavasariniai darbai? Iki kada galima genėti vaismedžius ir vaiskrūmius? Kada laistyti tik ką pasodintą sodinuką? Kaip išsiaiškinti ar dirva rūgšti? Į šiuos klausimus atsakys ne tik biomedicinos mokslų daktaras Kęstututis Malinauskas, bet ir sodininkai Paulius Bružas bei Dainius Skaparas.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nors gėlynai dar kurį laiką džiugins pavienių gėlių žydėjimu ar varpinių augalų dekoratyvumu, neretas jau galvoja apie tai, kaip želdynai atrodys anksti pavasarį. Norintys ankstyvų žiedų turėtų suskubti – jau tinkamas metas sodinti tulpes ir kitas svogūnines gėles. „Dirvos temperatūra turi būti apie +8-9 laipsnius, tada mažiau kimba ligos prie svogūnėlių ir jie lengviau šaknijasi. Žinoma, sodinimo praktika tokia – kol į dirvą įlendame, tol ir sodiname. Bet manau, kad geriausia spalio pabaigoje jau būtų užbaigti sodinimą“, - sako Vytauto didžiojo universiteto botanikos sodo vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Kad tikrai pavasarį išdygtų pasodinti svogūnėliai, gali tekti imtis tam tikrų priemonių. R. Maršelienė įvardija ir dažniausiai tulpes puolančias ligas bei kaip su jomis kovoti. Jeigu pavasarį tulpių žiedai ar lapai darosi dryžuoti, su tokiomis gėlėmis gali tekti kuo skubiau atsisveikinti.
Laida „Žydintis sodas“ - apie dažniausiai pavasariniuose gėlynuose karaliaujančias tulpes ir kitas svogūnines gėles.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Norint, kad sode užauginti obuoliai, kriaušės būtų kokybiški ir žiemą, svarbu nepraleisti auksinio laiko juos nuskinti. Pasirodo, vienas iš paprasčiausių metodų suprasti, kad jau laikas skynimui, – vaisių sėklų spalva. O tvarkydami ir ruošdami sodą žiemai, sodininkai turėtų ne tik surinkti nukritusius vaisius bei sugrėbti lapus, bet ir pasirūpinti, kad žiemą jų nenugraužtų kiškiai ar stirnos. Taip pat rekomenduojama augalus tręšti bei kai kuriuos jų pravartu genėti.
Patarimais apie rudens darbus laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi sodininkai Lina Malinauskienė ir dr. Kęstutis Malinauskas.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Šiandieną valgyti Lietuvoje užaugintus graikinius riešutus - nebe naujiena. Pastaraisiais metais didėjo Lietuvoje auginamų graikinių riešutmedžių plotai, juos po vieną ar keletą bando neretas užsiauginti ir savo soduose. Riešutmedžių augintojas Robertas Audėjus sako, kad daugiausia priežiūros jiems reikia pirmus kelerius metus, vėliau riešutmedžiai rūpesčių kelti neturėtų. Jis atkreips dėmesį, kaip pasirinkti sodinuką, kad būtų sėkminga pradžia. Tačiau ne mažiau svarbu Lietuvos sąlygoms tinkama ir ligoms atspari riešutmedžių veislė.
Kaip sodinti ir prižiūrėti graikinius riešutmedžius, o vėliau ir tinkamai sutvarkyti riešutų derlių, laidoje „Žydintis sodas“ su graikinių riešutmedžių augintoju Robertu Audėjumi.


