Kalba mamos

KARTU - pokalbių ciklas su poromis apie santykius, iššūkius ir dovanas. Jei nori gilintis į santykių temą, kviečiame jungtis prie POROS SANTYKIŲprenumeratos.

Tai antrasis pokalbių su poromis serijos KARTUepizodas, kuriame kalbamės su vilniečių pora Inesair Vidu. Kartu jie nuo studijų metų. Susitikę vos 19-os, šiandien, po dvidešimt kelerių metų buvimo kartu, jie perėję per įvairiausius santykių etapus.

Šiame pokalbyje jie atvirai dalinasi, kaip brendo jų jaunatviška draugystė ir galų gale atvedė prie sprendimo ištarti vienas kitam pažadą būti kartu ir skausme, ir džiaugsme.

Ką jiems reiškia ši priesaika?

Svarbus jų santykių kelionės momentas – sprendimas įsivaikinti. Koks kelias buvo nueitas iki šio sprendimo ir kaip jis pakeitė jų santykius? Kaip jie vienas kitam atsiskleidė kaip tėtis ir mama?

Pokalbio klausykite įvairiose tinklalaidžių platformose.

Jei šiuo metu poros santykių tema aktuali, kviečiame jungtis prie POROS SANTYKIŲ prenumeratos, kurioje psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė veda per 9 temas.

Visą informaciją rasite www.kalbamamos.lt

Nuotrauka: Eva Grin Photography

Gero klausymo ir lauksime jūsų įžvalgų!

Marija

KARTU– pokalbių ciklas su poromis apie santykius, iššūkius ir dovanas. Jei nori gilintis į santykių temą, kviečiame jungtis priePOROS SANTYKIŲ PRENUMERATOS.

Per keletą metų KALBA MAMOS veiklų, susitikimų, atvirų pokalbių su mamomis, pastebėjau, kad santykių tema tapus tėvais iškyla itin aštriai. Kas nutinka? Kodėl, visai neseniai tapę tėvais, poros išsiskiria? Jaučiau, kad reikia šios temos ir iškart žinojau, koks žmogus galėtų per ją vesti giliai ir jautriai – tai Sigita Valevičienė. Būtent su ja įvyko pirmasis KALBA MAMOS pokalbis ir jame, prieš šešerius metus, jau apie tai kalbėjome. Kad gimus vaikui iš esmės keičiasi visi mūsų santykiai. Ir su savimi, ir su kitais.

Todėl prieš beveik dvejus metus su Sigita pradėjome POROS SANTYKIŲ PRENUMERATĄ, kurioje renkasi poros ar žmonės po vieną, norintys geriau suprasti save, savo žmogų ir jų kuriamus santykius.

Joje yra devynios temos, per kurias Sigita veda besiremdama daugybę metų kauptomis profesinėmis žiniomis, savo darbo su poromis patirtimi. Taip pat dalinasi ir savo asmenine, kelis dešimtmečius trunkančia santykių, patirtimi.

Daug metų konsultuojant poras Sigita pastebėjo, kad dažnai poroms atrodo, kad su tais iššūkiais susiduria tik jų pora, nors ji panašias istorijas girdi kasdien. Būna, kai per tą pačią dieną visos poros kalba apie tą patį. Ir jai kilo noras pabandyti rasti porų, kurios sutiktų pasidalinti savo patirtimi viešai.

Esame be galo dėkingos kiekvienai porai, kuri atsiliepė į mūsų kvietimą, ir atvėrė ne tik savo širdis, bet ir savo namų duris. Tikimės, kad šie pokalbiai ras kelią į tų žmonių, kuriems labiausiai šiuo metu to reikia, širdis, ir nekantraujame pamatyti, kur dar ši kelionė nuves, kokias sėklas subrandins.

Kiekvieno pokalbio pradžioje girdėsite mūsų su Sigita įžvalgas, kurias įrašėme jau po įvykusių pokalbių.

Labai lauksime jūsų įžvalgų – viešai ar privačiai. Būsim dėkingos už kiekvieną viešą pasidalinimą – šiame beprotiškame informacijos sraute pasiekti žmones darosi vis sunkiau, todėl jūsų pasidalinimai apie mūsų ar kitų kūrėjų darbus yra didžiulė parama ir paskatinimas kurti toliau.

Šiuo metu esame įrašę 6 pokalbius, mielai įrašysime ir daugiau, jei matysime, kad tie pokalbiai įdomūs ir reikalingi ne tik mums, bet ir jums.

O dabar, kviečiu klausyti pirmojo pokalbio, kurį ir įrašėme pirmąjį, su kauniečiais Ingrida ir Valdemaru, auginančiais 5 vaikus.

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Su psichologe, knygos „Motinystės išpažintys“ sudarytoja ir 4 vaikų mama Rūta Mickevičiene kalbame apie tai, kas padeda mamoms jaustis geriau, ir ko nedarant, kokius poreikius ignoruojant, mamų emocinė sveikata prastėja?

5 M metodas - tai sąmoningas apsisprendimas reguliariai rūpintis savimi. Mintys, miegas, maistas, mankštair malonumai- 5 poreikiai, kuriuos stebinti ir stengiantis patenkinti, galime padėti sau būti laimingesnėmis.

Šiuos poreikius Rūta išskyrė daug metų konsultuodama mamas Krizinio nėštumo centre ir stebėdama save kaip mamą.

Tiek daug priklauso nuo mūsų pačių. Verta prisiminti, jog tam, kad įvyktų pokytis mano gyvenime, iš tiesų pakanka vieno žmogaus. Ir tas žmogus esu aš pati.

Apie laimę, meilę sau ir gyvenimui būnant mama kalbamės su psichologe, 4 vaikų mama Rūta Mickevičiene.

Kviečiu klausyti ir susitikti KALBA MAMOS Discord‘o serverio forume pasidalinti ne tik mintimis apie pokalbį, bet ir apie savo kasdienybę, džiaugsmus ir iššūkius, atradimus ir rekomendacijas kitoms mamoms. Prenumeruok KALBA MAMOS Spotify platformoje, registruodamasi palik savo el. pašto adresą ir pakviesiu tave prisijungti prie mūsų bendruomenės forumo.

Apie visas KALBA MAMOS projektus ir veiklas informaciją rasti ⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠, ten taip pat gali užsiprenumeruoti naujienlaiškį, kuriame dalinuosi pokalbių įrašymo užkulisiais, savo patirtimi, nuoširdžiomis rekomendacijomis ar įkvėpimais laimingai motinystei.

Gero klausymo!

Marija

Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygų „Motinystės kelias“ ir „Motinystės šešėliai“ autore Sigita Valevičiene.

Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus tapus tėvais ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų.

To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Tyrimai rodo, kad pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų.

Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime, jei su žmogumi gera, jei jį mylime.

Deja, dažniausiai taip nėra.

Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė.

Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu:

Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas:

Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą.

Gero klausymo!Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su 5 vaikų mama Monika, kuri mūsų pokalbio metu dar tik laukėsi penktojo vaikelio. Moniką radau INSTAGRAM ir mane sužavėjo jų šeimos gyvenimas.

Be galo džiaugiuosi, kad prieš mūsų šeimai išvykstant gyventi į Briuselį, ir tarp visų jų šeimos vasariškų gastrolių, švenčių ir jubiliejų, mums visgi pavyko rasti keletą valandų jaukiam pašnekesiui. Tiesą sakant, ne tik pokalbiui, bet ir visai smagiai dienai mūsų šeimoms jų namuose ir apylinkėse.

Moniką norėjau pakalbinti apie jos motinystės kelionę, kurioje, žinojau, teko patirti nemenkų iššūkių – ir sūnaus vystymąsi turint gastrošizę, kai nesusiformuoja išorinė pilvo siena, vėliau, su kitu nėštumu – persileidimą. Kas jai suteikia jėgų ir stiprybės visa tai pakelti?

Ar ji visada svajojo apie gausią šeimą? Kokie etapai motinystėje jai buvo sudėtingiausi?

Taip pat palietėme ir kitą, mane labai dominančią temą – ugdymą šeimoje. Jei ieškote kitų šeimų patirčių su nuoširdžiais pasidalinimais apie šį kelią, kviečiu klausyti! Taip pat kviečiu įsijungti ir penkto sezono epizodą, kuriame apie tai išsamiai kalbėjome su mokyklos „Laisvi vaikai“ įkūrėjomis. Šios mokyklos globoje, beje, yra ir Monikos šeima. Monika dalinosi, kodėl nusprendė, kokį kelią nuėjo iki sprendimo ugdyti vaikus šeimoje ir kas šioje kelionėje sudėtingiausia.

Neišvengiamai palietėme santykių, ryšio su vaikais temas ir tai, ko atsisakyti, šių dienų kultūros kontekste, prireikė jų šeimai, norint ugdyti vaikus šeimoje.

Kviečiu klausyti ir būsiu be galo dėkinga, jei rasi kelias minutes pasidalinti šiuo pokalbiu su tais, kuriems jis gali būti aktualus ir vertingas, paliksi komentarą po epizodu ar socialiniuose tinkluose. Kiekviena širdelė, komentaras ir pasidalinimas šiandininėse interneto džiuglėse kiekvienam kūrėjui reiškia labai daug. Labai tai vertinu!

Labai lauksiu Tavęs prisijungiant prie KALBA MAMOS bendruomenės, pokalbių Discord‘o serveryje, į  kurį kvietimo sulauksi užsiprenumeravusi KALBA MAMOS tinklalaidę Spotify platformoje.

Gero klausymo!Kalbėkime, mamos.

Marija

08:13 min: ar Monika visada svajojo apie gausią šeimą?

11:19 min: Monikos ir Povilo bendro gyvenimo vizija ir kodėl visada svajojo gyventi kaime, nors užaugusi yra mieste.

15:48 min: antro nėštumo iššūkiai, kai dar 12 savaitės metu vaisiui buvo nustatyta gastrošizė, kai nesusiformuoja pilvo siena

25:44 min: apie kitus nėštumus ir gimdymus po Cezario pjūvio operacijos

30:35 min: tapimas mama suteikia jėgų niekada nepasiduoti

32:39 min: kuris gyvenimo etapas buvo sudėtingiausias ir kas Monikai padeda įveikti iššūkius

37:40 min: skirtumas tarp dviejų ir trijų vaikų auginimo

40:49 min: kaip Monikos kūnas pakelia tiek daug nėštumų ir persileidimo patirtis

48:45 min: mano abiejų nėštumų didžiausias skirtumas ir kodėl mums su Monika motinystė atrodo kaip jaunystės eliksyras

57:06 min: kodėl nusprendė iki kokį kelią nuėjo iki sprendimo ugdyti vaikus šeimoje

01:15:24 min: kaip išgyventi šeimai ugdant vaikus šeimoje? Ko jų šeima atsisakė ir paaukojo, kad galėtų pasirinkti vaikus ugdyti šeimoje

01:25:08 min: svarbiausia atsakyti sau į klausimą „ar verta tai daryti?“

01:33:26 min: ditirambai nuostabiausiam vyrui :)

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Kviečiu pasivaikščioti su labai kūrybingu ir talentingu žmogumi – Laura Kešyte. Kaip manot, ar gali būti neįdomus pokalbis su žmogumi, kuris sukuria savo muzikos albumo „Intro“ kūrinį su 5 cm. atsivėrusiu gimdos kakleliu? Žodžiu, išgirsite čia įdomių istorijų, pažadu.

Laura yra dviejų vaikų mama, vasarą išleido savo solinį albumą „Siaubo pasakos“, dirba komunikacijos srityje, vadovauja didelių muzikos festivalių, tokių kaip „Midsummer Vilnius“ ir „Saulės muzika“ komunikacijai, vysto muzikos prodiusavimo akademiją.

Pradėjome pokalbį nuo klausimų apie tai, kaip Laura suspėja padaryti tai, ką nori, augindama du mažamečius, kas ir kaip pasikeitė jiems gimus, ypač kūrybinis gyvenimas.

Kelis kartus pokalbyje sugrįžome prie godumo ir noro turėti viską čia ir dabar, kompromiso paieškų temų.

Kalbėjome apie dėkingumą už tai, ką turi, kiek suspėji, kiek turi jėgų padaryti nenusivarant nuo kojų. Apie pasirinkimus, lyginimąsi su kitais.  Apie tai, kad kažką renkantis visada kažko ir atsisakai.

Kur buvus, kur nebuvus, savo vietą pokalbyje rado ir poros santykių tema, nes abi sutarėm, jog žmogus, esantis šalia, kuriant šį „šeimos ir vaikų“ projektą yra labai svarbus. Kas padeda Laurai ir jos draugui, jos vaikų tėčiui, išlaikyti artimą santykį ir eiti kartu per gyvenimą kaip stipriai komandai?

Ir, žinoma, pakalbėjome apie Lauros albumą „Siaubo pasakos“, iš kurio keletą dainų išgirsite ir pokalbio metu. Negaliu atsidžiaugti, nes tai buvo sena mano svajonė – iliustruoti pokalbius gera muzika. Ačiū Laurai, kad padėjo ją išpildyti.

Taigi taip bevaikštinėdamos Vilniaus žaliais takais, šiek tiek ir bruzgynais ir, kartais, už ką iškart atsiprašau, šalia gatvių, kuriomis zvimbė skubančios miesto mašinos, bet didžiąją dalį laiko virš galvų mums čiulbant paukščiams, leidom sau pafilosofuoti, pasidalinti mintimis ir patirtimis.

Gero klausymo.

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su 5 vaikų mama Izabela. Su ja prieš keletą metų tiesiog susitikome viename iš Vilniaus prekybos centrų šeimos kambaryje ir per keletą pirmų minučių supratau, kad labai smalsu būtų šią moterį pakalbinti, nes jaučiau, kad jos požiūris į gyvenimą tikrai gali įkvėpti ir kitas mamas, ir mane. Nes mane tikrai įkvepia žmonės, išdrįstantys gyventi savo svajonių gyvenimą.

Su Izabela kalbėjome apie jos motinystės kelionę ir kas turėjo lemiamą įtaką norui turėti vaikų ir dar tokį gausų būrį – šiuo metu ji yra 5 vaikų mama ir pokalbio metu ant rankų keletą valandų pralaikė, sūpavo, žindė trejų savaičių penktąją atžalą.

Visi jos vaikai gimė Cezario pjūvio operacijos metu, taip, visi penki, ir be jokios abejonės Izabela apie juos pasakoja, nes tai turėjo tikrai didelę reikšmę jos gyvenimui, požiūriui į tai, kas ir kodėl vyksta, ką ji gali padaryti, o su kuo privalo susitaikyti, kad galėtų būti laiminga kelyje, kurį pasirinko.

Dėkingumas, savęs pažinimas, santykiai, meilė, atsakomybė už sprendimus, motinystė, pavyzdys vaikams, sportas, aistra gyvenimui – rinkčiausi išvardinti šiuos žodžius, jei paklaustumėt, apie ką šis pokalbis.

Kviečiu klausyti ir tikiuosi, kad bent dalelę šviesos ir meilės gyvenimui pavyks iš šio pokalbio pasičiupti ir jums.

Gero klausymo.

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su trimis mamomis apie ugdymą šeimoje. Jaukioje Vievio kavinukėje su šiek tiek pašalinių garsų, kalbinu Margaritą Skvarčienę, Akvilę Adomaitytę ir Eligiją Suchockienę. Visos jos augina po tris vaikus, nors, tiesa, ne su visais yra išbandę mokymo šeimoje kelią.

Kartu jos prie mikrofonų susėdo neatsitiktinai – šiemet jos įkūrė pirmąją Lietuvoje mokyklą „⁠Laisvi vaikai⁠“, kuri kuruos išskirtinai tik ugdymą šeimoje pasirinkusias šeimas, o Akvilė yra ir ⁠Ugdymo šeimoje asociacijos⁠ vadovė.

Ši tema mane traukia ir domina jau ne vienus metus, Instagrame seku daug įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių šeimų paskyras, kurios atvirai dalinasi, kaip gi atrodo jų unikali kelionė, kasdienybė, kodėl jos tai pasirinko ir, žinoma, kaip sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria.

Tikiu, kad kyla daugybė klausimų ir jums, jų taip pat daug kilo ir mūsų bendruomenės Discord‘e, kai praėjusią savaitę pasidalinau apie šio pokalbio įrašą. Stengiausi juos užduoti pašnekovėms ir nors dar daug valandų būtų galima apie tai kalbėti, jaučiu, jog tikrai esmę pavyko mums užkabinti. Ir įdomiausia, kad tiek daug skirtingų patirčių šios moterys galėjo papasakoti.

Beje, prie KALBA MAMOS Discord‘o serverio kviečiame prisijungti visus SPOTIFY prenumeratorius, tau tereikia pažymėti, jog sutinki su mumis pasidalinti savo elektroninio pašto adresu.

Taigi, apie ką kalbėjome su Margarita, Akvile ir Eligija?

Visų pirma paprašiau jų pasidalinti savo patirtimis – kodėl jos pasirinko ugdymą šeimoje ir kodėl tai tiko ne visiems jų vaikams.

Kas tai, kuo skiriasi nuo nuotolinio mokymo ar ugdymo namuose? Taip, tai yra trys visiškai skirtingi mokymosi būdai. Kaip šis ugdymas šeimoje apskritai įmanoma, kai mama ir tėtis yra dirbantys? Kaip žinoti, kad man pakaks kompetencijos, nors ir nesu mokytoja, išmokyti vaiką visų būtinų dalykų, kuriuos privalo išmokti vaikai pagal bendrąją ugdymo programą?

Taip pat buvo įdomu išgirsti, kodėl toks svarbus moralinis palaikymas šeimoms, kurios pasirenka šį kelią ir ar visos mokyklos geba jį suteikti? Kas sudėtingiausia šioje kelionėje?

Ir, žinoma, pakalbėjome apie socializaciją – kaip atliepti šį vaiko poreikį, kai jis ugdomas šeimoje? Ir čia truputį provokuojantis klausimas iškart jums – kas yra ta socializacija – ar tik nuolatinis buvimas tarp keliasdešimties bendraamžių? Ar galimybė bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis? Ar kažkas kito?

Kviečiu klausyti, ⁠prenumeruoti KALBA MAMOS SPOTIFY⁠ ir susitikti pokalbio aptarimui mūsų bendruomenės Discord‘o serveryje.

Kalbėkime, mamos!

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://creators.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠⁠)

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk KNYGŲ KLUBE, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠.

Atšilus orams pokalbiai persikelia į lauką, tad prieš klausant pokalbį kviečiu nusiteikti fone girdėti ir paukščių čiulbesį, ir šiek tiek praeivių, dviratininkų, miesto garsų, o taip pat ir keturių mėnesių amžiaus Beatričės čiauškėjimų ir kitokių bandymų susikalbėti su savo mama. Ačiū Beatričei už pokalbio pagyvinimą ir kantrybę mums su Gabriele įrašinėjant šį pokalbį, kuriame kalbėjome apie moters smegenų pokyčius tampant mama.

Man buvo tikras malonumas kalbėtis su Gabriele, kuri yra mūsų bendruomenės KNYGŲ KLUBO koordinatorė, neurologijos gydytoja rezidentė ir dviejų vaikų mama.

Mane ši tema traukia jau ne vienus metus, todėl sužinojusi, kad Gabrielė domisi naujausiais moksliniais tyrimais, tyrinėjančiais, kas vyksta moters smegenyse tampant mama, pasiūliau pasikalbėti. Nors ši mokslo sritis dar tikrai labai jauna, tačiau šį bei tą jau galima aptarti ir padiskutuoti, ką mokslininkai iki šiol yra ištyrę apie tuos pokyčius, vykstančius besilaukiant ir po gimdymo.

Klausiau Gabrielės, kurie iš tų pokyčių yra tik laikini, o kas pastebima iki gyvenimo galo?

Ar egzistuoja visgi tas motinystės instinktas?

O gal būti mamomis išmokstame?

O lizdo sukimas – mitas ar tiesa?

Aptarėme ir kodėl mamas po gimdymo aplanko melancholija, depresija ir psichozė.

Taip pat išgirsite įdomių mokslinių tyrimų, darytų su gyvūnais, pavyzdžiui, pelėmis, ir kodėl jos, galėdamos rinktis kokainą arba žindyti savo peliukus, visgi renkasi žindymą.

Kodėl apie terminą mommy brain mokslininkai ragina kalbėti teigiamai, nors mes pačios, kiek man tenka susidurti, dažniau jį vartojame kalbėdamos apie neigiamus pokyčius, pavyzdžiui, atminties suprastėjimą ir išsiblaškymą, ir metame akmenį į motinystės daržą.

Abu šiuos mūsų įsitikinimus, beje, mokslininkai paneigia.

Tikrai taip, Gabrielė tikina, kad moksliniai tyrimai rodo, jog atmintis ne tik kad nesuprastėja, o laikui bėgant net ir gerėja. O dėmesį sutelkti į tuo metu mamai pačius svarbiausius dalykus pavyksta dar geriau nei kitiems žmonėms!

O taip pat – čia kviečiu stabtelėti – Gabrielė, pasiremdama moksliniais tyrimais, priminė, kad tai, kaip save vertiname, daro didžiulę įtaką mūsų gebėjimams iš tiesų. Taigi, šia proga ir jums, ir sau palinkėsiu galvas aukštyn, daugiau pasitikėjimo savimi ir kuo daugiau gerų žodžių, švelnumo ir meilės sau

Kviečiu klausyti ir susitikti diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Prie jo prisijungti nuo šiol kviečiame ir Spotify prenumeratores. Uždėk varnelę pildydama prenumeratos formą Spotify, kad sutinki palikti man savo elektroninio pašto adresą ir atsiųsiu tau prisijungimą.

Gero klausymo!

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (https://podcasters.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠  ) ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Pokalbis, kurio kviečiu klausyti šiandien, simboliškai tapo savotišku pačio pirmojo tęsiniu ir netgi įrašytas buvo taip pat Kaune, visai netoli tos vietos, kaip ir pirmasis.

Nors šį pokalbį įrašėme jau prieš kurį laiką, laukiau kažkokio tinkamo momento juo pasidalinti. Ir artėjant gegužės mėnesiui, supratau, kad tobuliausias laikas nerti gilyn į temas, kurias palietėme su Sigita, yra dabar.

Sigitą galėčiau vadinti KALBA MAMOS krikštamote, nes būtent skaitant jos knygą „Motinystės kelias“ supratau, kad labai noriu kurti šiuos pokalbius, apie moters tapsmą mama. Mūsų bendruomenei Sigitos pristatinėti jau tikriausiai nebereikia, nes su ja draugystė tęsiasi jau penkerius metus ir esame įrašę ne vieną pokalbį, bet tiems, kad girdėsite ją pirmą kartą, paminėsiu, jog Sigita yra psichologė-psichoterapeutė, jau kelis dešimtmečius ruošianti šeimas gimdymui, konsultuojanti moteris nėštumo metu, laikotarpiu po gimdymo, taip pat yra porų terapeutė, kurianti ⁠POROS SANTYKIŲ⁠ prenumeratą, apie kurią daugiau sužinoti galite apsilankę kalbamamos.lt

Šįkart su ja labiausiai norėjau pakalbėti apie bendruomenės svarbą ir reikšmę mūsų motinystės patirčiai ir netgi poros santykiams, ir ką apie tai sako moksliniai tyrimai. Kodėl socialiniai ryšiai mums yra tokie svarbūs?

Pokalbis nutekėjo ir atplukdė mus į socialinio nerimo, vienišumo temas, taip pat socialinių tinklų kuriamos iliuzijos, jog būdami ten mes kuriame tikrą santykį.

Ar pameni jausmą tapusi mama, kad tarsi stovi vietoje, o gyvenimas eina pro šoną? Kad visi lekia autostrada, o tu stovi šalikelėje? Ar esi kada nors susimąsčiusi, iš kur kyla šis jausmas? Niekada nebuvau pagalvojusi, kaip tai gali būti taip susiję su tuo, kaip mūsų visuomenėje yra nuvertinta motinystė.

Kviečiu klausyti ir nerti į šias temas kartu su mumis. O jei ieškai bendruomenės, kviečiu jungtis prie KALBA MAMOS narystės arba prenumeruoti tinklalaidę SPOTIFY, jei nori klausyti tik pokalbių.

Marija

Balandį leidžiamės gilyn į savo kūno pažinimo temą, kurią su bendruomene užgriebėme kovo mėnesį – kviečiu pasigilinti, o gal ir visai naujai pažvelgti į nuostabią dovaną – vaisingumą.

Mano pašnekovė – dabar galbūt išgirsit keletą visiškai nepažįstamų pavadinimų – Ingrida Vuosaitytė Kreitono modelio ir FEMM bei teenFEMM metodų mokytoja, teologė, 5 vaikų mama.

Ingrida nuo 2014 metų moko moteris ir poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau virš 800 porų Lietuvoje. Šie skaičiai ir patirtis pokalbį nuspalvino tikrai įdomiais faktais ir istorijomis. Be jokios abejonės, tai leidžia Ingridai daryti šiokias tokias išvadas.

Trumpai tariant, Ingrida padeda išmokti natūraliai planuoti savo šeimą, tiek norint atidėti ar išvengti nėštumo, tiek norint pastoti. Dažnai į Ingridą kreipiasi poros, kurios susiduria su nevaisingumu.

O į paauglystę žengiančių dukrų turinčioms klausytojoms bus vertinga išgirsti, kad Ingrida taip pat veda edukacines grupes skirtas mamoms ir dukroms.

Pokalbyje išgirsite, kokiais terminais apie hormonus
jau žongliruoja jos dukros, tarp kurių ir 9-metė.

Klausydama svajojau, kaip ir mano dukra tą gebės – pažinti ir gerbti savo kūną.

PSO teigia, kad tinkamai pažinus savo kūną, šis, natūralaus šeimos planavimo metodas, yra tikslus 98% procentais. Jei smalsu, kviečiu klausyti pokalbio ir susipažinti giliau.

Ką dar išgirsite šiame pokalbyje:

Gero klausymo ir
vertingų atradimų, kalbėkime, mamos.

Marija

Šiandien kviečiu klausytis pokalbio su dviejų berniukų mama Egle Laurinaviče, auginančia dešimties metų Rojų ir šešerių Leoną. Šią mamą atradau Instagram‘e, netikėtai užklydusi į jos kuriamą dienoraštį 5 pounds of songs, pildomą jaukiomis, gyvomis nuotraukomis, tokiomis, kurios kalba pačios už save.

Netrukus sužinojau, kad Eglės sūnus Rojus turi disleksijos sutrikimą, o Leonas yra autistiškas vaikas. Pakviečiau ją pasikalbėti apie tai, kaip šių diagnozių pavadinimai atsirado jų šeimoje, ką tai pakeitė jų gyvenime, kokie jausmai, mintys užplūdo? Eglė neslepia, kad sužinojus tiek disleksijos, tiek autizmo diagnozes prieš akis, mojuodamos kaltės vėliava, prabėgo visos tos akimirkos, kai pyko ant vieno ar kito sūnaus, nes nors ir matė, kad kažkas ne taip, kartais atrodė, kad jis tiesiog nesistengia, tingi.

O paskui atsirado nauja dilema – kaip rasti balansą ir nei reikalauti iš vaiko per daug, bet ir nenuleisti kartelės per žemai, kad jie turėtų galimybę mokytis savarankiškumo ir nebijoti problemų. Taip pat klausiau, su kokiais iššūkiais tenka susidurti berniukams darželyje, mokykloje ir kas galėtų palengvinti gyvenimą šeimoms, auginančioms specialių poreikių turinčius vaikus. Ir kas Eglei padeda pripildyti kantrybės, vilties ir pasitikėjimo savimi rezervus, kai jie išsenka?

Jaučiuosi dėkinga turėjusi galimybę išgirsti Eglės ir jos sūnų istoriją.

Ačiū VU radijo stočiai START FM, kurioje turiu galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk Knygų klube, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

„Motinystė yra galimybė atrasti save iš naujo, nes mes tikrai pasikeičiame. Jei to nepriimame, tada tiesiog plaukiame pasroviui. Tada motinystė nedžiugina. Ir ji gali būti ne tik pilka, bet ir visokių kitokių juodos atspalvių. Ir realiai visai nepelnytai, o tik todėl, kad neatkūrėme ryšio su savimi.“

Kviečiu klausyti pokalbio su Rita Simonavičiūte-Koreive, 16 mėnesių Sirijaus mama, žmogiškųjų išteklių ir koučingo specialiste.

Būtent apie augimą ir gyvenimo pokyčius tapus mama su Rita dažniausiai ir sukasi mūsų pokalbiai, todėl neveltui toks ratų ir šio pokalbio pavadinimas. Šią temą, be jokio abejonės, palietėme ir šiame pokalbyje.

Ritos klausiau, kodėl ji ieškojo bendruomenės, kai tapo mama, ir kodėl pasiliko būtent pas mus, ką rado čia artimo.

Ji dalinosi, kokia buvo motinystės tapsmo pradžia, kelionė ir kodėl mėgautis ja pradėjo, kai sūnui buvo 7 ar 8 mėnesiai.

Kalbėjome, kaip gimė ratų idėja, kuo koučingas gali praversti mamomis, pametusioms save ir galbūt vis neatrandančioms priežasčių, kodėl motinystė nedžiugina.

Gerų atradimų ir malonaus klausymo.

Šiltai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠.

Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai.

Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną.

Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e!

Šiltai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą.

Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu.

Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida.

Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai.

Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“.

Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje.

Gero klausymo,

Marija

Tęsiu pažadą ir kalbinu moteris apie jų gimdymo patirtis bei nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą įvairiose užsienio šalyse.

Šiais pokalbiais siekiu padrąsinti ir prisijungti prie diskusijų apie gimdyvių ir medicinos personalo bendradarbiavimą siekiant ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai saugaus gimdymo sąlygų moterims Lietuvoje. Taip pat noriu paskatinti moteris domėtis, gilintis į gimdymo temą, kuri, manau, yra tikrai svarbi motinystės kelionėje.

Šįkart kalbamės su mano mylima drauge, kardiologijos gydytoja rezidente Aiste Pilkiene, kuri dalijasi, kaip vyko jos nėštumo priežiūra Šveicarijoje, Bazelio mieste, kiek ji turėjo laisvės vadovauti savo gimdymui, koks buvo akušerės, gydytojo vaidmuo, kodėl Aistei susidarė įspūdis, jog viskas net šiek tiek pernelyg orientuota ne į personalą, o į klientą.

Aistė pasidalino ir nuotraukomis, kurios tikrai iškalbingos, tad keliomis iš jų pasidalinsiu ir šiame laiške.

Išgirsite ir daug įvairių detalių, kurios kai kurių iš jūsų, labiau besidominčių gimdymo tema, galbūt visai ir nenustebins, o kai kurioms galbūt sukels ir nuostabą, kad iš tiesų taip būna.

Pavyzdžiui, kodėl dar besilaukiant rekomenduoja susirasti akušerę. Arba kad iškart po gimdymo nepaima kūdikėlio nei sverti, nei matuoti, leidžia virkštelei nupulsuoti pačiai. O šeimai su ką tik gimusiu kūdikiu ramiai ir tyliai praleisti keletą valandų vieniems toje pačioje gimdymo palatoje bei ten pat ir pavalgyti.

Apie maistą – atskira didelė tema, bet nesiplėsiu, viską išgirsite pokalbyje (mano komentaras, nuskambėjęs pokalbio metu, apie maistą, kurio net nesinori prisiminti, deja, yra apie iš patirties Vilniaus gimdymo namuose, tačiau tikrai esu girdėjusi ir labai nuostabių atsiliepimų apie maistą gimdyvėms kitose, gimdymus priimančiose, įstaigose).

Taip pat Aistė dalinosi, kada leidžia po gimdymo keliauti namo ir ką veikia akušerė, lankanti šeimą po gimdymo. Kiekvienai moteriai po pirmojo gimdymo priklauso 16 tokių akušerės vizitų ir 10 po antro ar kitų gimdymų moteriai pageidaujant. Tokie apmokytų specialistų vizitai numatomi jau ir Lietuvoje artimiausiu metu, daugiau apie tai papasakosiu netrukus.

Klausant Aistės man vis kirbėjo mintis, jausmas... jog taip ir turėtų būti. Bent kažkaip panašiai :)

Ir labai įsiminė viena iš Aistės pasakytų frazių: „Profesionalumas ir yra tame, kiek gebi atliepi konkrečios šeimos poreikius.“ O tie poreikiai gali būti labai skirtingi.

Ir tikrai išgirsite Aistės įspūdžius apie gyvenimą Šveicarijoje, jos visuomenę.

Kviečiu klausyti ir susitikti pokalbio aptarimui, įspūdžių pasidalinimui mūsų bendruomenės Discord‘e, prie kurio prisijungti galėsi tapusi KALBA MAMOS prenumeratore Spotify. Visą informaciją rasti www.kalbamamos.lt

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai.

Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne.

Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link?

Šiame pokalbyje kalbėsime apie:

Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos.

Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu?

Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera.

Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų.

O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia. O toliau pokalbis sukosi ir apie ugdymą namuose, ir apie 5 vaikų auginimą, ir iš kur atsiranda jos įkvėpimas, jėgos, energija idėjoms įgyvendinti, kurti verslui. Taip pat apie santykius, kuriuos su vyru kuria jau kelis dešimtmečius.

Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų?

Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų?

Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene, kuri, sujungusi savo asmeninę nevaisingumo patirtį, su profesine, šiandien padeda moterims, vyrams, poroms, išgyvenančioms nevaisingumą, susiduriančioms su iššūkiais susilaukti vaikų. Persileidimai, nepastojimas, o gal ir nevaisingumo diagnozė – apie visa tai ir pakalbėsime.

Kokie jausmai kyla susidūrus su šiais iššūkiais, ką žmonės išgyvena, kaip tai paveikia savivertę, savęs matymą, santykius su artimaisiais ir savo žmogumi, partneriu, savęs kaip moters ar vyro suvokimą.

Kaip būti šalia žmogaus, kuris išgyvena netektį, arba kaip nenutolti, išlaikyti santykį su brangia drauge, kuri patyrė persileidimą, o jūs jau sūpuojate savo mažylį ant rankų.

Ir, žinoma, kaip sau padėti ir ar įmanoma vėl džiaugtis gyvenimu ir matyti jame prasmę, kai galbūt šeima, vaikai buvo didžiausia tavo svajonė, bet jai išsipildyti, rodos, nelemta.

Savo patirtį ir žinias Anna sudėjo į knygą „Meškiukas už stiklo: nevaisingumo užrašai“, kurią, manau, verta perskaityti ne tik moterims, patyrusioms persileidimą, ar poroms, žengiančioms nevaisingumo keliu, bet ir jų artimiesiems, o ir visiems, kurie nori geriau suprasti šiuos iššūkius patiriančius žmones, o jų tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo pažįstamų, artimųjų tarpe tikrai turime.

Kviečiu klausyti, dalintis šiuo pokalbiu su tais, kam, manote, jis gali būti reikalingas. Ir ačiū, kad palaikot mus su Austėja, keliančias tokias jautrias ir nelengvas temas. Kalbėti apie tai drąsiau, kai žinome, kad pokalbiai ras kelią iki jūsų ir pasieks, palies jus.

Gero klausymo.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą.

O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia.

Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių.

Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau.

Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums.

Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu.

Kalbėkime, mamos

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu.

Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais.

Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime.

Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia.

Taip pat šnektelėjome:

Gero klausymo!

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiuo pokalbiu pradedame pokalbių ciklą apie gimdymo ir pogimdyminės priežiūros patirtis iš įvairių pasaulio šalių. Pokalbius įrašinėsime nuolat, o dalinsimės jais kiekvieną mėnesį.

Su Austėja pokalbį įrašinėjome jos namuose rugsėjo pabaigoje, kai su šeima lankėme jų ką tik pagausėjusią šeimą. Viso pokalbio metu Austėja sūpavo saldžiai snaudžiantį tuo metu poros savaičių amžiaus sūnų Perkūną.

O kalbėjome apie jos gimdymą Kolumbijoje prieš šešerius metus. Kaip Austėja išsirinko įstaigą gimdymui, kaip vyksta nėščiųjų priežiūra, kodėl gimdymas, jei neprasideda savaime, yra skatinamas, kas paliko didžiausią įspūdį ir ką ji prisimena kaip trūkumus, kokia vyravo nuotaika ir bendravimo kultūra. Taip pat papasakojo apie nėščiųjų priežiūrą po gimdymo.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje.

O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą.

Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje.

Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės.

Kalbėkime, mamos.

Marija 

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.

Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų.

To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų.

Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė.

Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu:

Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas:

Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą.

Gero klausymo!

Marija

⁠Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“⁠  ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Sveiki įsijungę naują „Mama, ką valgom?“ rubrikos pokalbį, kuriame aš, Morta Belenavičienė, kalbuosi su gydytoja osteopate Elena Kublickiene. Eleną pasikviečiau norėdama išgirsti apie kūdikių sėdėjimą valgymo kėdutėje bei kramtymą, tačiau ji papasakojo dar daugiau įdomių dalykų apie mūsų kūnus.

Beje, nenustebkite, kad pokalbio įraše mano balsas skamba keistai – įrašinėjant pokalbį buvau dar šiek tiek užkimusi, o tai buvo paskutinė proga įrašyti pokalbį prieš Elenai išvažiuojant.

Labiausiai knietėjo sužinoti, ar valgymo kėdutėje sėdinčiam vaikui yra svarbi kojų atrama bei taisyklinga sėdėsena (bei kokia ta taisyklinga sėdėsena yra), tad buvo įdomu išgirsti gydytojos osteopatės įžvalgas apie tai.

Pokalbio pradžioje Elena papasakojo ir apie osteopatiją – kuo ji ją patraukė, kaip atrodo diagnozės procesas, kaip svarbu atsižvelgti į visą kūną, nes visiškai viskas mūsų kūne yra susiję, kaip ieškant sprendimo ir taikant gydymą reikia žvelgti plačiau, nei tik į tą vietą, dėl kurios skundžiasi pacientas, o kartais – net ir į jį supančią aplinką: tėvus, senelius (ypač, jei gydomas vaikas).

Šiuose pokalbiuose dažnai miniu vaiko vedamo primaitinimo metodą, kuriuo su kietu maistu supažindinau ir savo vaiką, tad buvo be galo svarbu aptarti ir springimo bei žiaukčiojimo skirtumus, burnoje veikiantį kramtymo mechanizmą, kaip atrodo mokymasis kramtyti ir kodėl jis toks svarbus pažindinantis su maistu.

Man pačiai daugiausia ramybės suteikė žinojimas, kad žmogaus organizmas labai protingai sukurtas, tad ir mokantis valgyti bei kramtyti kūdikio burnoje veikia įvairiausi apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, žiaukčiojimas), todėl didesnis maisto gabaliukas burnoje nebūtinai reiškia springimą.

Kaip visuomet, už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai „START FM“. O dabar – kviečiu klausytis pokalbio!

Morta

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su dainininke Ieva Zasimauskaite, kurią norėjau pakalbinti apie tikriausiai vieną jautriausių ir neretai sudėtingiausių etapų – pirmuosius mėnesius po gimdymo. Ypač, kai mama tampi pirmą kartą.

Peržvelgusi per ketverius metus įrašytus pokalbius supratau, kad su moterimi, kuri ką tik tapo mama ir galėtų pasidalinti labai šviežiais jausmais, emocijomis, patirtimi, mintimis, esame kalbėję labai seniai.

Tą dieną, kai įrašinėjome pokalbį jaukiai susėdę Ievos miegamajame, jos dukrytei Prijai buvo vos 5 savaitės.

Šis laikotarpis po gimdymo yra vadinamas ketvirtu trimestru. Tai labai jautrus laikas, kai per vieną dieną labai stipriai pasikeičia mūsų gyvenimas ir po truputį, visa šeima kartu, bandome išmokti gyventi naujoje realybėje. Ir kiekviena iš mūsų jį patiriame labai asmeniškai, individualiai, ypatingai. Ta patirtis yra niekieno kito, tik mūsų.

Ir kiekviena, bandymo būdu, galime ieškoti ir atrasti, kalbant, dalinantis, prašant pagalbos, kas gali mums padėti šį tiltą pereiti. Ir net jeigu jis siūbuoja, turint, į ką įsikibti, galime jaustis ne vienos. Kas tai bus – bendruomenė, kitos mamos, vyras, mama, sesuo ar draugė – priklauso nuo to, ko mums reikia.

O Ieva šiame pokalbyje dalinosi apie ruošimąsi tapti mama ir kam visgi niekaip neįmanoma pasiruošti. Apie svajonių gimdymo laukimą ir kaip jai pavyko nėštumo pabaigoje priimti žinią, kad teks daryti Cezario pjūvio operaciją, kurios ji labai nenorėjo. Apie nerimą, operacijos baimę ir po dešimties metų sugrįžusias panikos atakas.

Kalbėjome apie visą motinystės pradžios intensyvumą, didžiulį svorį: jausmus, kūno ir emocinius iššūkius po Cezario pjūvio operacijos, nežinojimą, ką ir kaip daryti ir mintis, jog visa tai, ką patiriu, yra tiesiog per sunku.

Apie nelengvą žindymo pradžią, nes žindymo varikliukui po Cezario pjūvio operacijos neretai prireikia daugiau laiko, kantrybės ir pastangų. Apie tai, kokia didelė dovana yra mylinti ir rūpestinga bendruomenė, kuri gali mėnesį laiko gaminti ką tik kūdikio susilaukusiai šeimai šiltą naminį maistą.

Apie baimę ir gėdą kreiptis pagalbos, pasakyti, kad jautiesi labai blogai. Ir norą, kad tavimi pasirūpintų lyg maža mergaite, ir norą atstumti tą rūpestį, nes nori būti stipri ir pati su viskuo susitvarkyti. O be to, atrodo, kad kitos ir nekalba apie tai, koks tas pradžios laikotarpis gali būti sudėtingas, tai tikriausiai tik aš viena čia klimpstu ir nesugebu?

Manau, kad šis pokalbis puikiai įsilieja į mamos psichikos sveikatos temą, kuria kalbėti savo bendruomenę kviečiame liepos mėnesį. Ačiū Ievai, jog atvėrė namų duris ir širdį, kad šis pokalbis įvyktų.

Kviečiu klausyti, tapti KALBA MAMOS nare ir susitikti pokalbiams KALBA MAMOS Discord‘o kanale.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Labas! Prie KALBA MAMOS tinklalaidės mikrofono sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir džiaugiuosi galėdama pranešti, jog šiuo pokalbiu KALBA MAMOS pokalbiai žengia į naująjį, 5-ąjį sezoną. Jei sekate mus socialiniuose tinkluose, tikriausiai pastebėjote, jog jau keletą mėnesių vis užsimindavau apie artėjančius pokyčius. Ir štai, ta diena išaušo – šiandien kelionę pradeda KALBA MAMOS narystė, kurioje – tik prenumeratorėms skirti epizodai, po truputį besikuriantys mamų rytmečiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir kvietimas jungtis prie privačių, pokalbiams, pasidalinimams ir diskusijoms skirtų KALBA MAMOS Discord‘o kanalų.

Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosite mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e.

O šio pokalbio tikslas – supažindinti jus su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku, kuris KALBA MAMOS platformoje kurs savo prenumeratą „Mamos psichikos sveikata“. Pavasarį jus kvietėme jungtis į Viliaus vebinarą ta pačia tema. Mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt galite nemokamai parsisiųsti atmintinę, parengtą kartu su gydytoju, kurioje rasite labai daug vertingos informacijos apie įvairias būsenas prieš ir po gimdymo, į ką pačiai moteriai ir jos artimiesiems vertėtų atkreipti dėmesį, kaip galima padėti ir kada būtina kreiptis į specialistus.

Šiame pokalbyje labai sąmoningai skyrėme nemažai laiko susipažinimui su Viliumi, atsiminimams apie jo vaikystę, mokyklos ir studijų metus, apie jo darbo patirtį, išmoktas pamokas ir iššūkius, o antroje pokalbio pusėje kalbėjome apie jo prenumeratą ir temas, kurias Vilius kvies narplioti kartu. Kviečiu klausyti ir sužinoti, kokį turinį, kokia forma jums jį ruošia ir kaip viskas vyks.

Nuo šiol KALBA MAMOS pokalbiai skirti tik mūsų narystės prenumeratorėms, o visur kitur galėsite paklausyti šių pokalbių ištraukų. Jeigu KALBA MAMOS veikla atrodo įdomi ir prasminga, kviečiame prenumeruoti mūsų narystę ir prisijungti prie laimingų mamų bendruomenės. Mūsų prenumeratorės klauso visų naujų ir ankstesnių sezonų pokalbių, kurie būdavo skirti tik rėmėjams, renkasi į rytmečius ir bendrauja, diskutuoja, klausia bei dalinasi viskuo, kas rūpi, KALBA MAMOS Discord‘e. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt

O dabar neriam į pokalbį su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.

Marija

Pokalbio eiga:

02:55 min: Kokia buvo Viliaus vaikystė? Koks jis buvo mokinys?

13:52 min: kas buvo Viliaus autoritetai ir kelrodžiai jaunystėje?

15:51 min: kodėl medicina?

19:04 min: kodėl psichiatrija?

21:55 min: kiek kartų Vilius norėjo mesti studijas ir kas vis dėlto sustabdė?

25:48 min: kas Viliaus profesiniame kelyje buvo reikšmingiausia ir labiausiai jį augino kaip specialistą? Profesinis kelias ir pasirinkimai, atvedę iki šiandienos.

39:32 min: gydytojo darbo iššūkiai, mirtis ir susidūrimas su ribotumu gelbstint žmones.

45:39 min: kodėl rūpi būtent mamos psichikos sveikata?

49:23 min: būklės, galinčios ištikti moterį po gimdymo.

51:54 min: kokį vaidmenį mūsų psichikos būsenai turi pervargimas?

58:53 min: kokios temos bus paliečiamos prenumeratoje?

1:14:54 min. apie mamų ratus, kurie prasidės rudenį. Kas tai, kam skirta ir kaip viskas vyks?

⁠Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“⁠  ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui.

Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija.

Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje!

Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos.

Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose.

Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje.

Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą!

Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio.

Morta

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje.

Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė.

Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą.

„Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“

Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“.

Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“⁠  ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Į trečiąjį pokalbį pasikviečiau dietistę, neseniai vienerių sulaukusio Vinco mamą Živilę Dumbraitę-Varkalienę. Pokalbį pradėjome nuo Živilės santykio su maistu – ji pasidalino apie intuityvųjį valgymą – mitybos teoriją, sakančią, kad nėra blogo ar gero maisto, žmogus gali valgyti viską, tereikia pasikliauti savo alkio ir sotumo jausmu.