Ved. Nijolė Dvarionaitė

Sodinti obelis drąsiai galima ir rudenį – reikės mažiau priežiūros. Sodininkė Onutė Petravičienė pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis sodinukus, kad neįsigytume „katės maiše“. Ji įvardija atspariausias obelų veisles, tarp kurių sugrįžta ir tos, kurios kadaise buvo primirštos. „Žemė apvali ir mes grįžtame prie tų senų veislių“, - pastebi O. Petravičienė.
Nežinantiems, kiek ir kokių obelų sodinti, tarkim, keturių asmenų šeimai, sodininkės skaičiavimu, gali užtekti trijų keturių. O turintiems išskirtinai mažai vietos sodui gali užtekti pasisodinti ir vieną obelį, bet turėti įvairiausių obuolių.
Apie visa tai laidoje „Žydintis sodas“ su beveik 30 metų sodininkyste užsiimančia Onute Petravičiene.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Jau kuris laikas želdynuose yra pamėgtos katžolės, ežiuolės, šalavijai ir kitos gėlės, kurios turi ir vaistinių savybių, nors ne visada apie tai žinome. Vaistažolės ir prieskoniniai augalai vis labiau įsigali želdynuose, tad laiku ir tinkamai kai kuriuos jų nuėmus galima turėti puikių arbatų ar prieskonių ir žiemą.
Ką tikrai verta auginti savo želdyne dėl vaistinių savybių, o su kuriais augalais reikėtų elgtis itin atsargiai, laidoje „Žydintis sodas“ su Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatore, mokslų daktare Asta Klimiene ir vaistinių-aromatinių augalų kolekcijos kuratore Erika Kaškeliene.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kurdamas savo aplinką dažnas renkasi sodinti visus metus žaliuojančius spygliuočius. O pastaraisiais metais pušys čia nepralenkiamos. Dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas Rutkauskas sako, kad priežiūros ypač daug spygliuočiams nereikia, tačiau keletą dalykų būtina žinoti. O pernelyg didelė meilė gali ir pakenkti šiems augalams. „Dažnai augalai nuvargsta nuo perteklinės priežiūros. Pastebime, kad žmonės stengiasi, o spygliuočiams geriau yra sukurti natūralias sąlygas“, - sako A. Rutkauskas.
Kaip auginti spygliuočius, kokių klaidų nedaryti bei apie tai, kokie spygliuočiai labiausiai tinka mūsų sąlygoms ir reikalauja mažiausiai priežiūros, laidoje „Žydintis sodas“ su Lietuvos dendrologų draugijos pirmininku Arvydu Rutkausku.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kadaise močiučių darželio gėlių titulą turėję jurginai šiandien yra mėgstami ne tik floristų. Jie puikuojasi ne vieno gėlynuose ir savo žiedais primena artėjantį rudenį. Didžiulė šių gėlių įvairovė leidžia susikurti įspūdingiausias kompozicijas. O pasaulyje dominuojančios jurginų madų tendencijos neaplenkia ir mūsų augintojų.
„Jeigu padarysite klaidą ir pasodinsite didžiulį kerą, iš jo išaugs trisdešimt stiebų, vieni su kitais konkuruos, augs į dangų ir žiedų bus mažai. Jurginui nereikia didelio kero, kad užaugtų didelis žiedas. Jo ypatybė yra ta, kad iš vienos mažos bulvytės išaugs vienas didžiulis krūmas“, - sako trisdešimt metų jurginų kolekcijas auginanti mokslų daktarė Janina Čeplinskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad žiedų skaičių ir jų kokybę galima reguliuoti ir genėjimu bei formavimu.
Laidoje „Žydintis sodas“ dr. J. Čeplinskienė dalijasi patarimais, kaip tinkamai pasodinti bei auginti jurginus.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Kai norisi pasislėpti nuo kaimynų akių, gatvės šurmulio ar vėjo, neretas renkasi sodinti gyvatvores. Kaip pasirinkti augalus, kad gyvatvorė žaliuotų visus metus arba kad būtų greitas norimas rezultatas? Galima rinktis ir tokius augalus, kad nereikės karpyti ar kitaip formuoti. „Jei neturime laiko tam gražiam nukarpymui, galima rinktis žydinčias gyvatvores, kad iš karto būtų ir puošmena“, - sako kraštovaizdžio dizainerė Eglė Sūnilaitienė. Ji taip pat atskleidžia, kad gyvatvorėmis savo sklype galima susiformuoti netgi kambarius.