Įdomu, kad suaugusiems reikia sąmoningai imtis tokios praktikos, nes esame stipriai išbalansavę šį savo kompasą ir kūnas pamiršta šiuos natūralius signalus, o vaikams tai pavyksta visiškai natūraliai – pasisotinęs kūdikis nebesideda naujo kąsnio į burną, nusisuka nuo maisto ar net jį numeta ant žemės. Klausiau Živilės ir kaip jai sekėsi pradėti savo kūdikio primaitinimo kelionę turint tokį žinių apie mitybą bagažą, kokį primaitinimo būdą rinkosi – ji pasidalino, kad stengėsi save šiek tiek stabdyti ir leisti jam pačiam pažinti maisto pasaulį ir pasitikėti vaiku. Šiame pokalbyje išgirsite ir apie pasirengimo primaitinimui ženklus: pasvarstėme ir kodėl vis dar gajus mitas, kad primaitinimą reikia pradėti ne nuo šešių mėnesių, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija, bet anksčiau ir kodėl visgi reikėtų sulaukti, kol kūdikis yra pasirengęs pažinčiai su kietu maistu. 

Živilė pasidalino ir begale praktinių patarimų: nuo kokių produktų reikėtų pradėti primaitinimą ir kaip dažnai į kūdikio mitybą įvesti naujus produktus, kokius produktus geriausia patiekti drauge, kad būtų lengviau pasisavintos svarbiausios maistinės medžiagos, kokių produktų išvis reikėtų vengti.

Su Živile pakalbėjome ir apie suvalgomo maisto kiekį – kodėl svarbu leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kiek jis nori valgyti ir kaip toks savarankiškumo skatinimas bei įsiklausymas į kūdikio sotumo jausmą gali teigiamai atsiliepti ateityje. Kartais mes įsivaizduojame, kad kūdikis turi suvalgyti daug daugiau, nei jis iš tiesų norės ar bus pasiruošęs – vaiko skrandis yra nedidelis, o iki pirmųjų metų vyksta pažintis su maistu, vadinasi, tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis maistu drauge su kūdikiu. 

Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. Kviečiu klausytis pokalbio.

Gero klausymo!

Morta

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Tai pokalbis su dviem mamomis, Laura Markvaldiene ir Monika Jovaišiene, kurių graži draugystė užsimezgė visai netikėtai, bet iki šiol, jau ne vienus metus, jos viena kitos gyvenimą ir kasdienybę praturtina pačiu gražiausiu ryšiu. 

Tikrai yra tekę girdėti gražių istorijų apie tai, kaip draugės pradeda lauktis vaikų kartu, gyvena tame pačiame mieste ir tuomet gali susitikti, dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir sunkumais, kuriais tapus mama kartais, rodos, tik pasidalinus ir pagerėja iškart. Tačiau tokie atvejai labiau išimtis, nei taisyklė.

Dažnai tapimas mama į mūsų gyvenimą atsineša ir vienišumą, nes didelę dalį laiko praleidžiame su mažyliu, taikomės prie jo ritmo, kuris draugams, aplinkiniams, gyvenantiems toliau įprastu suaugusio žmogaus ritmu, nėra labai tinkamas…

Susiklosto visaip, bet pastebiu, kad susirasti draugių tapus mama nėra taip jau lengva. Aišku, daug kas priklauso ir nuo mūsų asmenybės, požiūrio, charakterio.

Laurą ir Moniką pakviečiau pasidalinti savo istorija norėdama padrąsinti jus, tas, kurios jaučiatės vienišos, pabandyti išdrįsti įsileisti žmogų į savo gyvenimą. Man atrodo, kad tam būdų yra labai daug, bet visų pirma turime įsileisti šią mintį ir atidaryti savo širdies langelį, net ir žinant, kad visada yra rizika būti nesuprastai, atstumtai, įskaudintai.

Bet taip pat yra rizika, kad rasite žmogų, su kuriuo galėsite juoktis iki ašarų, palikti ramia sąžine pasaugoti savo vaikus, kol judu su vyru būsite pasimatyme, švęsite kartu gimtadienius arba įsėsite į mašiną su pižama ir važiuosite gerti rytinės kavos po siaubingos nakties ir be jokių kompleksų abi sėdėdamos tarp kalno vaikų žaislų jausitės nors ir neišsimiegojusios, bet mylimos. Nuoširdžiai linkiu to kiekvienai, kuri šiandien to ieškote.

Gero klausymo ir lengvo savaitgalio!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su laukinėjimo ambasadore Skaiste Manstavičiene, kuri instagram paskyroje „Laukinėjam“ dalinasi savo sukaupta laukinėjimo patirtimi ir reklamuoja :) buvimo gryname ore naudą tėvams. Nes būtent tėvų atsakomybėje ir galioje, jos nuomone, yra vaiko buvimas gryname ore. Tereikia apsirengti ir išeiti iš namų.

Be jokios abejonės, su Skaiste mes apkalbėjome labai daug aprangos niuansų: ką ir kada rengtis, kiek komplektų ji pataria turėti, kodėl medvilninius marškinėlius tikrai pataria palikti namie, kaip ir kodėl vertingas yra drabužių sluoksniavimas ir daug kitų detalių.

Bet taip pat daug kalbėjome apie laukinėjimo psichologiją ir buvimo lauke naudą mums visiems. „Laukinėjimas daugiausiai siejasi ne su techniniais dalykais, kuriuos lengva susakyti punktais ir išpildyti, bet visiška psichologija. Tėvai turi savimi pasitikėti, nugalėti tą baimę,“ – sako Skaistė. Jei pagalvojus apie išėjimą į lauką jus iškart persmelkia nuobodulio jausmas ir staiga pradedate ieškoti visų įmanomų pasiteisinimų, kodėl šiandien į lauką eiti neverta, nepatogu ar neapsimoka, labai norisi tikėti, kad po šio pokalbio tų pasiteisinimų, abejonių ir baimės išeiti į lauką bet kokiu oru atsiras mažiau.

„Kalba mamos“ gyvuoja rėmėjų ir mus remiančio verslo dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū mūsų partneriams „Hiatus“, kurių vardą išgirsite dar ne kartą. „Hiatus“ siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą.

Pavasarį, rodos, orai keičiasi kiekvieną dieną ir neretai tikrai galima pasimesti ne tik svarstant kaip aprengti vaiką, bet ir kaip apsirengti pačiam, kad išėjimas į lauką, kuris, visi žinome, teikia tiek daug naudos, nebūtų kančia. Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, o gal jau nebereikia pirštinių ir kepurės? Kokie batai, kad vaikas grįžtų sausomis kojomis? „Hiatus“ darbuotojai jums profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Mano ir Justinos šeima Hiatus parduotuvėse lankėmės ne kartą ir sulaukėme tikrai vertingų patarimų, tad drąsiai rekomenduojame. Būtinai sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas.

Ačiū „Hiatus“ ir rėmėjams už paramą mūsų veiklai, VU radijui START FM už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai, o Skaistei – už dalinimąsi patirtimi ir tokio gražaus žodžio atradimą. Gero klausymo ir smagaus laukinėjimo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kas yra tas tvarumas? Ar paprastam žmogui, nuolat bėgančiam ir lekiančiam, belieka tik daugkartinių maišelių, puodelių, indų naudojimas ir šiukšlių rūšiavimas, nes niekam kitam nėra laiko? O gal nerandat laiko ir tos kartotinės dėžės suplėšymui, kad tilptų į rūšiavimui skirtą konteinerį? O tada paguodžiat ir išteisinate save, nes, na, didžioji dalis kaimynų ar artimųjų irgi nerūšiuoja? 

Kas tvariau – ar važiuoti per visą miestą į ekologiškų prekių parduotuvę pirkti morkų ir riešutų, ar geriau tiesiog nueiti iki artimiausios parduotuvės? Ar būtinai reikia turėti visą naujausią įrangą, techniką namuose, jei vis dar puikiai tarnauja ta, kurią turime? 

Kviečiu paieškoti į šiuos klausimus atsakymų kartu ir paklausyti pokalbio su trimis tvarumo ir švaresnio pasaulio entuziastais: gydytoja, tvarių, ekologiškų prekių šeimai parduotuvės ir tinklaraščio „Naturoti“ įkūrėja Raimonda Valaikaite, žurnaliste, radijo laidų vedėja Milda Noreikaite-Bobiniene, daugkartinių sauskelnių entuziaste, „Tele2“ viešųjų ryšių vadove Asta Buitkute ir aplinkosaugos aktyvistu, daugybės puikių iniciatyvų autoriumi Giedriumi Buču.

Ką jiems reiškia tvarumas, ką jie stengiasi daryti, kad bent neprisidėtų prie aplinkos taršos, koks buvo jų kelias iki šiandienos, kas juos įkvepia, motyvuoja neprarasti entuziazmo užsiimti tvarumą skatinančia veikla ir dar daug labai įdomių klausimų ir mažų, bet labai svarbių šioje temoje detalių

Šis pokalbis buvo įrašytas vasario mėnesį organizuotoje tvarumo dienoje, kurios metu vyko šeimų turgelis ir Giedriaus Bučo dirbtuvės, tad girdėsite šiek tiek pašalinių garsų, o mes kartais ne viską suspėjome pasakyti į mikrofoną, nes turėjome jų tik du, bet labai tikiuosi, kad tai pernelyg netrukdys.

Gero klausymo!

Marija

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“⁠  ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Prie mikrofono jau antrą kartą įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Kuriu tinklaraštį „Mama, ką valgom?“, tad ir pokalbių temos suksis apie maistą. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą!

Būtent toks – įkvepiantis meilę sezoniniam maistui, turgui ir kūrybai virtuvėje – yra ir šis pokalbis su Aiste Bikauske, tinklaraščio @mission_diabetes autore. Aistė pasidalino, kodėl pradėjo rašyti tinklaraštį apie cukrinį diabetą, koks yra jos santykis su maistu, kaip šį santykį pakoregavo pirmo tipo cukrinis diabetas, kiek laiko prireikė, kad atrastų mitybos principus, tinkančius būtent jos kūnui.

Pokalbyje aptarėme dietų kultus ir kodėl jie neveikia, o dietos tėra trumpalaikės – Aistė kviečia kalbėti apie visos mitybos įpročius: mes turime gebėti taip valgyti visą gyvenimą, o kasdieniai mūsų pasirinkimai labai priklauso nuo aplinkybių – ar ruošiamės bėgti maratoną, ar automobiliu važiuosime į darbą, todėl mityboje, kaip ir tėvystėje bei kitose gyvenimo srityse, Aistė siūlo rinktis balansą.

Klausiau Aistės, ar natūraliai produktuose esantis cukrus skiriasi nuo pridėtinio cukraus, kodėl gali būti klaidinga jį vadinti „sveika alternatyva“. Ji pasidalino ir savo šeimos desertų ragavimo tradicijomis bei kokias mitybos ir meilės maistui vertybes ji nori perduoti ir savo vaikui. Žinoma, kalbėjomės ir apie Aistės kūdikio primaitinimą, kokiu būdu ji pasirinko supažindinti Adomą su maistu ir kaip galiausiai atsipalaidavo, leido sau būti atvira įvairioms patirtims ir stengėsi neprisirišti prie vieno metodo ar teorijos, norėdama pasilikti lankstumo galimybę.

Klausiau ir apie iššūkius, su kuriais teko susidurti primaitinimo metu, tačiau Aistė pastebėjo, kad vieni iššūkiai keičia kitus ir tai, kas pačioje pradžioje atrodė sudėtinga, labai greitai praeina, didžiausiu iššūkiu tampa tėvų išėjimas iš komforto zonos ir perėjimas į naują etapą.

Aistė man yra viena turgaus ir sezoninių bei vietinių produktų entuziasčių vėliavnešių, tad nenuostabu, kad ir mudviejų pokalbyje aptarėme, kaip ir kur ji renkasi produktus bei kur semiasi įkvėpimo, kaip jai sekasi planuoti šeimos maistą ir kodėl ji taip mėgsta pirkti turguje.

Pokalbio pabaigoje Aistė palinkėjo visiems mokytis apie maistą, kas su kuo dera, eksperimentuoti, kad būtų galima vis lengviau gaminti su sezoniškais produktais ir „išvirti sriubą iš kirvio“, o svarbiausia, nenuspręsti, jog ko nors nemėgsti dar neišbandžius – pokalbio pabaigoje išgirsite, ką daryti, jei nemėgstate burokėlių, kaip įsikvėpti kurti virtuvėje bei koks didelis džiaugsmas Aistei yra būti nustebintai maisto. Tikiu, kad mudviejų pokalbis įkvėps ir jus!

Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio.

Šiame pokalbyje girdėsite:

00:03:39 – Aistės tinklaraštis Mission Diabetes ir kaip jį įkvėpė pirmo tipo cukrinis diabetas

00:05:45 – Cukriniu diabetu sergančio žmogaus mityba – ko sveikas žmogus galėtų iš jos pasimokyti

00:14:49 – Pridėtinis ir natūraliai produktuose esantis cukrus

00:26:56 – Desertų ragavimo tradicija Aistės šeimoje

00:30:09 – Adomo primaitinimo kelionė

00:51:33 – Sezoninis, vietinis, kokybiškas maistas ir kūryba Aistės virtuvėje

01:07:44 – Patarimas primaitinimą pradedantiems tėvams

01:15:27 – Kas Aistę įkvepia gaminti ir mėgautis maistu

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien kviečiu paklausyti smagaus, įkvepiančio pokalbio su dviem mamomis, sertifikuotomis Marijos Montessori metodo praktikėmis Austėja Stancikiene ir Migle Rimeike. Prieš įkrentant į montessori pasaulį šiame pokalbyje, dar labai norisi pasidalinti, kad abi, ir Austėja, ir Miglė, kuria vertingus tinklaraščius, kur galite rasti daugybę idėjų veikloms su vaikais, patarimų, kaip montessori pritaikyti savo namuose, o taip pat ir susipažinti su pagarbios tėvystės filosofija. Miglę rasite po „Mažas didelis“ tinklaraščio stogu, o Austėją susirasti galite IG suvedę „Life Takes Two“ .

O čia pasikalbėti jas pakviečiau apie Montessori jų bendrą verslą „Seku vaiku“, kurio idėja gimė vienoje Vilniaus žaidimų aikštelėje, kurioje besupdamos ant sūpynių savo mergaites, dalindavosi (ne)pasiteisinusiais žaislais ir priemonėmis. Neilgai trukus išsikalbėjo, kad tokių, kokių norėtų savo vaikams, Lietuvos rinkoje labai trūksta.

Austėja ir Miglė dalinasi, kad „Seku vaiku“ atsirado iš meilės Marijos Montessori idėjoms, kurias savo kasdienoje siekia pritaikyti šiuolaikiniams vaikams bei namams.

Pasikalbėjome ir apie gamybos, kainų niuansus ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria smulkus verslas, siekiantis pasiūlyti kokybišką produktą šeimoms.

Iš visko, ką girdėsite, kaip visuomet, rekomenduoju atsirinkti tai, kas jums priimtina ir nesitikėti, kad viskas, kas tinka mūsų vaikams, tiks ir jūsų.

Labai džiaugiuosi, kad šio pokalbio rėmėjas – mūsų šeimos mylimas teatras „Pradžia“, vienijantis įvairias menines iniciatyvas, kuriančias vaikams. Labai gerai pamenu, kaip po „Sivužo“ spektaklio dar 2019 metais mes tapome nuolatiniais šio teatriuko lankytojais. Čia vaikai nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių turi galimybę pamatyti spektaklius, teatralizuotus koncertus visai šeimai, kuriuos kuria profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Man kaip mamai, labai patinka, kad šiame teatre dėmesys yra skiriamas ne tik kuriai nors vienai amžiaus grupei, ne tik mažyliams, bet ir vyresniems vaikams, todėl kartais lankomės su mūsų penkiamečiu, kartais – su dvimete, o kai kur galime nueiti visi kartu. Čia taip pat vyksta teatro užsiėmimai kūdikiams ir būrelis vaikams. Viską apie teatrą vaikams „Pradžia“ galite sužinotiteatrasvaikams.lt

Ką gi, o dabar, gero klausymo!

Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Mūsų bendruomenės pirties seansai svečiuose pas „Ivanas muša gongą“ pakuždėjo mintį įrašyti pokalbį apie grūdinimąsi, šaltį, karštį, ką jie daro su mūsų kūnu ir smegenimis, ir kaip šiais malonumais mėgautis teisingai. Neretai žmonės bijo maudynių šaltame vandenyje, nes galvoja, kad susirgs. O ką apie tai sako mokslas?

Su „Vilnelės pankų“ bendruomenės nariais, Wim Hof metodo instruktore, dviejų vaikų mama Igne Degutyte ir Arnu Repečka, pirties „Ivanas muša gongą“ direktoriumi kalbame ne tik apie grūdinimosi subtilybes, bet ir apie motyvaciją keisti gyvenimą, kai jis tavęs netenkina.

Abu pašnekovai, paklausti, kas privertė juos pamilti šaltą vandenį dalinosi, kad nesunku buvo pastebėti akivaizdų nuotaikų svyravimo sumažėjimą, geresnę savijautą, stipriai praretėjusias ligas, o kur dar kaskart ūgtelėjęs pasitikėjimas ir pasididžiavimas savimi, kad „štai, aš vėl peržengiau savo galimybių ribas“ ir „negaliu“ tapo „galiu“. Nemenką vaidmenį vaidina ir motyvuojanti bendruomenė, apie kurią taip pat pakalbėsime.

Tikriausiai labiausiai įsiminusi mintis iš pokalbio man buvo apie tai, jog maudynės visais metų laikais, išmoko pamilti savo šalies klimatą ir mokėti juo džiaugtis kasdien, o ne tik gyventi nuo vasaros iki vasaros. Tai iš tiesų yra didelis džiaugsmas ir laisvė.

Kaip susibūrė Vilnelės pankai, kas yra Wim Hof ir kaip atsirado šis metodas, kuo jis ypatingas, kodėl visgi žmonės lenda į tą šaltą vandenį ir kenčia šitą kančią, kodėl mums vertingas trumpalaikis stresas, kuo maudynės šaltame vandenyje primena gimdymą, ką reikia būtinai žinoti prieš lendant į šaltą vandenį ir ką labiau reikia ruošti – savo kūną ar protą dalinasi grūdinimosi entuziastai, šalto vandens ir pirties mylėtojai Ignė Degutytė ir Arnas Repečka.

„Kalba mamos“ tinklalaidė gyvuoja rėmėjų ir reklamos dėka. Stengiamės, kad ji būtų nuoširdi ir rekomenduotume tai, ką ir pačios naudojame, kuo tikime ir pasitikime. O šį pokalbį remia vaistinėCAMELIA, kurios šūkis „mažos kainos“ nėra tik reklaminis triukas. Labai gerai pamenu, kai rinkausi viską, ko reikėjo prieš antrąjį gimdymą, ir daugumą produktų geriausiomis kainomis, skyrusi tikrai daug laiko paieškoms, nes mėgstu sutaupyti, radau būtent CAMELIA vaistinėje. Mūsų šeima čia randa mylimus ECOSH papildus, tarp kurių – geležis, vitaminai C ir D, kokybiški žuvų taukai. Man patinka, kad ECOSH papildai yra bioaktyvios formos, vienos pakuotės pakanka net 3 mėnesiams, nėra konservantų, o kapsulės yra augalinės kilmės. Ypač patogu, kad prekes galima užsisakyti internetu, o atsiimti – artimiausioje vaistinėje, kurioje tikrai kompetentingai patarti gali vaistininkai.

Už galimybę įrašyti pokalbį kokybiškai tradiciškai AČIŪ tariu VU radijo stočiai START FM.

O dabar kviečiu nerti į grūdinimosi temą ir linkiu kuo atsparesnio visursams pavasario!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien prie „Kalba mamos“ mikrofonų Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM sėdi labai prasmingos iniciatyvos „Drauge“ komanda: psichologė, šios programos vadovė Jonė Piekuraitė-Dudėnė, savanorė Daiva Viržintienė ir psichologė, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė Ieva Šuipė. 

Šiandien mes labai daug kalbame apie tai, ko reikia vaikui, kad jis užaugtų laimingas, kaip jį lavinti, kokie jo poreikiai, domimės, skaitome knygas ir klausome seminarus, kokiais tėvais reikėtų būti. Ir dažnai išsikeliame sau ypatingai aukštus reikalavimus tuo pačiu dėl daug ko jausdami kaltę: kad darome, domimės vis tiek per mažai, kad nepavyksta, kad susimaunam, kad kažko nesugebam taip, kaip norėtųsi. Didžiąją dalį laiko suryja pareigos, atsakomybės, rūpestis vaikais, buitis, o mūsų poreikiai lieka nuošalyje. Kai jau bus laisvo laiko. Bėga dienos, savaitės, mėnesiai ir suprantame, kad jaučiamės pavargę ir vieniši.

Nežinau, kiek iš jūsų esate girdėję, rodos, jau dažnai kartojamą frazę, bet kalbant apie tėvų rūpestį savimi ji man atrodo pati tinkamiausia – kad deguonies kaukę užsidėti pirmiau reikia sau, o tik paskui savo vaikui. Nes to nepadarę negalėsime pasirūpinti ir esančiais šalia mūsų. Visa šeima laimi, jei tėvai yra laimingi.

Būtent ši programa, kurioje dalyvavimas yra nemokamas, tiesia pagalbos ranką tėvams, auginantiems nepilnamečiusvaikus, susiduriantiems su sunkumais ir neturintiems su kuo jais pasidalinti.

Su Ieva, Jone ir Daiva kalbame apie tai, kaip veikia ši programa, ką svarbu žinoti norint būti savanoriu, dėl kokių problemų galima kreiptis, kodėl svarbus dalyvio ir savanorio įsipareigojimas ir apie įvairias situacijas bei kitus klausimus, prie kurių prisiliesta per keletą programos gyvavimo metų.

Jeigu kyla minčių apie tai, kad kažkas yra ne taip, geriau nelaukti ypatingai sunkaus etapo ir gilios duobės – nėra per mažų problemų, dėl kurių skauda, liūdna ar jaučiatės vieniši. Kreipkimės, nedvejokime, bent išdrįskime pasmalsauti ir suteikti sau galimybę įsikibti į tą pagalbos ranką, kuri yra ištiesta.

Ir dar labai noriu paminėti, jog šios programos gyvavimui labai reikalingi savanoriai – žmonės, ieškantys galimybės savo gyvenimą padaryti prasmingesnį. Čia savanoriaudami jūs padėsite mamai ar tėčiui laimingesniam.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose.

Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei.

Už įrašą - EXTRA FM.

„Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė.

TOBULA gali nužudyti GERAI.

Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk.

Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau.

Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau?

Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai?

Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl?

Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi.

Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.

Gero klausymo.

Kalbėkime, mamos.

Marija

⁠Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“⁠  ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Šįkart su jumis sveikinuosi aš, Morta Belenavičienė. Jau dvejus su puse metų esu Jurgio mama, o prieš beveik dvejus metus, kai Jurgis pradėjo ragauti kieto maisto, ėmiau tuo dalintis „Mama, ką valgom“ paskyroje. Ir dabar tinklaraštis auga kartu su Jurgiu, tad dalinuosi ir jau patyrusiems valgytojams bei visai šeimai tinkamais receptais.

Maistas man kelia didelį džiaugsmą, tad niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip savo kūdikiui bandysiu sumaitinti tai, kas man neatrodo nei skanu, nei panašu į malonumą teikiantį maistą. Todėl ėmiau ieškoti kitų šeimų patirčių bei specialistų patarimų, o dabar noriu tuo pasidalinti su jumis, kad kūdikių ir mažų vaikų mityba būtų kuo lengvesnė ir galėtumėte atsipalaiduoti bei mėgautis kūdikio maisto kelione drauge.