Apie gyvatvorių augalus, jų priežiūrą ir kitus ypatumus laidoje „Žydintis sodas“ patirtimi dalijasi kraštovaizdžio dizainerė, apželdinimo specialistė Eglė Sūnilaitienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Pastaraisiais metais želdynai sunkiai įsivaizduojami be lendrūnų, miskantų, soruolių ir kitų varpinių augalų. Jie komponuojami ne tik privačiuose gėlynuose, bet ir įvairiose miestų erdvėse, suteikdami lengvumo bei natūralumo pojūtį. Kokius varpinius augalus rinktis, kad jie gėlynuose kuo anksčiau sužaliuotų? Kaip juos komponuoti, kada nukirpti arba kaip teisingai pasidauginti patiems?
Apie varpinių augalų įvairovę, priežiūros ypatumus laidoje „Žydintis sodas“ pasakoja Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė, mokslų daktarė Asta Klimienė ir botaninių kolekcijų kuratorė Laura Normantė.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Noras nusiskinti paties užsiaugintą salotą ar pomidorą ir maitintis kuo sveikiau vis labiau populiarina daržininkystę. Susikurti estetišką ir dekoratyvų daržą, ypač nedideliuose sklypuose, gali padėti pakeliamos lysvės, įvairūs dekoro elementai ar gėlės darže. O kvepiantys augalai dar ir padės daržoves apsaugoti nuo kenkėjų.
Gerai suplanavę sodinimo laikus, galime daržovių turėti iki pat vėlyvo rudens, o kai ką rekomenduotina pasisėti rudenį, kad pavasarį būtų galima mėgautis derliumi.
„Kuo puikiausiai galima pasisėti salotų, ridikėlių, krapų, ankstyvųjų morkų. Tik nereikėtų per anksti pasėti, kad jos nesudygtų dar rudenį“, - sako dr. Ingė Auželienė.
Apie estetišką daržą, daržovių auginimą patarimais laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, kurios viena iš dėstomų sričių yra daržininkystė, dr. Ingė Auželienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Panašu, kad pagal populiarumą hortenzijos vis dar yra nepralenkiamos gėlynuose. Neretai jos puikuojasi ir daugiabučių kiemuose. Jų pasirinkimas ir gausa didžiulis, tad kaip nepasiklysti šioje hortenzijų jūroje ir kokias rinktis, kad jos žydėtų iki pat šalnų? Anot Vytauto didžiojo universiteto botanikos sodo dendrologės Loretos Buknienės, svarbu žinoti keletą esminių sąlygų ir įvardija hortenzijas, kurios žiedais gali džiuginti iki vėlyvo rudens. „Kad ilgai ir gausiai žydėtų, būtina sąlyga, kad netrūktų drėgmės ir kad saulė nekepintų“, - pataria L. Buknienė.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Norintiems kuo mažiau skirti laiko rožynų priežiūrai, dvyliką metų rožes auginanti želdynų dizainerė Giedrė Adomaitytė rekomenduoja rinktis senovines ar smulkiažiedes rožes. Ekologijos principais besivadovaujančios Giedrės sode amarus nuo rožių nulesa žvirbliai, o nuo ligų rožes padeda apsaugoti ir rožynuose komponuojami kiti įvairūs augalai.
Kaip auginti rožes, kad šios teiktų daugiau džiaugsmo nei rūpesčių laidoje „Žydintis sodas“ patirtimi dalijasi želdynų dizainerė Giedrė Adomaitytė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Vis dažniau savo soduose patys bandome užsiauginti šilauogių, kurių sezonas prasideda įpusėjant liepai. Tačiau ne visada ir ne visiems pavyksta mėgautis uogų derliumi. Pasirodo, reikia žinoti keletą esminių dalykų, juos teisingai daryti ir gausus šilauogių derlius neaplenks. „Šilauogė yra tinginio uoga - persodint nereikia, pagenėt, truputį patręšt reikia, jos neserga, - vardija sodininkas, bitininkas dr. Algirdas Amšiejus. - Tikrai nereikia tiek dėmesio kaip avietėms, net serbentams reikia didesnės priežiūros“.
Žiniomis ir patirtimi kaip auginti šilauoges ir kokias jų veisles pasirinkti, kad uogos derėtų visą sezoną laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi dr. A. Amšiejus.
Ved. Nijolė Dvarionaitė

Vis dažniau sodai kuriami taip, kad nenutoltų nuo natūralios gamtos. Tad siekis atkartoti ją ar perkelti arčiau savo buvimo erdvės reikalauja didelio meistriškumo ir išmanymo.
„Galima pamanyti, kad nepjaukime pievos ir tai bus natūralistinis, bet pieva ir natūralistinis želdynas turi visiškai skirtingas reikšmes“, – sako želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė. Ji atkreipia dėmesį, kad tokios stilistikos soduose svarbu, kad keistųsi struktūros, žydėjimas. Natūralistiniame želdyne turi būti visos gamtoje augančių augalų grupės – ne tik gėlės, bet ir krūmai, medžiai. O neturintiems patirties, tačiau norintiems susikurti natūralistinį želdyną, specialistė pataria nepirkti daug pavienių augalų, o iš pradžių apsiriboti ne daugiau kaip penkių rūšių augalais.
Kokie yra esminiai kriterijai kuriant ir komponuojant natūralistinius želdynus, kurie džiugintų nuo pavasario iki vėlyvo rudens laidoje „Žydintis sodas“ dalijasi želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

„Dažniausia problema, kai žmonės bando supirkti gražiausius augalus po vieną ir susodina į veją, neįvertinę, kokio dydžio augalas bus po dešimties metų, kaip ta kompozicija bendrai atrodys“, - esmines naujakurių klaidas vardija kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė. Anot jos, vienas svarbiausių dalykų yra sukomponuoti augalus taip, kad pagrindinė struktūra iš medžių ir krūmų būtų stabili, o gėlynai ir jų kompozicijos – keičiamos. „Sodo dvasia gyvena dideliuose medžiuose“, - savo sode pasisodinti medžių kviečia Artūras Poškus, kraštovaizdžio architektas, ir priduria, kad kuo medžiai didesni ir senesni, tuo sodas įspūdingesnis ir smagesnis.
Ar įmanoma susikurti jaukią ir funkcionalią aplinką taip, kad vėliau nereikėtų nieko taisyti? Kaip nepridaryti klaidų formuojant savo sodą ir želdynus laidoje „Žydintis sodas“ pataria kraštovaizdžio architektai Loreta ir Artūras Poškai.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

Profesionalus parašiutininkas, kažkada buvęs keleto muzikos grupių narys Robertas Rezgevičius kartu su žmona jau kuris laikas augina smidrus. Vyras juokiasi prisimindamas, jog prieš keletą metų žmonai pasiūlius auginti šias daržoves net nebuvo ragavęs jų. Tačiau šiandien jis jau gali dalintis patirtimi, kaip auginti šias vienas ankstyviausių daržovių, kurios per parą gali ūgtelti kur kas daugiau nei dešimt centimetrų.
„Turėkite laiko laiku nusiskinti“, - pirmas patarima, kurį duoda Robertas tiems, kurie svarsto pasisodinti smidrų, ir priduria, kad laiku jų nenuskynę rasite peraugusius.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

„Nuvarytus arklius nušauna. Su augalais bus tas pats, jei nedarysime laiku to, ką turėtume daryti“, - sako sodininkas dr. Kęstutis Malinauskas. Tad į birželio darbų atmintinę jis kartu su agronome ir augalų žinove žmona Lina ragina nepamiršti įtraukti vaismedžių genėjimą. Pirmas vasaros mėnuo tinkamas augalus tręšti, bet viena svarbiausių sąlygų – juos laistyti. „Mažais augalais reikia pasirūpinti labiau nei mažesniais vaikais, nei tais, kurie labiau savarankiški“, - priduria sodininkas.
Svarbiausius birželio mėnesio darbus laidoje „Žydintis sodas“ primena sodininkas dr. Kęstutis Malinauskas ir agronomė Lina Malinauskienė.

Ved. Nijolė Dvarionaitė

„Išvertus iš graikų kalbos „rododendras“ reiškia „rožės medį“. Ir tai puikiai atitinka: stambūs žiedai, auga ir žemi, ir aukšti krūmai, ir medeliai. Jų yra tokia gausa, kad galima įgyvendinti bet kokią sodininko, architekto svajonę. Jie gali būti auginami ir pavieniui ar grupėmis, vienos ar kelių veislių, vienos ar pačių įvairių spalvų“, - sako dendrologė Danguolė Liagienė, rododendrams paskyrusi daugiau nei dvidešimt metų. Ji priduria, kad tai tvirti, ilgaamžiai augalai ir, jeigu sąlygos tinkamos, reikėtų gerokai pasistengti, kad jie nunyktų.
Viskas apie rododendrus, kurie, manoma, Lietuvoje pradėti auginti maždaug prieš šimtą metų, laidoje „Žydintis sodas“ su dendrologe Danguole Liagiene.
Ved. Nijolė Dvarionaitė


Ved. Nijolė Dvarionaitė