O dabar – apie pirmąjį pokalbį. Į jį pasikviečiau dietistę, trijų mergaičių mamą, virtualaus asistento „Ką valgom?“ bendraįkūrėją Dalią Lenkutienę. Kalbėjomės ir apie jos motinystės pradžią, kuo ji vadovavosi augindama dvi pirmas, dabar jau paaugles, dukras, o kaip skyrėsi trečiosios, dabar šešiametės, dukros auginimas ir koks laisvesnis, be griežtų taisyklių jis buvo.

Dalia užsiminė, kad visos trys mamystės patirtys buvo labai skirtingos, bet ji įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo to, koks vaikas ateina į tavo pasaulį, o patirtis su pirmuoju vaiku visai neparuošia tam, kas laukia gimus antrajam. Dalia pasidalino, kaip atrado mitybos temą, kaip mityba padėjo jai gauti atsakymus, kurių ieškojo. Ji pati įvardino, kad jai labai pasisekė supratus, kas jai įdomu ir kas ją traukia.

Be abejo, kalbėjomės ir apie primaitinimą – kokios tendencijos vyravo prieš 15 metų ir kokios jos yra dabar, kaip primaitindama pirmąją dukrą rėmėsi vadovėlio rekomendacijomis, šeimos racionas nebuvo itin platus, o tai – ji pastebėjo – atsiliepia ir dabar: vyresniosios dukros yra išrankesnės maistui nei mažoji.

Didžiąją pokalbio dalį skyrėme subalansuotai kūdikių ir vaikų mitybai – Dalia papasakojo, iš ko turėtų susidėti vaiko lėkštė, kad jis gautų visų naudingų ir jam reikalingų medžiagų.

Tikiuosi, kad šie pokalbiai padės jums labiau pasitikėti vaiku ir leisti jam mėgautis maistu, o drauge užauginsime maistą mylinčių valgytojų kartą!

Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM.

O dabar kviečiu klausytis pokalbio.

Kalbėkime, mamos.

Morta

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pokalbio su Agata Mažeikiene, keturių vaikų mama ir „Šeimų darželio“ vadove. Jau visai netrukus darželis ne tik pakeis pavadinimą, bet ir nuo rugsėjo išaugs į pradinę mokyklą ir į klases kvies pirmokėlius. „Šeimų darželis“ taps AGORA darželiu ir mokykla.

Kodėl pasirinko būtent tokį pavadinimą, ką jis reiškia, kokios esminės šio darželio ir mokyklos vertybės, kodėl darželis tokį didelį dėmesį skiria charakterio ugdymui, bendradarbiavimui su šeimomis ir kokios esminės taisyklės jos kasdienybėje padeda viską suspėti kalbamės su Agata Mažeikiene.

Prieš tapdama mama sėkmingai dirbusi teisės srityje, gimus vaikams pradėjo drąsiau savęs klausti, ką norėtų veikti, kokius savo talentus ir sugebėjimus realizuoti.

Atsidūrusi tinkamoje vietoje ir tinkamu metu, tarptautinėje šeimų stovykloje išgirdusi įkvepiančių istorijų apie įvairiose pasaulio šalyse šeimų steigiamus darželius ir mokyklas, Agata nusprendė pabandyti su bendruomene įkurti tokį darželį Vilniuje. Tai – „Šeimų darželis“, į kurį Agata praėjusį rudenį mus pakvietė su savais rytmečiais ir iki šiol darželio duris atidaro visoms mūsų ir ne tik mūsų veikloms.

Be to, kad Agata vadovauja darželiui, turi keturis vaikus, ji yra baigusi Edukologijos ir šeimos studijų programą Katalonijos universitete, o šiuo metu yra ketvirto kurso psichologijos bakalauro studentė. Taigi taip, žinoma, kad klausiau jos, kokios taisyklės kasdienybėje jai padeda visas šias pareigas atlikti.

Šis pokalbis – padėka už atvertas duris, daugystę ir pasitikėjimą „Kalba mamos“ bendruomene, o taip pat ir nuoširdus noras pakalbinti moterį, mamą, kuriai tikrai labai rūpi prisidėti prie laimingų, išmintingų, dorų žmonių ugdymo Lietuvai ir pasauliui.

„Kalba mamos“ gyvuoja rėmėjų dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū šio pokalbio rėmėjams „Hiatus“, kurie siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą.

Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, batukai – visi tėvai žinom kiek visko reikia rengiant mažuosius į lauką šaltojo sezono metu, ir kaip kartais lengva pasimesti pasiūlos džiunglėse. Kaip išsirinkti kokybiškus drabužius ir batus, su kuriais vaikais ir ne perkaistų, negrįžtų namo sušalęs ir šlapiomis kojomis? Kaip tinkamai parinkti aprangą vaikams artėjant šiltesniems orams? „Hiatus“ profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas.

O dabar – kviečiu klausyti pokalbio su „Šeimų darželio“ vadove, keturių vaikų mama Agata Mažeikiene.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Primaitinimas neturi būti sudėtingas. Reikia pasitikėti savo vaiku ir mėgautis reginiu.“

Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Morta Belenavičiene, 2,5 Jurgio mama, kuriančia tinklaraštį „Mama, ką valgom?“ Būtent taip vadinsis ir nauja „Kalba mamos“ rubrika, kuriai kas mėnesį po naują pokalbį su specialistais ir tėvais jums paruoš Morta.

Šiame pokalbyje kalbame, kaip meilė maistui ir noras ja dalintis atsirado Mortos gyvenime, kaip sekėsi Jurgio primaitinimo kelionė ir kokiomis taisyklėmis ji vadovavosi. Ne kartą abi šiame pokalbyje pritarėme viena kitai, kad maisto pažinimas – tai pasaulio pažinimas. Ir kiekvienas vaikas šią kelionę keliauja savu tempu.

Abi trumpai dalinomės mūsų vaikų mylimiausiomis košėmis ir jų pagardais, kurių dažniausiai arba prašo pakartoti, arba bent jau yra suvalgomos iki paskutinio šaukštelio? Apie jas mes ir pačios sakome „žiauuuuriai skanu“, nes esame košių gerbėjos.

Dar sužinosite, kokio vaisiaus aš niekaip neprisijaukinu, nors vis matau, kaip kiti jį gardžiai skanauja ir patiekia vaikams, ką Morta daro tais etapais, kai, rodos, pavargsta nuo galvoje besisukančio klausimo „ką gaminti?“ ir kas ją, kalbant apie vaikų primaitinimą, labiausiai erzina ir atrodo neteisinga.

Ir, žinoma, paprašiau Mortos pasidalinti, kokiomis temomis, kada ir su kuo bus Mortos pokalbiai prie „Kalba mamos“ mikrofono.

Abi su Morta dėkojame elektroninės parduotuvės „Naturoti.lt“ įkūrėjai, gydytojai Raimondai Valaikaitei, parėmusiai šį pokalbį. „Naturoti“ parduotuvėje galite rasti sveikatą ir žemę tausojančių, gydytojos atrinktų produktų vaikams ir visai šeimai: indų, geruvių, daugkartinių sauskelnių, skalbiklių, kūno priežiūros priemonių, virtuvės reikmenų ir visko, ko reikia siekiant kurti sveiką vaikystę ir gamtai draugišką šeimos gyvenimo būdą. „Naturoti“ lentynos nuolat pasipildo ir atsinaujina ne tik produktais, bet ir itin naudinga informacija apie juos, padedančia išsirinkti tai, ko jums tikrai reikia, bet ir tiksliai žinoti, ką įsigyjate, kaip produktai gali paveikti sveikatą, kokios galimos alternatyvos ir ar netgi gauti gydytojos Raimondos patarimą. O jos kuriamas tinklaraštis Instagram'e naturoti_kids yra tikras informacijos apie aplinkos poveikį sveikatai lobynas.

Ačiū Raimondai už vertingą turinį, rūpestį mūsų visų Žeme ir kad prisideda prie „Kalba mamos“ pokalbių gyvavimo.

Linkiu gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą.

Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų.

O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį.

Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbame su socialinių mokslų daktare, klinikine psichologe, Vilniaus universiteto mokslininke, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos nare ir trejų su puse metų stažą turinčia mama Egle Mažulyte-Rašytine. Viena iš Eglės domėjimosi ir tyrinėjimo temų – traumų psichologija.

2017 metais ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“, kurią dedikavo savo seneliui, Alfonsui Urbonui, buvusiam politiniam kaliniui, išgyvenusiam Kengiro ir Magadano lagerius, apdovanotam Kariuomenės kūrėjų savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliais. Eglė dalinosi, jog augdama matė didelį senelio optimizmą ir stiprybę, ir jis jai visada buvo didelis įkvėpimas.

Pakviečiau Eglę panagrinėti gimdymo traumos temą ir pokalbį ji pradėjo pozityviai sakydama, kad mes, žmonės, visų pirma, esame labai atsparūs. Daug ką galime pakelti, išgyventi. O trauma savyje neša ne tik skausmą ar sunkumą, bet ir galimybę augti.

Klausiau jos:

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. „Mūsų užduotis žemėje – sukurti kažką gero, pasidalinti tuo ir pasimėgauti buvimo žmogumi patirtimi.“

Šįkart apie motinystės džiaugsmus ir įkvėpimus kalbame su Beata Nicholson, 4 vaikų mama, žurnaliste, kulinarinių knygų autore, televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja. Ne be reikalo ji save vadina pozityvaus gyvenimo ambasadore – Beatą retai pamatysime nesišypsančią ar nesijuokiančią.

Nors Beatą galėtume pavadinti ir šeimos ambasadore, nes tikrai žinau, kad jos paklausę žmonės užsimano daugiau vaikų, ji nemato reikalo slėpti, jog auginimas yra pats sudėtingiausias darbas. Bet tuo pačiu – laiškas nuo Dievo, priartėjimas prie dieviškumo ir galimybė pajusti begalinę meilę, dėl kurios visas pasaulis juda į priekį, ji neleidžia sau skųstis ir dejuoti. Tai jos pasirinkimas – visada ieškoti šakos, į kurią gali įsikibti ir judėti pirmyn. Didelė šeima visada buvo jos svajonė, o paklausta apie viešumo kainą ji primena, kad myli žmones, o kokia nuotaika viską kuri, tokios ir sulauki atgal.

Mudvi su Beata pakalbėjome paprastai ir atvirai apie motinystę, laimę, namus, gimdymus, būtinybė gyvenime nesusireikšminti, vaikų auginimo etapų džiaugsmus, iššūkius, kaip jos gyvenime realybėje atrodo tas posakis „mama irgi žmogus“ ir kodėl vyras ir moteris, tapę tėvais, turėtų nepamiršti papildyti savo sielas savais poreikiais.

Mane Beata tikrai nuoširdžiai įkvepia džiaugtis gyvenimu, į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, tvirtai paimti savo gyvenimą į rankas ir daryti tai, ką nori daryti. Nes viskas mūsų pačių rankose. Džiaugsmas ir noras matyti daugiau gėrio, grožio nei blogo ir tamsių, niūrių spalvų, yra kiekvieno iš mūsų viduje. O gyvenimo grožis – pasikeitimuose, skirtinguose etapuose, galimybėje keistis ir keisti tai, kas netinka, nepatinka.

Gero klausymo!

Šį pokalbį remia MEDEXY.lt, pristatantys CLINERAL TOPIC dermakosmetikos linijos produktus, sukurtus Negyvosios jūros mineralų pagrindu. Produktai skirti palengvinti lėtinių odos ligų simptomus ir yra ne kartą pelnę apdovanojimus, iš kurių dukart – Izraelio „Geriausio produkto/metų prekės ženklo“ apdovanojimą. Tai kūno kremas bei dušo ir vonios aliejus, kuriuos rekomenduojama naudoti ne tik siekiant sumažinti ligos simptomus, bet ir nuolatinei prevencijai, ypač jautriai kūdikių ir vaikų odai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog CLINERAL TOPIC linijos produktai ramina sudirgimus, mažina paraudimą, švelnina bei minkština išsausėjusią odą. Šiuos ir kitus kruopščiai atrinktus produktus rasite www.medexy.lt.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien dalinuosi pokalbiu su vaikų ir paauglių psichologe, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadove, daug metų vedančia tėvams pozityvios tėvystės temomis, Ieva Šuipe. 

Apie visa tai ir daugiau kalbame su vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbamės su Iveta Bakanauske, kuri yra trimetės Liepos mama, komunikacijos specialistė, pirmųjų Lietuvoje tėvystės gidų autorė ir edukacinio projekto tėvams „Auganti šeima“ įkūrėja.

„Auganti šeima“ yra platforma, kurioje galima rasti specialistų atrinktą informaciją, vaizdo pokalbius apie tam tikrą vaiko amžių, kas jam būdinga ir ką svarbiausia žinoti. Kaip gimė mintis kurti tokius rinkinius, Iveta pasakoja šiame pokalbyje.

Tačiau daugiausia kalbėjome apie motinystę ir Ivetos kelionę. Ką reiškia auginti jautrų vaiką, kodėl tokia svarbi bendruomenė ir kaip bendrystės jausmas su kitomis mamomis, kitais tėvais, gali padėti išlipti iš pačių juodžiausių etapų ir suprasti, jog su tavimi viskas gerai. Kad normalu ilgėtis ankstesnio gyvenimo, normalu jausti daugybę įvairių jausmų, džiaugtis ir liūdėti tuo pačiu metu. Tai nauja kiekvienos mamos kasdienybė ir po truputį, kiekviena savo tempu, randame savo kelią, kuriame savo istoriją, kuri bus vienintelė tokia, neaprašyta nė vienoje knygoje, nors panašumų ar tokių pačių atkarpų ir galime sutikti.

Daug kalbėjome apie motinystės lūkesčius ir realybę, apie jos ir vyro jausmus. Nors daug domėjosi, skaitė, ruošėsi vaiko atėjimui į šeimą, jie tikėjosi visai ne to, kas pasitiko nuo pirmųjų dienų. Būdami, rodos, ant plaukelio besilaikantys, pervargę, neišsimiegoję tėvai, pirmą kartą save ir vienas kitą pamatę be jokių kaukių, išsigando. Iveta neslepia, jog motinystės pradžia buvo tikrai sunki ir iki šiol nežino, ar kada bus pasiryžę su vyru darkart tapti tėvais. Nors šiandien ji išgyvena vieną gražiausių ir lengviausių motinystės etapų.

Nors tai nėra lengva kelionė, motinystė augina, keičia, stiprina.

Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbius.

Gero klausymo!

Kalbėkime, mamos

Marija 

Pokalbio eiga:

00:03:35 – kada ir kaip Iveta pradėjo kurti turinį internete: tinklaraštis, vlogai YouTube, projektai ir galiausiai – „120 procentų“, kuris visai neseniai tapo „Auganti šeima“; klajonės po pasaulį ir namų radimas Lietuvoje;

00:13:07 – kaip darbas saviugdos temomis pakeitė šeimos temos;

00:15:36 – lūkesčiai vs. Realybė motinystės pradžioje;

00:23:57 – kaip motinystė pakeitė Ivetą;

00:29:55 – ir vyro gyvenimas tapus tėčiu pasikeičia. Ivetos vyro patirtis;

00:40:52 – bendruomenės svarba šeimų gyvenime – milžiniška;

00:49:32 – visi vaikai skirtingi, o tėvystės sunkumas/lengvumas nemenkai priklauso ne tik nuo mūsų požiūrio, bet ir nuo vaiko. Bandymas pakeisti vaiką taip pat atima iš tėvystės daug džiaugsmo;

00:59:34 – kai paleidžiame tobulybės iliuziją, tėvystė tampa daug lengvesnė;

01:01:15 – laiminga mama – laimingas vaikas;

01:11:58 – apie naujausią iniciatyvą – dovaną visoms Lietuvos šeimoms.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, tinklaraščių „Ryšyje“ ir „Natūrali motinystė“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene, kurią kalbinu jau trečią kartą :)

Šįkart Eglę pakviečiau pasidalinti savo gimdymo namuose istorija. Noriu dažniau dalintis gražiomis gimdymo istorijomis ir daugiau kalbėti apie moterų galimybę rinktis, kaip ir kodėl jos nori pasitikti į pasaulį ateinančius savo kūdikius. Manau, kad tai svarbu ir reikalinga.

Eglė dalinasi, kodėl ji nenorėjo gimdyti ligoninėje, kaip priėjo prie sprendimo gimdyti namuose, dėl ko nerimavo ir kas padėjo jaustis užtikrintai dėl savo sprendimo.

Tegul tai bus dar viena istorija, kuri prisidės prie nuoširdaus mėginimo suprasti, kodėl moterys visame pasaulyje nori gimdyti namuose.

Ačiū Eglei už pasidalinimą ir VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti pokalbius kokybiškai.

Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atlikta apklausa apie Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtis.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Tėvams svarbu būti sąžiningiems su savimi ir stengtis augti, nes paauglystė yra tas laikas, kai vaikai pamato tėvų trūkumus. Ir dažnai jie yra teisūs.“

Kviečiu paklausyti pokalbio su mama, bičiule medicinos psichologe, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute Rugile Kazlauskiene, kurią kai kurie iš jūsų tikriausiai atpažįstate iš knygelės „Kaip nugalėti drakonligę“, kurią ji parašė. Pasinaudosiu proga ir labai nuoširdžiai ją parekomenduosiu tiems, kurie ieško tokios knygos, kuri padėtų vaikui nugalėti gydytojų, odontologų, poliklinikų ir ligoninės baimę, žodžiu, visų baltų chalatų baimę. Esu įsitikinusi, kad būtent ji labai prisidėjo prie to, jog Jonas, būdamas maždaug 2,5 metų amžiaus, ne tik leido, bet ir ramiai išsėdėdavo, kai tekdavo imti kraują iš piršto ar venos.

Su Rugile nusprendėme pakalbėti apie paauglystę ir kodėl beveik visiems pagalvojus apie šį laikotarpį, ypač, jeigu turime vaikų, pasišiaušia oda. Kodėl taip yra?

Rugilė, daug dirbdama su paaugliais, kviečia tėvus dažniau pasižiūrėti į savo vaikus iš šalies – koks gražus ir didelis žmogus jis ar ji užaugo ir koks vis labiau pasiruošęs gyventi tikrai sudėtingame pasaulyje.

Paaugliai, anot jos, yra gyvenimu degantys žmonės, kurie labai rimtai ieško atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.

Šį pokalbį remia – „Gentle Day“. Labai džiaugiuosi, kad galiu nuoširdžiai reklamuoti tokius kokybiškus, pačios išbandytus ir jau seniai pamėgtus produktus. Šįkart „Gentle Day“ įkūrėja Vilmantė, kuri pati taip pat yra mama, kviečia jus susipažinti su aukščiausios kokybės ekologišku „Gentle Day“ rinkiniu pirmosioms mėnesinėms. Nežinau, kokios jums kyla mintys ir prisiminimai pagalvojus apie pirmąsias mėnesines, bet aš pamenu daug jaudulio, baimės, nerimo ir netgi gėdos jausmo, kuris iš tiesų paauglystėje lydėjo gana ilgai. „Gentle Day“ ragina mamas kartu su dukromis švęsti tokią ypatingą ir reikšmingą merginos gyvenime įvykį ir kviečia padovanoti šį rinkinį, kuriame rasite ne tik įvairaus dydžio įklotų, bet ir inovatyvias kelnaites, kurios apsaugos nuo pratekėjimų, o taip pat ir lankstinuką su daug vertingų patarimų, kada jau verta ir kaip su dukra pasikalbėti, kad šis įvykis, kuris anksčiau ar vėliau inutiks, neišgąsdintų. Daugiau informacijos apie šiuos rinkinius galite rasti www.gentleday.lt

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pokalbio su Egle Adliene, 3 vaikų mama, kuri kartu su drauge įkūrė virtualią lituanistinę mokyklėlę „Pasaka“. Kadangi Eglė 10 metų gyveno Anglijoje ir būtent ten prasidėjo jos kaip mamos karjera, man buvo labai smalsu, kas gi ten kitaip, kokios mamos jai pasirodė ten, ir kokios čia, Lietuvoje. Žinoma, klausiau, kodėl jų šeima grįžo į Lietuvą, ir kaip gimė virtualios lituanistinės mokyklos idėja.

Jaučiuosi labai dėkinga Eglei už atvirumą ir pasidalinimą apie didžiulį nerimą, kurį ji patyrė gimus antram vaikui ir ką apie tą nerimą suprasti jai padėjo psichoterapija.

Jeigu esate pastoję netikėtai, tikriausiai pamenate, kiek įvairiausių jausmų gali užplūsti tą akimirką. Eglė dalinasi savo patirtimi, ką reiškia netikėtai sužinoti apie nėštumą, kai svajonių verslo variklis jau gerokai užsisukęs, esi išdalinusi ir išmetusi visus nėščiosios drabužius, dietologė tau yra sudariusi planą, kuris turėtų padėti atsikratyti nepageidaujamų kilogramų ir jau ruošiesi tapti karjeros moterimi, nes kuri verslą, kuriam negaila skirti net nakties valandų, kai suminga vaikai. O tada... pastoji. Ir žinai, kad teks vėl viską gyvenime šiek tiek perdėlioti.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su akušere Emilija Vičiūniene, dviejų vaikų mama, apie įvairius jausmus, kurie gali aplankyti moterį po gimdymo, ir apie ypatingai svarbų artimųjų vaidmenį šiuo jautriu laikotarpiu.

Su Emilija aptariame įvairias būsenas, kurios gali ištikti moterį, ir kas kiekvienai iš jų būdinga:

Taip pat kalbame apie pagalbos moteriai ir šeimai, sulaukusiai naujagimio, būdus ir kokios gimdyvių priežiūros Emilija, pati būdama akušerė, linkėtų Lietuvai.

Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama.

Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį, tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais.

Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm.

Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui.

Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių.

Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats.

O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika.

Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė.

Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO.

Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA.

Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės.

Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne? Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių.

Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga). Bet jei nekenčiame tvarkymosi ir jis apkartina buvimą namie, vaikų auginimą, gal verta paieškoti pagalbos arba kažką susipaprastinti.

Labai svarbu spręsti šiuos klausimus komandoje ir vengti kaltinimų, pasimėtymų tomis frazėmis „tu visada“, „tu niekada“, kurių niekas nemėgsta ir jas išgirdę stoja į gynybinę poziciją.

Žodžiu, kalbėkitės, pabandykite keisti tai, kas nepatinka. Ir nepamirškit savęs. Laiminga mama – laiminga šeima. Labai gražiai Akvilė pačioje pabaigoje pasakė, kad jei būsime prioritetas sau, ir vaikai bus, nes kai būsime pailsėję, neužsiknisę nuo buities ir rūpesčių tėvai, mažiau pyksime ant vaikų ir daugiau džiaugsimės gyvenimu. Bus tiesiog lengviau būti.

Ačiū Akvilei, kuri palietė būtinybės atsigręžti į bendruomenę ir to kaimo aplink svarbą. Jeigu viena pati šeima, keli suaugę žmonės, yra paliekami viską neva tobulai susidėlioti savo gyvenime, jie iš tiesų yra pasmerkiami paskęsti visame tame nuovargyje, buityje, žiauriai sudėtingame žongliravime ir jausme, kad va, esam nevykę, neišeina, nespėjam, nemokam.

Bet vaikai neturėtų rūpėti tik jų tėvams. Galų gale, juk ne sau juos auginame, ar ne? Auginame vaikus visuomenei, Lietuvai, pasauliui. Visai logiškai skamba, kad ne tik mums ir turėtų rūpėti augantys žmonės, kurie rytoj, po mūsų, jį kurs.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Tėčio dienos proga kviečiu klausyti pokalbio su trijų vaikų tėčiu, IT specialistu Gediminu Astrausku. Pakalbinti jį buvo labai smalsu sužinojus, kad gimus antram vaikui, jis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje žinau vos keletą.

Atvirai kalbant, man nepatinka iniciatyvos, verčiančios šeimą paklusti ir pagal kažkieno sugalvotas taisykles priimti sprendimą, kas ir kiek turi laiko auginti vaikus, greičiau ar lėčiau grįžti į darbus. Manau, kad kiekvienai šeimai turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ji nori tą daryti. Juk skiriasi žmonių darbo pobūdis, poreikiai, gyvenimo būdas, prioritetai ir pasirinkimai. Bet man labai įdomu, kaip šeimos susidėlioja savo tvarką ir augina vaikus.

Su Gediminu kalbamės, kodėl jie nusprendė su žmona apsikeisti vietomis – jis išeiti iš darbo ir leisti dienas su vaikais, o žmona – grįžti į darbus. Kodėl bijojo, kaip reagavo darbdavys, artimieji ir draugai, kas pradžioje buvo sunkiausia, kaip leido dienas su vaikais ir kaip į kasdienybę sugrįžo jo mėgstamas užsiėmimas – bėgimas, nors tapęs tėčiu galvojo, kad teks jį palaidoti.

Instagram'e Gediminas dalinasi akimirkomis iš kasdienybės ir praktiškais patarimais norintiems bėgioti su vaikais. Šiandien jis drąsina tėvus nebijoti pradėti bėgioti su paprastu vaikišku vežimėliu, nes pamena, kad pats dėl svarstymų, jog tam būtinai reikia specialaus vežimėlio, prarado visus metus.

Tėčius ragina nebijoti išeiti į vaiko priežiūros atostogas, o mamoms siunčia pliūpsnį pagarbos žodžių už tai, kiek iš tiesų jos sugeba visko padaryti būdamos su vaikais. Anksčiau drįsdavęs žmonai papriekaištauti, kad kaip ji būdama namie nepagamino valgyti, pats išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, suprato, kad tai ne taip ir paprasta, todėl atsiprašo ir atsiima savo žodžius.

Bet apie viską kviečiu klausyti paties Gedimino.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

O šiandien dalinuosi jaukiu pašnekesiu su Inga Narijauskiene, dviejų, jau suaugusių vaikų, mama, užsiėmimų „Mamų dainos“ ir terapinių pasakų apie Pelėdą Drūliją kūrėja. Užsiėmimus, apie kuriuos plačiau išgirsite pokalbio metu, Inga pradėjo vesti dar 1999 metais, tad pirmieji leliukai, kažkada dainavę su mamomis daineles ir žaidę pirštų žaidimus, jau užaugo ir visai gali būti, kad jau grįžta arba tuoj grįš pas Ingą su savo leliukais.

Man buvo labai smalsu, kaip šie užsiėmimai prasidėjo, kodėl Ingą taip domina ankstyvoji vaikų psichologija ir ugdymas, kur ji ieško informacijos, kuria dalinasi su šeimomis, kaip ji pati augino savo vaikus ir ar mamos su vaikais, kurie ateina šiandien į jos užsiėmimus, labai skiriasi nuo tų, kurie ateidavo prieš daugiau nei 20 metų. Taip pat pakalbėjome apie terapines pasakas ir kūrybiškumą.

Apie „Mamų dainas“ sužinojau iš kitos mamos dar prieš 4 metus, bet pradėjome lankyti tik visai neseniai su Elze. Ir nors dažniausiai į įvairius susibūrimus mamoms su vaikais aš žiūriu skeptiškai, nes mane vargina didžiulis triukšmas ir galvomis lipantys vaikai, o to išvengti dažniausiai nelabai pavyksta, kai daug mažų žmogelių sueina į vieną krūvą. Tačiau Ingos užsiėmimuose viskas kažkaip taip jaukiai, paprastai, lengvai, neįkyriai ir abi su Elze ten jaučiamės labai gerai. Pirmadienis tapo smagiu savaitės prasiskaidrinimu. O dainas ir žaidimus parsinešame namo, niūniuojame ir dainuojame kai kurias iš jų jau visa šeima. Todėl mielai dalinuosi ir rekomenduoju, jei ieškote kažko panašaus.

Smagaus klausymo!

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų?

Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU.

Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“.

Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių?

Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau.

Kviečiu klausyti!

Kalbėkime mamos,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis.

Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes.

Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu.

„Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ )

„MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija.

Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą.

Kalbėkime, mamos!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiam pirmadieniui buvo suplanuotas visai kitoks pokalbis, bet norėjau, kad šiuo neramiu metu tinklalaidė būtų naudinga, todėl pakviečiau psichologę Sigitą Valevičienę pakalbėti apie jausmus, kurie daugeliui taip stipriai ir netikėtai įsiveržė į mūsų gyvenimus. Kai jau galvojome, kad ateina pavasaris, vasara, anot kai kurių ekspertų, pradėjo šviestis ir Covid pabaiga, prasidėjo karas.

Galvojame apie jį gamindami valgyti, migdydami vaikus, dirbdami savo įprastus darbus, kurie, žūstant nekaltiems žmonėms, gali atrodyti visai neprasmingi. Po 11 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios, vakar sugebėjau pasiimti į rankas knygą. Bet net ir toji panašia tema.

Kai kurie iš mūsų jaučiame kaltę bandydami gyventi įprastai. Ar tai normalu? Kaip neįkristi į paniką? Kaip rasti vidurį tarp „Ukrainoje vyksta karas“ ir „gyvenimas nesustojo, turime išsaugoti savo įprastą gyvenimo ritmą“? Koks mūsų santykis su mirtimi? Blogis yra šio pasaulio dalis – kaip nenusivilti pasauliu, žmogumi?

Ir dar kartą apie tai, kaip galime padėti sau įtemptu metu.

„Pandemijos metu supratome, kad vidinis pasaulis yra svarbus. Dabar jis yra egzistenciškai svarbus. Kaip išgyvensim šią traumą, priklauso nuo to, ką darysime su savimi.“

Kviečiu klausyti ir dalintis su tais, kam jis šiuo metu galėtų padėti pasijusti geriau.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios.

Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio.

Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo:

„Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką.

Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...”

O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga.

Kviečiu klausyti.

Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Sekasi geriau, nei gėles auginti. Tiek ilgai nė vienos gėlės neturėjau, o Ūlai jau 4 mėnesiai.“ 

Tęsiu pažadą kviesti tėčius dažniau. Šįkart kalbame su Adomu, kuris į tėvystės frontą įžengė prieš keturis mėnesius. Nors paprašytas kažką patarti ar palinkėti tėčiams kuklinosi dėl savo trumpos patirties, visgi būtent pati pradžia, man atrodo, yra pati tirščiausia ir intensyviausia šios kelionės dalis. Būtent pradžioje dar sunku susigaudyti, kaip viskas pasikeitė ir kokios košės čia prisivirėm :)

Pokalbis, nors ir linksmas, su daug juoko ir krizenimo, mano ausims leido išgirsti daug apie tai, ką mąstė, dėl ko nerimavo, ką patyrė Adomas, laukdamas dukrytės. Jis dalinosi apie pasikeitusį požiūrį į moteris ir verkiančius vaikus, po gimdymo norą skambinti mamai ir už viską atsiprašyti, o visoms, gatvėje sutiktoms mamoms, duoti „penkis“.

O tikriausiai vienas gražiausių pastebėjimų man buvo apie tai, jog meilė vaikui, jo nuomone, auga pirmiausia per meilę mamai ir ne kartą paminėjo, kad savo svarbiausiu darbu pačioje pradžioje jis laikė būtent rūpestį žmona.

„Aš jau visą nėštumą jaučiausi skolingas. O po gimdymo supratau, kad visą gyvenimą tos skolos neatiduosiu.“

Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Sveikam kūne – sveika siela, ar ne? Naujų metų pradžia – puikus laikas motyvaciniam pokalbiui apie tai, kodėl verta sportuoti ir rūpintis savo kūnu.

Kalbame su sertifikuota nėščiųjų ir moterų po gimdymo sporto trenere Vaiva Bertašiūte apie moters kūną po gimdymo.

Kaip jį pakeičia gimdymas? Kodėl svarbu rūpintis dubens dugno raumenimis taip pat, kaip rūpinamės pilvo presu norėdamos turėti sicks pack‘ą? Ar tikrai turint diastazę padėti gali tik operacija? Ar šlapimo nelaikymas – gimdymo kaina ir nuosprendis visam gyvenimui? Kada kėgelio pratimai reikalingi, o kada gali situaciją pabloginti?

Nors kūnas po gimdymo pasikeičia, tai dar nereiškia, kad jis negali būti stipresnis, nei bet kada anksčiau.

Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbį.

Kalbėkime mamos!

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pašnekesio su psichologe, dviejų mergaičių mama, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore Milda Kukulskiene. Su Milda kalbamės jau ne pirmą kartą, 2020 metų pavasarį esame įrašę pokalbį apie tai, kaip padėti sau siaučiant pandemijai, kuri į mūsų gyvenimą atnešė tiek daug nerimo ir chaoso. Jį rasite ČIA.

Šįkart Mildą pakviečiau pakalbėti apie antro vaiko atsiradimą šeimoje ir nuovargį tėvystėje, kuris, kaip sako Milda, auginant vaikus yra visiškai normalus. Normalu kasdien vakare jaustis pavargusia mama ar tėčiu, nes gyvenimas su vaikais yra labai intensyvus. Vis dėlto, yra tam tikri momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti pagalbos.

Man labai norėjosi pokalbio su Milda ne tik kaip su psichologe, bet – ir netgi labiau – kaip su dviejų vaikų mama. Ji dalinosi, kada jai buvo sudėtingiausias etapas augant dukrytėms, kurioms šiuo metu yra 6,5 ir 4,5 metų, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžia savo šeimoje, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Šio pokalbio atspirties taškas man buvo Mildos įrašas Instagram'e, kurį paskaitysiu šio pokalbio pristatymo pabaigoje.

Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“, kurių nuolat galima rasti ir mūsų šeimos virtuvės spintelėje. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, net 12 skirtingų rūšių. Puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio.

Už nuotrauką dėkoju Evgeniai Levin.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu pokalbiui apie psichologinį atsparumą su psichologe, meno psichoterapeute, dvynukų mama Evelina Savickaite-Kazlauske, kuri yra ir knygos „Kaktusas ar pienė“ autorė.

Koks yra atsparus žmogus? Ar galime išmokti tokiais būti? Kokį vaidmenį čia atlieka genai, o kiek galios keistis turime patys? Ar psichologiškai atsparūs tik ypatingų, neįtikėtinų istorijų herojai, o gal kiekvienas iš mūsų yra savaip stiprus ir norėdamas gali keltis vėl ir vėl iš naujo ir žengti pirmyn? Kodėl tiek daug kalbama apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą? Šie klausimai narstomi ir Evelinos knygoje, ir mūsų pokalbyje.

Dar kelios temos, kurias palietėme – tai Evelinos šeimos sprendimas po dešimties metų gyvenimo užsienyje sugrįžti į Lietuvą, to priežastys ir pirmieji įspūdžiai.

Taip pat klausiau, ką davė kelionė su tuomet dar tik būsimu vyru aplink pasaulį, trukusi pusantrų metų ir leidusi įkelti koją į 6 žemynus bei keliauti su 720 įvairiausių priemonių. O kuo ši kelionė panaši su motinyste?

Kviečiu klausyti ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM, kur galim jaukiai, šiltai ir profesionaliai įrašinėti šiuos pokalbius.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su menotyrininke, kuratore ir vizualiųjų menų redaktore žurnale „Nemunas“ Aiste Marija Grajauskaite, kuriai parašiau iškart, kai perskaičiau jos straipsnį „Literatūroje ir mene“ pavadintą „Mūsų vaikai, gėda ir lietuviški muziejai“.

Aistė mano, jog „Lietuvoje muziejai pamiršo, kad parodų ekspozicijos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į kelis dėmenis. Svarbi ne tik puiki, suaugusiųjų akims graži parodų architektūra, bet ir puikiai sukurta edukacinė programa vaikams. Jei parodos neišlaiko šio balanso, tuomet kyla klausimas, kaip galime norėti, kad meninės edukacijos nepatyrę vaikai pernakt taptų dvidešimtmečiais meno mylėtojais ir žinovais?..“

Sakote, vaikai nemėgsta muziejų? Klausiate, kaip juos sudominti? Kodėl verta juos ten vestis? Būtent apie tai ir kalbėsime su Aiste, dešimt metų dirbančia su muziejais ir galerijomis.

Pirmieji jos motinystės metai prabėgo Nyderlanduose, o patirtimi apie lankymąsi meno erdvėse su vaikais ji gali pasidalinti iš įvairių šalių. Kuo ta patirtis kitokia, nei Lietuvoje? Ką galime padaryti, kad ir pas mus į vaiką muziejuje būtų žiūrima kaip į įprastą lankytoją, o ne kaip į naštą, trukdį, o kartais net ir visai nepageidaujamą svečią?

Aistė pasidalino mintimis, ką galėtų padaryti Lietuvos muziejai ir galerijos, o ką – tėvai, kad vaikams pažinti meną būtų gera ir įdomu, kad visi galėtume sugyventi po viena saule prie to paties paveikslo.

Aistės patarimas tėvams – padaryti namų darbus ir atsipalaiduoti: „Eiti į muziejų nebūtinai kaip į šventę, bet ir ne kaip į darbą. Priimti jį natūraliai. Tai yra natūrali erdvė, kurioje mes visi turime jaustis gerai.“

Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM, kurios klaustyti galite radijo bangomis 94.2 Vilniuje. Nuotraukos autorė Eglė Juzumas.

Gero klausymo!

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su gydytoja dietologe, sertifikuota žindymo konsultante, dviejų vaikų mama Barbora Jarašūne.

Su Barbora kalbame apie mamos pieno naudą kūdikiui, trumpai ir apie tai, kaip tas pienas pasigamina, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria žindančios mamos, koks maistas gali padėti greičiau atsistatyti moters organizmui po nėštumo ir gimdymo. Barbora dalinasi patarimais, kokius maisto produktus reikėtų riboti ir nuo ko pradėti, jei tėvai įtaria, kad mažylis netoleruoja kokių nors maisto produktų.

Tikriausiai visi esame girdėję daug įvairiausių mitų apie žindymą, tad su Barbora palietėme ir keletą iš jų, o gražiausia šiame pokalbyje man Barboros šiltas balsas ir rūpestis, kad mamos ne kuo daugiau maisto produktų atsisakytų, o kaip tik valgytų kuo įvairesnį ir vertingesnį maistą.

Man labai patiko, kad Barbora taip išsamiai atsakė į klausimą apie kofeino vartojimą žindant, nes iki šiol visur mano matyta informacija šiuo klausimu dažniausiai būdavo paviršutiniška, tiesiog išversta iš užsienio populiarios literatūros, pernelyg nesigilinant net apie kokią kavą kalbama. Taigi sužinosit, kaip paruošta kava turi mažiausiai ir daugiausiai kofeino? Koks jo suvartojamas kiekis yra saugus? Kiek kofeino patenka į mamos pieną? Ši informacija, tikiu, padės kiekvienai mamai savarankiškai priimti sprendimą dėl išgeriamo kavos kiekio.

Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, pavyzdžiui, lazdynų ir anakardžių, aguoninis, karijų ir datulių, su cinamonu ir razinomis – net 12 skirtingų rūšių. Be jokios abejonės, riešutų kremas – puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio.

00:03:57 – medicinos, dietologijos mokslai ir žindymas – kaip šie keliai susitiko?

00:10:25 – Barboros žindymo patirtis

00:13:11 – dažniausi žindančių mamų iššūkiai

00:15:56 – koks maistas gali padėti moters organizmui ir kūnui atsistatyti po nėštumo ir gimdymo?

00:31:03 – kokių maisto produktų rekomenduojama vengti norint maitintis sveikai?

00:43:14 – maistas, mamos pienas ir kūdikio virškinimo bėdos. Kokios gali būti priežastys? Kokie sprendimai?

00:54:36 – kada ir kokius tyrimus verta daryti?

00:57:42 – ar mamai trūksta pieno? 

01:06:08 – ar yra mamos pieno gamybą skatinančių maisto produktų?

01:16:51 – mamos pieno vertė

01:23:55 – kofeinas žindant

01:36:16 – kaip gaminasi mamos pienas?

Gero klausymo :)

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Prabėgo dveji metai, kuriuose sutilpo 32 pokalbiai pačiomis įvairiausiomis temomis su mamomis ir kol kas tik su vienu tėčiu, bet naujame sezone pasižadu tėčius pokalbiui kviesti dažniau, nes manau, kad jie tikrai turi, kuo pasidalinti, ir kol nėra tėčių podcast‘o (nors tauta vis dar laukia „Tėčio užrašų“ sugrįžimo), jaučiu pareigą prisidėti ir prie jų patirčių įgarsinimo. Tad, tėčiai, parašykit man, jei norit pasidalinti savo patirtimi! O tie, kas galbūt šią tinklalaidę atradote tik dabar, labai kviečiu pasidairyti pokalbių archyve, nes per dvejus metus prikalbėta tikrai nemažai.

Kviečiu klausyti pokalbio su Marina Pukeliene, kuri rugsėjo pradžioje tapo trijų vaikų mama. Mariną pokalbiui pakviečiau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, jog ji dar praėjusių metų pradžioje man rašė siūlydama pakalbėti apie tai, kaip dviejų vaikų mamai sekėsi grįžti į darbus ir savo svajones derinti su prieraišios tėvystės principais, kurie jai pasirodė artimiausi auginant vaikus. Pamenu, tada taip ir neišdrįsau jos pakviesti pokalbiui, bet Marinos karjeros kelias ir temos, kuriomis ji domisi, atvedė iki projekto, kuriame beveik 3000 moterų, gimdžiusių Lietuvoje, dalinosi savo gimdymo patirtimi. Tai antroji priežastis, nes šį projektą seku nuo pat pradžių. Be to, ji tapo ir tinklalaidės rėmėja, tad turėjau galimybę su ja susipažinti ir išsiaiškinti, jog gyvename tame pačiame name ir netgi toje pačioje laiptinėje, todėl vieną dieną tiesiog išėjom į miškelį prie namų ir pasikalbėjome apie tai, kas rūpi abiems.

Marina dalinasi, kaip jai pavyko rasti kompromisą motinystės ir karjeros svajonių kelyje, apie stiprius virsmus gimus pirmagimei, kai teko susitaikyti su tuo, jog nepavyks visko sukontroliuoti, kaip galbūt iki tol dažnai gyvenime pavykdavo. Kalbėjome apie sąmoningumą laukiantis, planuojant gimdymą ir jau tapus mama. Apie stebuklingajį aukso viduriuką, kurį rasti savo pačių gyvenimuose galime tik patys, apie pasitikėjimą savimi ir kokia taisyklė jai padeda pernelyg neapsunkinti motinystės.

Taip pat pakalbėjome apie projektą „Mano gimdymas“, apie jo vertę ir tikslus, apie tai, kokį gimdymo patirčių Lietuvoje įspūdį leidžia susiformuoti ši apklausa. Mano nuomone, šis projektas tikrai labai svarbus ir reikšmingas, leidžiantis surinkti tiek daug svarbios informacijos apie tai, kaip moterys jaučiasi gimdydamos Lietuvoje. Labai norisi palinkėti, kad tie duomenys ne tik nugultų grafikuose, tačiau ir pasiektų žmones, kurie turi noro ir galią priimti reikiamus sprendimus, jog gimdyvių teisių situacija Lietuvoje gerėtų.

Kviečiu klausytis.

Gero klausymo!

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu paklaidžioti po motinystės netobulumus ir įkvėpimus su penkių vaikų mama, menininke, kūrėja Ieva Juodelyte. Ievos vardą pamatysite internete paieškoję „Mummymoon“, „Zebra I can see“, „Motula“ prekinių ženklų, kuriuos ji įkūrė. O šiandien ji savo širdį ir laisvą laiką, kiek jo gali turėti mama, per keliolika metų į pasaulį paskui save pasikvietusi dar ir 5 sielas, atiduoda projektui „Women Are Poems“, apie kurį plačiau čia dar pakalbėsime.

Kviesti pokalbiui nepažįstamą žmogų man kaskart yra nuotykis, kurio pabaigos nežinau. Pokalbis apie tai, ką reiškia būti mama, visada prašosi nuogo atvirumo. Čia jo išgirsite gana daug. Bent jau man taip atrodo.

Pradėję nuo Ievos profesinio kelio, jos projektų, atžingsniavom prie tobulybės siekio ir lūkesčių, dūžtančių į šukes. Kartais labai aštrias. Prie klausimo „o kas aš esu?“, prie pilnatvės jausmo ir atsakymų, kurių galbūt net neieškai, bet jie susiranda. Prie nuovargio, prie gyvenimo kasdienybėje su 5 vaikais, prie gimdymų ligoninėje ir namuose.

Išsipildymas, rutina, gimdymai, nuovargis, bendravimo su suaugusiais troškulys – tai penki Ievos raktažodžiais, kurių sulaukiau prieš pokalbį. Visus juos paliesime.

Kviečiu klausyti.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu į pasivaikščiojimą su dviejų vaikų – Uršulės ir Jurgio – mama, vaikų ligų ir eonatologijos gydytoja rezidente, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autore Elena Landsbergyte-Bukauskiene.

Eleną pokalbiui pakviesti planavau jau anksčiau, jos vardas nugulė mano kalbinti planuojamų moterų sąraše, tačiau kai ji IG pasidalino savo mintimis apie motinystės vienišumą, supratau, kad noriu pakalbinti ją dabar pat.

Šis pokalbis apie motinystės pradžią, lūkesčius ir realybę, apie baimę kažkam pasiguosti, kai būna sunku, liūdna, kai nesupranti savęs. Ir aštriai smeigiantį jausmą, kad... gal net ir neturi, kam apie tai pasakyti? Draugai, kurie neturi vaikų, nesupranta, o vyrui pasakyti gėda. Nes juk esi stipri moteris.

Dar apie kaltę, kai, rodos, turi tik šokinėti iš laimės, nes, na, labai laukei šio vaikelio, svajojai apie jį, tad tikėjaisi, kad būsi be proto laiminga ir tik truputį pavargusi mama, bet gaunasi kažkaip beveik atvirkščiai. Tai kaip čia yra? Kaip sugaudyti galus šituose absoliučiai naujuose jausmuose?

Kai kurioms šis laikotarpis būna trumpesnis, kai kurioms – ilgesnis. Kai kurios jį sukandę dantis pralaukiame viską paslėpusios po sauskelnių ir skalbinių krūvomis, kai kurios išsigandę, neiškentę ir nesulaukę pagerėjimo ieškome pagalbos. Elena suprato, kad pasikalbėti neturi su kuo, todėl pradėjo lankyti psichoterapiją, kuri padėjo susidėlioti taškus ant „i“. Ir nebebijoti kalbėti apie tai, kaip ji jaučiasi.

Socialinė atskirtis, kurioje užstringa dalis mamų su mažais vaikais, turi daugybę veidų. Vienas iš jų – vienišumas, kuris kartais persmelkia kiekvieną eilinės dienos akimirką. Galėtum juk eiti, daryti, veikti, dalyvauti, susitikti. Galėtum, bet kartais nėra tam jėgų. O kartais ir noro. Nes didžiausias troškimas neretai, po visos tos dienos rūpesčio kitu, mažu žmogumi, yra tiesiog valandėlė ramybės ir tylos. Net jeigu niekam (nebent tik tuščiam pascrollinimui) nėra jėgų. Juk būna, ar ne?

O tada, hm, lyg ir mėgaujiesi ta ramybe, bet lyg ir ilgiesi draugų, šurmulio, viso to, kas būdavo smagaus anksčiau (be vaikų), galimybės užeiti kur nori negalvojant apie tai, kaip čia reikės užsitempti tą vežimą, prikrautą krūvooom daiktų. Lyg ir supranti, kad normalu, jog atsiradus vaikams gyvenimas pasikeičia, bet vis tiek kartais ilgiesi ankstesnio laiko, ankstesnės savęs. O tada pasižiūri į vaiko akis ir jauti kaltę dėl to ilgesio, nes juk tavo rankose tai, apie ką svajojai, ko taip laukei. Et...

Elena sako, kad reikia tai išgedėti. Nes niekada nebus taip, kaip anksčiau. O jūs gedit? Jei taip, tai žinokit, kad su tuo jausmu gyvenančių mamų tikrai yra daugiau.

Bet ateina diena, kai supranti, priimi, kad viskas su tuo yra gerai. Viskas su manimi yra gerai. Ir su visais tais jausmais, kurie iš pradžių gal net ir gąsdino.

Bet tai auginanti, stiprinanti patirtis, atverianti pačias giliausias ir slapčiausias mūsų kerteles ir padedanti dar geriau pažinti save. Jei tik leidžiamės tų pokyčių vedami. O pokytis dažniausiai juk nėra lengva.

„Svarbiausia – neišsigąsti savęs ir savo jausmų“, – sako Elena.

Kalbėkime, mamos. Apie viską.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Kaltės jausmas dingo, kai perėjau dvi labai skirtingas stadijas – viena, kai tarsi save saugai, o kita – kai visą save atiduodi, ištirpsti vaikuose. Tada suvoki, kad iš tikrųjų nėra kažkokios tobulybės stotelės, į kurią atvažiuosi. Visada bus kažkas netobulo tame motinystės kelyje“, – sako dviejų vaikų mama, tėvystės koučerė Renata Cikanaitė.

Ir vėl kviečiu jus į miško maudynes. Kalbame su Renata, kuri, prieš 20 metų išvykusi į Paryžių, visai neseniai grįžo su vyru ir dviem vaikais gyvenimą kurti Lietuvoje. Kažkada buvusi finansų vadovė, šiandien Renata yra pasinėrusi į tėvystės temas, dirba koučere ir organizuoja seminarus, dirbtuves tėvams ir konferencijas „Tėvai ryšyje“. Paklausta, kas labiausiai padeda lengviau praplaukti per įvairiausius tėvystės iššūkius, sako, kad būtent ryšys.

Klausiau Renatos apie darželius ir mokyklas Briuselyje, kur augo jos vaikai, kodėl nusprendė grįžti ir ar nebuvo baisu leistis į šį nuotykį. O paklaususi, kas nutiko, kad visas jos gyvenimas šiandien sukasi aplink tėvystės temas, buvau pakviesta sugrįžti į Renatos vaikystę ir jos patirtis.

Kalbėjome apie jautrumą ir jo keliamus iššūkius, apie mokėjimą priimti kitą, kitokį, apie tai, kas buvo sudėtingiausia motinystės pradžioje, ir kodėl visgi vaikai buvo didžiausia jos gyvenimo dovana. Išlaisvinusi, suteikusi progą išgyventi vaikystę iš naujo, padėjusi priimti save tokią, kokia yra – „ypatingai jautrią“, kaip sako pati Renata. Ir, žinoma, apie netobulumo prisijaukinimą.

Į pokalbį su Renata atėjau nešina knyga „Geros žinios apie blogą elgesį“. Už galimybę pradžiuginti pašnekoves tariu AČIŪ Vagos leidyklai.

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Man visada labai smalsu sužinoti, kokie žmonės slepiasi už įvairių iniciatyvų ir idėjų. Googlinu numerius, kurie man skambina, googlinu ir apie žmones. Nieko nepadarysi, esu smalsi ir man tai patinka. Tas smalsumas mane dažnai atveda į labai įdomias pažintis. Tokio smalsumo vedama vieną dieną nuklydau į tinklaraštį „Dirbu mama“ paskaityti apie pykčio protrūkius ir atradau labai įdomią, įvairių idėjų pilnas kišenes besinešiojančią moterį, Ievą Driukienę ir nusprendžiau ją pakalbinti.

Ieva yra 4 vaikų mama, kinų kalbos ir kultūros specialistė, minėto tinklaraščio autorė, kuris gyvuoja jau apie 10 metų, La Leche lygos žindymo vadovė, o nuo praėjusio rudens dar ir su vyriausiu sūnumi įžengusi į tikrai gana naują Lietuvoje mokymosi namuose lauką. Apie visa tai ir pasišnekučiavome.

Ievos pasidalinimuose aš išgirdau daug ramybės ir jau išgvildentų atsakymų per prabėgusius 12 motinystės metų. Ievos vaikams yra 12 m., 10 m., 3,5 m. ir 1,5 m. Klausant 3 ar daugiau vaikų turinčias mamų man neretai susidaro įspūdis, kad joms viskas jau tarsi sviestu patepta su tuo vaikų auginimu. Nors Ieva dalinasi, kad su kiekvienu vaiku vis dar būna naujų, niekad nepatirtų etapų ir iššūkių, tačiau laikui bėgant jausmų, emocijų, bendravimo lygmuo darosi vis lengvesnis ir lengvesnis.

Kviečiu klausyti! Man laikas su Ieva tikrai neprailgo, tikiuosi, kad bus įdomu ir jums. Ačiū VAGOS leidyklai už knygas, kurias galiu dovanoti savo pašnekovėms. Ieva išsirinko Josh Shipp knygą „Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį“.

00:06:32: Kinų kalba – netikėtas posūkis, tapęs gyvenimo keliu

00:26:51: namų mokymas. Kaip ir kodėl?

00:52:00: žindymo kelionė auginant 4 vaikus, La Leche lyga, žindymo privalumai

01:19:20: tapsmas mama – koks jis?

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart girdėsit mus su Indre tekšint per balas, kažkurioje vietoje mane šnabždančią apie medžio kamienu šliaužiančią sraigę (jų tądien buvo tiek daug, kad kai kur vaikštant reikėjo atidžiai dėti kojas), paukščių čiulbesį, kuris buvo toks malonus ausiai, jog pagalvojau, kad norėčiau visus pokalbius nuo šiol įrašinėti vaikštinėjant gamtoje.

Taigi, apie ką gi tas mūsų pokalbis?

Apie netikėtą Indrės „Čiubo“ kepuryčių verslo pradžią, pasibeldusią į duris draugės ranka, apie dar labiau netikėtą Menjero sindromą, dėl kurio ji kaltina perfekcionizmą studijų metais ir norą būti geresne už gerą.

Apie persileidimą ir kokią ryškią žymę jis paliko Indrės gyvenime: nepasitikėjimą savimi, savo kūnu, kuris nesugebėjo išnešioti ir užauginti gyvybės, nepilnavertiškumo, nesėkmės jausmą. Indrė, vienoje kišenėje besinešdama Menjero sindromą, kitoje – persileidimą, jautėsi tarsi „iškritusi iš kokybiškų žmonių kategorijos“.

Tada ji tarsi suprato, kad suaugusiųjų gyvenimas, nėra toks, koks atrodė. Niekas mums nepasakoja apie nesėkmes. Ir kad ne visada v i s k ą galima pasiekti. Niekas mūsų neruošia nesėkmėms. Štai, mokykloje mums pasakoja tik apie tai, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo. O ką daryti, jei visą gyvenimą svajoji apie vaikus, atsakingai jiems ruošiesi, bet nepavyksta jų turėti?

Indrės noras – kad į besilaukiančias moteris būtų žiūrima kaip į žmogų su istorija, su praeitimi, kuri gali turėti labai daug įtakos jos nėštumui. O ne tik kaip į kūdikį nešiojantį kūną. Svarbų tiek, kiek svarbus kūdikis. Ir kad moterys kalbėtų, dalintųsi, ieškotų pagalbos, nenumotų ranka į taip stipriai gyvenimą galintį sudrebintį dalyką kaip persileidimas.

Šiame pokalbyje manęs girdėsite nedaug, todėl ir čia nedaugžodžiausiu, neperpasakosiu Indrės istorijos, kuria ji taip giliai ir atvirai dalinosi.

Kviečiu klausytis.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su psichologe Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir dula Lina Gabrijolavičiene, kurio centre – nėštumas ir gimdymas pandemijos akivaizdoje.

Eglė yra psichologė, dviejų dukrų mama, studijos „Natūrali motinystė“ bendraįkūrėja. Ji dirba su tėvais motinystės ir tėvystės temose, kurias mato kaip labai auginančią, keičiančią, daug atveriančią patirtį. Taip pat rašo, veda seminarus, konsultuoja ir padeda tėvams augti auginant savo vaikus.

Lina yra dula, padedanti besiruošiantiems gimdymui ir tėvystėje ieškoti orientyrų individualių konsultacijų, grupių ar paskaitų metu. Domisi gimdymo teorija ir praktika, o kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga dalyvauja projekte, tyrinėjančiame, kaip Lietuvos moterys vertina savo patirtis gimdant.

Klausydami mūsų pašnekesio turėkit omeny, kad jis įrašytas dar sausio 1-ąją, tačiau net ir klausant jo po 4 mėnesių man visgi susidarė įspūdis, kad niekas, apie ką kalbėjome, nepasenę ir vis dar neiškritę iš konteksto – mes vis dar su kaukėmis, vis dar daug nerimo ir nežinios, o moterys ir toliau laukiasi, gimdo virusui šnopojant į nugaras.

Eglė ir Lina dalinasi, kaip pasikeitė jų – psichologės ir dulos – darbas pandemijos metu, kokių naujų patirčių, minčių tie pokyčiai atnešė. Mudvi su Egle įrašinėjant pokalbį buvome paskutinių dienų, savaičių laukime, abiem šis nėštumas buvo antras, tad pasidalinome, kuo jis kitoks ir kokių atspalvių jam suteikė pandemija, ribojimai, negalėjimas matytis su artimaisiais, nerimas dėl susirgimo ir, galų gale, pačio gimdymo laukimas.

Eglė ir Lina dirba su moterimis, jas konsultuoja, prisideda savo žiniomis ir patirtimi prie jų ramesnio laukimo, tad jų įžvalgos man atrodo tikrai vertingos ir aprėpiančios įvairias patirtis.

Lina palietė labai įdomų „geros mergaitės“ gimdyme aspektą ir dalinosi mintimis apie tai, kas suteikia mums saugumo, pasitikėjimo savo kūnu ir kaip išmokti jo klausyti, jį suprasti. Pabaigoje išgirsite Eglės ir Linos patarimus apie tai, kas gali padėti laukti gimdymo ramiau, labiau pasitikint savimi.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Jau kvepiant pavasariui kviečiu klausyti pokalbio su Egle Šilkone. Prieš motinystės atostogas Eglė dirbo su viešojo ir privataus sektoriaus projektais, o šiuo metu augina dvi dukrytes ir kuria tinklaraštį, tvaraus gyvenimo būdo vadovą „Vandenynai“. 

Jame Eglė dalinasi idėjomis, kaip kiekvienas iš mūsų galime tapti sąmoningais vartotojais: čia rasite patarimus, į ką atkreipti dėmesį renkantis aplinkai draugiškus skalbiklius, kosmetikos priemones ar tvarų verslą, įkvėpimus vertingiems įpročiams, įdomių faktų apie klimato krizę, kodėl ji kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti, ir dar daug kitokios įdomios informacijos.

Su Egle, visų pirma, ir norėjau pakalbėti apie tvarumą, kaip ir kada ji tuo susidomėjo, kokie konkretūs žingsniai prigijo jų šeimoje. Šiandien ji vadovaujasi šūkiu „naudok tai, ką turi, ir daug kartų“. Besiremdama juo Eglė antrajai dukrai nupirko vos vieną naują drabužį, nes viską, ko reikėjo, rado arba Vinted, arba priėmė iš draugių, arba buvo likę nuo pirmosios dukros.

Viena iš temų, kuria man įrašinėjant pokalbį su Egle ir laukiant dukros gimimo buvo labai smalsu pakalbėti, nes žinojau, kad ji turi patirties – tai daugkartinių sauskelnių naudojimas. Jei laukiantis pirmojo sūnaus prieš beveik penkerius metus į mano akiratį nebuvo pakliuvusi ši tema, šiandien matau, kad ji tampa vis populiaresnė: vyksta diskusijos, mamos vis dažniau dalinasi patirtimi ir ieško patarimų. 

Facebook‘e yra puiki grupė, kurioje renkasi šia tema besidomintys entuziastai ir smalsuoliai – „Daugkartinės sauskelnės. Pašnekesiai, patarimai ir idėjos tėveliams.“ Joje rasite daug įdomių pokalbių, kitų šeimų patirčių ir patarimų. Tad jei ši tema įdomi, tikrai verta ten įkišti nosį. Taip pat apačioje rasite ir keletą mūsų su Egle rekomendacijų, ką dar verta pasekti socialiniuose tinkluose. Būtų puiku, jei komentaruose tą sąrašą praplėstume visi kartu! :)

Žinoma, pakalbėjome ir apie motinystės kelionę. Ši tema pokalbyje suskambėjo tikrai jautria styga – Eglė pasidalino apie patirtą priešlaikinį gimdymą sulaukus 25-ių savaičių ir negalėjimą atsisveikinti su vaikeliu, ankstyvu persileidimu pasibaigusį antrąjį nėštumą ir baimę, lydėjusią kasdien net ir trečiojo, sėkmingo nėštumo, metu. Šiandien Eglė augina dvi dukras ir sako, kad jei ką ir galėtų patarti toms moterims, kurios patyrė kažką panašaus, tai patartų išbūti su vaikeliu tiek, kiek reikia, ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei tik kyla abejonių.

Kadangi tema tikrai jautri, o žinau, kad šių pokalbių klausosi ir besilaukiančios mamos, apačioje rasite pokalbio chronologiją, kad galėtumėt klausyti tas dalis, kurias norisi.

Linkėjimai,

Marija

Pokalbio eiga:

Pradžia – apie tvarumą ir trumpai apie tai, kokie sprendimai prigijo jų šeimoje.

00:13:43 – Eglės tapimo mama istorija: priešlaikinis gimdymas, ankstyvas persileidimas, neštumai

00:31:47 – kas Eglei padėjo po šių patirčių

00:37:25 – tvarumas motinystėje: žaislai, drabužiai, sauskelnės, vaiko priežiūra

01:00:50 – žaislai ir plastikas

01:06:55 – kelios rekomendacijos IG: lapepa_boutique, mamalinauk, vandenynai. Eglės minėta knyga Bea Johnson „Namai be atliekų“

Mano rekomendacija norintiems valgyti skaniai ir nešvaistyti maisto: Eat Guilt Free

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti antrosios pokalbio su psichologe Sigita Valevičiene dalies, kurioje daug dėmesio skyrėme vyro vaidmeniui gimdymo metu, kalbėjome, ką konkrečiai jis gali daryti, kad nuimtų dalį naštos nuo moters ir taptų aktyviu padėjėju, dalyviu, o ne tik stebėtoju. Ypač intensyviausiu gimdymo metu.

Kalbėjome apie skausmo slenkstį, apie tai, kaip veikia moters smegenys gimdymo metu, kokie hormonai jo metu išsiskiria ir koks jų vaidmuo. Man atrodo, kad labai svarbu ir įdomu žinoti, kaip veikia mūsų kūnas. Kai ką, apie ką kalba Sigita, patyriau pirmojo, o kai ką – antrojo gimdymo metu, ir buvo ypatingai geras jausmas suprasti, kas su manimi ir mano kūnu vyksta. Ypač žinoti, kad viskas labai gerai, kai gimdymo pabaigoje sugebėdavau pasnausti tarp sąrėmių.

„Turėsite išmokti nekovoti su skausmu. Ir tai yra sunkiausias dalykas, kurį reikia padaryti. Tai didžiausias darbas – nesipriešinti. Nes jeigu priešinuosi, aš bijau, įsitempiu. Reikia leisti tai bangai ateiti iki manęs ir tą sąrėmį įsivaizduoti kaip kažką. Dėl to hipnogimdymai dirba su vaizdiniais, nes tada galime sąrėmį įsivaizduoti. Ir tada mūsų smegenys sako: „O, tai nėra skausmas, tai kažkokia banga, kažkoks karštis arba spalva, kuri su manimi vyksta.“

Taip pat Sigita pasidalino, kaip hipnogimdymas atsirado jos gyvenime ir kuo jis yra išskirtinis.

Kviečiu klausyti.

Šilti linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šio pokalbio ypatingai kviečiu paklausyti visas, laukiančias gimdymo. Kalbame su psichologe, keturių vaikų mama, nuostabios knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.

Nuo tinklalaidės pradžios praėjo beveik pusantrų metų, apsisuko visai nemažas ratas ir dalinuosi jau 23-iuoju pokalbiu. O pirmasis iš jų buvo būtent su Sigita. Pamenu, kaip skaitydama jos knygą radau daug ramybės ir supratimo, kad visa tai, ką jaučiu, ką išgyvenu tapusi mama, yra normalu. Mano žiniomis, knyga jau visur išpirkta, bet Sigitos svetainėje www.sigita.eu galite rasti elektroninę knygos versiją.

Pirmojo pokalbio metu kalbėjome apie tapsmą mama, apie naujus, niekada anksčiau nepatirtus jausmus, besikeičiančius poros santykius gimus vaikui, apie atlaidumą sau, pogimdyvinę depresiją ir kodėl ne vaistai, o santykis, draugės yra patys geriausi antidepresantai.

Kviečiu paklausyti, jei neklausėte, o šįkart su Sigita nusprendėme pakalbėti apie gimdymą ir pasiruošimą jam: ko bijome jo laukdamos? Kodėl svarbu nebėgti nuo nerimo, neignoruoti baimių, o pamėginti jas tiksliai įsivardyti ir suprasti, ką iš tiesų jaučiu?

Sigita įvardins labai konkrečius, mažus žingsnelius, būdus, kaip galime padėti sau gimdymo metu, kad ta intensyvi patirtis mūsų neišgąsdintų ir nenublokštų. Ir kaip nepaskęsti savigraužoje ar liūdesyje, jei visgi gimdymas įvyko ne taip, kaip svajojome, tikėjomės, laukėme.

Taip pat iškart dalinuosi, jog šis pokalbis turės antrą dalį, kuri girdima tik mūsų prenumeratorėms. Ir ji bus su priedu – dviem Sigitos įrašytomis meditacijomis. Antroje dalyje kalbėsime hipnogimdymą, kaip jis atsirado Sigitos kelyje, apie gimdymo metu veikiančius hormonus ir kodėl jie svarbūs, kokią atlieka funkciją, apie vyro vaidmenį ir kaip konkrečiai jis gali padėti moteriai gimdymo metu.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su fotografe, trejų metų berniuko mama, Juliana Murašova ir viena iš jos projekto apie moters kūną heroje, trijų vaikų mama Vilma Mamniashvili Schvili, apie tai, jog kiekvienas randas, siūlė, strija pasakoja savo istoriją.

„Tai yra tobula istorija, nes ji niekada nepasikartoja, ji niekada nebus tokia pati. Mes su džiaugsmu į pasaulį priimame gyvybę, mes galime ir su džiaugsmu priimti savo kūną, kuris mums suteikė stebuklą”, – sako Juliana.

Jau daugiau nei septynerius metus fotografe dirbanti Juliana dalijasi, kad nors ir anksčiau fotografuodavo šeimas, besilaukiančias moteris, kūdikius, tačiau pati tapusi mama į moters kūną pradėjo žiūrėti kiek kitaip. Kad ir koks stebuklingas būtų nėštumo laikas ir apskritai gyvybės atsiradimas, moters kūne dažnai tai palieka žymes: antsvorį, strijas, randus, pasikeitusią figūrą. Tai priimti, prie to priprasti ne visuomet lengva.

Kasdien ant kiekvieno kampo mus pasitinka reklamos, siūlančios panaikinti randus, greit ir lengvai numesti svorio, kuo greičiau sugrįžti į ankstesnes formas, „pasitaisyti“ krūtinę ir t.t. O kur dar visi klausimai apie tai, kiek priaugai kilogramų ir kiek iš jų „liko“. Lyg tai būtų svarbiausias su vaiko atėjimu į pasaulį susijęs klausimas...

Pačias įvairiausias patirtis Juliana išgirsta ir iš fotografuotis su šeimomis ar į kūdikio fotosesiją atvykusių moterų, kurios nori paslėpti tam tikras savo kūno vietas ar apskritai prašo jų nefotografuoti. Nes jaučiasi negražios. Juliana tada juokais klausia jų: „O kada jūs jau būsit sau graži? Kada galėsiu jus fotografuoti?“

Tokių pokalbių su moterimis ir asmeninės patirties paskatinta Juliana nusprendė pakviesti moteris nusifotografuoti ir papasakoti savo istorijas. Taip gimė projektas „Moters kūnas“, kuris Julianai atrodo kaip įvykdyta svarbiausia misija jos, kaip fotografės, karjeroje. Projekte dalyvavo 13 moterų, kurios pasidalino savo istorijomis. Visas jas galite rasti Julianos internetinėje svetainėje www.juliana.lt

Savo istorija pokalbio metu dalinasi ir Vilma, trijų vaikų mama. Jos istorijoje telpa patyčios jaunystėje dėl lieknumo ir profesionalaus sporto paliktos žymės kūne, natūralus gimdymas ir du cezariai, skyrybos, gimdymo patirtys 19-os ir 39-erių. Nors pirmą kartą išvydus iki tol lygią savo odą nusėtą mėlynomis strijomis verkė, šiandien Vilma tikina, kad yra laiminga, ir po rimtos širdies operacijos, kūno randai, pasikeitusi krūtinė jai atrodo kaip menkniekiai.

„Svarbiausia, kad esu gyva, o krūtinė juk tam ir skirta – išmaitinti kūdikiui“, – sako ji.

Kviečiu klausyti.

Balčiausi linkėjimai tokią nuostabią žiemą!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kartu su artėjančių šv. Kalėdų sveikinimais ir šiltais linkėjimais siunčiu ir naują, smagų, jaukų pokalbį su trijų sūnų tėčiu Simonu Bendžiumi. Jis yra interneto dienraščio Bernardinai.lt redaktorius, buvęs LRT radijo žurnalistas.

Dabar jau net nepamenu, kaip ir kur Simoną pažinau, bet faktas, kad visų pirma dažnai teko jį girdėti klausant LRT radijo. Mane visuomet labai žavėjo jo sugebėjimas valdyti plunksną ir žodį, visai nejučia priverčiantis šypsotis, tai iškart perspėju, kad šio pokalbio metu vietomis tikrai buvo sudėtinga valdytis ir nesijuokti. Bet aš labai džiaugiuosi tokiu nuotaikingu pokalbiu, tikiuosi, kad jis ir jums šiek tiek praskaidrins šias dienas, jei tokių pragiedrulių ieškote. :)

O kalbėjome mes apie tapimą tėčiu, kokios gi jam atrodė tos vaiko priežiūros „atostogos“, kurias turėjo progą patirti gimus dvyniams, kaip jų šeimai sekasi gyventi karantino metu, kas padeda jiems su žmona nepaskęsti buityje ir nepamiršti vienas kito.

Simonas sako, kad viena svarbiausių santykių taisyklių yra į pirmą vietą statyti žmoną arba vyrą. Jo žodžiais tariant, jei tuo pačiu metu zyzia vaikas ir žmona arba vyras, tai aišku, kad reikia eiti prie žmonos ar vyro. Va taip va!

Taip pat Simonas dalinosi, kada jaučia tėvišką kaltę, ar yra griežtas tėtis, kodėl vaikams, jo nuomone, namuose reikia tėčio ir mamos, o ne draugo ir draugės, ir kodėl santuoka po 10-ies metų jam atrodo dar vertingesnė, o meilė žmonai stipresnė.

Apskritai šiame pokalbyje buvo pasakyta daug gražių ditirambų žmonai, santykiams, meilei ir gyvenimo prasmei auginant vaikus, bet kažkaip ne per saldžiai ir tikroviškai viskas man skambėjo, tai buvo ypač miela ir malonu klausytis.

Pabaigoje Simonas atvėrė ir specialiai tėčiams skirtą patarimų skrynelę. :)

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart kviečiu virtualiai pasisvečiuoti Nyderlanduose. Kalbinu Agatą Ramelienę, kuri sutiko pasidalinti savo ir savo vyro tapimo tėvais kelione. Toje kelionėje telpa pusantrų metų laukimo, nerimo ir nevilties kada nors susilaukti vaikų.

Didelį vaidmenį šioje kelionėje vaidina NaProTECHNOLOGIJA, iššifravus, pilnas pavadinimas būtų „natūrali prokreacinė technologija“. Tai viena iš alternatyvų pagalbiniam apvaisinimui. Teko pastebėti, kad dažnai žmonės nebūna nieko apie tai girdėję, todėl pasinaudojau proga ir Agatos klausiau, kaip vyksta šis procesas, kokios gydytojų pagalbos jie su vyru sulaukė, kiek truko, kiek kainavo ir kokios buvo jų negalėjimo susilaukti vaikų priežastys.

Pamenu, kai Agata dar tinklalaidės gyvavimo pradžioje man parašė, kad klauso pokalbių ir kaip jie ją įkvepia. Aš mažumėlę nustebau, nes žinojau, kad Agata neturi vaikų, bet netrukus ji ir pasidalino apie didelį norą tapti mama, o kai visai neseniai ji pasidalino savo nuostabia gimdymo istorija, kurią tikrai būtų galima įtraukti į Romualdo Šemetos knygos „Gimdymas su šypsena“ priedus, supratau, kad būtinai turiu ją pakalbinti.

Šiandien Agata sūpuoja vos keleto mėnesių sūnų Matą ir nuoširdžiai dalinasi savo istorija norėdama įkvėpti kitas šeimas, susiduriančias su iššūkiais norint susilaukti vaikų.

Taip pat man labai įdomu buvo išgirsti apie gimdymo ir nėščiųjų priežiūros ypatumus Nyderlanduose, kur Agata gyvena su šeima. Turiu pripažinti, kad su baltu pavydu klausiau, kiek daug galimybių šioje šalyje turi moteris: gimdyti namuose, poliklinikoje, iš kurios, jei viskas gerai, išleidžia namo po keletos valandų (tą, beje, patyrė ir Agata) arba ligoninėje. Kaip atsižvelgiama į gimdyvės norus, jausmus, poreikius gimdymo metu, ir net galimybę savaitę po gimdymo namuose sulaukti padėjėjos, kuri gamina maistą, tvarko namus ir pamoko visko, kas gali būti svarbu šviežiai iškeptiems tėvams.

Kalbėkime, mamos!

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Dalinuosi pokalbiu su Anželika Terese, gestų kalbos literatūros tyrėja, veganiškų saldumynų „Saldūs miškai“ kūrėja bei dviejų vaikų mama. Kalbame apie sprendimą įsivaikinti, apie mitus, iššūkius ir stebuklus, kuriuos patyrė šiame kelyje, apie antrojo vaiko laukimą bei koks yra Anželikos ir jos vyro santykių sėkmės bei tėvystės lengvumo receptas.

„Man nebuvo baimės, kad kažko nemokėsiu, nes sau kėliau nedidelius lūkesčius. Nesiekiau būti tobula. Atrodo, žinai, kad jam jau čia geriau. Tarsi toks paglostymas viduje, kad jau yra geriau.“

Su Anželika susipažinome, berods, prieš penkerius metus, kai vienam žurnalui rengiau pokalbį su Gedvile, kurčia mergina. Anželika tuomet buvo tas žmogus, kuris padėjo mums susikalbėti – Gedvilei ji gestų kalba vertė mano klausimus, o man – Gedvilės atsakymus.

Kai sutiko savo dabartinį vyrą, Anželika gana greitai su juo pasidalino, kad jaučia, jog vaikai į jos gyvenimą ateis įvairiausiais keliais ir ji nori tuos kelius atverti. Taigi, pirmas vaikas, vos šešių savaičių berniukas, į jų šeimą prieš dvejus metus atkeliavo iš vaikų globos namų. O prieš keletą mėnesių Anželika pagimdė dukrytę.

„Pagal statusą mes buvome tik jo globėjai. Negali įvardyti, kad čia mano vaikas ir mes tikrai būsime kartu, nes tu to nežinai. Bet tiesiog, kai priglaudžiau prie krūtinės, atsisėdau, prisimenu, Nojus iškart užmigo. Mane apėmė jausmas, kad pagaliau mes visi kartu. Ir taip ramu pasidarė.“

Tad kalbame apie sprendimą įsivaikinti, ilgą, apie pusantrų metų trukusią kelionę iki tos dienos, kai oficialiai Nojus tapo jų sūnumi, apie pasiryžimą priimti vaiką iš įvairiausių priklausomybių turinčios šeimos, apie globėjams ir norintiems įsivaikinti skirtus kursus, apie mitus ir apie tai, ko išmokė šie dveji buvimo tėvais metai.

Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM.

Gero klausymo!

Šilčiausi linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pirmasis naujojo sezono pokalbis su Monika Tekutiene. Monika yra pradinių klasių mokytoja, šiuo metu auginanti trejų metų dukrytę ir pusantrų metų sūnų bei studijuojanti Dailės terapijos magistrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Šios studijos ir asmeninė Monikos patirtis paskatino organizuoti užsiėmimus su dailės terapijos elementais persileidimą patyrusioms moterims.

Spalio pradžioje prasidėsiantys užsiėmimai vyksta jau antrą kartą ir Monika dalijasi, jog būtent sėkmingas pirmasis kartas, moterų pasidalinimai, padėkos ir patirtys paskatino juos tęsti. Labiausiai Moniką nustebino tai, jog pagalbos ieško net moterys, persileidimą patyrusios prieš 10 ar 12 metų.

Kalbėti šia tema ją paskatino suvokimas, jog nelabai yra pagalbos, daug moterų pasirenka apie tai nutylėti ir skausmą pasilikti sau, jį užgniaužti. 2019 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog net 95 proc. moterų, patyrusių persileidimą, nesulaukia jokios psichologinės pagalbos.

Monika sako, kad vaikelio netektis jai buvo didžiausias išbandymas gyvenime, pirma didžiulė „nesėkmė“, privertusi suabejoti net gyvenimo prasme ir tikėjimu, nes iki tol viskas, rodos, klostėsi tobulai. Tuos keletą mėnesių po persileidimo Monika įvardija kaip tikrą gedulą, iš kurio išbristi jai padėjo vyro parama ir psichoterapija, kurią tęsė ir netrukus pastojusi antrąjį kartą, nes nėštumas buvo kupinas nerimo ir baimės vėl prarasti kūdikį.

Šiandien jauna moteris priima tai kaip gyvenimo patirtį ir iš visos širdies linki kiekvienai tai patyrusiai moteriai išgijimo, susitaikymo ir netgi dėkingumo jausmo, kuris ateina išgedėjus, išliūdėjus ir paleidus skaudžią patirtį. Kaip gali padėti terapija ir kokie dar galimi keliai išgijimui, su Monika ir kalbame.

Taip pat man buvo smalsu, kaip Monikai sekasi auginti pametinukus, kokie didžiausi motinystės iššūkiai ir kaip juos įveikia, bei trumpai pakalbėjome apie jų šeimos sprendimą visai neseniai išsikraustyti iš Vilniaus ir kurti gyvenimą Anykščiuose.

Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM.

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su socialinio projekto „Nėštumo kalendorius“ kūrėja ir įvairių socialinių idėjų autore Nida Vildžiūnaitė bei fotografe Asta Petraitiene apie jų bendrą projektą „Mama mums rūpi“.

Šio projekto tikslas – burti bendruomenę ir drąsinti žmones būti atidesniems mamai bei jos emocinei būsenai, ypač jautriu laikotarpiu po gimdymo. Kalbėjome apie gerąsias kitų šalių patirtis ir kaip kiekvienas iš mūsų galėtume būti atidesni mamai, kad ji nesijaustų vieniša jautriu ir ypatingu laikotarpiu po gimdymo.

„Ši iniciatyva gimė iš poreikio paskatinti besilaukiančią ar neseniai pagimdžiusią moterį supančius artimus žmones – vyrą, mamą, sesę, anytą, draugus – jai padėti, palaikyti, pavaduoti buityje, ar tiesiog nuoširdžiai paklausti „Kaip tu jautiesi?“, – dalinasi projekto autorės.

Prie projekto prisidėjo Depresijos gydymo centras, kuris parengė klausimyną, padedantį moteriai suprasti, ar jai reikalinga specialistų pagalba. Pirmasis žingsnis, anot projekto autorių, galėtų būti tokio klausimyno išdalinimas kiekvienai besilaukiančiai ar pagimdžiusiai mamai.

Nida ir Asta taip pat pasidalino savo asmeninėmis patirtimis, ko joms trūko, kai tapo mamomis, apie bendravimo, artimo ryšio svarbą, visuomenės abejingumą ir apie drąsą leisti sau būti tokia mama, kokia nori būti.

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su dviem mamomis psichologėmis Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir Beatriče Liutikaite, kuriančiomis tinklaraštį „Natūrali motinystė“ ir auginančiomis dvejų metukų mergaites.

Kalbėjome apie tai, kas gi yra ta natūrali motinystė, tėvystė, kokiais principais jos vadovaujasi augindamos savo dukras, kurių gimtadienius, beje, skiria vos viena diena.

Taip pat man buvo labai įdomu, kaip joms, kaip psichologijos mokslus baigusioms ir nuolat besigilinančioms į šią temą, sekasi žinias pritaikyti realybėje. Kuo tos žinios padėjo, o galbūt trukdė.

Eglė ir Beatričė be tekstų, kuriais dalinasi, taip pat veda asmenines ir grupines psichologo konsultacijas, kuria seminarus įvairiomis temomis, tad buvo smalsu, kada dažniausiai mamos į jas kreipiasi ir kokios pagalbos ieško. Kadangi šios dvi mamos nuo studijų laikų yra draugės, negalėjome nepaliesti šios temos ir, panašu, kad draugystė tapus mamomis joms atsiskleidė dar kitokiomis spalvomis.

Su ne viena pašnekove esame kalbėję apie mamų draugystės svarbą gimus vaikui, kokia didelė dovana yra ta galimybė viskuo dalintis atvirai, tad buvo labai įdomu išgirsti šių dviejų mamų istoriją, kuri ir atvedė prie bendros, abiem svarbios veiklos.

Taip pat kalbėjome apie nėštumą ir gimdymą, gimdymo skausmo baimę, traumas ir ką tapimas mama joms leido naujo atrasti savyje, o Eglė pasidalino, kuo skiriasi pirmo ir antro kūdikio laukimas.

Šis pokalbis buvo įrašytas VU radijo studijoje START FM.

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart apie santykius, apie didelės šeimos šurmulį, džiaugsmus ir iššūkius, pilnatvės jausmą pasirinkus šeimos kelią kalbame su Jurgita Saliniene, septynių vaikų mama, katalikiškos pažinčių svetainės „Kitolink.lt“ įkūrėja, su vyru randančia laiko ne vienai savanorystei. 

Gal iš pradžių skamba kiek paradoksaliai, bet apie savanorystę kalba pasisuko man paklausus apie tai, kaip jiems su vyru, auginant tokį būrį vaikų, pavyksta rasti laiko vienas kitam kaip sutuoktiniams.

Jurgita dalijasi, kad jau 10 metų besitęsianti savanorystė „Šeimų universitete“ ir ruošiant sužadėtinių grupes santuokai yra tas laikas, kai jie gali pabūti kartu, pasikalbėti įvairiausiomis temomis su kitomis šeimomis, nupūsti dulkes nuo pamatų, ant kurių pastatyti jų santykiai, o taip pat rasti bendraminčių, įkvepiančių, padrąsinančių žmonių, kurie savo gyvenimu liudija, jog šeima yra jų pagrindas. 

Pakalbėjome ir apie naujus – paauglystės – iššūkius jų šeimoje, apie tikėjimo, mamų bendruomenės svarbą Jurgitos motinystės kelionėje, ir apie tapsmą mama, mintis, laikant pirmagimę ant rankų, kai atrodė, kad viskas, gyvenimas dabar suksis tik aplink šį trapų žmogutį, kurį reikia apsaugoti, kuriuo reikia pasirūpinti.

Šiandien Jurgita sako, kad kaip mama augo po truputį, nors troškimą ja būti jautė dar neturėdama vaikų. 

„Pilnatvė – tai žodis, geriausiai atspindintis būseną, kurią patiri gyvendamas pagal savo širdį. Aš visada buvau rami, ta vidine, gilumine ramybe, kad mano vieta yra čia, dabar. Aš renkuosi būti su vaikais, su šeima, nes man yra gera.“

Gero pokalbio,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart kalbame su Dovile Šafranauske – dvynukių mergaičių mama, Lietuvoje skleidžiančia „Pagarbios tėvystės“ filosofiją, įkūrusia tinklaraštį pagarbitevyste.lt ir tinklalaidę, kurioje kalbina įvairius specialistus tėvams aktualiais klausimais ir gilinasi į tėvystės patirtis. Taip pat Dovilė yra baigusi Australijoje esantį „Jautraus miego konsultacijų institutą“ (angl. Institute of Sensitive Sleep Consulting) ir tėvams padeda rasti atsakymus į klausimus, kylančius apie kūdikių ir vaikų miegą. 

Ilgai širdyje nešiotas noras tapti mama, pagalbinis apvaisinimas ir netikėta žinia lyg lietus iš giedro dangaus apie po širdimi nešiojamą ne vieną vaiką, bet dvynukes, o vėliau – ir 33-ąją nėštumo savaitę prasidėjęs gimdymas atnešė nemenką puokštę išbandymų į Dovilės ir jos vyro gyvenimą. Nors jie abu ruošėsi, dalyvavo kursuose, daug skaitė laukiant gimstančių mergaičių, bet sako, kad visose knygose rašė apie tai, ką reikia padaryti, nuveikti, kaip sutvarkyti namus. Į jų rankas nepakliuvo nė viena knyga, kuri pasakotų apie tai, kaip tiesiog būti su vaikais. Todėl šiandien Dovilei atrodo, kad motinystei ji buvo pasiruošusi techniškai, bet ne moraliai. 

Kažin ar pakaktų abiejų rankų pirštų, jei norėtume išvardinti visas tėvystės filosofijas, apie kurias rašomos knygos ir rengiami įvairūs seminarai, tačiau Dovilė yra „Pagarbios tėvystės“ filosofijos atstovė ir lektorė, klausiau jos, kas gi yra ta pagarbi tėvystė, kaip ji atsirado jų šeimos gyvenime ir kaip principus, kuriais remiasi ši filosofija, pavyksta pritaikyti realybėje pačios Dovilės šeimoje. Kalbėjome apie pagarbą kūdikiui nuo pat gimimo, apie ribų reikšmę ir santykio kūrimą, jo išsaugojimą augant vaikams bei visų vaiko emocijų priėmimą, kas neretai būna nelengvas iššūkis. 

Dovilė sako, kad tėvystės mokomės visą gyvenimą ir kad nėra vieno recepto – kiekviena mama ir kiekvienas tėtis turi pajausti, kas geriausia ir labiausiai tinka jų šeimai.

Pokalbis buvo įrašytas Marijos radijo studijoje Kaune. Kviečiu klausytis.

Šilti linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Pokalbis su trijų vaikų mama, psichologe-psichoterapeute, socialinių mokslų daktare Agne Matulaite. 2014 metais A. Matulaitė apsigynė daktaro disertaciją tema „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“.

Ji taip pat yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė ir knygos „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ autorė.

Kalbėjome apie trapią moters tapimo mama pradžią, apie naujo kūdikio ir naujos mamos gimimą ir kodėl sau keliame lubas siekiančius, neadekvačius reikalavimus. A. Matulaitė sako, kad tai – būtent 21 a. „griekas“, kaišiojantis pagalius į ratus. Labai svarbu neužmiršti pasirūpinti savimi ir priimti savo netobulumą.

Mokėjimas klysti ypač svarbus šalia augant mažam žmogui, kuris dar tik mokosi gyventi. „Mano pažeidžiamumas leidžia ir vaikui būti pažeidžiamam, priimti savo pažeidžiamumą“, – sako A. Matulaitė.

Taip pat nemažai dėmesio pokalbyje skyrėme tėčiams, jų vaidmeniui vaiko auginime, santykiams, kurie neretai pasikeičia ir tampa ypač dinamiški gimus vaikui. Jei pamenate, pačiame pirmame šios tinklalaidės pokalbyje, kuris buvo su psichologe Sigita Valevičiene, kalbėjome, jog didesnė dalis porų gimus vaikui išsiskiria, todėl A. Matulaitės klausiau, kas gali padėti neišsilakstyti į skirtingas puses ir įveikti iššūkius kartu, pabandyti geriau suprasti vienas kitą.

Ji sako, kad realiau būtų neišsigąsti santykių dinamiškumo ir galvoti, kad klupsime, kažko nemokėsime, pyksimės ir taikysimės, o ne kad kažkaip stebuklingai tapsime neišskiriamais ir niekada nebesipyksime. Išmokti priimti savo ir kitų netobulumą, leisti sau ir kitam žmogui klysti, atleisti ir judėti toliau.

„Su savimi, kaip su naujai gimusiu kūdikiu – ne tik tuo, kuris ant mano rankų, bet ir savimi – reikia elgtis labai švelniai. O ką mes dažnai darome? Įjungiame visą reikalavimų sistemą.“

Gyvenimas banguotas kaip jūra, kurioje kartais kyla ir audra. Verta rasti tose bangose savo vietą, pagauti jų ritmą.

 „Jeigu esu žuvis, kas man yra būti savo pačios vandeny?“, – klausia A. Matulaitė, kalbėdama apie siekį būti savo komforto zonoje.

Jaukaus klausymo!

Marija

Nuotraukos autorė Živilė Zimnickaitė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Praeina tam tikras laiko tarpas, viskas susiguli, ir supranti, kad tai nėra pabaiga“, – sako liepą trejų metų gimtadienį švęsiantį Igną su vyru auginanti Vaida.

Dalinuosi dvyliktuoju pokalbiu, kuriame šįkart su Vaida Survile kalbame apie tai, ką reiškia išgirsti, jog tavo vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, ir kokia vaga toliau teka gyvenimas. 

Apie nežinomybę, į kurią įkrenti pačioje pradžioje, kai nieko apie ligą, kuria serga tavo vaikas, nesi girdėjusi. Apie būtinybę paleisti emocijas, sėkmingą pabėgimą nuo klausimo „kodėl man?“ ir ypatingai reikšmingus milimetro dydžio pasiekimus.

Tema nelengva, bet kviečiu neišsigąsti, nors man pačiai reikėjo sukaupti drąsą ir parašyti Vaidai. Ją radau Instagram‘e. Ten ji pasakoja apie mažus, milimetro dydžio žingsnelius, kuriais sūnus ir visa jų šeima viltingai juda pirmyn. „Tai yra mūsų gyvenimas. Toks, koks yra. Ir mes jį gyvename geriausiai, kaip galime“, – sako Vaida.

Klausydama jos aš darkart įsitikinau, kad ši tema iš tiesų yra aktuali kiekvienam žmogui, nes mes gyvename visuomenėje. Visi kartu. Vieni šalia kitų. Tik kalbėdamiesi ir nebijodami klausti galime sužinoti, kaip jaučiasi, kuo gyvena ir kokie yra neįgalių vaikų ir juos auginančių tėvų ar globėjų poreikiai.

Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos!

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Labai svarbu rūpintis savo vidiniu pasauliu ir kiekvienam prisiimti atsakomybę už savo savijautą ir nors mažais žingsniais, bet daryti tai, kas padeda šiek tiek nurimti, stabilizuoti save.“

Šįkart kalbinu psichologę, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorę Mildą Kukulskienę, kuri dalinasi patarimais, ką galime daryti, kad šiuo mums visiems daugiau ar mažiau keistu, neįprastu, įtemptu laiku, jaustumėmės geriau.

Kaip neleisti nerimui ir įtampai užvaldyti mūsų minčių? Ar galime ką nors iš šio laikotarpio išmokti, labiau įvertinti tai, kas anksčiau atrodė įprasta? Kaip kalbėti apie šį laiką su vaikais? Kaip nereikalauti iš savęs, iš kitų per daug ir nekaupti savyje liūdnų, stingdančių minčių? 

 „Esu lygiai toks pat vertingas žmogus kaip ir mano vaikas, sutuoktinis. Net ir karantino metu esu vertas pertraukos.“ 

Kalbėjome ir apie tai, dėl ko abi jaučiamės dėkingos, kokias galimybes gali atverti šis keistas ir visiems neįprastas laikas. Kviečiu ir Jus pabandyti kiekvienos dienos pabaigoje pabandyti pagalvoti, kas gero nutiko, už ką galiu būti dėkinga, dėkingas. 

Sudėtingi laikotarpiai gali sutelkti, užgrūdinti, paskatinti dar labiau įprasminti savo gyvenimą ir išsigryninti esminius, pačius svarbiausius dalykus. „Turime būti atlaidūs sau“, – sako Milda. Nekaltinti savęs dėl to, kas nepavyksta padaryti, sukontroliuoti, nes visiems tai yra nauja realybė ir visi mokomės joje gyventi. 

P.S. Pokalbio pabaigoje Jūsų laukia smagi darbo su vaikais namuose garsinė iliustracija :)) 

Likite sveiki! 

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Dalinuosi šviesiu, įkvepiančiu pokalbiu su moterimi, kurią mama vadina net 14 vaikų. Tai Eglė Vaitkevičienė. Svarsčiau, ar apskritai reikia, ar būtina tą paminėti, bet tik 3 iš tų 14 yra biologiniai Eglės ir jos vyro Rimvydo vaikai. Nes klausant šios moters, skaitant jos pasidalinimus socialiniuose tinkluose, kur labai rekomenduoju šią moterį susirasti, tas faktas apie biologinius vaikus tikrai patampa tokia nelabai reikšminga detale.

Kaip jų šeima tapo tokia gausi, kaip kiekvienas iš vaikų rado vietą šių dviejų žmonių, be proto mylinčių gyvenimą, širdyse, kaip atrodo šios gausios šeimos kasdiena, kokios taisyklės yra esminės norint, kad gyventi po vienu stogu būtų gera? Kaip pastebėti kiekvieną, ir kaip nepamesti savęs? Kodėl ji šypteli ir ginčijasi, kai žmonės sako, kaip jai turėtų būti sunku?

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Baisiausia buvo tas vienišumo jausmas... Atrodo, kad tu vienas šitame pasaulyje su tokia bėda. Tau niekas nepadės, nepatars, nežinosi, ką daryti, sėdėsi namie užsidariusi, be darbo ir tiesiog sunyksi.“

Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Viktorija Jankauskiene, kuri su vyru Rimvydu augina aštuonerių dukrą Simoną ir šešerių sūnų Dovydą, kuris turi Dauno sindromą. Šiame pokalbyje telpa tiek emocijų ir išgyvenimų, kad man ne kartą kūnu bėgiojo šiurpuliukai.

Viktorija sako, kad kitoks žmogus, kitoks vaikas gali būti ne problema, kliūtis, o galimybė ir nuostabus tų gyvenimo pamokų mokytojas, kurių nerasime nė vienoje mokyklos pamokoje ar universiteto paskaitoje.

Anot jos, kai gimsta kitoks vaikas, supranti, kad negyveni cukraus vatoje, kurioje iki tol sėkmingai sau, rodos, gyvenai. Ši mama sugeba taip paprastai ir ramiai, be jokio patoso pasakyti, rodos, esminius dalykus.

Labai džiaugiuosi galėjusi išgirsti jos pasidalinimą apie ypatingą kelionę, kuri prasidėjo savo viso likusio gyvenimo piešimu juodomis spalvomis ir dužimu į šipulius, o šiandien leidžia labai nuoširdžiai sakyti, kad laimė nuo chromosomų skaičiaus nepriklauso. Jei trūksta vieno vienintelio dalyko – žmogiškumo – viskas gali griūti.

„Mūsų vaikas gimė iš meilės, tai joje turėtų ir užaugti“, – sako ji.

Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos!

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Rasa Borodina – dviejų berniukų mama, ilgametę patirtį turinti verslo konsultantė, tinklaraštininkė, knygos „Karjeros guru: kaip susirasti svajonių darbą“ autorė. O visai neseniai Rasa į leidyklos rankas atidavė ir antrąją knygą, apie kurią kalbame ir šio pokalbio metu.

Tikriausiai kiekvienas žmogus, siekiantis savo tikslų ir svajonių, turi receptą ar yra susidėliojęs planą, kaip tą padaryti, tad ir Rasos, visų pirma, klausiau, kokiomis taisyklėmis ji vadovaujasi, kaip randa laiko ir motyvacijos imtis vis naujos veiklos, kurti, rašyti knygas auginant mažus vaikus.

Besidalindama apie savo motinystės kelionę, Rasa sako, kad po dviejų persileidimų sulauktas kūdikis buvo tikras stebuklas ir pamena, kad tapus mama labai aiškiai pajuto, jog būtent šeima suteikė ypatingą pilnatvės jausmą.

O kalbėjome su Rasa dar ir apie mamų sugebėjimą skaityti knygą vartant kotletus, pasimėgavimą kavos puodeliu ramybėje ir tyloje, praspardžius žaislų krūvas ir nekreipiant dėmesio į pilnutėlę skalbinių pintinę, nes laisvų tylos minučių savo pomėgiams būnant mama nėra tiek jau daug, ypač, jei namuose yra dar labai mažas vaikas.

Žinoma, kalbėjome ir apie lūkesčius prieš tampant mama ir kas pasikeitė, apie aplinkinių komentarų visais įmanomais klausimais trikdymą ir pasitikėjimą savimi gimus vaikams, apie atvirumą sau ir kitiems skausmingais klausimais, kaip tai išlaisvina ir apie tai, kas yra jų su vyru santykių klijai. 

O čia – Rasos rekomenduojamos trys knygos tėvams: „Pabučiuok mane. Kaip auginti vaikus su meile“,

„Ramūs tėvai, laimingi tėvai“,

„Augant Kainui“.

Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos!

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausytis pokalbio su sociologe Veronika Urbonaite-Barkauskiene. Veronika yra trijų vaikų mama, tinklaraščio „Pterodaktilis“ ir netrukus pasirodysiančios knygos „90-ųjų vaikai tampa tėvais“ autorė. 

Ji su šeima jau keletą metų gyvena Švedijoje, Lundo mieste, kur gana netikėtai mums nuvykus, nusprendžiau pasinaudoti proga ir pakviečiau Veroniką pokalbiui. Turėjome tik vieną mikrofoną, Lundo universiteto auditorija, kurioje įrašinėjome, buvo mažytė, bet labai aukštomis lubomis, rūsyje, ir prabėgus keliolikai pokalbio minučių abi sušalę į ragą sulindome į šiltas striukes, todėl nepykit, bet šįkart bus ir šiek tiek aido, ir striukių šiugždesio, ir mikrofono laido braškėjimo, bet pokalbis gavosi tikrai gyvas, smagus ir vertingas, tad, tikiuosi, garso detalės nesugadins nuotaikos klausant.

Pradžioje kalbame apie tai, ką reiškia su visa šeima išsikraustyti į svetimą šalį, apie darželių ir mokyklos lankymo patirtį Švedijoje, apie norą grįžti į Lietuvą ir norą parašyti knygą. Visas likęs pokalbio laikas skirtas motinystės patirčių, jausmų, emocijų narpliojimams.

Man buvo labai įdomu išgirsti Veronikos įžvalgas apie šiuolaikinius tėvus, apie kartų skirtumus, apie dalinimąsi ta nenudailinta, nepacukruota motinystės patirtimi, apie tobulumo siekį auginant vaikus ir sugebėjimą atleisti sau, prašyti pagalbos, kalbėti apie savo jausmus. Ir, žinoma, apie tai, kodėl motinystės kelionė yra vertinga. Jei tai pirmasis „Kalba mamos“ pokalbis, kurį įsijungėte, kviečiu pasižvalgyti ir po ankstesnius, kuriuose su mamomis kalbame apie iššūkius, su kuriais susiduriame tapę tėvais, apie lūkesčius ir kas nutinka, kai jie griūna, apie persileidimo, cezario pjūvio patirtis ir daugybę kitų motinystės kelionės laiptelių.

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai, Marija

Nuotraukos autorė Dovaldė Butėnaitė.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiandien kviečiu klausytis pokalbio su dviejų berniukų mama Egle Laurinaviče, auginančia dešimties metų Rojų ir šešerių Leoną. Šią mamą atradau Instagram‘e, netikėtai užklydusi į jos kuriamą dienoraštį 5 pounds of songs, pildomą jaukiomis, gyvomis nuotraukomis, tokiomis, kurios kalba pačios už save.

Netrukus sužinojau, kad Eglės sūnus Rojus turi disleksijos sutrikimą, o Leonas yra autistiškas vaikas. Pakviečiau ją pasikalbėti apie tai, kaip šių diagnozių pavadinimai atsirado jų šeimoje, ką tai pakeitė jų gyvenime, kokie jausmai, mintys užplūdo? Eglė neslepia, kad sužinojus tiek disleksijos, tiek autizmo diagnozes prieš akis, mojuodamos kaltės vėliava, prabėgo visos tos akimirkos, kai pyko ant vieno ar kito sūnaus, nes nors ir matė, kad kažkas ne taip, kartais atrodė, kad jis tiesiog nesistengia, tingi.

O paskui atsirado nauja dilema – kaip rasti balansą ir nei reikalauti iš vaiko per daug, bet ir nenuleisti kartelės per žemai, kad jie turėtų galimybę mokytis savarankiškumo ir nebijoti problemų. Taip pat klausiau, su kokiais iššūkiais tenka susidurti berniukams darželyje, mokykloje ir kas galėtų palengvinti gyvenimą šeimoms, auginančioms specialių poreikių turinčius vaikus. Ir kas Eglei padeda pripildyti kantrybės, vilties ir pasitikėjimo savimi rezervus, kai jie išsenka?

Jaučiuosi dėkinga turėjusi galimybę išgirsti Eglės ir jos sūnų istoriją.

Ačiū VU radijo stočiai START FM, kurioje turiu galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausytis jaukaus pokalbio su mano bičiule Austėja Tolutiene. Mūsų su Austėja pažintis ir draugystė, drįstu sakyti, įgavo visai kitą atspalvį, kai tą pačią parą netikėtai abi atsidūrėme tuose pačiuose gimdymo namuose. Todėl augindamos sūnus, tarp kurių – tik dienos skirtumas – vis susirašydavom ir pasidalindavome tam tikrų laikotarpių džiaugsmais ir iššūkiais, viena kitą šiek tiek nuramindamos. 

Austėjos, jos vyro Vytenio ir sūnaus Mykolo šeimą šių metų rugpjūčio gale papildė dvynukai – Adelė ir Rapolas. Kai sužinojau, kad Austėja tapo trijų vaikų mama, parašiau jai, pasveikinau, pasidžiaugėm ir su tuo džiaugsmu išplaukė jos nuoširdus noras pasidalinti savo patirtimi ne tik su manimi, bet ir su kitomis mamomis.

Aš be galo apsidžiaugiau, nes jos istorija tikrai įkvepianti ir mane asmeniškai kažkaip ramina. Austėja dalinosi pirmojo gimdymo istorija, kuris pasibaigė cezario pjūvio operacija, apie nežinomybę ir įtampą pačioje pradžioje, kai viskas vyksta visiškai ne taip, kaip tikėjaisi. Apie pusę metų užsitęsusią melancholiją, apie tai, kodėl neramina ir neguodžia aplinkinių pasakymas, kai tau sunku, kad „tai tik etapas, vėliau bus geriau, pakentėk“.

Kalbėjome apie didelių lūkesčių atnešamus didelius nusivylus ir savigraužą, kad padarei kažką ne taip, ne viską, ką galėjai, apie smulkmenas, kurios iš esmės palengvina mamos, šeimos gyvenimą ir savijautą. Ir apie antrąjį – dvynukų – gimdymą su dula, kas jai padėjo nurimti, nusiteikti ir laukti jo neįsikabinus į kokią nors vieną viziją.

Jaučiuosi labai dėkinga Austėjai, kad ji pasidalino savo augimo keliu ir žingsniais, kuriuos žengus, jai palengvėjo: ji kalbėjo apie lūžį ir priimtą sprendimą apsilankyti pas psichologę, skambutį į „Tėvų liniją“ vaikštant parke, kai grįžus namo su dvynukais, buvo labai nelengvas etapas priimant dvimečio sūnaus jausmus ir išgyvenimus, apie skambutį draugei, susibūrimą, maldos grupę su mamomis, kur dalinantis iššūkiais ir džiaugsmais ji pradėjo jaustis tvirtesnė savo kelyje, ramesnė dėl savo sprendimų.

Klausiau jos ir vėl galvojau apie tai, kokius stiprius išgyvenimus, reikšmingus pokyčius mums gali dovanoti motinystė. Kiek ji suteikia progų sustiprėti, progų sukniubti, pažinti save naujai, pamatyti, kaip sako Austėja, kiek „šešėlio“ dar yra tavyje, gerai įspirti sau į užpakalį, stumtelėti ir vėl atsitiesti, užaugti, išmokti skaudžias pamokas ir džiaugtis gyvenimu, sugebėti leisti jam tekėti sava vaga. Leisti kitiems tavimi pasirūpinti ir stengtis iš savęs nereikalauti per daug.

Kviečiu klausytis ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kristina Razminienė buvo viena iš mamų, kurioms rašiau apie „Kalba mamos“ tinklalaidės idėją. Pamenu, pačioje pradžioje buvo tikrai nedrąsu, todėl diskutavau su pažįstamomis ir nepažįstamomis mamomis, klausdama, ar, jų nuomone, tokių pokalbių apskritai reikia.

Kristina pasidalino, jog prieš keletą metų mintyse nešiojosi panašią idėją ir net pavadinimas, pasirodo, jos galvoje sukosi toks pat.

Šio pokalbio metu su Kristina nemažai kalbėjome apie socialinius tinklus, į kuriuos ji su tinklaraščiu „Vaikų reikalai“ 2017 metų pradžioje įžengė tvirtai žinodama, ko iš šios veiklos tikisi, o pasiekė viską ir dar daugiau: socialiniai tinklai jai suteikė galimybę dirbti sau, pasirinkti klientus, kuriems nori dirbti, netgi žmones, kuriuos šiandien ji jau gali vadinti draugais, o taip pat ir daug laiko su dukra Julija namuose derinant darbus.

Julijos gyvenimas, po sudėtingo nėštumo, prasidėjo šiek tiek anksčiau, nei buvo tikėtasi – mergaitė gimė 37 savaičių, jos svoris nesiekė 3 kilogramų, buvo 50 cm ūgio. Į klausimą, kaip jai sekėsi pamilti po nėštumo ir cezario pjūviu pasibaigusio gimdymo pasikeitusį kūną, Kristina atsakė, jog nėštumas buvo per sudėtingas, o laimė gimus vaikui – per didelė, kad šie dalykai rūpėtų. Viskas natūraliai nukeliavo į antrą planą: ir kūnas, ir randai, ir svarstymai apie svorį.

„Man nėra nė vienos dienos, kad nepagalvočiau, jog mano vaikas yra stebuklas. Ir nėra nė vienos dienos, kad aš ją priimčiau kaip savaime suprantamą dalyką. Nes buvo daug momentų, kai galėjo jos nebūti ir aš galėjau niekada netapti mama“, – sako Kristina.

Šiandien ji džiaugiasi, kad kai gimė dukra, socialiniai tinklai dar nebuvo tokie populiarūs ir tai, anot jos, buvo vienas nuostabiausių dalykų, nes ji praleido daugybę laiko su dukra, be pašalinių, svetimų akių, iš kitapus ekrano stebinčių ir komentuojančių tavo dienos ritmą, kiek laiko reikėtų žindyti, kur ir kada migdyti ir į kokius būrelius geriausia leisti vaiką.

Žinoma, šiandien kiekvienas iš mūsų taip pat turime galimybę pasirinkti, kiek norime savo gyvenimo viešinti, ar mūsų buvimas socialiniuose tinkluose apskritai turi prasmę ir tikslą, bet kartais tikrai labai lengva įkristi į savęs lyginimosi spąstus su kitais, net jei ir nesidalini savo gyvenimu.

Su Kristina kalbėjome, kokie sau užduodami klausimai gali padėti to išvengti.

Kviečiu klausytis.

Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šįkart kalbamės su trijų vaikų mama Viktorija Poviliene. Kai paklausiau, kaip ją galėčiau pristatyti, ji atsakė, kad neturi jokių titulų, visada nori tik kavos ir miego, ir dar būtų gerai turėti laiko kišenę.

Bet kai kurios mamos Viktoriją tikrai žino iš tinklaraščio „Daugiau, nei virtuvė“ gyvavimo laikų. Apie jį ir apie rašymo terapiją, padedančią susidėlioti savo mintis, kalbėsime ir šio pokalbio metu.

Šiandien Viktorija – laisvai samdoma rašytoja. Sužinojusi, kad Viktorija lanko mamas, labai norėjau pakviesti ją pasidalinti, kaip kilo ši idėja, kaip ji ar ją randa mamos ir kokios pagalbos mamos dažniausiai ieško? Klausiau, kokie jausmai aplanko, kai patiri persileidimą? O triskart?.. Anot jos, kiekvieną kartą tai skausmas, kurio niekam neperduosi, su niekuo nepasidalinsi, ir kuris visada su tavimi.

„Atrodo, neturi nieko apčiuopiamo, ko galėtum gedėti, bet realiai tu gedi savo svajonės“, – sako ji.

Taip pat kalbėjome apie santykiams pagalius į ratus kaišiojančią buitį, rutiną ir kas pasikeičia, kai atsiranda vaikai. Apie rūpestį savimi, kaip to nepamiršti, apie mamų super galias ir kodėl geriau rinktis miegą su kūdikiu dieną ar anksti vakare, nei spoksojimą iki išnaktų į ekraną žinant, jog rytoj tau vėl truks miego, būsi pavargusi, pikta ir irzli. „Jeigu tau kažkas netinka, būk drąsi daryti taip, kaip tau reikia“, – linki mamoms Viktorija.

Norėčiau palinkėti šio pokalbio klausyti atvira širdimi – ne ieškant tiesos ar klaidų požiūryje, pasirinkimuose, o tiesiog kaip vienos mamos nuoširdų pasidalinimą. Vienos šeimos, mamos, moters istoriją. Galbūt šis pokalbis jus įkvėps aplankyti pažįstamą mamą?

Kalbėkime, mamos.

Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Antrasis pokalbis jau čia! Jis bus kitoks, nei pirmasis. Tai – vienos mamos istorija. Asmeniška ir jautri, bet su šypsena. Tai pasidalinimas plačiai atverta širdimi apie tai, ką reiškia dvi cezario pjūvio operacijos ir absoliučiai skirtingi jausmai po kiekvienos iš jų – nuo nusivylimo savimi ir klausimo „kokia aš mama, jei nesugebu pagimdyti savo vaiko?“ iki nuoširdaus, žvaigždes siekiančio džiaugsmo ir dėkingumo kūnui už tai, kad sukūrė stebuklą.

Šįkart pasidalinti savo mintimis apie motinystę pakviečiau Rūtą Mačiulytę-Valickienę, auginančią beveik keturių mėnesių sūnų Taurą ir trejų metų Tautę.

Rūta Jungtinėje Karalystėje, York‘o universitete, baigė socialinės politikos ir politologijos studijas ir sulaukė pasiūlymo dirbti viename Jungtinės Karalystės socialinių tyrimų centre, konsultuojančiame britų Vyriausybę, bet, nepaisant to, kad pasiūlymas skambėjo tikrai viliojančiai, nusprendė, jog prasmingiau būtų prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo. Ji grįžo į Lietuvą, prisijungė prie programos „Kurk Lietuvai“, dirbo Ministro pirmininko komandoje, konsultavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o vėliau tapo „Kurk Lietuvai“ programos vadove. Taip pat buvo viena iš organizacijos „Baltos pirštinės“ iniciatorių.

Ir tai tik keletas dalykų, kuriuos būtų verta paminėti apie Rūtą. Aš niekaip negaliu atsiminti, ar esu kada nors Rūtą mačiusi gyvai, bet tikrai ją žinojau nuo mokyklos laikų, kai aktyviai dalyvavau mokinių savivaldoje ir Lietuvos mokinių parlamento veikloje. Rūta man buvo pavyzdys, skaitydavau apie jos veiklas internete ir žavėjausi.

O kažkada neseniai jos profilį pamačiau Instagrame ir tada laikas nuo laiko sureaguodavom viena į kitos pasidalinimus iš motinystės pasaulio. O paskui įvyko dar labiau netikėtas dalykas – ji parašė klausdama ar kartais mokyklos laikais nebuvau kokia nors veikli aktyvistė, nes mane iš kažkur atsimena ir net žino mano kalbėjimo manierą. :)

Taigi, tokia mūsų pažinties istorija. Pokalbis su šia jauna mama man – toks tikras, gyvas motinystės atspindys: su šypsena, atodūsiais, ašaromis ir klausimais, į kuriuos atsakymo kartais nėra.

Rūta 8 valandą vakaro atskubėjo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos intitutą su pižama ir kalbėjomės lyg senos pažįstamos, nors gyvai matėmės pirmą kartą.

Man labai patinka, kad Rūta nemėgsta pacukruoto, pagražinto kalbėjimo apie motinystės patirtis, bet moka iššūkiais ir sunkumais pasidalinti su šypsena, patvirtinančia jos pasakytus žodžius, jog motinystėje yra visos paletės spalvos ir nereikia galvoti, kad toje paletėje bus tik rožinė ir žydra.

Kviečiu klausytis.

Ačiū VU radijui START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausytis pirmojo pokalbio su keturių vaikų mama, psichologe, dula, nuostabios knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Sigita Valevičienė buvo mano praėjusio pusmečio atradimas.

Socialiniame tinkle „Instagram“ vis matydavau mamų rekomendacijas perskaityti jos knygą, todėl nekantriai laukiau ir, kai pabaigusi magistro studijas šį pavasarį, pagaliau radau laiko ne tik toms, kurios susiję su žurnalistika, ši knyga buvo pirmoji, kurią pasiėmiau iš krūvos, laukiančių savo eilės.

Skaičiau ją taupydama, apmąstydama, nejučia keldama klausimus apie savo patirtis, prisimindama daugybę panašių minčių, girdėtų iš mamos. Sigitos knygą drąsiai galėčiau pavadinti ta, kuri verta atsidurti kiekvienos moters namų bibliotekoje.

Natūraliai gimė ir klausimai autorei, kuriuos labai džiaugiuosi turėjusi progą užduoti kalbantis akis į akį. Šiame pokalbyje palietėme nemažai temų: kalbėjome apie gimdymo patirtis, apie jausmus, kuriuos išgyvena ką tik mama tapusi moteris: kaltę, nepasitikėjimą, depresiją ir kodėl ne vaistai yra patys geriausi antidepresantai.

Apie tai, kas nutiko, jog taip susvetimėjome, o į posakį, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, žiūrime keistai tik iki tol, kol patys tampame tėvais. Kalbėjome apie santykius ir kaip jie pasikeičia atsiradus vaikams, kodėl moters pagalba moteriai gimdymo metu nėra jokia naujovė aš šių dienų išlepusių mamyčių išmislas, apie tai, kodėl reikia nebijoti, drįsti aplankyti ką tik pagimdžiusią mamą, bet ne eiti į svečius ir laukti, kol mums pasiūlys kavos, o iškepti pyragą, leisti mamai nueiti ramiai į dušą arba sutvarkyti namus.

Skaitydama Sigitos Valevičienės knygą aš labai aiškiai supratau, kad pirmasis mano tinklalaidės pokalbis turi būti su ja. Nesuklydau.

Kviečiu klausytis!

Nuotraukos autorė Lena Kaplevska.

Ačiū Marijos radijui už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Sveiki, čia – „Kalba mamos“. Su jumis sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir kviečiu klausytis pokalbių su mamomis. Tai pirmasis įrašas, kuriame dalinuosi savo asmenine patirtimi ir kodėl manau, kad verta kalbėti ne tik apie pačias šviesiausias motinystės spalvas.

Kalbėsime tikrai ne apie geriausias sauskelnių ar vežimėlių akcijas, o apie tai, ką reiškia būti mama: apie nuovargį, baimę, nepasitikėjimą savimi, bet ir nežinia iš kur atsirandančias jėgas, kai jau, rodos, net nepameni, ką reiškia normalus, nepertraukiamas miegas naktį, o joks aplinkinių patarimas netinka ir visiškai neguodžia.

Apie daugybei mamų pažįstamus jausmus, kurie kartais būna labai netikėti ir gąsdinantys: pyktį, kaltę, savigraužą, liūdesį ir nepasitikėjimą savimi. Apie lyginimąsi su kitomis mamomis ir kaip ištrūkti iš šitų spąstų. Apie meilę sau ir pasikeitusiam savo kūnui, meilę tai moteriai, kuri gimsta iš naujo kartu su vaiku. Apie stereotipus, mitus ir aplinkos spaudimą, apie santykius – su savimi ir kitais, apie savo svajonių ir vaikų auginimo derinimą.

Tačiau tai jokiu būdu nebus dejuojančių ir gyvenimu nusivylusių mamų pokalbiai. Kalbėsime ir apie motinystės džiaugsmą bei sunkiai į žodžius sutalpinamą prasmę, kurią gyvenimui dovanoja vaikai.

Kviesiu mamas dalintis savo patirtimi ir patarimais, ką daryti, kad motinystė suteiktų kuo daugiau teigiamų emocijų, minčių ir vestų ne į savigraužos, liūdesio ar kaltės duobes, iš kurių išlipti gali būti labai sudėtinga, o į savęs atradimą, augimą ir meilę: sau, savo šeimai ir gyvenimui.

Vaikų auginimas – pati geriausia gyvenimo mokykla, ir, kaip pasakys pirmoji mano pašnekovė, Sigita Valevičienė – tai patys geriausi psichoterapijos ir savęs pažinimo kursai, tokie, kokių niekur pasaulyje už jokius pinigus nenusipirksi, nes joks psichoterapeutas taip giliai „neiškrapštys“ pačių giliausių kertelių, kaip tą padaro vaikai. Ir čia apie tai kalbės mamos.

Kviečiu klausyti, dalintis ir prisidėti prie šios tinklalaidės gyvavimo.

Marija